5. Vaišių Stalas

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Tikintieji! Laikykitės sutarčių! Galvijai yra leidžiami jums, išskyrus medžioklę piligrimystės metu ir tai, kas dabar bus paminėta. Iš tiesų, Alachas įsako tai, ką panori.

2 Tikintieji! Nepaniekinkite Alacho simbolių,[1] nei Šventųjų Mėnesių,[2] nei aukojamųjų gyvulių ir jų papuoštų apykaklių,[3] nei tų, kurie keliauja link Šventojo Namo ˹Mekoje˺, siekdami savo Viešpaties dosnumo ir patenkinimo. Tačiau pabaigus piligriminę kelionę jums leidžiama medžioti. Neleiskite pykčiui žmonių, kurie jums uždraudė pasiekti Šventąjį Namą,[4] priversti jus peržengti ribas ˹ir tapti agresoriais prieš juos˺. Bendradarbiaukite doroje ir pamaldume, bet ne nuodėmėje ir priešiškume. Bijokite Alacho, iš tiesų, Alachas baudžia griežtai.

[1] Arab. šaʿāir Allāh. Tai gali reikšti piligriminės kelionės ritualus, šventas Mekos vietas, arba visus Dievo draudimus.

[2] Žr.: 2:194 išnašą.

[3] Piligrimystės metu aukojamieji gyvuliai yra papuošiami apykaklėmis iš šakų, kad žmonės galėtų juos atskirti.

[4] Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, ir jo pasekėjams atliekant pirmąją piligriminę kelionę, Meka vis dar buvo stabmeldžių rankose. Piligrimams pasiekus Mekos apylinkes, stabmeldžiai uždraudė jiems įžengti į miestą. Tą dieną Pranašas pasirašė taikos sutartį, pagal kurią musulmonams, palikusiems Meką, nebuvo leidžiama atvykti į Mediną, bet veidmainiams, palaikiusiems stabmeldžius, buvo leidžiama persikelti į Meką. Dėl šios priežasties, dauguma tikinčiųjų manė šią sutartį buvus neteisinga, bet, nepaisant to, ši eilutė pabrėžė jos laikymosi svarbą.

3 Uždrausta jums dvėseliena, kraujas, kiauliena ir tai, kas buvo paskersta ne Alacho vardu; taip pat pasmaugti, užmušti, nukritę iš aukštai, ragais subadyti gyvūnai ir tie, kuriuos apkandžiojo plėšrūnai, nebent paskerdėte juos ˹prieš jiems nugaištant˺, bei tai, kas buvo paaukota stabams. Taip pat jums uždrausta burti strėlėmis priimant sprendimus[1] – tai yra didelė nuodėmė. Šiandien netikintieji prarado viltį prieš jūsų tikėjimą. Tad nebijokite jų, bet bijokite Manęs! Šiandien Aš ištobulinau jūsų tikėjimą, išbaigiau Savo malonę jums ir parinkau islamą kaip jūsų religiją. Bet jeigu jus kamuos alkis, jums netrokštant nuodėmės – tada iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Norėdami priimti svarbų sprendimą, arabų stabmeldžiai burdavo strėlėmis.

4 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, kas leidžiama ˹maistui˺. Sakyk: „Leistinos jums visos gėrybės ir tai, ką pagavo medžioklės gyvūnai, kuriuos išdresiravote pagal Alacho pamokymus. Tad valgykite tai, ką jie pagavo, minėdami Alacho vardą, ir bijokite Alacho. Iš tiesų, Alachas greitai atsiskaito.“

5 Šiandien visos gėrybės tapo leidžiamos jums, bei maistas Rašto žmonių yra leidžiamas jums ir jūsų maistas yra leidžiamas jiems. Leidžiamos ˹santuokai˺ yra tyros moterys iš tikinčiųjų ir tų, kurie gavo Raštą anksčiau jūsų, kai duodate joms tinkamą kraitį, trokšdami tyrumo, bet ne paleistuvystės ar meilužių. Kas atmeta tikėjimą – visi jo darbai bus iššvaistyti ir Ateinančiame gyvenime jis bus tarp pralaimėtojų.

6 Tikintieji! Kai ketinate atlikti maldą, prauskite savo veidus, rankas iki alkūnių, perbraukite per galvas ir plaukite pėdas iki kulkšnių, o jeigu esate nešvaros būsenoje,[1] tada nusiprauskite visiškai. Jeigu sergate, keliaujate, apsilankėte išvietėje ar suartėjote su savo žmonomis ir negalite rasti vandens – tada apsivalykite tyra žeme, perbraukę per savo veidus ir rankas. Alachas netrokšta apsunkinti jūsų, bet nori jus apvalyti ir išpildyti Savo malonę jums, kad būtumėte dėkingi.

[1] T. y. būsena po lytinių santykių, „šlapių sapnų“ arba menstruacijų.

7 Atminkite Alacho malonę jums ir Jo sandorą, kurią sudarėte tardami: „Mes girdime ir paklūstame.“ Bijokite Alacho. Iš tiesų, Alachas žino jūsų slapčiausias mintis.

8 Tikintieji! Stovėkite tvirtai dėl Alacho teisingais liudininkais. Neleiskite žmonių neapykantai privesti jus prie neteisybės. Būkite teisingi! Tai yra arčiau dievobaimingumo. Bijokite Alacho. Iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

9 Alachas prižadėjo atleidimą ir didį atlygį darantiems gera.

10 O atmetę tikėjimą ir neigiantys Mūsų apreiškimus – jie yra gyventojai Pragaro Ugnies.

11 Tikintieji! Atminkite Alacho malonę ˹suteiktą˺ jums, kai žmonės norėjo jums pakenkti, bet Jis sulaikė jų rankas nuo jūsų. Bijokite Alacho. Tegul Alachu pasikliauja tikintieji!

12 Alachas sudarė sandorą su Izraelio tauta, paskyrė dvylika vadų ir tarė: „Aš esu su jumis. Jeigu atliksite maldą, mokėsite išmaldos mokestį, tikėsite Mano pasiuntiniais, remsite juos ir skolinsite Alachui gerą paskolą, ˹aukodami labdarai˺, Aš būtinai atleisiu jūsų nuodėmes ir priimsiu jus į Rojaus sodus, kuriuose teka upės. Bet kas iš jūsų atmes tikėjimą po šios priesaikos – tas bus toli nuo tiesaus tako.“

13 Tad Mes prakeikėme juos ir sukietinome jų širdis dėl sandoros sulaužymo. Jie iškraipė Rašto žodžius ir pamiršo dalį to, kas buvo jiems priminta. Jūs įžvelgsite juose apgaulę, išskyrus keletą iš jų. Tačiau atleisk jiems ir praleisk pro akis ˹jų piktadarystes˺. Iš tiesų, Alachas myli darančius gera!

14 Mes taip pat sudarėme sandorą su sakančiais: „Mes esame krikščionys.“ Bet ir jie pamiršo dalį to, kas buvo jiems priminta. Tad sukėlėme tarp jų priešiškumą ir neapykantą iki Prikėlimo Dienos. Alachas praneš jiems apie tai, ką jie darė.

15 Rašto žmonės! Mūsų Pasiuntinys atėjo pas jus, paaiškindamas didelę dalį Rašto, kurią slėpėte ir į kurią žiūrėjote pro pirštus. Šviesa iš Alacho ir aiškus Raštas atėjo pas jus,

16 kuriuo Alachas veda tuos, kurie siekia Jo malonės, į taikos takus, išvesdamas juos iš tamsos į šviesą, Savo valia, ir kuriuo Jis išveda juos į tiesų kelią.

17 Iš tiesų, atmetė tikėjimą sakantys: „Alachas yra Mesijas, Marijos sūnus.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas turi galią sulaikyti Alachą, jeigu Jis nuspręstų sunaikinti Mesiją, Marijos sūnų, jo motiną bei visus esančius žemėje?“ Alachui priklauso dangų ir žemės karalystės ir visa, kas tarp jų. Jis sukuria, ką nori. Alachas yra Galintis Viską!

18 Judėjai ir krikščionys sako: „Mes esame Alacho vaikai ir Jo numylėtiniai.“ Sakyk: „Kodėl tada Jis baudžia jus už jūsų nuodėmes? Ne! Jūs esate paprasčiausi žmonės, kaip ir kiti Jo sukurtieji. Jis atleidžia, kam panori, ir baudžia, ką panori. Alachui priklauso dangų ir žemės karalystė ir visa, kas tarp jų. Pas Jį mes sugrįšime.“

19 Rašto žmonės! Mūsų Pasiuntinys atėjo pas jus po pertraukos tarp pasiuntinių, išaiškinantis jums ˹tiesą˺, kad nesakytumėte: „Neatėjo pas mus nei gerų žinių, nei įspėjimo davėjas.“ Dabar atėjo pas jus gerų žinių ir įspėjimo davėjas. Alachas yra Galintis Viską!

20 Kai Mozė tarė savo tautai: „Mano tauta! Atminkite Alacho malonę jums, kai Jis paskyrė tarp jūsų pranašus ir padarė jus valdovais, ir kai davė tai, ko nedavė niekam kitam šiame pasaulyje.

21 Mano tauta! Ženkite į palaimintą žemę, kurią Alachas nulėmė jums, bet neatgręžkite nugarų ˹savo priešams˺, nes tapsite pralaimėtojais.“

22 Jie atsakė: „Moze! Šioje žemėje esantys žmonės turi bauginančią galią. Mes nežengsime į ją, kol jie neišeis. Jeigu jie išvyks, mes įeisime.“

23 Du dievobaimingi vyrai, palaiminti Alacho, tarė: „Ženkite pas juos pro vartus. Kai įžengsite, būsite stipresni. Pasikliaukite Alachu, jeigu esate tikintieji.“

24 Bet jie atsakė: „Moze! Iš tiesų, mes niekada nežengsime ten, kol jie neišeis. Tad eik ten, tu ir tavo Viešpats, ir kovokite. Mes liksime čia!“

25 Mozė meldė: „Mano Viešpatie! Aš turiu valdžią tik sau ir savo broliui, tad atskirk mus nuo maištaujančių žmonių!“

26 Alachas atsakė: „Ši vieta bus uždrausta jiems keturiasdešimčiai metų, per kuriuos jie klajos po žemę. Neliūdėk dėl maištingų žmonių.“

27 ˹Pranaše Muhamedai˺, pranešk jiems tiesą istorijos dviejų Adomo sūnų, kai jie paruošė auką, kuri buvo priimta iš vieno, bet atmesta iš kito, kuris tarė: „Aš tave užmušiu!“ Jo brolis atsakė: „Alachas priima auką tik iš dievobaimingųjų.

28 Jeigu pakelsi savo ranką, kad mane užmuštum, aš nekelsiu savosios prieš tave, nes bijau Alacho, Viešpaties pasaulių.

29 Iš tiesų, aš leisiu tau nešti mano nuodėmę kartu su savąja, kad būtum tarp Ugnies gyventojų – toks yra atlygis piktadariams.“

30 Tačiau ˹Kainas˺ vis vien įtikino save užmušti savo brolį, tad nužudė jį ir tapo vienu iš pralaimėtojų.

31 Tada Alachas atsiuntė varną, kasančią duobę ˹kitai mirusiai varnai˺, kad parodytų jam, kaip palaidoti brolio kūną. Jis tarė: „Vargas man! Argi nesugebėjau būti kaip ši varna ir paslėpti savo brolio?“ Tad jis tapo besigailintis.[1]

[1] Kainas gailėjosi ne dėl to, jog nužudė savo brolį, bet dėl to, kad nesugebėjo tinkamai paslėpti savo nusikaltimo iš karto užkasęs jo kūną.

32 Dėl šios priežasties Mes nurodėme Izraelio tautai, kad atimti vieną gyvybę, nebent atpildu už žmogžudystę ar dėl nedoros skleidimo žemėje, yra tas pats, kaip nužudyti visą žmoniją, o kas išsaugo vieną gyvybę – tai lyg jis išsaugotų visą žmoniją.[1] Nors Mūsų pasiuntiniai atėjo pas juos su aiškiais ženklais, daugelis vis vien šioje žemėje peržengė ribas.

[1] Nors ši eilutė kalba apie nurodymą skirtą Izraelio tautai, anot Korano aiškintojų, ji galioja ir musulmonams.

33 Iš tiesų, bausmė skelbiantiems karą prieš Alachą ir Jo Pasiuntinį bei skleidžiantiems žemėje nedorą yra mirtis, nukryžiavimas, plaštakų ir pėdų nukirtimas kryžmai arba tremtis iš žemės. Tai yra jų gėda šiame gyvenime, o Ateinančiame jie kentės didžią bausmę,

34 išskyrus atgailaujančius prieš Mums juos sučiumpant – žinokite, kad Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

35 Tikintieji! Bijokite Alacho, siekite to, kas jus priartins prie Jo, ir kovokite vardan Jo, kad taptumėte sėkmingi!

36 Iš tiesų, jeigu netikintieji turės viską, kas yra žemėje, ir dar kartą tiek, ir Prikėlimo Dieną pasiūlys tai, kaip savo išpirką nuo bausmės – tai nebus priimta iš jų. Jie kentės skausmingą bausmę.

37 Jie norės ištrūkti iš Ugnies, bet niekada negalės to padaryti. Jie kentės amžiną bausmę.

38 Vagiui ar vagilei nukirskite jų dešinę plaštaką, atlygindami už tai, ką jie padarė – tai yra Alacho atgrasymas.[1] Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

[1] Islamo teisėje bausmė už vagystę yra plaštakos amputavimas, tačiau šios bausmės įvykdymui reikia išpildyti kelias sąlygas: vagis turi būti suaugęs ir sveiko proto; nusikaltimas turi būti paliudytas dviejų patikimų liudininkų; pavogtas daiktas privalo būti vertingas ir pavogtas iš saugios vietos. Taip pat ši bausmė nebus taikoma žmogui vagiančiam iš bado.

39 Tačiau kas atgailaus po piktadarybių ir pasitaisys – iš tiesų, Alachas priims jų atgailą. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

40 Ar nežinai, kad dangų ir žemės karalystė priklauso Alachui? Jis baudžia, ką panori, ir atleidžia, kam panori. Alachas yra Galintis Viską!

41 Pasiuntiny! Neliūdėk dėl tų, kurie skuba atmesti tikėjimą, kurie savo žodžiais teigia: „Mes tikime“, bet neturi tikėjimo širdyse, ir ˹neliūdėk˺ dėl judėjų, kurie įdėmiai klausosi melų ir klausosi tų, kurie nebuvo sutikę tavęs, kurie iškraipo apreikštų žodžių reikšmes ir sako: „Jei būtent šį nurodymą gausi ˹iš Pranašo Muhamedo˺, priimk jį, o jeigu kitą – saugokis!“ Ką Alachas nusprendžia paklaidinti – tu būsi bejėgis jam padėti prieš Alachą. Alachas netrokšta apvalyti jų širdžių. Šiame gyvenime jiems skirta gėda, o Ateinančiame – didi bausmė.

42 Jie klausosi melų nekantriai ir vartoja tai, kas draudžiama.[1] Jeigu jie ateina pas tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, nuteisk juos arba nusigręžk nuo jų. Jeigu nuo jų nusigręši – jie negalės tau nė kiek pakenkti, bet jeigu juos teisi – tada teisk teisingai. Iš tiesų, Alachas myli teisinguosius!

[1] T. y. naudoja turtą, įgytą per kyšius ar palūkanas.

43 Tačiau kodėl jie prašo tavęs juos teisti, kai jie turi Torą su Alacho nuosprendžiais ir po to vis vien nusigręžia? Šie nėra tikintieji.

44 Iš tiesų, Mes apreiškėme Torą, kurioje yra vedimas ir šviesa. Pranašai, paklusę Alacho valiai, teisė judėjus remdamiesi ja, kaip ir rabinai ir dvasininkai teisė pagal tai, kas buvo jiems patikėta Alacho Rašte, ir buvo to liudininkai. ˹Rabinai ir dvasininkai˺! Nebijokite žmonių, bet bijokite Manęs! Neparduokite mano apreiškimų už menką pelną. Teisiantys ne pagal tai, ką apreiškė Alachas – tie yra netikintieji.

45 Mes nurodėme jiems Toroje: „Gyvybė už gyvybę, akis už akį, nosis už nosį, ausis už ausį, dantis už dantį ir už žaizdas lygus atpildas.“ Bet kas to atsisako gera valia, tai bus išpirka už jo nuodėmes.[1] Kas neteisia pagal tai, ką apreiškė Alachas – tie yra piktadariai.

[1] Už fizinį sužeidimą islamo teisėje taikomas atpildo įstatymas (arab. ḳiṣāṣ), todėl nusikaltėlis yra nubaudžiamas atitinkamai pagal aukos sužeidimą. Tačiau, kaip priduriama šioje eilutėje, auka gali atleisti nusikaltėliui ir už tai gauti atlygį iš Dievo. Todėl pirmenybė turi būti teikiama atleidimui.

46 Mes atsiuntėme Jėzų, Marijos sūnų, sekantį pranašų pėdomis, patvirtinantį Torą, apreikštą prieš tai. Mes davėme jam Evangeliją, kurioje yra vedimas ir šviesa, patvirtinančią tai, kas buvo atskleista Toroje – kaip vadovą ir pamokymą dievobaimingiesiems.

47 Tad leisk Evangelijos sekėjams teisti pagal tai, ką Alachas atskleidė joje. Kas neteisia pagal tai, ką apreiškė Alachas – tie yra maištautojai.

48 Mes apreiškėme tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, šį Raštą su tiesa, patvirtinantį ankstesnius Raštus ir kaip galutinę valdžią prieš juos. Tad teisk tarp jų pagal tai, ką apreiškė Alachas, ir nesek jų troškimais vietoje tiesos, kuri atėjo pas tave. Kiekvienam jūsų Mes davėme įsakymą ir nurodėme kelią. Jeigu Alachas panorėtų, padarytų jus viena ˹tikinčiųjų˺ tauta, bet Jis norėjo jus išmėginti tuo, ką jums davė. Tad varžykitės darydami gera – jūs visi grįšite pas Alachą ir Jis praneš jums apie tai, dėl ko nesutarėte.

49 Teisk tarp jų pagal tai, ką apreiškė Alachas, ir nesek jų troškimais bei būk budrus, kad jie nenuviliotų tavęs nuo to, ką apreiškė Alachas. Jeigu jie nusigręžia ˹nuo Alacho sprendimo˺, tada žinok, kad Alachas nori juos nubausti už kai kurias jų nuodėmes. Iš tiesų, daugelis žmonių yra įžūlūs maištautojai.

50 Ar jie siekia neišmanymo laikų nuosprendžio?[1] Kas yra geresnis teisėjas už Alachą, tvirtai tikintiems žmonėms?

[1] Neišmanymo laikais yra vadinami ikiislamiški arabų papročiai ir ikiislamiška Arabijos istorija.

51 Tikintieji! Nesirinkite judėjų ir krikščionių sau globėjais – jie yra globėjai vieni kitų. Kas tai darys – bus laikomas vienu iš jų. Iš tiesų, Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

52 Tu matai tuos, kurių širdyse yra ˹veidmainiavimo˺ liga, skubančius vienytis su jais ir sakančius: „Mes bijome, kad mus užklups nelaimė.“ Bet galbūt Alachas suteiks pergalę ar kitą sprendimą iš Savęs, ir jie taps besigailinčiais dėl to, ką slėpė savo širdyse,

53 o tikintieji tars: „Ar šie yra žmonės, kurie prisiekė vardu Alacho, kad jie yra su jumis?“ Jų darbai buvo bergždi, tad jie tapo pralaimėtojais.

54 Tikintieji! Atmetusius tikėjimą iš jūsų – Alachas pakeis juos kitais, Jį mylinčiais ir Jo mylimais. Jie bus nuolankūs su tikinčiaisiais, stiprūs prieš netikinčiuosius, kovojantys vardan Alacho ir nebijantys priekaištautojo priekaištų. Tai yra Alacho dovana – Jis duoda ją, kam panori. Alachas yra Visa Aprėpiantis, Visa Žinantis!

55 Tikrasis jūsų globėjas yra Alachas, Jo Pasiuntinys ir kiti tikintieji, kurie atlieka maldą, moka išmaldos mokestį ir lenkiasi ˹maldoje˺,

56 kurie renkasi Alachą, Jo Pasiuntinį ir kitus tikinčiuosius kaip savo globėjus – jie yra Alacho draugija, jie bus nugalėtojai!

57 Tikintieji! Nesiekite globos iš tų, kuriems buvo duotas Raštas anksčiau jūsų, ar netikinčiųjų, kurie laiko jūsų religiją pajuoka ir pramoga. Bijokite Alacho, jeigu esate tikintieji.

58 Kai kviečiate maldai, jie tyčiojasi tai išjuokdami, nes jie yra žmonės nesupratingi.

59 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Rašto žmonės! Ar piktinatės mumis vien dėl mūsų tikėjimo į Alachą ir tuo, kas buvo apreikšta mums ir anksčiau mūsų, kai dauguma jūsų yra maištautojai?“

60 Sakyk: „Ar turėčiau jums pranešti, kas yra užsitraukęs didesnę Alacho bausmę? Tai tie, kuriuos Alachas prakeikė ir ant kurių supyko, kurių dalį Jis pavertė beždžionėmis, kiaulėmis ir stabų vergais. Šie yra blogiausioje padėtyje, toli nuklydę nuo tiesaus tako.“

61 Ateidami pas jus, jie sako: „Mes tikime!“, bet jie atėjo su netikėjimu ir išėjo su juo. Alachas žino, ką jie slepia.

62 Tu matai daugelį jų skubančius nusidėti, peržengti ribas ir vartoti tai, kas uždrausta. Kokie pikti jų darbai!

63 Kodėl jų rabinai ir dvasininkai nesulaiko jų nuo nuodėmingų kalbų ir vartojimo to, kas uždrausta? Pikta tai, ką jie daro!

64 Judėjai tarė: „Alacho Ranka yra surakinta.“[1] Tai jų rankos yra surakintos, o jie patys yra prakeikti dėl savo kalbų. Ne! Jo Rankos yra ištiestos. Jis duoda, kaip panori. Tai, kas tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, buvo apreikšta tavo Viešpaties, sukels daugelyje jų maištavimą ir tikėjimo atmetimą. Mes sukėlėme tarp jų nesantaiką ir neapykantą iki Prikėlimo Dienos. Kiekvieną kartą jiems uždegus karo ugnį ˹prieš tave˺, Alachas ją užgesina. Jie stengiasi skleisti žemėje nedorą, tačiau Alachas nemėgsta nedorėlių.

[1] T.y. negalinti duoti, šykšti.

65 Jeigu Rašto žmonės priimtų tikėjimą ir bijotų Alacho, Mes apvalytume juos nuo nuodėmių ir priimtume į palaimos Rojaus sodus.

66 Jeigu jie būtų laikęsi Toros, Evangelijos ir to, kas buvo apreikšta jų Viešpaties, jiems būtų suteikta gausiai iš ten, kas virš jų, bei iš ten, kas po jų kojomis. Kai kurie jų eina teisinga linkme, bet daugelis daro piktą.

67 Pasiuntiny! Perduok visa tai, kas buvo apreikšta tavo Viešpaties. Jeigu to nepadarysi, nebūsi perdavęs Jo žinios. Alachas apsaugos tave nuo žmonių. Iš tiesų, Alachas neveda ˹tiesiu keliu˺ tikėjimą atmetusiųjų.

68 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Rašto žmonės! Jūs neturėsite pagrindo ˹savo tikėjime˺, kol neseksite Tora, Evangelija ir tuo, kas buvo apreikšta iš Jūsų Viešpaties.“ Tačiau tavo Viešpaties apreiškimas sukels daugelio jų maištavimą ir tikėjimo atmetimą. Tad nesigraužk dėl netikinčiųjų!

69 Iš tiesų, tikintiesiems, judėjams, sabiečiams[1] ir krikščionims – tikintiems į Alachą ir Paskutiniąją Dieną ir darantiems gera – nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

[1] Žr.: 2:62 išnašą.

70 Iš tiesų, Mes sudarėme sandorą su Izraelio tauta ir siuntėme jiems pasiuntinius. Kaskart, kai pasiuntiniai atėjo su tuo, ko jie netroško – jie atmetė kai kuriuos ir nužudė kitus.[1]

[1] Žr.: 3:181 išnašą.

71 Jie manė, kad nieko nenutiks jiems už tai, tad tapo akli ir kurti. Tada Alachas atleido jiems ˹po atgailos˺, bet vėl daugelis jų tapo akli ir kurti. Alachas yra Visa Matantis, ką jie daro.

72 Atmetė tikėjimą sakantys: „Alachas yra Mesijas, Marijos sūnus.“ Juk Mesijas, Marijos sūnus, pats sakė: „Izraelio tauta! Garbinkite Alachą, mano Viešpatį ir jūsų Viešpatį.“[1] Iš tiesų, garbinantiems stabus vietoj Alacho – Rojus bus jiems uždraustas. Jų buveinė bus Ugnis ir nebus piktadariams suteikta pagalba!

[1] Evangelijoje pagal Morkų randama eilutė, kuri beveik pažodžiui atitinka šiuos pranašo Jėzaus, tebūnie jam taika, žodžius: „Vienas iš Rašto aiškintojų, girdėjęs jį ginčijantis ir matęs, kaip puikiai Jėzus atsakinėjo priešininkams, paklausė jį: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“ Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats.“ [Evangelija pagal Morkų 12:29, Česlovo Kavaliausko vertimas]

73 Atmetė tikėjimą sakantys: „Alachas yra vienas iš trijų.“ Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Vieną Dievą. Jeigu jie ir toliau tai sakys, netikintieji iš jų bus kamuojami skausmingos bausmės.

74 Ar jie neatgailaus Alachui ir nesieks Jo atleidimo? Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

75 Mesijas, Marijos sūnus, buvo tik pasiuntinys. Kiti pasiuntiniai buvo siųsti anksčiau jo. Jo motina buvo teisuolė ir jie abu valgė maistą. Žiūrėk, kaip išaiškiname jiems apreiškimus. Žiūrėk, kaip jie paklydę!

76 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kaip galite garbinti vietoje Alacho tuos, kurie negali jums nei pakenkti, nei suteikti naudos? Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.“

77 Sakyk: „Rašto žmonės! Neikite į kraštutinumus savo tikėjime ir nesekite troškimais tų, kurie buvo paklydę prieš tai. Jie buvo patys nuklydę ir paklaidino daugelį nuo tiesaus tako.“

78 Tie, kurie atmetė tikėjimą iš Izraelio tautos, buvo prakeikti žodžiais Dovydo ir Jėzaus, Marijos sūnaus, nes jie nepakluso ir peržengdavo ribas.

79 Jie nesulaikydavo vieni kitų nuo blogio darymo. Pikta buvo tai, ką jie darė!

80 Tu matai daugelį jų imančius stabmeldžius sau bendrininkais. Kokie bjaurūs jų darbai, kuriais jie užsitraukė Alacho pyktį. Jie bus bausmėje amžinai.

81 Jeigu jie būtų patikėję į Alachą, Pranašą ir tuo, kas buvo apreikšta jam – nebūtų ėmę stabmeldžių bendrininkais. Tačiau dauguma jų yra maištaujantys.

82 Tu pamatysi, kad labiausiai priešiški tikintiesiems yra judėjai ir stabmeldžiai, o labiausiai maloningi tikintiesiems yra tarp sakančių: „Mes esame krikščionys“, nes tarp jų yra kunigai ir vienuoliai, kurie nėra išdidūs.

83 Kai jie klausosi to, kas buvo apreikšta Pasiuntiniui, tu matai jų akis pilnas ašarų, jiems atpažinus tiesą. Jie sako: „Mūsų Viešpatie! Mes priimame tikėjimą, tad užrašyk mus tarp liudijančiųjų.

84 Kodėl turėtume atmesti Alachą ir tiesą, kuri pasiekė mus? Juk mes tikimės, kad mūsų Viešpats priims mus tarp teisingųjų.“

85 Už šiuos žodžius Alachas atlygins jiems Rojaus sodais, kuriuose teka upės. Jie bus ten amžinai! Tai – atlygis gera darantiesiems.

86 O atmetantys tikėjimą ir neigiantys Mūsų apreiškimus – jie bus gyventojai Pragaro Ugnies!

87 Tikintieji! Nedrauskite gėrybių, kurias jums leido Alachas, ir neperženkite ribų. Iš tiesų, Alachas nemėgsta peržengėjų.

88 Valgykite gerus, leistinus valgius, Alacho suteiktus jums, ir bijokite Alacho, į Kurį tikite.

89 Alachas nebaus jūsų dėl neapgalvotų priesaikų, bet baus dėl tų, kurias apgalvojote ˹ir po to neišpildėte˺. Išpirka už tai yra dešimties varguolių pamaitinimas tuo, kuo įprastai maitinate savo šeimas, arba jų aprengimas, arba vergo išlaisvinimas. Jeigu to neišgalite, tada pasninkaukite tris dienas. Tai yra bausmė už jūsų priesaikų sulaužymą. Tad išpildykite savo priesaikas. Taip Alachas išaiškina jums Savo apreiškimus, kad būtumėte dėkingi!

90 Tikintieji! Svaigalai, lošimas, stabai ir strėlių traukimas[1] yra bjaurūs Šėtono darbai, tad venkite jų, kad taptumėte sėkmingi.

[1] Žr.: 5:3 išnašą.

91 Šėtono planas yra sukelti priešiškumą ir neapykantą tarp jūsų svaigalais ir lošimu, bei atitraukti jus nuo Alacho atminimo ir maldos. Argi to neatsisakysite?

92 Pakluskite Alachui ir Pasiuntiniui, ir saugokitės ˹nuodėmių˺. Bet jeigu nusigręžiate, tada žinokite, kad Mūsų Pasiuntinio pareiga tėra aiškus žinios perdavimas.

93 Nėra kaltės tikintiesiems ir darantiems gera už tai, ką ˹draudžiamo˺ suvartojo prieš tai, kol jie bijo Alacho, priima tikėjimą ir daro gera, ir vėlei bijo Alacho ir priima tikėjimą, ir vėlei bijo Alacho ir ištobulina gerus darbus. Alachas myli darančius gera!

94 Tikintieji! Alachas išmėgins jus medžiojamais gyvūnais, pasiekiamais jūsų rankomis ir ietimis, kad atskirtų tuos, kurie bijo Jo nematydami. Nuo šiol, kas peržengs tai – kentės skausmingą bausmę.

95 Tikintieji! Nemedžiokite piligrimystės metu. Kas sumedžios tyčia – išpirka už tai bus sumedžiotam gyvūnui lygiaverčio gyvulio aukojimas Kaboje, pagal tai, ką nusprendžia du teisuoliai tarp jūsų, arba varguolių pamaitinimas, arba lygiavertis pasninkas, kad jie pajustų savo veiksmų pasekmes. Alachas atleido tai, kas buvo padaryta anksčiau, bet tai tęsiantieji bus nubausti Alacho. Alachas yra Visa Galintis, Atpildo Savininkas!

96 Leidžiama jums valgyti ir medžioti vandens gyvūnus jūsų ir keliautojų apsirūpinimui. Tačiau žemės gyvūnų medžioklė yra draudžiama piligrimystės metu. Bijokite Alacho, pas Kurį būsite surinkti!

97 Alachas padarė Kabą – Šventąjį Namą – prieglobsčiu žmonėms, kartu su šventaisiais mėnesiais, aukojamais gyvūnais ir jų išpuoštomis apykaklėmis.[1] Visa tai, kad žinotumėte, jog Alachas žino, kas yra danguose ir žemėje, ir kad Jis yra Žinantis Viską.

[1] Žr.: 5:2 išnašą b.

98 Žinokite, kad Alachas baudžia griežtai ir kad Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

99 Pasiuntinio pareiga tėra perduoti žinią. Alachas žino, ką atskleidžiate ir ką slepiate.

100 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Nėra lygybės tarp gėrybių ir blogybių, net jei blogybių kiekis jus stebintų.[1] Tad bijokite Alacho, mąstantieji žmonės, kad taptumėte sėkmingi!“

[1] Gėrybės ir blogybės šioje eilutėje reiškia leistiną ir neleistiną maistą. Nesvarbu, kiek blogo ir neleistino maisto žmogus turės, geras maistas, net jeigu jo būtų mažiau, bus vertingesnis ir geresnis.

101 Tikintieji! Neklauskite dėl tų dalykų, kurių paaiškinimas jus apsunkins. Jeigu klausite apie tai, kai Koranas yra apreiškiamas, tai bus jums paaiškinta. Alachas atleido jums. Alachas yra Atleidžiantis, Pakantus!

102 Kai kurie žmonės uždavinėjo panašius klausimus anksčiau jūsų, o po to neigė gautus atsakymus.

103 Alachas niekada neįsakė pašvęsti stabams kupranugarių pakirptomis ausimis, kupranugarių paleistų laisvai ganytis, kupranugarių septintą kartą pagimdžiusių patelę, ar eržilo kupranugario atleisto nuo darbų.[1] Tai stabmeldžių pramanyti melai apie Alachą. Dauguma jų neturi supratimo.

[1] Šioje eilutėje išvardinti tam tikri kupranugarių tipai, kuriems Arabijos stabmeldžiai leisdavo laisvai ganytis, taip pašvęsdami juos stabų garbinimui. Arabų kalboje jie vadinami baḥyra, sāʾiba, vaṣyla ir ḥām. Korano aiškintojai nėra pilnai sutarę dėl tiksliausio šių tipų apibūdinimo, todėl skirtinguose vertimuose galima rasti kiek kitokius kiekvieno tipo apibūdinimus.

104 Kai jiems sakoma: „Eikite link to, ką Alachas apreiškė, ir pas Pasiuntinį“, jie atsako: „Užtenka mums to, ką paveldėjome iš savo protėvių.“ Tačiau jų protėviai nežinojo ir nebuvo vedami.

105 Tikintieji! Jūs esate atsakingi tik už save pačius. Nepakenks jums tie, kurie nusprendžia nuklysti, kol patys esate vedami. Pas Alachą jūs visi sugrįšite. Tada praneš Jis apie tai, ką darėte.

106 Tikintieji! Kai mirtis prisiartins prie vieno iš jūsų ir norėsite sudaryti palikimą, paskirkite liudininkais du teisingus vyrus iš savo pačių tarpo arba iš kitų žmonių, jeigu keliaujant jus užklupo mirties nelaimė. Jeigu abejojate ˹dėl jų liudijimo˺, sulaikykite juos po maldos ir liepkite liudyti prisiekus: „Prisiekiame Alachu, niekada neparduosime savo liudijimo už jokią kainą, net dėl naudos artimam giminaičiui, ir nenuslėpsime Alacho liudijimo. Kitaip būtume nusidėjėliai.“

107 Jeigu išsiaiškinsite, kad jie yra kalti ˹dėl melagingo liudijimo˺, tegul du velionio palikuonys, kuriems priklauso teisė ˹į palikimą˺, pakeičia juos ir liudija prisiekdami: „Prisiekiame Alachu! Mūsų liudijimas yra teisesnis už jų. Mes neperžengėme ribų. Kitaip būtume piktadariai.“

108 Taip yra didesnė tikimybė, kad liudininkai duos teisingą liudijimą ar bent bijos, kad jų priesaika nebūtų paneigta. Bijokite Alacho ir pakluskite Jam. Alachas neveda ˹tiesiu keliu˺ maištaujančių žmonių.

109 Dieną, kai Alachas surinks visus pasiuntinius ir paklaus: „Kokį atsaką gavote?“ Jie atsakys: „Mes to nežinome. Iš tiesų, tai Tu esi Žinantis nematomą.“

110 Tada Alachas tars: „Jėzau, Marijos sūnau! Atmink Mano malonę tau ir tavo motinai, kaip sustiprinau tave Šventąja Dvasia, tad galėjai kalbėti būdamas kūdikiu ir suaugusiu; kaip išmokiau tave rašto, išminties, Toros ir Evangelijos; kaip nulipdei paukštį iš molio, papūtei į jį, ir jis tapo gyvu paukščiu – Mano valia; kaip gydei akluosius ir raupsuotuosius – Mano valia; kaip prikėlei mirusiuosius – Mano valia; kaip apsaugojau tave nuo Izraelio tautos, kai atėjai pas juos su aiškiais įrodymais ir netikintieji tarp jų tarė: ‘Tai tėra aiškūs burtai’,

111 ir kaip apreiškiau apaštalams: ‘Tikėkite į Mane ir Mano pasiuntinius!’ ir jie atsakė: ‘Mes tikime ir liudijame, kad esame paklūstantys ˹Tau˺.’“

112 ˹Atminkite˺, kai apaštalai paklausė: „Jėzau, Marijos sūnau! Ar tavo Viešpats gali atsiųsti mums iš dangaus vaišių stalą?“ Jis atsakė: „Bijokite Alacho, jeigu esate tikintieji.“

113 Jie tarė: „Mes trokštame valgyti nuo jo tik tam, kad nuramintume savo širdis, patvirtintume, kad esi teisus, ir taptume liudytojais.“

114 Jėzus, Marijos sūnus, meldė: „Mūsų Viešpatie, Alache! Atsiųsk vaišių stalą iš dangaus mūsų šventei – pirmiesiems ir paskutiniesiems iš mūsų – kaip Savo ženklą. Aprūpink mus! Tu esi Geriausias Aprūpintojas.“

115 Alachas atsakė: „Aš siunčiu jums tai. Tačiau kas iš jūsų atmes tikėjimą po to – Aš bausiu jį bausme, kuria nieko pasaulyje nebuvau nubaudęs.“

116 Kai Alachas tars: „Jėzau, Marijos sūnau, ar sakei žmonėms: ‘Imkite mane ir mano motiną kaip du dievus greta Alacho,’“ jis atsakys: „Išaukštintas Tu esi! Aš niekada nesakyčiau to, kam neturiu teisės. Jeigu tai sakiau – Tu tai žinotum. Tu žinai visa, kas manyje, bet aš nežinau to, kas Tavyje. Iš tiesų, tik Tu esi Žinantis nematomą.

117 Aš jiems tariau tik tai, ką įsakei: ‘Garbinkite Alachą – mano ir jūsų Viešpatį!’ Aš buvau jų liudininku tol, kol buvau tarp jų, bet kai paėmei mane, Tu buvai jų Liudininkas. Tu esi Liudininkas Visko.

118 Jeigu bausi juos, tai jie yra Tavo tarnai. Bet jeigu atleisi jiems – iš tiesų, Tu esi Visa Galintis, Išmintingas!“

119 Alachas tars: „Tai yra Diena, kai teisuoliai gaus naudos už savo teisumą. Jiems skirti Rojaus sodai, kuriuose teka upės. Jie bus ten amžinai ir per amžius.“ Alachas yra patenkintas jais ir jie patenkinti Juo. Tai yra didžiausias pasiekimas.

120 Alachui priklauso valdžia dangų ir žemės, ir viso, kas joje. Jis yra Galintis Viską!