3. Imrãno Šeima

1 Alif-Lām-Mīm.[1]

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

2 Alachas! Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Visad Gyvą, Visa Išlaikantį!

3 Jis apreiškė tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, Raštą tiesoje, patvirtinantį tai, kas buvo apreikšta anksčiau jo, kaip apreiškė Torą ir Evangeliją

4 prieš tai, vadovu žmonijai. Ir apreiškė Atskyrimą ˹tarp tiesos ir melo˺. Iš tiesų, atmetę Alacho apreiškimus – jie kentės griežtą bausmę. Alachas yra Visa Galintis, Atpildo Savininkas. [1]

5 Niekas žemėje ir danguose nėra paslėpta nuo Jo.

6 Jis suformuoja jus motinos įsčiose kaip panori. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Visa Galintį, Išmintingą!

7 Jis apreiškė Raštą tau, ˹Pranaše Muhamedai˺. Jame yra aiškios eilutės – jos yra Rašto pamatas – ir kitos, kurios yra dviprasmės. Tie, kurių širdys nuklydusios, seks dviprasmėmis eilutėmis, siekdami paklydimo ir interpretacijos ˹trokštamos jiems˺. Bet niekas nežino jų tikrosios reikšmės, išskyrus Alachą. O gerai išmanantys sako: „Mes tikime šiuo ˹Koranu˺ – jis visas yra iš mūsų Viešpaties.“ Bet niekas to nepaisys, išskyrus mąstančius žmones,

8 ˹meldžiančius˺: „Mūsų Viešpatie! Neleisk mūsų širdims nuklysti po to, kai atvedei mus į tiesų kelią. Suteik mums Savo Malonę. Iš tiesų, Tu esi Visa Duodantis.

9 Mūsų Viešpatie! Tu surinksi visą žmoniją Dienai, dėl kurios nėra abejonės. Iš tiesų, Alachas nesulaužo pažado Savo!“

10 Nei turtas, nei palikuonys nesuteiks naudos atmetusiems tikėjimą prieš Alachą. Jie yra kuras Ugnies!

11 Jų likimas bus kaip Faraono tautos ir gyvenusių anksčiau jos – jie visi atmetė Mūsų ženklus, tad Alachas pagriebė juos dėl nuodėmių. Alachas yra griežtas bausmėje.

12 ˹Pranaše Muhamedai˺! Sakyk atmetusiems tikėjimą: „Neužilgo jūs būsite nugalėti ir nuvesti Pragaran. Kokia prasta tai poilsio vieta!“

13 Išties dvejose kariaunose, susitikusiuose ˹Badro mūšiui˺,[1] buvo ženklas jums. Viena kovojo vardan Alacho, o kita buvo atmetusi tikėjimą. Tikintieji matė priešą esant dvigubai didesnį savomis akimis. Bet Alachas padeda tiems, kuriems panori. Iš tiesų, tame yra ženklas žmonėms, turintiems įžvalgą.

14 Išgražinta žmonėms yra meilė jų troškimams – moterims, sūnums, aukso ir sidabro gausybei, geros veislės žirgams, galvijams ir išartai žemei. Tai yra žemiški malonumai, bet pas Alachą yra geriausias sugrįžimas!

15 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar norėtumėte sužinoti, kas yra geriau už tai, ˹kas buvo paminėta˺? Dievobaimingi turės Rojaus sodus su savo Viešpačiu, kuriuose teka upės, amžinam gyvenimui ten ir tyras sutuoktines, kartu su Alacho malone.“ Alachas yra Visa Matantis Savo tarnus,

16 kurie sako: „Mūsų Viešpatie! Iš tiesų, mes priėmėme tikėjimą, tad atleisk mūsų nuodėmes ir apsaugok mus nuo kančios Ugnyje!“

17 Jie yra kantrieji, teisūs tikėjime, atsidavę, aukojantys labdarai ir siekiantys atleidimo prieš aušrą.

18 Alachas, angelai ir žinantys žmonės yra liudytojai to, jog niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Jis yra teisingumo Išlaikytojas, niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Visa Galintį, Išmintingą!

19 Iš tiesų, vienintelė religija Alachui yra islamas [paklusimas Jo valiai].[1] Tie, kuriems buvo duotas Raštas, ginčijosi iš pavydo vieni kitiems, kai pasiekė juos žinios. Kas neigia Alacho ženklus – iš tiesų, Alachas yra greitas bausmėje.

20 Jeigu jie ginčijasi su tavimi, ˹Pranaše Muhamedai˺, sakyk jiems: „Aš paklusau Alachui, kaip ir mano pasekėjai.“ Ir klausk tų, kuriems buvo duotas Raštas bei beraščių:[1] „Ar paklusote ˹Alachui˺?“ Jeigu jie pakluso, jie bus teisingai vedami. Bet jeigu jie nusigręžia, tai tavo pareiga tėra perduoti žinią. Alachas yra Visa Matantis Savo tarnus.

21 Neigiantiems Alacho ženklus, žudantiems pranašus be teisės ir žudantiems žmones, stovinčius už teisingumą – duok jiems gerą žinią apie skausmingą bausmę!

22 Jų darbai bus niekiniai šiame pasaulyje bei Ateinančiame ir niekas jiems nepadės.

23 Ar matei tuos, kuriems buvo duota dalis Rašto[1]? Kai jie yra pakviesti spręsti savo nesutarimus pagal Alacho Raštą, dalis jų nusigręžia jį atmesdami.

24 Taip yra, nes jie sako: „Ugnis nelies mūsų, išskyrus kelias dienas.“ Jų išgalvoti melai suklaidino juos tikėjime.

25 Kaip ˹siaubinga˺ bus, kai Mes surinksime juos kartu Dienai, dėl kurios nėra abejonės, kai kiekvienai sielai bus duotas atpildas už jos darbus ir niekas nebus nuskriaustas!

26 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Alachai! Viešpatie visos valdžios! Tu suteiki valdžią, kam panori ir atimi ją, iš ko panori. Tu suteiki garbę, kam panori ir pažemini, ką panori – visas gėris yra Tavo Rankose. Iš tiesų, Tu esi Galintis viską!

27 Tu pakeiti naktį diena ir dieną naktimi. Tu suteiki gyvybę mirusiems ir mirtį gyviesiems. Tu aprūpini ką panori, be ribų.

28 Tikintieji neturėtų imti netikinčiųjų globėjais vietoj tikinčiųjų – tai darantys neturės ko tikėtis iš Alacho – nebent siekiant apsaugos prieš jų tironiją. Alachas perspėja jus apie Save. Pas Alachą yra sugrįžimas.

29 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar slepiate, kas yra jūsų širdyse, ar atskleidžiate – Alachas tai žino. Jis žino, kas yra danguose ir žemėje. Alachas yra Galintis viską!

30 ˹Tad saugokitės˺ Dienos, kai kiekvienai sielai bus parodyta tai, ką gero ji padarė, kai ji trokš, kad nusižengimai būtų toli nuo jos. Alachas perspėja jus apie Save. Alachas Visuomet Maloningas Savo tarnams.

31 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jeigu mylite Alachą, tada sekite manimi – Alachas mylės jus ir atleis jūsų nuodėmes. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

32 Sakyk: „Pakluskite Alachui ir Jo Pranašui!“ Bet jeigu jie ir toliau nusigręžia ˹nepaklusdami˺, tada žinok, jog Alachas nemėgsta atmetusių tikėjimą.

33 Iš tiesų, Alachas išrinko Adomą, Nojų, Abraomo ir Imrãno šeimą virš visų kitų žmonių.

34 Jie yra vieni kitų palikuonys. Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

35 ˹Atmink˺, kai Imrãno žmona tarė: „Mano Viešpatie, aš paskiriu tai, kas mano įsčiose, Tavo tarnystei ˹šventykloje˺, tad priimk tai iš manęs. Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis!“

36 Bet pagimdžiusi ji tarė: „Mano Viešpatie! Aš pagimdžiau mergaitę“ – nors Alachas geriau žinojo, ką ji pagimdė – „ir berniukas nėra kaip mergaitė.[1] Aš daviau jai Marijos vardą ir siekiu Tavo apsaugos jai ir jos palikuonims nuo Šėtono, prakeiktojo.“

37 Tad jos Viešpats priėmė ją maloniai ir palaimino geru išugdymu, patikėdamas ją Zakarijai. Kai Zakarija aplankydavo ją maldos kambaryje, rasdavo ją aprūpintą maistu. Jis tarė: „Marija! Iš kur tai gavai?“ Ji atsakė: „Iš Alacho. Iš tiesų, Alachas suteikia, kam panori, be jokių ribų!“

38 Tada Zakarija meldė savo Viešpatį: „Mano Viešpatie! Suteik man iš Savo malonės dorus palikuonis. Iš tiesų, Tu esi Girdintis maldas!“

39 Tada angelai pašaukė jį, besimeldžiantį maldos kambaryje: „Alachas duoda gerą žinią apie tavo sūnų Joną, patvirtinantį Alacho Žodį.[1] Jis bus kilnus ir tyras, pranašas iš teisingųjų.“

40 Zakarija pareiškė: „Mano Viešpatie! Kaip aš galiu turėti sūnų, kai esu senyvo amžiaus, o mano žmona yra nevaisinga!?“ Jis atsakė: „Taip bus. Alachas daro tai, ką panori.

41 Zakarija tarė: „Mano Viešpatie! Paskirk man ženklą.“ Jis atsakė: „Tavo ženklas bus tai, jog negalėsi kalbėti su žmonėmis tris dienas, išskyrus gestais. Dažnai atsimink savo Viešpatį ir garbink Jį vakare bei ryte.“

42 ˹Atmink˺, kai angelai tarė: „Marija! Iš tiesų, Alachas išsirinko tave, apvalė tave ir išrinko tave virš visų pasaulio moterų.

43 Marija! Būk atsidavusi savo Viešpačiui, pulk kniūbsčia maldoje ir lenkis su tais, kurie lenkiasi.“

44 Tai yra žinios iš nematomo, kurias apreiškiame tau, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tu nebuvai su jais, kai jie traukė plunksnas tam, kad nuspręstų, kas bus Marijos globėjais ir nebuvai ten, kai jie ginčijosi dėl to.

45 ˹Atmink˺, kai angelai tarė: „Marija! Alachas tau duoda gerą žinią Žodžio iš Jo – jo vardas bus Mesijas,[1] Jėzus, Marijos sūnus; pagerbtas šiame pasaulyje ir Ateinančiame, vienas iš artimiausiųjų ˹Alachui˺.

46 Jis kalbės žmonėms būdamas lopšyje ir tapęs suaugusiu bei bus vienas iš teisingųjų.“

47 Marija nusistebėjo: „Mano Viešpatie! Kaip aš galiu turėti vaiką, kai joks vyras nelietė manęs?“ Angelas atsakė; „Taip bus. Alachas sukuria, ką nori. Kai Jis priima sprendimą, Jis pasako ‘Būk!’ ir tai būna!“

48 Alachas išmokys jį Rašto ir išminties, Torą ir Evangeliją,

49 ir išsiųs jį pasiuntiniu Izraelio tautai, skelbiantį: „Aš atvykau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties: Aš padarysiu jums paukštį iš molio, tada papūsiu į jį ir jis taps tikru paukščiu, Alachui leidus. Aš pagydysiu akląjį, raupsuotąjį ir prikelsiu mirusius gyvenimui, Alachui leidus. Aš pranešiu jums, ką jūs valgote ir ką laikote namuose. Iš tiesų, tame yra ženklas jums, jeigu esate tikintieji!

50 Aš patvirtinsiu Torą, apreikštą anksčiau manęs, ir padarysiu leistinu dalį to, kas buvo jums uždrausta. Aš atėjau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties, tad bijokite Alacho ir pakluskite man.

51 Iš tiesų, Alachas yra mano Viešpats ir jūsų Viešpats, tad garbinkite Jį Vieną. Tai yra kelias tiesus!“

52 Kai Jėzus pajuto netikėjimą iš savo žmonių, paklausė: „Kas bus mano padėjėjai Alacho vardan?“ Apaštalai atsakė: „Mes esame Alacho padėjėjai. Mes patikėjome į Alachą ir liudijame tai, jog esame paklūstantys Jam.

53 Mūsų Viešpatie! Mes patikėjome tuo, ką apreiškei ir pasekėme pranašu, tad užrašyk mus tarp liudijančių tiesą.“

54 Tačiau netikintieji rengė planą ˹prieš Jėzų˺, bet Alachas taip pat rengė planą. Alachas yra geriausias planuotojas.

55 ˹Atmink˺, kai Alachas tarė: „Jėzau! Aš paimsiu tave ir pakelsiu pas Save,[1] apvalysiu tave nuo netikinčiųjų ir padarysiu tavo pasekėjus aukštesniais nei netikintieji iki Teismo Dienos. Tada pas Mane jūs sugrįšite ir Aš išspręsiu jūsų nesutarimus!

56 O atmetusiems tikėjimą Aš paskirsiu didelę bausmę šiame ir Ateinančiame gyvenime ir nebus jiems padėjėjų.“

57 Bet priėmusiems tikėjimą ir dariusiems gera bus atlyginta pilnai. Alachas nemėgsta piktadarių.

58 Mes skaitome tai tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, kaip vieną iš ženklų ir kaip išmintingą priminimą.

59 Iš tiesų, Jėzus Alacho akyse yra panašus į Adomą. Jis sukūrė jį iš dulkių, tada tarė: „Būk!“ ir jis buvo!

60 Tai yra tiesa iš tavo Viešpaties, tad nebūk iš abejojančiųjų!

61 Kas ginčijasi su tavimi dėl Jėzaus po to, kai žinios pasiekė tave, sakyk: „Ateikite! Surinkime savo vaikus ir jūsų vaikus, mūsų moteris ir jūsų moteris, mus pačius ir jus, ir tada nuoširdžiai prašykime Alacho prakeikti melavusius!“

62 Iš tiesų, tai yra teisingas pasakojimas ˹apie Jėzų˺. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Alachą. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

63 Bet jeigu jie nusigręžia, tai juk Alachas yra Visa Žinantis apie skleidžiančius nedorybes!

64 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Rašto žmonės! Ateikite į sutarimą tarp mūsų ir jūsų, kad negarbinsime nieko, išskyrus Alachą, ir nepriskirsime Jam ˹garbinime˺ nieko ir neimsime vieni kitų viešpačiais vietoj Jo.“ Bet jeigu jie nusigręžia, tada sakyk: „Liudykite, jog mes esame paklūstantys Jam.“

65 Rašto žmonės! Kodėl jūs ginčijatės dėl Abraomo, kai Tora ir Evangelija buvo atskleista praėjus daug laiko po jo? Argi nesuprantate?

66 Štai jūs buvote tie, kurie ginčijosi turėdami mažai žinių ˹apie Jėzų˺, tad kodėl dabar ginčijatės visai neturėdami žinių ˹apie Abraomą˺? Alachas žino tai, ko jūs nežinote.

67 Abraomas nebuvo nei judėjas nei krikščionis, bet buvo teisingai tikintis, paklūstantis Alachui, ir nebuvo stabmeldys.

68 Iš tiesų, artimiausi Abraomui yra jo pasekėjai, šis Pranašas ˹Muhamedas˺ ir tikintieji. Alachas yra tikinčiųjų Globėjas.

69 Kai kurie Rašto žmonės nori jus paklaidinti. Bet jie nepaklaidina nieko, išskyrus patys save, to nesuvokdami.

70 Rašto žmonės! Kodėl jūs atmetate Alacho ženklus, būdami jų liudininkais?

71 Rašto žmonės! Kodėl teršiate tiesą melu ir slepiate tiesą, tai žinodami?

72 Grupė Rašto žmonių sakė: „Tikėkite ryte tuo, kas buvo apreikšta tikintiesiems ir atmeskite tai vakare, galbūt jie sugrįš ˹į netikėjimą˺.

73 Tikėkite tik tais, kurie seka jūsų religija.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, teisingas vedimas yra Alacho vedimas.“ ˹Jie sako: „Netikėkite tuo˺, jog kas nors gali turėti apreiškimą panašų į tą, kuris buvo duotas jums, ar kad jie galėtų su jumis dėl to ginčytis prieš jūsų Viešpatį.“ Sakyk: „Iš tiesų, dosnumas yra Alacho rankose, Jis suteikia jį, kam panori.“ Alachas yra Beribis, Visa Žinantis!

74 Jis pasirenka, kam suteikti Savo malonę. Alachas yra Viešpats neišsenkančio dosnumo.

75 Tarp Rašto žmonių yra tokių, kuriems patikėjus maišą aukso jie sugrąžins jį tau. Bet yra ir tokių, kuriems patikėjus vieną monetą jie negrąžins jos, nebent bus pastoviai prašomi. Taip yra, nes jie sako: „Mes nesame atsakingi už kitatikius ˹arabus˺.“ Jie meluoja apie Alachą tai žinodami.

76 Taip! Išpildančius savo pažadą ir bijančius Alacho – iš tiesų, Alachas myli dievobaiminguosius.

77 Iš tiesų, neturės savo dalies Ateinančiame gyvenime parduodantys sandorą su Alachu ir savo priesaikas už menką sumą. Alachas nekalbės su jais, nežiūrės į juos ir neapvalys jų Teismo Dieną. Jie kentės skausmingą bausmę.

78 Tarp jų yra tokių, kurie iškraipo Raštą savo liežuviais norėdami, kad tu galvotum, jog tai yra iš Rašto, bet Rašte to nėra. Jie sako: „Tai yra iš Alacho“, bet tai nėra iš Alacho. Jie meluoja apie Alachą tai žinodami.

79 Joks žmogus, gavęs Raštą, išmintį ir pranašystę iš Alacho, nesakys: „Garbinkite mane, ne Alachą.“ Tačiau jis sakys: „Būkite atsidavę Alachui pagal tai, ką šie pranašai moko iš Rašto ir pagal tai, ką jūs išmokote.“

80 Taip pat jis niekuomet neįsakys jums pasirinkti angelus ir pranašus viešpačiais. Kaip jis galėtų įsakyti netikėjimą po to, kai paklusote Alachui?

81 ˹Atminkite˺, kai Alachas sudarė sandorą su pranašais, ˹sakydamas˺: „Aš daviau jums Raštą ir išmintį. Jeigu vėliau ateis pasiuntinys, patvirtinantis tai, kas buvo jums duota, jūs privalote juo patikėti ir jį palaikyti.“ Tada Jis tarė: „Ar priimate šią sandorą ir įsipareigojimą?“ Jie atsakė: „Mes priimame!“ Alachas tarė: „Liudykite tai, Aš taip pat esu Liudytojas.“

82 O kas nusigręš po to – jis bus maištautojas.

83 Ar jie trokšta kito kelio nei Alacho, kai Jam paklūsta visa, kas yra danguose ir žemėje, norom ar nenorom? Pas Jį jie bus sugrąžinti!

84 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: Mes tikime į Alachą ir tuo, kas buvo apreikšta mums, Abraomui, Izmaeliui, Izaokui, Jokūbui ir jo palikuonims, bei tuo, kas buvo duota Mozei, Jėzui ir kitiems pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir Jam mes paklūstame.

85 Kas siekia kito kelio nei islamas – tai niekada nebus priimta iš jų, o Ateinančiame gyvenime jie bus pralaimėtojai.

86 Kaip Alachas ves tiesiu keliu žmones, kurie gavę aiškius ženklus atmetė tikėjimą po jo priėmimo, liudydami tai, jog Pasiuntinys yra teisus? Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺

87 Jų atlygis yra prakeiksmas iš Alacho, angelų ir visos žmonijos.

88 Jie bus ˹Pragaro Ugnyje˺ amžinai. Jų bausmė nebus nei palengvinta, nei atidėta.

89 O atgailaujantiems ir pataisantiems save – iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

90 Iš tiesų, atmetę tikėjimą po jo priėmimo ir padidinę savo netikėjimą – jų atgaila niekada nebus priimta. Jie yra nuklydę.[1]

91 Iš tiesų, atmetę tikėjimą ir mirę netikėjime – neišsigelbės jie net pasiūlę tokį kiekį aukso, kurio užtektų užpildyti visai žemei. Jiems skirta bausmė skausminga. Jie neturės padėjėjų.

92 Jūs niekada netapsite išties pamaldžiais, kol nepaaukosite dalies to, ką branginate. Alachas yra Visa Žinantis apie tai, ką jūs aukojate.

93 Prieš Toros apreiškimą visos maisto rūšys buvo leidžiamos Izraelio tautai, išskyrus tai, ką Izraelis [t.y. pranašas Jokūbas] uždraudė pats sau prieš Toros apreiškimą. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Atneškite Torą ir skaitykite ją, jeigu sakote tiesą.“

94 Kas po to išgalvoja melą apie Alachą – jie yra piktadariai. 95Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Alachas pasakė tiesą, tad sekite Abraomo religija, teisingai tikinčio, kuris nebuvo stabmeldys.“

96 Iš tiesų, pirmasis Namas ˹Alacho garbinimui˺ buvo pastatytas žmonijai Bekoje[1] – kaip palaiminta vieta, skirta žmonijos vedimui.

[1] Atpildo Savininkas reiškia tą, kuris atkuria teisingumą nubausdamas nusikaltėlius.

[1] Badro mūšis yra pirmasis ir svarbiausias mūšis islamo istorijoje, įvykęs tarp musulmonų ir Mekos stabmeldžių. Musulmonai sutriuškino stabmeldžių kariauną, nors jų pajėgos buvo daugiau nei dvigubai mažesnės.

[1] Arabų kalboje Dievui paklūstantis asmuo yra vadinamas muslim (liet.: musulmonas) (žr.: 2:128 išnašą). Tuo tarpu, pats paklusimo veiksmas yra vadinamas islām (liet.: islamas). Todėl šią eilutę galima versti ir taip: „Iš tiesų, vienintelė religija Allahui yra paklusimas ˹Jo valiai˺.“

[1] „Beraščiais“ buvo vadinami arabų stabmeldžiai, nes jie neturėjo savo šventojo Rašto.

[1] T.y. Tora.

[1] Šventyklose tarnauti galėdavo tik vyrai.

[1] Jėzus islamo tradicijoje, kaip ir krikščioniškoje, yra laikomas Dievo „žodžiu“. Tačiau islame buvimas Dievo žodžiu reiškia ne dieviškumą, bet atsiradimą iš Dievo žodžio „būk“ (žr. 3:47,59; 19:35).

[1] „Mesijas“ tiek hebrajų, tiek arabų kalbose reiškia „pateptasis“. Korane šis titulas naudojamas išskirtinai Jėzui, tebūnie jam taika. Žodis „Kristus“ yra Mesijo atitikmuo graikų kalboje, todėl šią eilutę galima versti ir taip: „jo vardas bus Jėzus Kristus, Marijos sūnus“.

[1] Musulmonai tiki, jog Jėzus, tebūnie jam taika, buvo ne nukryžiuotas, bet Dievo išgelbėtas ir paimtas į dangų. Kaip ir krikščionys, musulmonai taip pat tiki ir antruoju Jėzaus atėjimu.

[1] Šios eilutės yra skirtos Rašto žmonėms, priėmusiems Mozę ar Jėzų, bet atmetusiems Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, nepaisant to, jog jam siųsta žinia ir Raštas patvirtino Mozės ir Jėzaus Raštus.

[1] Beka yra senovinis Mekos miesto vardas. Juo buvo vadinama Kãba ir ją supančios šventosios vietos. Lingvistiškai, Beka reiškia „ašarų vieta“. Šis žodis taip pat vartojamas ir Senajame Testamente, Psalmių knygoje (84 skyrius) ir, tikėtinai, kalba būtent apie Meką lankančius piligrimus.

97 Joje yra tokie aiškūs orientyrai, kaip Abraomo stovėjimo vieta. Kas į ją įžengia, turi būti saugus. Piligrimystė į šį Namą, vardan Alacho, yra privaloma visiems tai išgalintiems. Bet kas atmeta tikėjimą – tai Alachui nereikia Jo kūrinijos.

98 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Rašto žmonės! Kodėl neigiate Alacho apreiškimus, kai Alachas yra Liudininkas to, ką jūs darote?“

99 Sakyk: „Rašto žmonės! Kodėl kreipiate tikinčiuosius nuo Alacho tako, siekdami pavaizduoti jį kreivą, kuomet liudijate, ˹jog tai yra tiesa˺? Juk Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote!“

100 Tikintieji! Jeigu nusileisite kai kuriems iš tų, kam buvo duotas Raštas, jie jus sugrąžins iš tikėjimo į netikėjimą.

101 Kaip jūs galėtumėt atmesti tikėjimą, kai Alacho apreiškimai yra jums skaitomi ir Jo Pasiuntinys yra tarp jūsų? Kas laikosi Alacho tvirtai, yra vedamas tiesiu keliu.

102 Tikintieji! Bijokite Alacho taip, kaip dera Jo bijoti,[1] ir nemirkite, išskyrus būdami paklūstančiais Jam!

103 Laikykitės Alacho virvės kartu ir nesiskirstykite į priešiškas grupes.[1] Atminkite Alacho malones jums, kai buvote susipriešinę, bet Alachas suvienijo jūsų širdis ir jūs – Jo malone – tapote broliais.[2] Jūs buvote ant Ugnies duobės krašto, bet Jis išgelbėjo jus. Taip Alachas padaro Savo apreiškimus aiškiais jums. Galbūt būsite išvesti į tiesą!

104 Tegul būna tarp jūsų grupė, kviečianti į gėrį, įsakanti tai, kas teisinga ir draudžianti bloga. Jie yra sėkmingieji!

105 Nebūkite kaip tie, kurie susikirsto į grupes ir nesutaria po to, kai jiems buvo parodyti aiškūs ženklai. Jiems skirta bausmė didi!

106 Teismo Dieną vienų veidai bus šviesūs, o kitų tamsūs. Turintiems tamsius veidus bus tarta: „Ar atmetėte tikėjimą po jo priėmimo? Ragaukite bausmę už savo netikėjimą!“

107 O turintieji šviesius veidus bus Alacho malonėje, kurioje jie gyvens amžinai!

108 Šie yra Alacho apreiškimai. Mes juos skaitome tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, tiesoje. Alachas nenori neteisybės Savo kūriniams.

109 Alachui priklauso tai, kas yra danguose ir žemėje. Pas Alachą viskas sugrįžta.

110 Jūs esate geriausia bendruomenė atrinkta žmonijai.[1] Jūs įsakote tai, kas teisinga ir draudžiate tai, kas bloga ir tikite į Alachą. Jeigu Rašto žmonės taip pat priimtų tikėjimą, tai būtų geriau jiems. Tarp jų yra tikinčiųjų, bet dauguma jų yra maištautojai.

111 Jie negali tau pakenkti, tik suerzinti ˹savo kalbomis˺. Jeigu jie pasirengs kovai su tavimi, jie atsuks savo nugaras ir nebus jiems suteikta pagalba.

112 Kur jie bebus, užklups juos pažeminimas, nebent saugos juos sandora su Alachu ir sutartis su žmonėmis.[1] Jie užsitraukė Alacho pyktį ir buvo paženklinti vargu, nes neigė Alacho apreiškimus ir žudė pranašus, neturėdami tam teisės. Tai skirta už jų neklusnumą ir ribų peržengimą.

113 Bet jie nėra visi vienodi. Tarp Rašto žmonių yra tokių, kurie stovi už tiesą ˹priimdami islamą˺. Jie skaito Alacho apreiškimus nakties valandomis, puldami kniūbsčia maldoje.

114 Jie tiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Jie skatina tai, kas teisinga bei draudžia tai, kas bloga ir varžosi tarpusavyje geruose darbuose. Jie yra tarp teisingųjų.

115 Nebus iš jų atimtas atlygis už tai, ką gero jie padarė. Alachas žino dievobaimingus.

116 Iš tiesų, nei turtai, nei palikuonys nesuteiks naudos netikintiesiems prieš Alachą. Jie bus Ugnies gyventojai. Jie bus ten amžinai!

117 Tai, ką gero jie padaro šiame gyvenime, yra kaip piktavalių žmonių derlius, kurį užklupo šaltas vėjas ir sunaikino jį visiškai. Alachas neengė jų, bet jie engė patys save.

118 Tikintieji! Neimkite artimais draugais tų, kurie nepraleis nė vienos progos jums pakenkti. Jie nori matyti jus kančioje. Jų neapykanta yra aiški iš jų žodžių, bet tai, ką slepia jų širdys, yra dar blogiau. Mes padarėme Mūsų apreiškimus aiškiais jums; argi jūs neprotausite?

119 Štai jūs! Mylite juos, bet jie nemyli jūsų, kuomet jūs tikite visais Raštais. Kai sutinka jus, jie sako: „Mes tikime“, bet būdami vieni, jie griaužia savo pirštų galus iš pykčio prieš jus. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Mirkite savo įniršyje!“ Iš tiesų, Alachas žino tai, kas slepiasi širdyse.

120 Kai jus užklumpa gėris, tai liūdina juos, bet kai jus užklumpa blogis, jie džiaugiasi dėl to. Jeigu būsite kantrūs ir bijosite Alacho, jų planai nepakenks jums nė kiek. Iš tiesų, Alachas yra Pilnai Žinantis tai, ką jie daro.

121 ˹Atmink, Pranaše Muhamedai˺, kai palikai savo namus ankstų rytą tikinčiųjų surikiavimui kovai. Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

122 Kai dvi grupės iš jūsų buvo beveik praradusios ryžtą ir kai Alachas apsaugojo juos. Tegu Alachu pasitiki tikintieji!

123 Iš tiesų, Alachas suteikė jums pergalę Badro mūšyje, kai jūsų skaičius buvo menkas. Tad bijokite Alacho, kad būtumėte dėkingi!

124 ˹Atmink˺, kai tarei tikintiesiems: „Ar jums neužtenka to, kad jūsų Viešpats sustiprins jus atsiųsdamas tris tūkstančius angelų?“

125 Taip! Jeigu būsite kantrūs ir dievobaimingi, kai priešas užklups jus netikėtu puolimu, Alachas sustiprins jus penkiais tūkstančiais angelų, pažymėtų kovai!

126 Tai vilties ženklas jums, jūsų širdžių nuraminimui. Juk pergalė būna tik iš Alacho, Visa Galinčio, Išmintingo.

127 ˹Taip pat Jis sustiprins jus˺ tam, kad sunaikintų grupę netikinčiųjų ir pažemintų kitą, priversdamas ją atsitraukti nusivylime.

128 Ne tau, ˹Pranaše Muhamedai, bet Alachui˺ priklauso sprendimas dėl jų bausmės ar atleidimo. Iš tiesų, jie yra piktadariai.

129 Alachui priklauso tai, kas yra danguose ir žemėje. Jis atleidžia, kam panori ir baudžia, ką panori. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

130 Tikintieji! Neimkite palūkanų, padvigubintų ar padaugintų, ir bijokite Alacho, kad taptumėte sėkmingi.

131 Saugokite save nuo Ugnies, paruoštos netikintiesiems.

132 Pakluskite Alachui ir Pasiuntiniui, kad jums būtų suteikta malonė.

133 Skubėkite ˹savo darbais˺ siekti atleidimo iš savo Viešpaties bei Rojaus sodų, dydžio sulig dangumis ir žeme, paruoštų dievobaimingiems,

134 aukojantiems labdarai klestėjime ir varge, tvardantiems savo pyktį ir atleidžiantiems kitiems žmonėms. Alachas myli darančius gera,

135 kurie padarę nedorybę ar piktadarystę prisimena Alachą siekdami Jo atleidimo ir nekartoja to, ką padarė, tai žinodami. Kas atleidžia nuodėmes, išskyrus Alachą?

136 Jų atlygis yra atleidimas iš jų Viešpaties ir Rojaus sodai, kuriuose teka upės. Jie bus ten amžinai! Koks geras atlygis darantiems gera!

137 Panašūs dalykai įvyko iki jūsų, tad keliaukite žeme ir žiūrėkite, koks likimas užklupo neigiančius tiesą.[1]

138 Tai yra aiški pamoka žmonijai, vedimas ir pamoka dievobaimingiems.

139 Nepulkite į neviltį ar liūdesį, nes esate pranašesni, jeigu esate ˹tikri˺ tikintieji.

140 Jeigu jūs buvote sužeisti ˹Uchudo mūšyje˺, tai jie buvo sužeisti ˹Badro mūšyje˺.[1] Mes keičiame žmonių dienas tarp ˹pergalės ir džiaugsmo bei pralaimėjimo ir liūdesio˺ tam, kad tikri tikintieji būtų atskirti, ir kad pasirinktume kankinius iš jūsų tarpo – Alachas nemėgsta piktadarių –

141 ir kad apvalytume tikinčiuosius bei sunaikintume tikėjimą atmetusius.

142 Ar jūs galvojote, jog žengsite Rojun Alachui neišsiaiškinus, kurie iš jūsų išties stengėsi ˹vardan Jo˺, ir kurie buvo kantrūs?

143 Jūs troškote kankinystės prieš jums sutinkant mirtį. Dabar jūs matėte ją savomis akimis!

144 Muhamedas yra tik pasiuntinys. Kiti pasiuntiniai buvo siųsti iki jo. Argi jūs, jeigu jis mirtų ar būtų nužudytas, sugrįžtumėte į netikėjimą? Kurie tai padarys – jie nė kiek nepakenks Alachui. Bet Alachas atlygins dėkingiems![1]

[1] T.y. visuomet galvokite apie Jį ir būkite paklusnūs bei dėkingi Jam.

[1] Pagal Korano aiškintojus, šioje eilutėje „Alacho virvė“ reiškia patį Koraną ir jame apreikštus Dievo nurodymus.

[2] Ši eilutė kalba Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, bendražygius Medinoje. Prieš islamą jie buvo susiskirstę į dvi tarpusavyje kovojančias gentis, bet, atėjus islamui, šimtmetį tarp jų vykęs karas buvo nutrauktas.

[1] Nors ši eilutė buvo apreikšta specifiškai Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, bendražygiams, visi musulmonai gali pretenduoti į buvimą tarp „geriausios bendruomenės“ žmonių. Tam jie privalo sekti pavyzdžiu, kurį parodė Pranašo Muhamedo bendražygiai, skleisdami teisingumą ir drausdami blogį.

[1] „Sandora su Allahu ir sutartis su žmonėmis“ čia reiškia džizijos mokėjimą. Tai yra mokestis, islamiškoje valstybėje taikomas ne musulmonams gyventojams vietoje išmaldos mokesčio. Mokėdami šį mokestį, Rašto žmonės atgauna savo teises ir garbę bei įgyja savo turto ir gyvybės apsaugą.

[1] Ši eilutė ragina apmąstyti griuvėsius ir apleistus miestus tautų ir civilizacijų, kurios buvo sunaikintos dėl jų pasipūtimo ir nepaklusnumo Dievui.

[1] Uchudo mūšis buvo antrasis susidūrimas tarp musulmonų ir Mekos stabmeldžių po Badro mūšio. Badro mūšyje stabmeldžiai patyrė skausmingą pralaimėjimą, tačiau Uchudo mūšyje jiems pavyko sėkmingai užpulti musulmonus iš flango. Nors tai nesunaikino musulmonų kariuomenės, jie patyrė nemažų nuostolių.

[1] Uchudo mūšyje Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, buvo sužeistas ir tarp karių pasklido kalbos, jog jis mirė. Tai sukėlė sąmyšį tarp musulmonų. Ši eilutė buvo atskleista tam sąmyšiui numalšinti.

145 Jokia siela nemirs, išskyrus paskirtu laiku, Alachui tai nulėmus. Siekiantieji žemiškos naudos, gaus ją iš Mūsų, o siekiantys Ateinančio gyvenimo naudos – gaus ją iš Mūsų. Mes atlyginsime dėkingiems.

146 Kiek pranašų kovojo kartu su pamaldžiais žmonėmis. Jie niekada nepuolė į neviltį, netapo silpnais ir nepasidavė, nepaisant to, ką jiems teko iškęsti vardan Alacho. Alachas myli kantriuosius!

147 Jų žodžiai buvo: „Mūsų Viešpatie! Atleisk mūsų nuodėmes ir nesaikingumą, padaryk mūsų žingsnius tvirtais ir suteik mums pergalę prieš netikinčiuosius!“

148 Tad Alachas suteikė jiems atlygį šiame gyvenime ir tobulą atlygį Ateinančiame. Alachas myli darančius gera!

149 Tikintieji! Jeigu nusileisite netikintiesiems, jie partrauks jus atgal į netikėjimą ir tapsite pralaimėtojais.

150 Taip! Alachas yra jūsų gynėjas ir geriausias iš suteikiančių pagalbą.

151 Mes sukelsime siaubą netikinčiųjų širdyse už stabų garbinimą greta Alachui, dėl kurio Jis nesiuntė jokio nurodymo. Ugnis bus jų prieglobstis – kokia baisi vieta piktadarių namams!

152 Iš tiesų, Alachas išpildė Savo pažadą jums, kai žudėte juos ˹Uchudo mūšyje˺, iki atėjo metas, kai praradote narsą ir susiginčijote dėl įsakymo ir nepaklusote pamatę tai, ko trokštate.[1] Kai kurie iš jūsų troško žemiškojo gyvenimo, kai kiti troško Ateinančiojo. Tad Jis užkirto kelią jums nugalėti priešininkus, jūsų išmėginimui. Bet Jis atleido jums. Alachas yra Dosnus tikintiesiems!

153 ˹Atminkite˺, kai bėgote panikoje, nesidairydami aplink, kai Pasiuntinys kvietė jus iš už nugarų! Tad Alachas atlygino jums nelaime po nelaimės, kad neliūdėtumėte dėl ˹karo grobio˺, kurio netekote, ir dėl to, kas ištiko jus. Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

154 O po nelaimės Jis suteikė jums saugumo jausmą, dėl kurio dalį jūsų, ˹pasitikėjusių Alacho valia˺, apėmė snaudulys. Bet kitai grupei rūpėjo tik jie patys. Jų mintys apie Alachą buvo neteisingos – neišmanymo laikų mintys, ˹jog Alachas nesuteiks pergalės Muhamedui˺. Jie tarė: „Ar mes gausime ką nors iš šio reikalo [t.y. pergalės, kuri buvo prižadėta]?“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, šis reikalas priklauso tik Alachui.“ Jie slepia savyje žodžius, kurių nedrįsta atskleisti: „Jeigu būtume turėję teisę spręsti šiame reikale, niekas iš mūsų nebūtų žuvęs mūšyje.“ Sakyk: „Net jeigu būtumėt pasilikę namuose, tie, kuriems mirtis buvo nulemta – jie būtų sutikę savo lemtį.“ Taip Alachas išmėgina jus ir apvalo tai, kas jūsų širdyse. Alachas yra Visa Žinantis jūsų slapčiausias mintis!

155 Iš tiesų, tie ˹tikintieji˺, kurie atsuko savo nugaras dieną, kai dvi kariuomenės susitiko mūšyje, tai buvo Šėtonas, kuris privertė juos paslysti dėl jų nusižengimų. Bet Alachas atleido jiems. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Pakantus!

156 Tikintieji! Nebūkite kaip ˹veidmainiai˺ atmetę tikėjimą, kurie sako apie savo brolius, žygiuojančius per žemes ar kovojančius mūšiuose: „Jeigu jie būtų pasilikę, nebūtų mirę ir nebūtų nužudyti.“ Alachas paverčia tokį mąstymą agonija jų širdyse. Tai Alachas suteikia gyvybę ir mirtį. Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote!

157 Jeigu mirsite ar tapsite kankiniais Alacho kelyje, tai atleidimas iš Alacho ir Jo malonė bus geriau jums negu turtas, kurį jie įgyja ˹pasilikdami namuose˺.

158 Ar mirsite ˹sava mirtimi˺, ar tapsite kankiniais – visi būsite surinkti prieš Alachą.

159 Dėl Alacho malonės tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, buvai romus su jais. Jeigu būtum buvęs griežtas ar kietaširdis, jie būtų tave palikę. Tad dovanok jiems, prašyk Alacho atleidimo ir tarkis su jais reikaluose, o priėmęs sprendimą, pasitikėk Alachu. Iš tiesų, Alachas myli pasitikinčius Juo.

160 Jeigu Alachas tau padeda, niekas negali tavęs įveikti. Bet jeigu Jis tave palieka, kas kitas gali tau padėti? Tegul Alachu pasikliauja tikintieji!

161 Neįsivaizduojama yra tai, jog pranašas pasiimtų ką nors iš karo grobio neteisėtai. Kas taip padarys, nešis tai Prikėlimo Dieną, kai kiekvienai sielai bus pilnai atlyginta ir niekas nebus nuskriaustas.

162 Argi siekiantys Alacho malonės yra panašūs į užsitraukusius Alacho rūstybę? Pragaras bus jų namai. Koks baisus kelionės tikslas!

163 Jų lygis yra skirtingas Alacho akyse. Alachas yra Visa Matantis, ką jie daro!

164 Iš tiesų, Alachas suteikė didelę malonę tikintiesiems pasiuntęs Pasiuntinį tarp jų, skaitantį Jo eilutes, apvalantį juos ir mokantį Rašto bei išminties, nors prieš tai jie buvo aiškiai paklydę.

165 Kodėl jūs, patyrę nuostolius ˹Uchude˺, kai jūsų priešas kentėjo dvigubai daugiau ˹Badro mūšyje˺, skundėtės: „Kaip tai galėjo nutikti?“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Taip yra dėl jūsų neklusnumo.“ Iš tiesų, Alachas yra Galintis viską.

166 Tai, ką kentėjote dieną, kai susitiko dvi kariuomenės, buvo Alacho Valia, kad Jis atskirtų tikrus tikinčiuosius

167 ir demaskuotų veidmainius. Kai jiems yra sakoma: „Eikite kovai vardan Alacho ar bent savo gynybai“, jie atsako: „Jei būtume žinoję, jog ˹jūsų žygis pasibaigs˺ kova, mes būtume ėję su jumis.“ Tądien jie buvo arčiau tikėjimo atmetimo negu jo priėmimo, sakydami savo liežuviais tai, ko nėra jų širdyse. Alachas yra Visa Žinantis, ką jie slepia.

168 Pasilikę namuose kalbėjo apie savo brolius: „Jeigu jie būtų paklausę mūsų, nebūtų žuvę mūšyje.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Išvenkite savo mirties, ˹kai ateis jai paskirtas laikas˺, jeigu esate teisūs!“

169 Nemanykite, jog mirusieji kankinio mirtimi vardan Alacho yra negyvi. Ne! Jie yra gyvi, su savo Viešpačiu gerai aprūpinti,

170 besidžiaugiantys Alacho dovanomis ir džiaugsmingai laukiantys tų, kurie prisijungs prie jų. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

171 Jie džiaugiasi dėl Alacho malonės ir dosnumo ir dėl to, kad Alachas neleidžia tikinčiųjų atlygiui būti prarastam.

172 Tiems ˹tikintiesiems˺, kurie atsakė Alachui ir Jo Pasiuntiniui patyrę pralaimėjimą, kurie daro gera ir yra dievobaimingi, priklauso atlygis didis.[1]

173 Kurie buvo perspėti: „Jūsų priešas surinko kariauną prieš jus, tad bijokite jo“, bet perspėjimas dar labiau sustiprino jų tikėjimą ir jie atsakė: „Alacho užtenka mums, Jis yra geriausias Apsaugotojas!“

174 Tad jie grįžo su malone ir Alacho dosnumu, nepatyrę žalos. Jie siekė Alacho malonės. Iš tiesų, Alacho dosnumas yra neišsenkantis.

175 Tas ˹perspėjimas˺ buvo iš Šėtono, mėginančio jus išgąsdinti savo pasekėjais. Tad nebijokite jo, bet bijokite Manęs, jeigu esate tikintieji!

176 ˹Pranaše Muhamedai˺! Neliūdėk dėl tų, kurie skuba atmesti tikėjimą – jie nepakenks Alachui nė kiek. Alachas nenori jiems skirti nė trupučio Ateinančio gyvenimo. Jie kentės didžią bausmę.

177 Pardavusieji tikėjimą už netikėjimą nepakenks Alachui nė kiek. Jie kentės skausmingą bausmę.

178 Tegul atmetę tikėjimą negalvoja, jog ilgas gyvenimas yra gėris. Šis laikas yra skirtas tik tam, kad padidėtų jų nuodėmių skaičius. Jie kentės žeminančią bausmę.

179 Alachas nepaliks tikinčiųjų jūsų būklėje ˹kai veidmainiai gyvena tarp tikinčiųjų˺, kol neatskirs blogio nuo gėrio. Tačiau Alachas neatskleis jums nematomo ˹paprasčiausiai įvardijęs veidmainių vardus˺. Alachas pasirenka Savo pasiuntiniais, ką panori. Tad tikėkite į Alachą ir Jo pasiuntinius – jeigu tikėsite ir būsite dievobaimingi, jūsų lauks didelė dovana.

180 Tegul negalvoja gobšiai laikantys tai, ką Alachas jiems davė iš Savo dosnumo, jog tai gera jiems. Ne! Tai bloga jiems! Tai, ką jie gobšiai laiko sau, bus uždėta jiems antkakliu Prikėlimo Dieną. Alachui priklauso dangų ir žemės palikimas. Alachas yra Visa Žinantis, ką jūs darote.

181 Alachas girdėjo žodžius tų ˹judėjų˺, kurie sakė: „Alachas yra vargšas, o mes esame turtingi!“ Iš tiesų, Mes užrašėme jų žodžius ir jų neteisėtus pranašų nužudymus.[1] Po to Mes jiems sakysime: „Ragaukite deginančią bausmę!

182 Tai skirta jums už tai, ką padarė jūsų rankos.“ Alachas nėra savo tarnų engėjas.

183 Jie ˹yra tie patys žmonės˺, kurie sako: „Alachas įsakė mums atmesti pranašus, kol jie neateis su aukojamu gyvuliu, kurį praris ugnis ˹iš dangaus˺.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kiti pranašai buvo siųsti jums anksčiau manęs su aiškiais ženklais ir tuo, ko reikalaujate. Kodėl tada juos nužudėte, jeigu esate teisūs?“

184 Jeigu jie atmeta tave – taip pat buvo atmesti ir pranašai, siųsti anksčiau tavęs, atėję su aiškiais įrodymais, Raštais ir apšviestomis Knygomis.

185 Kiekviena siela ragaus mirties ir jums bus pilnai atlyginta Teismo Dieną. Kas bus apsaugotas nuo Ugnies ir įleistas į Rojaus sodus, bus sėkmingas. Žemiškasis gyvenimas tėra iliuzija ir trumpas pasimėgavimas.

186 Jūs būsite išmėginti savo turtu ir savo kūnais, ir girdėsite skausmingus žodžius iš tų, kuriems buvo duotas Raštas anksčiau jūsų bei iš stabmeldžių. Bet jeigu būsite kantrūs ir dievobaimingi – tai bus jums pasirinkimas geriausias!

187 ˹Atmink, Pranaše Muhamedai˺, kai Alachas priėmė priesaiką iš tų, kuriems buvo duotas Raštas, sakydamas: „Jūs privalote jį pristatyti žmonėms aiškiai ir neslėpti to, ˹kas parašyta jame˺.“ Bet jie numetė jį šalin dėl to, kad įgytų mažą pelną. Kaip apgailėtina yra tai, ką jie įgijo.

188 Tegul nemano tie, kurie džiaugiasi savo nuodėmėmis ir mėgsta būti giriami dėl to, ko nepadarė, jog jie išvengs bausmės. Jie kentės skausmingą bausmę!

189 Alachui priklauso dangų ir žemės karalystė. Alachas yra Galintis viską.

190 Iš tiesų, dangų ir žemės sukūrime bei dienos ir nakties kaitoje, yra ženklai mąstantiems žmonėms –

191 prisimenantiems Alachą stovint, sėdint ir gulint, apmąstantiems dangų ir žemės sukūrimą ˹maldose˺: „Mūsų Viešpatie! Tu nesukūrei to perniek – išaukštintas Tu esi![1] Apsaugok mus nuo bausmės Ugnyje!

192 Mūsų Viešpatie! Iš tiesų, bus paniekinti tie, kuriuos įmesi Ugnin. Piktadariams nebus padėjėjų.

193 Mūsų Viešpatie! Mes girdėjome ˹Pranašą Muhamedą˺ mus kviečiantį į tikėjimą, sakantį: ‘Tikėkite į savo Viešpatį’, tad mes patikėjome. Mūsų Viešpatie! Atleisk mūsų nuodėmes, išvalyk mūsų blogus darbus ir padaryk mus mirštančius tarp teisingųjų.

194 Mūsų Viešpatie! Suteik mums tai, ką pažadėjai per Savo pranašus ir nepažemink mūsų Prikėlimo Dieną. Tu nesulaužai Savo pažado!“

195 Tad jų Viešpats atsakė: „Aš niekuomet neatmesiu nė vieno iš jūsų – vyrų ar moterų – atlygio už jūsų darbus. Abiem bus atlyginta po lygiai. Tie, kurie emigravo ar buvo išvaryti iš savo namų, ar buvo persekiojami vardan Manęs, ar kovojo, ar tapo kankiniais – Aš atleisiu jų nuodėmes ir įleisiu juos į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, atlygiu iš Alacho. Juk pas Alachą yra atlygis geriausias!“

196 Neapsigaukite dėl netikinčiųjų klestėjimo žemėse.

197 Tai tėra laikinas pasimėgavimas jiems. Po to Pragaras bus jų namai – kokia niekinga poilsio vieta!

198 Bet dievobaimingieji turės Rojaus sodus, kuriuose teka upės. Jie bus ten amžinai – tai Alacho atlygis! Tai, kas pas Alachą, yra geriausia dorybingiems.

199 Iš tiesų, tarp Rašto žmonių yra tikinčių į Alachą ir tuo, kas buvo apreikšta jums, ir tuo, kas buvo apreikšta jiems. Jie yra nuolankūs prieš Alachą, niekada neiškeičiantys Alacho apreiškimo į menką pelną. Jų atlygis yra pas jų Viešpatį. Iš tiesų, Alachas yra greitas teisme.

200 Tikintieji! Būkite kantrūs, ištvermingi, stovėkite tvirtai ˹mūšyje ir maldoje˺, ir bijokite Alacho, kad taptumėt sėkmingi!

[1] Pirmoji Uchudo mūšio dalis buvo sėkminga musulmonams. Tačiau jiems beveik sutriuškinus Mekos stabmeldžius, kai šie pradėjo atsitraukimą, ant kalno stovėję lankininkai, trokšdami pasiimti didesnę dalį karo grobio, nusižengė Pranašo nurodymui nepalikti savo postų. Mekos stabmeldžiai, pamatę jog lankininkai jiems nebekelia pavojaus, persirikiavo ir atliko puolimą, sukeldami nemažų nuostolių musulmonų kariuomenei.

[1] Ši ir sekančios eilutės kalba apie žygį, įvykusį iš karto po Uchudo mūšio, skirto sustabdyti Mekos stabmeldžių pajėgas įsikūrusias netoli Medinos. Šiam žygiui buvo surinkta nedidelė grupė musulmonų, kurių ženkli dalis buvo sužeisti Uchudo mūšyje.

[1] Medinos judėjai atmetė Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, nes jis buvo arabų, o ne izraelitų, kilmės. Dėl šios priežasties, jie reikalavo specifinių ženklų tam, kad jis įrodytų, jog yra Dievo Pranašas. Tad Koranas pateikia argumentą prieš Medinos judėjus atkreipdamas dėmesį į tai, jog izraelitai vis vien nužudydavo ir izraelitų kilmės pranašus, kurie parodydavo būtent tuos ženklus, kurių buvo prašomi. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog Biblijoje nėra išsaugotų pasakojimų apie pranašų nužudymą pačių judėjų rankomis, tačiau šios istorijos yra randamos kitose judėjų tradicijose ir vėliau buvo naudotos krikščionių, siekiant paaiškinti judėjų siekį nužudyti pranašą Jėzų, tebūnie jam taika.

[1] Dievas negalėjo sukurti mūsų dėl menkniekio. Sukurti kažką be prasmės yra nepriderama Išmintingam Dievui, todėl kiekvienas Jo kūrinys turi prasmę ir išpildo tam tikrą tikslą.