2. Karvė

[1] Muhamedo, tebūnie jam taika, gyvenimo laikotarpiu veidmainiai buvo kritikuojami dėl jų artumo priešiškiems stabmeldžiams. Jie teisinosi, kad savo artumu siekia taikos ir paliaubų sudarymo..

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

[1] Sabiečiai buvo Irako teritorijoje gyvenanti žmonių grupė, kurie tikėjo į Vieną Dievą ir turėjo savo šventraštį – Sabiečių Psalmes.

[2] Ši eilutė reiškia tai, kad judėjų, krikščionių ir sabiečių tikėjimas bus priimtas, iki jiems sužinojus apie naują Dievo siųstą pranašą.

1 Alif-Lãm-Mym.[1]

[1] Tai yra arabiškos abėcėlės raidžių pavadinimai. Viena iš hipotezių, aiškinanti jų reikšmę, teigia, kad šios raidės yra ženklas Korano klausantiems arabams, jog jo žodžiai yra sudaryti iš tų pačių arabiškų raidžių, bet jo kalba pranoksta bet kokią arabišką kalbą ir taip parodo savo Dievišką kilmę.

2 Šis Raštas – be jokios abejonės – yra vadovas dievobaimingiems,

3 tikintiems nematomu, atliekantiems maldą ir aukojantiems iš to, ką jiems suteikėme;

4 tikintiems tuo, kas buvo apreikšta tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir tuo, kas buvo apreikšta anksčiau tavęs, ir užtikrintiems Ateinančiu gyvenimu.

5 Jie yra vedami savo Viešpaties – jie bus sėkmingi.

6 O atmetusiems tikėjimą – vienodai jiems, ar perspėsi juos, ar ne – jie netikės.

7 Alachas užantspaudavo jų širdis ir klausą, ir jų regėjimas yra uždengtas. Jiems skirta didi bausmė.

8 Tarp žmonių yra sakančių: „Mes tikime į Alachą ir Paskutiniąją Dieną“, bet jie nėra tikintieji.

9 Jie trokšta apgauti Alachą ir tikinčiuosius, bet apgauna tik patys save, to nesuvokdami.

10 Jų širdyse yra abejonės liga, tad Alachas sustiprina jų ligą. Už melagystes jiems skirta bausmė skausminga.

11 Kai jiems yra sakoma: „Neskleiskite žemėje nedorybių!“, jie atsako: „Iš tiesų, mes esame taikdariai!“[1]

12 Ne! Išties jie skleidžia nedorybes, to nesuvokdami!

13Kai jiems yra sakoma: „Tikėkite, kaip tikėjo kiti“, jie atsako: „Ar tikėsime kaip tikėjo kvailiai?“ Iš tiesų, tai jie yra kvailiai, bet to nežino!

14 Jie sutinka tikinčiuosius sakydami: „Mes tikime!“, bet būdami vieni su saviškiais piktadariais jie sako: „Iš tiesų, mes esame su jumis. Išties mes tik juokavome!“

15 ˹Tačiau tai˺ Alachas išjuokia juos ir palieka klaidžioti nusidėjime.

16 Jie nusipirko paklydimą už tiesaus kelio kainą, tad jų sandoris neatnešė pelno ir netapo jie vedamais ˹tiesiu keliu˺.

17 Jie yra panašūs į įžiebusius ugnį, ir kai ji apšvietė viską aplink, Alachas atėmė jų šviesą ir paliko tamsoje, negalinčius matyti.

18 Kurti, nebylūs, akli – jie negrįš ˹į tiesų kelią˺.

19 Arba ˹į esančius˺ tamsioje, griausmingoje, žaibuojančioje audroje. Jie užspaudžia pirštais savo ausis nuo griaustinio trenksmo, bijodami mirties. Taip Alachas apsupa netikinčiuosius ˹Savo galia˺.

20 Žaibavimas beveik atima jų matymą. Kai tik žaibas trenkia, jie eina lydimi jo šviesos, bet kai juos apgaubia tamsa, jie sustoja. Jei Alachas panorėtų, atimtų jų klausą ir regą. Iš tiesų, Alachas yra Galintis viską.

21 Žmonės! Garbinkite savo Viešpatį, Sukūrusį jus ir buvusius anksčiau jūsų, kad taptumėte dievobaimingi,

22 Padariusį jums žemę gyvenimo vieta ir dangų skliautu, Siunčiantį jums lietų iš dangaus, taip užauginantį vaisius jūsų maistui. Nepramanykite Alachui lygių, žinodami, ˹kad Jis Vienas yra Kūrėjas˺.

23 Jeigu abejojate dėl to, ką apreiškėme Savo tarnui,[1] tada sukurkite sūrą panašią į tai, kviesdami savo bendrininkus be Alacho, jeigu esate teisūs.

24 Bet jei to nepadarysite – ir jūs niekada to nepadarysite – tada bijokite Ugnies, kurios pakuromis bus žmonės ir akmenys, paruoštos netikintiesiems.

25˹Pranaše Muhamedai˺! Pranešk gerą žinią priėmusiems tikėjimą ir darantiems gera, jog jie turės Rojaus sodus, kuriuose teka upės. Kaskart, kai jiems bus duotas vaisius, jie sakys: „Tai buvo mums duota prieš tai“, nes jiems buvo suteikta kažkas panašaus.[1] Ten jie turės tyras sutuoktines ir gyvens amžinai.

[1] T.y. Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika.

26 Iš tiesų, Alachas nesigėdija pateikti palyginimą netgi su uodu ar tuo, kas mažesnis už jį. Tikintieji žino, tai – tiesa iš jų Viešpaties, o atmetę tikėjimą sako: „Ką Alachas norėjo pasakyti šiuo palyginimu?“ Taip Jis paklaidina daugelį ir veda tiesiu keliu daugelį. Tačiau paklaidina Jis tuo tik nedorėlius,

27 sulaužančius Alacho sandorą po jos sudarymo ir nutraukiančius ryšius,[1] kuriuos Alachas įsakė išsaugoti, ir skleidžiančius žemėje nedorybes. Jie yra pralaimėtojai!

[1] Rojaus sodų vaisiai savo išvaizda primins žemėje augusius vaisius.

58 ˹Atminkite˺, kai Mes tarėme: „Ženkite į šį ˹Jeruzalės˺ miestą, valgykite gausiai, kur tik panorėsite, ir ženkite pro vartus, nuolankiai lenkdamiesi ir tardami: ‘Atleisk mums!’ Mes atleisime jūsų nuodėmes ir padidinsime atlygį darantiems gera.“

59 Bet piktadariai pakeitė žodį kitu, nei buvo jiems įsakyta. Už jų maištavimą Mes atsiuntėme jiems bausmę iš dangaus.

60 Kai Mozė meldė vandens savo tautai, Mes tarėme: „Trenk savo lazda į uolą!“ Dvylika šaltinių ištryško iš jos ir kiekviena gentis žinojo savąją versmę. ˹Tada Mes pasakėme˺: „Valgykite ir gerkite iš to, ką Alachas jums suteikė, ir neskleiskite žemėje nedorybių.“

61 Kai jūs tarėte: „Moze! Mes negalime pakęsti to pačio maisto kiekvieną dieną. Melsk savo Viešpatį, kad Jis suteiktų mums, kas auga žemėje iš jos daržovių, agurkų, česnakų, lęšių ir svogūnų“, ˹Mozė˺ atsakė, ˹peikdamas juos˺: „Ar norite iškeisti geresnį maistą į blogesnį? Eikite tada į bet kurią gyvenvietę ir jums bus paskirta tai, ko prašėte.“ Tad juos užklupo gėda ir nelaimė ir jie užsitarnavo Alacho pyktį, atmesdami Jo ženklus ir neteisėtai žudydami Jo pranašus. Tai yra ˹teisingas atlygis˺ už jų neklusnumą ir ribų peržengimą.

62 Iš tiesų, tikintieji, judėjai, krikščionys ir sabiečiai[1] ˹prieš Pranašo Muhamedo atėjimą˺ – tikintys į Alachą ir Paskutiniąją Dieną, ir darantys gera – jie gaus atlygį iš savo Viešpaties. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės![2]

[1] Šie ryšiai apima žmogaus ryšį su Dievu: Jį garbinant ir Jam paklūstant bei ryšį su Pranašu Muhamedu, tebūnie jam taika, tikint juo ir jį mylint. Taip pat jie apima ryšius su tėvais, kitais šeimos nariais ir visa kūrinija, juos mylint ir būnant gailestingu bei maloningu visiems aplinkiniams.

28 Kaip galite netikėti į Alachą? Juk buvote mirę ir Jis suteikė jums gyvybę, tada Jis vėl suteiks jums mirtį ir vėl jus prikels ir pas Jį jūs sugrįšite.

29 Jis sukūrė jums visa, kas yra žemėje, tada pasisuko į dangų ir pastatė jį septyniais dangumis.[1] Jis yra Žinantis Viską.

[1] Islamo kosmologijoje mums žinoma visata, kurioje yra žemė, saulė ir kitos planetos bei žvaigždynai, yra laikoma pirmuoju dangumi. Kiti šeši dangūs yra už mums žinomos visatos ribų.

30˹Pranaše Muhamedai, atmink˺, kai tavo Viešpats tarė angelams: „Aš paskirsiu Žemėje vietininką“, jie atsakė „Ar paskirsi tą, kuris ten skleis nedorybes ir lies kraują, kai mes aukštiname Tave šlovinimu ir skelbiame Tavo šventumą?“ Alachas atsakė: „Iš tiesų, Aš žinau, ko jūs nežinote.“

31 Jis išmokė Adomą visų daiktų pavadinimus, tada parodė juos angelams ir tarė: „Pasakykite Man jų vardus, jei esate teisūs.“

32 Jie atsakė: „Išaukštintas Tu esi. Mes žinome tik tai, ką mus išmokei. Iš tiesų, Tu – Visa Žinantis, Išmintingas.“

33 Tada Jis tarė: „Adomai, pasakyk jiems jų vardus.“ Kai Adomas juos įvardijo, Jis tarė: „Argi nesakiau jums, kad žinau dangų ir žemės paslaptis ir kad žinau, ką atskleidžiate ir ką slepiate?“

34 ˹Atmink˺, kai įsakėme angelams: „Pulkite kniūbsčia prieš Adomą.“ Jie sukniubo, išskyrus Iblysą.[1] Jis pasipūtėliškai atsisakė ir tapo netikinčiuoju.

[1] Iblysas yra Šėtono vardas. Nors biblijinėje tradicijoje Šėtonas yra puolęs angelas, Koranas nurodo jį buvus džinu (žr.: 18:50).

35 Ir kai tarėme: „Adomai! Gyvenk su savo žmona Rojuje, valgydami jame laisvai, kur tik panorėsite. Tačiau nesiartinkite prie šio medžio, kad netaptumėte piktadariais!"

36 Bet šėtonas juos suklupdė ir taip išvarė juos iš ten, kur jie buvo. Mes tarėme: „Leiskitės žemyn, būdami priešais vieni kitiems.[1] Jūs turėsite poilsio vietą žemėje ir aprūpinimą nustatytam laikui.“

[1] T.y. Šėtonui būnant priešu žmonijai.

37 Tada Adomas gavo atgailos žodžius iš savo Viešpaties ir Jis priėmė jo atgailą. Iš tiesų, Jis yra Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę!

38 Mes tarėme: „Leiskitės žemyn jūs visi! Kai Mano Vedimas ateis, kas seks Mano Vedimu – nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

39 Bet atmetę tikėjimą ir neigiantys Mūsų ženklus bus Ugnies gyventojai. Jie bus ten amžinai.“

40 Izraelio tauta! Atminkite Mano malones, suteiktas jums, ir ištesėkite savo sandorą, kad ištesėčiau savąją, ir bijokite Manęs ˹Vieno˺.

41 Tikėkite tuo, ką apreiškiau, patvirtindamas tai, kas su jumis[1] ir nebūkite pirmieji tai neigiantys. Neiškeiskite Mano apreiškimų už menką sumą, bet būkite dievobaimingi.

[1] Tai yra nuoroda į Toros pranašystę apie ateinantį Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, bei eilutes ir įsakymus garbinti Vieną Dievą ir daryti tai, kas gera, bei vengti to, kas bloga.

42 Neapvilkite tiesos melu tam, kad nuslėptumėte tiesą ją žinodami.

43 Atlikite maldą, mokėkite išmaldos mokestį ir lenkitės su tais, kurie lenkiasi.

44 Ar jūs kviečiate į teisingumą patys jį užmiršdami, kai skaitote Raštą? Argi nesusimąstysite?

45 Siekite pagalbos kantrybėje ir maldoje. Iš tiesų, ji yra sunki, išskyrus nuolankiems –

46 užtikrintiems susitikimu su savo Viešpačiu ir sugrįžimu pas Jį!

47 Izraelio tauta! Atminkite Mano malones, suteiktas jums, ir tai, kaip suteikiau jums palankumą virš kitų žmonių.[1]

[1] Dievas suteikė Izraelio tautai ypatingų malonių siųsdamas jiems daugybę pranašų ir suteikdamas išskirtinių stebuklų, tokių kaip jūros perskyrimas Mozės laiku.

48 Bijokite Dienos, kai nė viena siela negalės padėti kitai, kai nebus priimtas joks užtarimas[1] ar išpirka, kai nebus joms pagalbos.

[1] T.y. vienas žmogus negalės užtarti kito prieš Dievą.

49 ˹Atminkite˺, kai išgelbėjome jus nuo Faraono tautos, varginusios jus baisiomis kančiomis, skerdžiant jūsų sūnus ir paliekant gyvas jūsų moteris – tai buvo didelis išbandymas iš jūsų Viešpaties.

50 Ir kai perskyrėme jūrą, išgelbėjome jus ir paskandinome Faraono tautą prieš jūsų akis.

51 Ir kai priskyrėme Mozei keturiasdešimt naktų, bet po jo išvykimo jūs garbinote aukso veršį, būdami piktadariais.

52 ˹Bet netgi˺ po to jums atleidome, kad būtumėte dėkingi.

53 ˹Atminkite˺, kai davėme Mozei Raštą ir gebėjimą atskirti ˹tiesą nuo melo˺,[1] kad būtumėte vedami.

[1] Raštas ir Atskyrimas čia reiškia Torą.

54 Ir kai Mozė tarė savo tautai: „Mano tauta! Iš tiesų, jūs nuskriaudėt save garbindami veršį, tad atgailaukite savo Sutvėrėjui ir žudykite ˹veršio garbintojus tarp˺ jūsų. Tai yra geriau jums, jūsų Sutvėrėjo akyse.“ Tada Jis priėmė jūsų atgailą. Iš tiesų, Jis yra Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę.

55 Ir kai tarėte: „Moze! Mes netikėsime tavimi, kol nepamatysime Alacho savo pačių akimis!“ Tad žaibo trenksmas staiga apėmė jus, jums bežiūrint vieniems į kitus.

56 Tada Mes prikėlėme jus po mirties, kad būtumėte dėkingi.

57 Ir kai uždengėme jus debesų šešėliais ir atsiuntėme jums maną ir putpeles,[1] ˹sakydami˺: „Valgykite gėrybes, Mūsų suteiktas jums.“ Jie nenuskriaudė Mūsų, bet nuskriaudė patys save.

[1] Tai yra dangiškas maistas, vadinamas mana, kurį, kartu su putpelėmis, Dievas atsiuntė Izraelio tautai, jiems pabėgus iš Egipto, ir taip apsaugojo nuo bado.

72 ˹Tai nutiko˺, kai nužudėte žmogų ir ginčijotės dėl žudiko, bet Alachas atskleidė tai, ką slėpėte.

73 Tada Mes nurodėme: „Trenkite mirusiojo kūnui paskerstos karvės dalimi.“ Taip Alachas prikelia mirusiuosius, rodydamas Savo ženklus jums, kad galėtumėte suprasti.

74 Bet net tada jūsų širdys sukietėjo ir tapo kaip akmuo ar kažkuo dar kietesniu. Iš tiesų, juk yra akmenų, iš kurių trykšta upės, ir yra ˹akmenų˺, kurie perskyla tam, kad vanduo tekėtų iš jų. Ir iš tiesų, yra ˹akmenų˺, kurie krenta bijodami Alacho. Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.

75 Tad kaip jūs, ˹tikintieji˺, viliatės, kad jie tikės jumis, kai tarp jų buvo grupė žmonių, kurie išgirsdavo Alacho žodį ir tada supratę jį iškraipydavo, žinodami, ˹kad jie pakeičia tikrąją reikšmę˺?

76 Sutikę tikinčiuosius, jie sako: „Mes tikime“, bet nuošalėje jie sako vieni kitiems: „Ar atskleisite tikintiesiems žinią, kurią Alachas apreiškė jums ˹Toroje, apie Muhamedo atėjimą˺, kad jie naudotų tai prieš jus, jūsų Viešpaties akivaizdoje ˹per Teismo Dieną˺? Argi nesuprantate?“

77 Ar jie nenumano, jog Alachas žino tai, ką jie slepia ir ką atskleidžia?

78 Tarp jų yra neraštingų žmonių, nežinančių Rašto, išskyrus melagingus svaičiojimus. Jie tik spėlioja.

79 Vargas kuriantiems raštą savo rankomis ir po to sakantiems: „Tai yra iš Alacho“, siekiant trupinėlio naudos. Vargas jiems už tai, ką užrašė jų rankos. Vargas jiems už tai, ką jie pelnosi!  

80 Jie teigia: „Ugnis lies mus tik keletą dienų.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar sudarėte su Alachu sandorą – ir Alachas niekada nesulaužo Savo sandoros – ar tiesiog sakote tai, ko nežinote?“

81 Taip! Besielgiantys blogai, kurių nuodėmės yra juos apsupusios – jie bus Ugnies gyventojai. Jie bus ten amžinai!

82 O priėmę tikėjimą ir darę gera – jie bus Rojaus sodų gyventojai. Jie bus ten amžinai!

83 ˹Atminkite˺, kai sudarėme su Izraelio tauta sandorą, tardami: „Negarbinkite nieko, išskyrus Alachą; būkite geri tėvams, artimiesiems, našlaičiams ir vargšams; kalbėkite maloningai su žmonėmis; atlikite maldą ir mokėkite išmaldos mokestį.“ Tada jūs, ˹izraelitai˺, nusigręžėte abejodami, išskyrus kelis jūsų.

84 ˹Atminkite˺, kai sudarėme su jumis sandorą, jog nepraliesite vienas kito kraujo ir neišvarysite vieni kitų iš savo namų. Jūs patvirtinote tai, būdami to liudininkais.

85 Bet štai – jūs žudote vieni kitus ir išvarote savo žmones iš jų namų, padėdami vieni kitiems nuodėmėje ir priešiškume. Kai išvarytieji ateina būdami karo belaisviais, jūs išperkate juos, nors jų išvarymas buvo uždraustas.[1] Ar jūs tikite viena dalimi Rašto ir atmetate likusią? Ar gaus kokį atlygį tai darantys, išskyrus pažeminimą šiame gyvenime ir didžiausią bausmę Prikėlimo Dieną? Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.

63 ˹Atminkite˺, kai priėmėme jūsų sandorą ir pakėlėme virš jūsų Tūro kalną, sakydami: „Laikykitės tvirtai šio ˹Rašto˺, duoto jums, ir sekite jo nurodymais, kad taptumėte dievobaimingi.“

64 Tačiau jūs nusigręžėte po to. Jeigu ne Alacho palankumas ir malonė jums, taptumėte pralaimėjusiais.

65 Išties jūs žinote tarp jūsų nusižengusius šabui. Mes jiems pasakėme: „Tapkite paniekintomis beždžionėmis!“

66 Taip Mes padarėme jų bausmę pavyzdžiu esamoms ir būsimoms kartoms bei pamoka dievobaimingiems.

67 ˹Atminkite˺, kai Mozė tarė savo tautai: „Alachas įsakė jums paaukoti karvę.“[1] Jie atsakė: „Ar tyčiojiesi iš mūsų?“ Jis tarė: „Ieškau prieglobsčio pas Alachą nuo buvimo neišmanėliu!“

[1] Ši sūra yra pavadinta „Karve“ pagal šią istoriją, kai vienas izraelitas buvo nužudytas, o kaltininkas nebuvo surastas. Mozė meldė Dievo, kad Jis nurodytų kaltininką. Tada Dievas apreiškė Mozei, jog vienintelis būdas identifikuoti žudiką yra paaukoti karvę ir jos dalimi trenkti nužudytajam. Kai tai buvo padaryta, nužudytasis trumpam prisikėlė ir pasakė, kas jį nužudė.

68 Jie pasakė: „Melsk savo Viešpatį, kad Jis patikslintų, kokia tai karvė.“ ˹Mozė˺ atsakė: „Jis sako, jog ji nei per sena, nei per jauna, vidutinio amžiaus. Darykite tai, kas jums įsakyta.“

69 Jie tarė: „Melsk savo Viešpatį, kad Jis patikslintų jos spalvą.“ ˹Mozė˺ atsakė: „Jis sako, jog tai žala karvė, džiuginanti ją reginčius.“

70 Jie tarė: „Melsk savo Viešpatį, kad Jis patikslintų kokia tai karvė, nes išties visos karvės mums panašios. Tada, Alachui leidus, būsime atvesti teisingai.“

71 Jis atsakė: „˹Alachas˺ sako, jog tai karvė nenaudota žemei arti ar laukams drėkinti, sveika ir be jokių trūkumų.“ Jie tarė: „Dabar atėjai su tiesa.“ Tad jie paskerdė ją, nors buvo arti to nedarymo.[1]

[1] Izraelitai, užuot iš karto paklausę Mozės ir paskerdę bet kurią karvę, su pasididžiavimu klausinėjo šios karvės apibūdinimo iki tol, kol jiems buvo apibūdinta pati brangiausia karvė – vidutinio dydžio bei vidutinio amžiaus, šviesiai geltonos spalvos, nenaudota žemės ūkio darbams. Tai buvo Dievo bausmė už Pranašo Mozės įsakymo neklausymą. Gavę detalius nurodymus, izraelitai svarstė nebeskersti karvės dėl jos didelės vertės.

[1] Prieš Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, persikėlus į Mediną, joje gyveno dvi tarpusavyje kariaujančios grupės – al-Aus ir al-Khazradž. Kai kurios judėjų gentys buvo sąjungoje su al-Aus, o kitos su al-Khazradž. Kai šios gentys kariavo, judėjai turėjo kariauti su kitais judėjais, nors tai buvo jiems uždrausta.

91 Kai jiems yra sakoma: „Tikėkite tuo, ką apreiškė Alachas!“ Jie atsako: „Mes tikime tik tuo, kas apreikšta mums.“ Taip jie atmeta kitus apreiškimus, nors tai yra Tiesa, patvirtinanti jų pačių Raštą! Sakyk jiems, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kodėl tada jūs žudydavote Alacho pranašus, jeigu esate tikintieji?“

92 Iš tiesų, Mozė buvo siųstas jums su aiškiais ženklais, bet po jo išvykimo jūs garbinote veršį, būdami piktadariais.

93 Kai Mes priėmėme jūsų sandorą ir iškėlėme virš jūsų Tūro kalną, tardami: „Laikykitės tvirtai ˹šio Rašto˺, kurį davėme, ir pakluskite ˹Mūsų nurodymams˺“, jie atsakė: „Mes girdime ir nepaklūstame.“ Meilė veršiui buvo įsigėrusi į jų širdis dėl jų netikėjimo. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Koks apgailėtinas yra jūsų tikėjimo paliepimas, jeigu esate tikintieji ˹Tora˺.“

94 Sakyk: „Jeigu Pomirtinio Gyvenimo buveinė pas Alachą yra skirta išimtinai jums iš visos žmonijos, tada trokškite mirties, jei sakote tiesą!“

95 Bet jie niekada jos netrokš dėl to, ką padarė jų rankos. Alachas yra Visa Žinantis apie piktadarius!

96 Jūs atrasite juos labiausiai įsikibusius šio gyvenimo iš visų žmonių, netgi labiau už stabmeldžius. Kiekvienas jų norėtų gyventi tūkstantį metų. Bet net jeigu jie gyvens tiek, tai jų neišgelbės nuo bausmės. Alachas yra Visa Matantis, ką jie daro.

97 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺, ˹Angelo˺ Gabrieliaus priešams,[1] kad tai jis, Alacho leidimu, apreiškė šį ˹Koraną˺ tavo širdin, patvirtinantį tai, kas buvo apreikšta anksčiau, ir vedimu bei gera žinia tikintiesiems!

98 Kas yra priešas Alachui, Jo Angelams, Jo pranašams, Gabrieliui, ir Mykolui – iš tiesų – Alachas yra priešas netikintiesiems.

99 Išties Mes atsiuntėme tau aiškius ženklus ir niekas jų nepaneigs, išskyrus maištaujančius.

100 Kodėl kiekvieną kartą jiems sudarius sandorą, viena grupė iš jų atmeta ją? Iš tiesų, dauguma jų netiki.

101 O dabar, kai Pasiuntinys iš Alacho yra atsiųstas jiems – patvirtinantis jų pačių Raštą – dalis Rašto žmonių slepia Alacho Knygą sau už nugarų, lyg nežinotų to, ˹kas parašyta joje˺,

102 ir seka velnių išsigalvojimais apie Saliamono galias.[1] Saliamonas nebuvo netikintysis, bet velniai buvo netikintieji, mokydami žmones burtų ir to, kas buvo apreikšta angelams Harūtui ir Marūtui[2] Babilone. Bet jie nemokė nė vieno prieš tai nepasakę: „Mes esame išbandymas jums, tad neatmeskite tikėjimo.“ Bet vis vien žmonės išmoko burtų, kuriais atskirdavo vyrą nuo jo žmonos. Tačiau jų burtai negalėjo niekam pakenkti, išskyrus Alachui leidus. Jie išmoko to, kas jiems kenkia ir neduoda naudos. Išties jie žinojo, jog užsiimantis burtais negaus jokios dalies Ateinančiame gyvenime. Kokia apgailėtina kaina to, už ką jie pardavė savo sielas, jeigu jie tai žinotų!

86 Jie yra tie, kurie parduoda Pomirtinį Gyvenimą už gyvenimą šioje žemėje. Jų bausmė nebus sumažinta ir nebus jiems suteikta pagalba.

87 Išties Mes davėme Mozei Raštą ir siuntėme po jo pasiuntinius; ir davėme Jėzui, Marijos sūnui, aiškius įrodymus ir sustiprinome jį Šventąja Dvasia.[1] Kodėl, kai tik pasiuntinys ateina pas jus, ˹izraelitai˺, su tuo, kas jums nepatinka, pasipučiate, dalį jų atmesdami ir dalį nužudydami?

[1] Šventąja Dvasia islamo tradicijoje yra vadinamas angelas Gabrielius.

[1] Medinos judėjai skelbdavo vietiniams stabmeldžiams, kad neužilgo ateis Dievo siųstas pranašas, kuris padės jiems įveikti vietinių stabmeldystę. Tačiau atėjus Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, jie atpažino jį esant Dievo siųstu pranašu, bet vis vien atmetė jį, nes jis buvo arabas, o ne izraelitas.

[1] Ši eilutė buvo apreikšta atsakant į Medinos izraelitų teiginį, jog Angelas Gabrielius, apreiškęs Dieviškąjį apreiškimą arabui, bet ne izraelitui, tapo jų priešu.

[1] Islame būrimas yra laikomas didele nuodėme, tačiau Medinos judėjai ginčijo šio elgesio nuodėmingumą teigdami, kad Saliamonas, tebūnie jam taika, užsiiminėjo burtais, kad galėtų kalbėti su gyvūnais. Dėl šios priežasties jie patys užsiimdavo būrimu. Bet iš tiesų Saliamonui šias galias suteikė Dievas. Tuo tarpu, užsiiminėjimas burtais yra draudžiamas ir prilygsta netikėjimui.

[2] Harūtas ir Marūtas buvo du angelai, siųsti Babilono žmonėms. Jie juos mokė burtų, bet prieš tai aiškiai pareikšdavo, jog šios žinios prives žmones prie susinaikinimo. Tačiau babiloniečiai jų nepaklausė ir taip žinios apie burtus buvo perduodamos iš kartos į kartą.

88 Jie sako: „Mūsų širdys yra apvyniotos ˹ir negebančios priimti naujos žinios˺!“ Ne! Tai Alacho prakeiksmas už jų netikėjimą. Koks mažas yra jų tikėjimas!

89 Kai jiems buvo duotas Raštas iš Alacho, patvirtinantis ˹Torą˺, buvusią su jais – ir nors prieš tai jie meldė pergalės prieš netikinčius stabmeldžius – bet kai jiems buvo atnešta tai, ką jie atpažino ˹esant tiesa˺, jie atmetė tai. Tad Alacho prakeiksmas skirtas atmetusiems tikėjimą.

90 Kokia apgailėtina yra kaina to, už ką jie pardavė savo sielas, neigdami Alacho apreiškimą, iš pavydo, kad Alachas apreiškia iš Savo dosnumo kuriems panori iš Savo tarnų.[1] Jie užsitraukė rūstybę po rūstybės. Netikintiesiems priklauso žeminanti bausmė.

107 Ar nežinai, jog dangų ir žemės karalystė priklauso Alachui? Nėra jums be Alacho jokio kito gynėjo ar padėjėjo!

108 Ar norite reikalauti savo Pasiuntinio, kaip anksčiau buvo reikalauta iš Mozės?[1] ˹Tada žinokite, jog˺ iškeičiantys tikėjimą į netikėjimą nuklysta nuo tiesaus tako.

105 Netikintieji iš Rašto žmonių ir stabmeldžių tarpo norėtų, kad negautumėte jokios palaimos iš savo Viešpaties, bet Alachas pats renkasi, kam skirti Savo malonę. Alachas yra neišsenkančio dosnumo Viešpats.

106 Mes nepakeičiame apreiškimo ir neleidžiame jam būti užmirštam, išskyrus duodami geresnį ar panašų į jį.[1] Ar nežinai, jog Alachas yra Galintis viską?

103 Jeigu jie priimtų tikėjimą ir būtų dievobaimingi – jie gautų geresnį atlygį iš Alacho, jeigu jie tai žinotų!

104 Tikintieji! Nesakykite ˹kreipdamiesi į Pranašą˺ rāʿinā [rūpinkis mumis], bet sakykite unẓurnā [prižiūrėk mus] ir klausykitės.[1] Netikinčiųjų laukia skausminga bausmė.

109 Daugybė Rašto žmonių norėtų, kad grįžtumėte į netikėjimą, dėl jų pavydo jums, po to, kai tiesa jiems buvo paaiškinta. Atleisk jiems, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir būk kantrus, kol Alachas pareikš Savo sprendimą.[1] Iš tiesų, Alachas yra Galintis viską.

[1] Medinos judėjai kreipdavosi į Pranašą Muhamedą žodžiu rāʿinā šiek tiek pakeisdami jo tarimą taip, kad jis reikštų „tu, kvaily“ ir taip slapčia jį įžeidinėdavo. Todėl Dievas atskleidė šią eilutę, uždrausdamas tikintiesiems kreiptis tokiu būdu (žr.: 4:46 išnašą).

[1] Koranas buvo apreikštas dalimis, per dvidešimt trejus metus. Apreiškimo laikotarpiu kai kurios jo eilutės buvo anuliuotos ir pakeistos vėlesnėmis. Vienas to pavyzdžių yra draudimas vartoti svaigalus, apie kuriuos iš pradžių perspėta 2:219, paskui buvo uždrausta melstis, esant neblaivaus proto 4:43, ir tik po to buvo galutinai uždrausta juos vartoti 5:90–91.

[1] T.y. reikalavimas pamatyti Dievą savomis akimis bei kalbėtis su angelais.

[1] Medinoje gyvenusios judėjų bendruomenės buvo priešiškos musulmonams, bet šia eilute Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, buvo įsakyta likti kantriam ir nesiimti jokių veiksmų. Tačiau judėjams įvykdžius akivaizdžius nusikaltimus ir pažeidus tarpusavio sutartis, dvi gentys buvo išvarytos iš Medinos, o trečios genties vyrams įvykdyta mirties bausmė už kolaboravimą su Mediną užpuolusiais Mekos stabmeldžiais.

110 Atlikite maldą ir mokėkite išmaldos mokestį. Kokius gerus darbus sau sukaupsite – rasite juos pas Alachą. Jis yra Visa Matantis, ką jūs darote.

111 Jie teigia, kad nežengs Rojun niekas, išskyrus judėjus ir krikščionis. Tai tėra jų troškimai. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Pateikite įrodymus, jeigu esate teisūs!“

112 Iš tiesų, kas paklūsta Alachui ir daro gera – jie turės atlygį iš savo Viešpaties. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

113 Judėjai sako: „Krikščionys neturi pagrindo ˹savo tikėjimui˺“, ir krikščionys sako: „Judėjai neturi pagrindo ˹savo tikėjimui˺“, nors jie visi skaito Raštą. Tą patį sakė ˹ir stabmeldžiai˺, kurie neišmano – panašūs jų žodžiai. Dėl šių nesutarimų Prikėlimo Dieną teis tarp jų Alachas.

114 Kas elgiasi blogiau už draudžiančius minėti Alacho vardą Jo mečetėse ir siekiančius jų sugriovimo? Jie turėtų žengti į jas tik bijodami Jo. Jiems šiame gyvenime – gėda, o Ateinančiame – didelė bausmė.

115 Alachui priklauso rytai ir vakarai, tad kur bepasisuksite, prieš jus bus Alacho Veidas. Alachas yra Beribis, Visa Žinantis.

116 Jie sako: „Alachas turi vaiką!“ Išaukštintas Jis![1] Jam priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje, ir visa Jam paklūsta!

117 Jis yra dangų ir žemės Sutvėrėjas. Kai Jis ką nors nusprendžia, Jam užtenka ištarti „Būk“ ir tai būna!

118 Nežinantieji sako: „Jeigu tik Alachas tartų mums žodį arba parodytų ženklą!“ Tą patį sakė žmonės gyvenę anksčiau jų. Panašios jų širdys. Išties Mes padarėme ženklus aiškius žmonėms, turintiems tvirtą tikėjimą.

119 Mes siuntėme tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, su tiesa, skelbiantį gerą žinią ir perspėjimą. Nebūsi tu atsakingas už Liepsnojančios Ugnies gyventojus.

120 Judėjai ir krikščionys niekada nebus patenkinti tavimi, kol neseksi jų keliais. Sakyk: „Iš tiesų, Alacho vedimas yra teisingas vedimas.“ Jeigu paseksi jų troškimais po to, kai tau buvo suteiktos žinios, nerasi kas tave apgins ar išgelbės nuo Alacho.

121 Tie, kuriems davėme Raštą, kurie seka juo teisingai – jie yra tikri tikintieji juo, o atmetantys jį yra pralaimėtojai.

122 Izraelio tauta! Atminkite Mano malones, suteiktas jums, ir tai, kaip suteikiau jums palankumą virš kitų žmonių.

123 Bijokite Dienos, kai viena siela negalės padėti kitai, kai jokia išpirka nebus priimta, tarpininkavimas nebus jai naudingas ir pagalba nebus suteikta.

124 ˹Atminkite˺, kaip Abraomą jo Viešpats išbandė Savo įsakymais, kuriuos jis įvykdė. Alachas pasakė: „Aš padarysiu tave žmonijos vedliu.“ Abraomas tarė: „O mano palikuonis?“ Alachas atsakė: „Mano sandora neapima piktadarių.“  

125 ˹Atminkite˺, kai padarėme Šventąjį Namą ˹Mekoje˺ sugrįžimo ir saugumo vieta, sakydami: „Imkite Abraomo stovėjimo vietą maldų atlikimui.“ Mes patikėjome Abraomui ir Izmaeliui Mūsų Namo apvalymą aplink jį einantiems, jame pasiliekantiems ir besilenkiantiems bei puolantiems kniūbsčia.

126 Kai Abraomas tarė: „Mano Viešpatie, padaryk šį miestą [t.y. Meką] saugia vieta ir suteik jo gyventojams vaisių – tiems iš jų, kurie tiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną“, Jis atsakė: „O netikintiesiems Aš suteiksiu trumpą palaimą ir po to pasmerksiu juos bausmei Ugnyje. Koks prastas kelionės tikslas!“

127 ˹Atminkite˺, kai Abraomas ir Izmaelis iškėlė Namo pamatus ˹abu melsdami˺: „Mūsų Viešpatie! Priimk tai iš mūsų. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.

128 Mūsų Viešpatie! Padaryk mus paklūstančius Tau ir iš mūsų palikuonių tautą, paklūstančią Tau.[1] Parodyk mūsų ˹piligriminės kelionės˺ ritualus ir priimk mūsų atgailą. Iš tiesų, Tu esi Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę.

[1] Koranas, minėdamas vaikų/sūnaus priskyrimą Dievui, kalba apie krikščionybėje Dievui priskiriamą Jėzų, tebūnie jam ramybė, arabų stabmeldystėje Dievui dukromis priskiriamus angelus, bei vietinėje judaizmo pakraipoje Dievui sūnumi priskiriamą kunigą, vardu Ezra. Tačiau Dievas yra Visko Kūrėjas, atskiras nuo kūrinijos. Jam negalioja tai, kas galioja kūriniams, todėl bet kokio asmens priskyrimas Jam pažemina Jo, kaip Kūrėjo, statusą ir yra griežtai neigiamas islamo teologijoje.

[1] Arabiškas žodis reiškiantis asmenį, paklūstantį Dievui yra muslim (liet.: musulmonas). Todėl šią eilutę galima versti ir taip: „Mūsų Viešpatie, padaryk mus musulmonais ir mūsų palikuonis musulmonais.“ Dėl šios priežasties islame visi Dievo pranašai yra laikomi musulmonais (paklūstančiais Dievo valiai), nuo Adomo iki Jėzaus ir Pranašo Muhamedo, tebūnie jiems taika. Toliau vertime, susiduriant su šiuo arabišku žodžiu, jis bus verčiamas „Paklūstantis Jam/Alachui, taip akcentuojant tiesioginę reikšmę.

129 Mūsų Viešpatie! Pasiųsk tarp jų Pasiuntinį iš jų tarpo, kuris skaitys Tavo apreiškimus, mokys juos Rašto ir išminties ir apvalys juos. Iš tiesų, Tu esi Visa Galintis, Išmintingas.“

130 Kas galėtų atmesti Abraomo religiją, išskyrus neišmanėlį! Išties Mes pasirinkome jį šiame gyvenime, o Ateinančiame jis bus tarp Teisingųjų.

131 Kai jo Viešpats tarė jam: „Paklusk“, jis atsakė: „Aš paklusau Viešpačiui pasaulių“

132 ir įsakė savo sūnums daryti tą patį, kaip ir Jokūbas, tardamas: „Mano sūnūs! Iš tiesų, Alachas parinko jums tikėjimą, tad mirkite tik būdami paklūstančiais ˹Jam˺!“

133 Ar jūs, ˹judėjai˺, buvote liudininkais, kai mirtis atėjo pas Jokūbą? Kai jis paklausė savo sūnų: „Ką garbinsite po mano mirties?“ Jie atsakė: „Mes garbinsime tavo Dievą ir tavo protėvių Abraomo, Izmaelio ir Izaoko Dievą – Vieną Dievą. Mes paklūstame Jam.“

134 Ši yra bendruomenė praeities. Jiems skirta tai, ko jie nusipelnė, o jums – ko jūs nusipelnėte. Jūs nebūsite atsakingi už jų darbus.

135 Jie sako: „Tapkite judėjais ar krikščionimis – būsite teisingai vedami!“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ne! Mes sekame Abraomo religija, teisingai tikinčio, kuris nebuvo stabmeldys.“

136 ˹Tikintieji!˺ Sakykite: „Mes tikime į Alachą ir į tai, kas buvo apreikšta mums; ir į tai, kas buvo apreikšta Abraomui, Izmaeliui, Izaokui, Jokūbui ir jo palikuonims; ir į tai, kas buvo duota Mozei, Jėzui ir visiems pranašams jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir esame paklūstantys Alachui.“

137 Jeigu jie priima tikėjimą tuo, kuo tikite jūs – jie bus teisingai vedami, bet jeigu nusigręžia, tada jie bus įsitvirtinę vaiduose prieš jus. Alachas apsaugos jus nuo jų blogio. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

138 ˹Sakykite: „˹Mūsų religija˺ yra Alacho religija. Kas yra geresnis nei Alachas, ˹nustatydamas˺ religiją? Mes garbiname Jį.“[1]

139 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar ginčijatės su mumis dėl Alacho, kai Jis yra mūsų ir jūsų Viešpats? Mes esame atsakingi už mūsų darbus, o jūs – už jūsų. Mes esame tik Jam nuoširdūs[1] ˹garbinime ir paklusime˺.

[1] Šioje eilutėje žodis „religija“ yra išverstas iš arabiško žodžio ṣibgha, kuris tiesiogine prasme reiškia dažus. Religija čia yra sulyginama su dažais, nes kaip dažai nuspalvina rūbą, taip tikra religijos praktika pakeičia žmogaus gyvenimą ir yra matoma ne tik iš vidaus, bet ir iš žmogaus išorės.

[1] T.y. mes atliekame gerus darbus vien tik dėl Jo, bet ne tam, kad kiti žmonės tai matytų.

140 Ar sakote, kad Abraomas, Izmaelis, Izaokas, Jokūbas ir jo palikuonys buvo judėjai ar krikščionys?“ Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas turi daugiau žinių, jūs ar Alachas?!“ Kas yra didesnis piktadarys už tą, kuris nuslepia liudijimą, gautą iš Alacho, ˹jog ateis Pranašas Muhamedas˺? Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.

141 Ši yra praeities bendruomenė. Jiems skirta tai, ko jie nusipelnė, o jums – ko jūs nusipelnėte. Jūs nebūsite atsakingi už jų darbus.

142 Kvailiai sakys: „Kodėl jie pakeitė savo maldos kryptį?“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Rytai ir vakarai priklauso Alachui. Jis veda tiesiu keliu ką panori.“[1]

143 Taip Mes padarėme jus teisinga tauta,[1]kad būtumėte liudytojais žmonijai ir kad Pasiuntinys būtų liudytoju jums ˹Prikėlimo Dieną˺. Mes priskyrėme ankstesnę maldos kryptį tik tam, kad atskirtume sekančius Pasiuntiniu nuo prarandančių tikėjimą. Iš tiesų, tai buvo didelis išbandymas, išskyrus Alacho vedamiems. Juk Alachas neleis jūsų tikėjimui eiti perniek.[2] Iš tiesų, Alachas yra žmonijai Visuomet Maloningas, Suteikiantis Malonę!

[1] Pirmoji musulmonų maldos kryptis buvo Jeruzalė, bet po kiek laiko ji buvo pakeista į Kãbą Mekoje, kurios pusėn musulmonai meldžiasi iki šiol.

[1] „Teisinga tauta“ (arab.: umma vasaṭā) reiškia nuosaikią, subalansuotą bendruomenę. Tai yra bendruomenė, kuri nėra ekstremali tiek griežtume, tiek laisvume, bet išlaikanti balansą tarp šių savybių.

[2] Musulmonams pakeitus maldos kryptį, kai kurie žmonės suabejojo ankstesnių maldų, atliktų Jeruzalės kryptimi, teisingumu. Ši eilutė paneigia šią abejonę.

167 jų pasekėjai sakys: „Jeigu turėtume antrą šansą, jų atsižadėtume, kaip ir jie atsižadėjo mūsų.“ Taip Alachas parodys jiems jų darbus, priversdamas už juos gailėtis. Jie niekada neištrūks iš Ugnies.

168 Žmonija! Valgykite tai, kas yra leidžiama ir gera žemėje ir nesekite Šėtono pėdomis – iš tiesų jis yra jūsų aiškus priešas.

169 Jis ragina jus elgtis blogai ir nepadoriai bei sakyti apie Alachą tai, ko nežinote.

170 Kai jiems yra sakoma: „Sekite tuo, ką apreiškė Alachas“, jie atsako: „Ne! Mes seksime tuo, kuo sekė mūsų protėviai!“ Net kai jų protėviai neturėjo supratimo ir nebuvo vedami ˹tiesiu keliu˺?

171 Netikintieji yra panašūs į bandą avių, kuriai šaukia piemuo, bet jos girdi tik triukšmą ir riksmą – jie yra kurti, nebylūs, akli. Jie nieko nesupranta.

172 Tikintieji! Valgykite gėrybes, Mūsų suteiktas jums, ir būkite dėkingi Alachui, jeigu iš tikro garbinate Jį Vieną.

173 Jis jums uždraudė tik dvėselieną, kraują, kiaulieną ir tai, kas buvo paskersta ne Alacho vardu. Bet jeigu esate būtinybėje, ne vedami troškimo ir neperžengdami būtinos ribos, tada jums nėra nuodėmės ˹tai valgyti˺. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

174 Iš tiesų, slepiantys Alacho apreiškimą, parduodantys jį už menką sumą – jie užpildo savo pilvus tik ugnimi. Alachas nekalbės su jais Prikėlimo Dieną ir neapvalys jų. Jiems skirta bausmė skausminga.

175 Jie pirko paklydimą vietoj tiesaus kelio ir bausmę vietoj atleidimo. Kokie jie kantrūs siekdami Ugnies!

176 Taip yra, nes Alachas apreiškė Raštą tiesoje. Iš tiesų, nesutariantys dėl Rašto yra smarkiai susiskaldę.

177 Pamaldumas nėra jūsų veidų kreipimas į rytus ar vakarus. Iš tiesų pamaldus yra tas, kuris tiki į Alachą, Paskutiniąją Dieną, angelus, Raštą ir pranašus; kuris aukoja labdarai iš savo mylimo turto artimiesiems, našlaičiams, vargšams, keliautojams, prašantiems išmaldos ir vergams išlaisvinti; kuris atlieka maldą, moka išmaldos mokestį ir laikosi duoto pažado; kuris yra kantrus vargo, nelaimės ir karo metu. Tokie yra tikri ˹tikintieji˺. Tokie yra dievobaimingi.

178 Tikintieji! Jums paskirtas atpildo įstatymas už nužudytuosius: laisvasis – už laisvąjį, vergas – už vergą ir moteris – už moterį.[1] Bet jeigu žudikui atleidžia aukos brolis ˹ar kitas šeimos narys˺, tada reikia elgtis teisingai ir atitinkamai sumokėti kompensaciją. Tai yra nuolaida iš jūsų Viešpaties ir malonė. Kas peržengs šias ribas – kentės skausmingą bausmę.

144 ˹Pranaše Muhamedai˺, Mes matėme tavo veidą krypstant į dangų, tad nukreipsime tave maldos kryptimi, kuria būsi patenkintas. Atsuk savo veidą į Šventąją Mečetę ˹Mekoje˺! Kur tik bebūtumėt, atsukite savo veidus į ją. Tie, kuriems buvo duotas Raštas, žino, kad tai tiesa iš jų Viešpaties. Alachas yra dėmesingas tam, ką jie daro.

145 Net jeigu duotum Rašto žmonėms visus įrodymus, jie nepriims tavo maldos krypties ir tu nepriimsi jų maldos krypties; nei jie priimtų vieni kitų maldos kryptis. Jeigu sektum jų troškimais po to, kai žinios buvo tau suteiktos, būtum vienas iš piktadarių.

146 Tie, kuriems buvo duotas Raštas, atpažįsta jį [t.y. Pranašą Muhamedą], kaip savo pačių vaikus. Bet kai kurie iš jų slepia tiesą ją žinodami.

147 Tai – tiesa iš tavo Viešpaties, tad nebūk tarp abejojančių.

148 Kiekviena bendruomenė turi savo maldos kryptį. Tad varžykitės vieni su kitais geruose darbuose. Kur tik bebūtumėte, Alachas surinks jus visus ˹Teismui˺. Iš tiesų, Alachas yra Galintis viską.

149 ˹Pranaše Muhamedai˺, kur tik beišeitum, kreipk savo veidą į Šventąją Mečetę – tai yra tiesa iš tavo Viešpaties. Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.

150 Kur tik beišeitum, kreipk savo veidą į Šventąją Mečetę. Kur tik bebūtumėt, kreipkite savo veidus į ją, kad žmonės neturėtų argumento prieš jus, išskyrus piktadarius iš jų tarpo. Nebijokite jų, bet bijokite Manęs, kad išbaigčiau Savo malonę jums ir kad būtumėte teisingai vedami.

151 Taip pat ˹išbaigiant malonę˺ Mes siuntėme jums Pasiuntinį iš jūsų tarpo – skaitantį Mūsų apreiškimus, apvalantį jus, mokantį Rašto ir išminties, ir mokantį jus to, ko nemokėjote.

152 Tad prisiminkite Mane ˹paklusdami Man˺, Aš prisiminsiu jus ˹atleisdamas jums˺. Dėkokite Man ir nebūkite Mane neigiantys!

153 Tikintieji! Ieškokite pagalbos kantrybėje ir maldoje. Iš tiesų, Alachas yra su kantriaisiais.

154 Nesakykite, kad nužudytieji vardan Alacho yra mirę – taip! – jie gyvi, tik jūs to nesuvokiate.

155 Mes išmėginsime jus baime ir alkiu, turto, gyvybės bei vaisių praradimu. Tad duok gerą žinią kantriesiems,

156 kurie susidūrę su nelaime sako: „Iš tiesų, Alachui mes priklausome ir pas Jį sugrįšime.“

157 Jiems bus suteiktas atleidimas ir malonė iš Alacho. Jie yra teisingai vedami.

158 Iš tiesų, Safa ir Marva[1] yra Alacho simboliai. Tad kas atlieka didžiąją ar mažąją piligriminę kelionę,[2] tegul eina tarp jų. Kas daro gera savo valia – Alachas juk yra Dėkingas, Visa Žinantis.

159 Slepiantys aiškius įrodymus ir vedimą, kurį apreiškėme – po to, kai Rašte padarėme tai aiškiu žmonijai – bus prakeikti Alacho ir tų, kurie prakeikia.

160 Išskyrus atgailaujančius, pasitaisančius ir padarančius akivaizdžiu ˹tai, ką jie slėpė˺. Aš priimsiu jų atgailą. Aš esu Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę!

161 Iš tiesų, atmetę tikėjimą ir mirštantys netikėjime yra prakeikti Alacho, angelų ir visos žmonijos.

162 Jie bus ˹prakeikti˺ amžinai. Jų kančia nebus sumažinta ir nebus atidėta.

163 Jūsų Dievas yra Vienas Dievas, niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Maloningąjį, Suteikiantį Malonę!

164 Iš tiesų, dangų ir žemės sukūrime, dienos ir nakties kaitoje, laivuose, plaukiančiuose jūrose ir taip duodančiuose naudą žmonijai, lietuje, Alacho pasiųstame iš dangaus, gaivinančiame mirusią žemę ir paskleidžiančiame joje įvairius gyvūnus, besikeičiančiuose vėjuose, debesyse, keliaujančiuose tarp dangaus ir žemės – yra ženklai protaujantiems žmonėms!

165 Bet vis vien tarp žmonių yra tokių, kurie pramano lygius Alachui – jie myli juos, kaip turėtų mylėti Alachą, bet tikintieji myli Alachą dar labiau. Jei tik piktadariai galėtų matyti tai, kaip jie sutiks bausmę, ˹kai jie bus įsitikinę˺, jog Alachui priklauso visa galia ir kad Alachas yra griežtas bausmėje.

166 ˹Pagalvokite apie dieną˺, kai atsižadės savo sekėjų tie, kurie buvo sekami,[1] kai jie matys bausmę, kai visi jų ryšiai bus nutraukti,

179 Atpildo įstatymas išsaugo jūsų gyvybes,[1] supratingieji žmonės! Galbūt tapsite dievobaimingi.

[1] Safa ir Marva yra dvi kalvos šalia Kãbos Mekoje. Vienas piligriminės kelionės ritualų yra greitas ėjimas tarp jų, taip atmenant Pranašo Abraomo žmoną Hagarą, kuri ėjo tarp šių kalvų ieškodama vandens savo sūnui, pranašui Izmaeliui. Kadangi šį ritualą buvo perėmę Mekos stabmeldžiai, kai kurie musulmonai abejojo jo tinkamumu. Ši eilutė atsako į tą abejonę.

[2] Didžioji piligriminė kelionė į Meką, atliekama pirmosiomis ẕul-chidžos mėnesio dienomis yra vadinama Chadžu. Tuo tarpu mažoji piligriminė kelionė į Meką yra vadinama ʿUmra ir gali būti atliekama bet kada.

[1] T.y. visi netikri dievai atsižadės tų, kurie juos garbino.

[1] Pagal islamo teisę, už žmogžudystę turi būti atlyginta lygia bausme. Tačiau viena Arabų beduinų genčių turėjo nuostatą, jog vergui nužudžius vergą, mirties bausmė turi būti įvykdyta ir žudiko šeimininkui, o moteriai nužudžius moterį – ir jos šeimos vyrui. Ši eilutė atsako į jų nuostatą.

[1] Nors dėl atpildo įstatymo (arab.: ḳiṣāṣ) žudikui yra įvykdoma mirties bausmė ir taip prarandama dar viena gyvybė, iš tiesų jis skirtas išsaugoti gyvybėms, priverčiant potencialų žudiką pagalvoti kelis kartus prieš darant nusikaltimą.

195 Leiskite savo turtą vardan Alacho ir nemeskite savęs į susinaikinimą ˹laikydami turtą sau˺. Darykite gera, iš tiesų, Alachas myli gera darančius.

196 Užbaikite didžiąją ir mažąją piligriminę kelionę vardan Alacho, ˹atlikdami visus jos ritualus˺, bet jeigu jums užkirto kelią ˹priešai ar negalavimas˺, tada aukokite galviją, kurį išgalite ir neskuskite galvos plaukų, kol auka nepasieks aukojimo vietos. Jeigu kuris jūsų serga ar turi galvos ligą, ˹dėl kurios privalu nuskusti plaukus prieš privalomą laiką˺, tada ˹jo išpirka˺ yra pasninkas, išmalda arba avies aukojimas. Kai esate saugūs ˹nuo priešų ar negalavimų˺, tada atliekantieji mažąją ir po jos didžiąją piligriminę kelionę tegul aukoja galviją, kurį išgali, bet kas negali jo surasti ˹arba neišgali nupirkti˺, jam priklauso trys dienos pasninko piligriminės kelionės metu ir septynios dienos grįžus namo – viso dešimt dienų. Tai skirta tiems, kurie negyvena šalia Šventosios Mečetės. Bijokite Alacho ir žinokite, jog Alachas yra griežtas bausmėje.

197 Piligriminė kelionė yra paskirta nustatytais mėnesiais. Tad kas pasiryžta įvykdyti ją, tegul laikosi atokiai nuo lytinių santykių, tuščių kalbų ir ginčų piligrimystės metu. Ką gero jūs darote – Alachas tai žino. Būkite apsirūpinę, bet iš tiesų geriausias apsirūpinimas yra dievobaimingumas. Bijokite Manęs, supratingi žmonės!

198 Nėra jums nuodėmės siekti dosnumo iš savo Viešpaties ˹užsiimant verslu piligriminės kelionės laikotarpiu˺. Kai paliekate ʿArafa ˹kalną Mekoje˺, prisiminkite Alachą šalia Šventosios vietos, ˹vadinamos Muzdalifa˺, ir prisiminkite, kaip buvote nuvesti tiesiu keliu, kai prieš tai buvote paklydę.

199 Tada eikite su kitais piligrimais ir prašykite Alacho atleidimo. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

200 Kai baigsite garbinimo apeigas, prisiminkite Alachą taip, kaip prieš tai prisimindavote savo protėvius ˹būdami stabmeldžiais˺, ar dar labiau. Juk tarp žmonių yra sakančių: „Mūsų Viešpatie! Duok mums šiame pasaulyje“ – tad neturės jie jokios dalies Ateinančiame gyvenime.

201 Ir tarp žmonių yra sakančių: „Mūsų Viešpatie! Duok mums gero šiame ir Ateinančiame gyvenime, ir apsaugok mus nuo bausmės Ugnyje.“

202 Jie gaus tai, ko siekė. Iš tiesų, Alachas yra greitas atsiskaityti.

203 Atminkite savo Viešpatį paskirtomis dienomis.[1] Kas skuba išvykti po dviejų dienų, nebus jam nuodėmės, ir kas pasilieka ˹trečiajai dienai˺, nebus jam nuodėmės, jeigu jie bijo Alacho. Bijokite Alacho ir žinokite, kad pas Jį sugrįšite.

180 Kai vieną iš jūsų užklumpa mirtis ir jūs paliekate turtą, nurodytas jums yra palikimas testamentu tėvams ir artimiesiems, pagal tai, kas derama. Tai – pareiga dievobaimingiems.

181 Bet jei kas pakeičia testamentą jį išgirdęs – tai nuodėmė bus tik tam, kuris jį pakeitė. Iš tiesų, Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

182 Jeigu kas įtaria klaidą ar mato neteisybę palikime ir pataiso tai tarp dviejų pusių[1] – nebus už tai jam nuodėmės. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!  

183 Tikintieji! Pasninkas yra nurodytas jums, kaip buvo nurodytas buvusiems iki jūsų, kad taptumėt dievobaimingi.

184 ˹Tad pasninkaukite˺ apibrėžtą skaičių dienų ˹Ramadano mėnesį˺. Bet kas iš jūsų tuo metu keliauja ar serga, tegul pasninkauja tą patį skaičių dienų ˹po Ramadano˺. Kam pasninkas yra per sunkus ˹dėl senyvo amžiaus ar ligos˺, tam priskirta pamaitinti vargšą ˹už kiekvieną dieną˺. Kas noriai duoda daugiau – tai geriau jam. Bet pasninkas yra geriau jums, jeigu žinotumėte!

185 Ramadanas yra mėnuo, kai buvo apreikštas Koranas – teisingas vadovas žmonijai, aiškiai rodantis kelią ir atskyrimas ˹tarp tiesos ir melo˺. Tegul pasninkauja, kas pamato šio mėnesio ˹jauną mėnulį˺![1] Bet kas iš jūsų yra kelionėje ar ligoje, tegul pasninkauja tą patį skaičių dienų ˹po Ramadano˺. Alachas nori jums palengvinimo, ne apsunkinimo, kad pabaigtumėte paskirtą pasninko periodą ir skelbtumėte Alacho didingumą už tai, kad Jis vedė jus ˹tiesiu keliu˹. Galbūt būsite dėkingi!

186 Kai Mano tarnai klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie Mane – Aš esu šalia. Aš atsiliepiu tiems, kurie šaukiasi Manęs. Tegul ir jie atsiliepia, paklusdami Man, ir tikėdami Manimi, kad būtų vedami.

187 Leista Jums naktimis prieš pasninką miegoti su jūsų sutuoktinėmis. Jūs esate jų apdaras ir jos yra apdaras jums.[1] Alachas žinojo, jog apgaudinėjote save.[2] Tad Jis priėmė jūsų atgailą ir atleido jums. Todėl dabar būkite artimi su jomis ir siekite to, ką Alachas jums priskyrė ˹iš palikuonių˺. Valgykite ir gerkite, iki pamatysite aušros šviesą. Tada tęskite pasninką iki vakaro. Nebūkite intymūs su savo sutuoktinėmis, kai esate užsidarę mečetėse.[3] Tai yra Alacho nustatytos ribos, tad neperženkite jų! Taip Alachas padaro įsakymų eilutes aiškiomis žmonėms. Galbūt jie taps dievobaimingi!

188 Neeikvokite savo turto neteisingai ir neduokite kyšių savo valdininkams, norėdami pasisavinti kitų žmonių turtą, žinodami, kad tai nuodėmė.

189 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie mėnulio jaunatis. Sakyk: „Jos skirtos sekti laikui ir piligriminei kelionei.“ Pamaldumas nėra tai, kad žengiate į namus pro galines duris,[1] bet pamaldus yra tas, kuris yra dievobaimingas. Tad ženkite į savo namus pro priekines duris ir bijokite Alacho, kad taptumėte sėkmingi!

190 Kovokite su tais, kurie kovoja su jumis, bet neperženkite ribų. Iš tiesų, Alachas nemėgsta agresorių.

191 Žudykite, kur tik juos rasite ˹mūšyje˺ ir išvarykite juos iš vietų, iš kurių jie išvarė jus. Juk nesantaika[1] yra blogiau už žudymą. Bet nekovokite su jais Šventojoje Mečetėje ˹Mekoje˺, nebent jie ten kovos su jumis. Jeigu jie užpuls jus, tada žudykite juos. Toks yra atpildas netikintiesiems.

192 Bet jeigu jie nutraukia kovą – iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

193 Kovokite su jais, kol nebeliks nesantaikos ir garbinimas bus skirtas Alachui. Bet jeigu jie nutraukia kovą, tegul nebūna iš jūsų agresijos, išskyrus prieš piktadarius.

194 ˹Atpildas bus vykdomas˺ šventąjį mėnesį už ˹nusikaltimą atliktą per˺ šventąjį mėnesį.[1] Už visus nusikaltimus bus atlyginta teisingai. Taigi, jei kas pažeidžia ˹šventojo mėnesio˺ draudimą ˹pradėdami kovą˺, jūs taip pat pažeiskite draudimus prieš juos. Bijokite Alacho ir žinokite, jog Alachas yra su dievobaimingais.

[1] T.y. tarp mirštančio asmens ir asmenų, kuriems skirtas palikimas.

[1] Islame naudojamasi ne saulės, bet mėnulio kalendoriumi. Todėl Ramadanas prasideda pamačius jaunatį, žyminčią mėnesio pradžią.

[1] Apdaras šioje eilutėje yra metafora, reiškianti komfortą, poilsį ir apsaugą.

[2] Prieš šios eilutės apreiškimą pasninko naktimis buvo draudžiama turėti lytinių santykių su sutuoktiniais, bet kai kurie musulmonai pažeisdavo šį nurodymą.

[3] Paskutines dešimt Ramadano dienų kiekvienam musulmonui yra rekomenduojama užsidaryti mečetėse maldai. Šiuo metu maldininkas turi atsiriboti nuo pasaulinių dalykų ir mečetę gali palikti tik maistui įsigyti, bet negali grįžti namo santykiams su sutuoktiniu.

[1] Arabų stabmeldžiai turėjo prietarą iš piligriminės kelionės grįžtant namo įžengti į namus pro galines, o ne priekines duris.

[1] Žodis „nesantaika“ (arab.: fitna) gali reikšti netikėjimą ir stabmeldystę, jų primetimą kitiems, nesantaikos ir nesutarimų kurstymą, persekiojimą, priespaudą, neteisybę, terorizmą ar kankinimus.

[1] Šventieji mėnesiai, per kuriuos yra draudžiama kariauti islame yra pirmasis, septintasis, vienuoliktasis ir dvyliktasis islamiško mėnulio kalendoriaus mėnuo.

[1] T.y. 12-oji ir 13-oji mėnulio kalendoriaus, ẕul-chidžos mėnesio dienos, turinčios specialią reikšmę, atliekant piligriminę kelionę.

204 Tarp žmonių yra tokių ˹veidmainių˺, kurių kalba apie šį gyvenimą nustebina tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir kurie atvirai kviečia Alachą liudyti, kas yra jų širdyse. Jie yra tavo didžiausi priešai.

205 Kai pasišalina, jie skleidžia žemėje nedorą, naikindami pasėlius ir galvijus. Bet Alachas nemėgsta nedorybės!

206 Kai jiems yra sakoma: „Bijokite Alacho!“, jų išdidumas sulaiko juos nuodėmėje. Užteks jiems Pragaro ˹atlygiui už jų veiksmus˺. Kokia baisi tai vieta!

207 Ir tarp žmonių yra tokių, kurie paskiria savo gyvenimą siekdami Alacho palankumo. Juk Alachas yra Pilnas Malonės Savo tarnams.

208 Tikintieji! Ženkite į islamą visa širdimi ir nesekite Šėtono pėdomis. Iš tiesų, jis yra jūsų aiškus priešas.

209 Bet jeigu suklumpate po to, kai gavote aiškius įrodymus, tada žinokite, jog Alachas yra Galingas, Išmintingas.

210 Ar jie laukia, kol Alachas atvyks debesų šešėliuose su Savo angelais? Sprendimas jau bus priimtas tuo metu. Viskas sugrįžta pas Alachą.

211 Paklausk Izraelio tautos, kiek aiškių ženklų Mes jiems parodėme! Kas iškeičia Alacho malonę, vos tik ją gavęs, matys, jog Alachas yra griežtas bausmėje.

212 Šio pasaulio gyvenimas buvo papuoštas netikintiesiems, besišaipantiems iš tikinčiųjų. Bet dievobaimingieji bus aukščiau jų Prikėlimo Dieną. Alachas duoda, kam panori, be jokių ribų!

213 Kadaise žmonija buvo viena tikinčiųjų bendruomenė, ˹iki jiems užmiršus tikėjimą˺. Tada Alachas pasiuntė pranašus, pranešančius geras žinias ir perspėjančius apie bausmę, ir apreiškė jiems Raštą tiesoje, jų žmonių nesutarimų sprendimui. Niekas nesiginčijo dėl Rašto, išskyrus jį gavusius ˹ir priėmusius tiesą bei ją atmetusius˺, kai jie turėjo aiškius ženklus jame, dėl jų pavydo vieniems prieš kitus. Tad Alachas išvedė tikinčiuosius į tiesą, dėl kurios jie nesutarė, per Savo malonę. Alachas veda į tiesų kelią ką panori.

214 Ar galvojate, kad būsite priimti į Rojaus sodus ir nebūsite išbandyti kaip buvę anksčiau jūsų? Juos užklupo tokia kančia ir nelaimė, ir jie buvo taip supurtyti, kad netgi jų Pasiuntinys ir tikintieji su juo šaukė: „Kada Alachas ateis į pagalbą?!“ Be abejonės, Alacho pagalba yra šalia!

215 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, kam jie turėtų skirti labdarą. Sakyk: „Skirkite ją iš savo gėrybių tėvams, artimiesiems, našlaičiams, vargšams ir nepasiturintiems keliautojams. Alachas yra Visa Žinantis, ką gero jūs darote!“

216 ˹Tikintieji!˺ Kova yra jums privaloma, nors jos nenorite. Galbūt nenorite to, kas jums gera ir norite to, kas jums bloga. Alachas žino tai, ko jūs nežinote.

217 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie kovą per Šventuosius Mėnesius. Sakyk: „Kova jų metu yra didelė nuodėmė, bet trukdyti eiti Alacho keliu, atmesti Jį ir ištremti maldininkus iš Šventosios Mečetės yra dar didesnė nuodėmė.“ Nesantaika ˹prieš tikinčiuosius˺ yra blogiau už žudymą. Jeigu tik sugebės, jie ir toliau kovos su jumis, kol nenugręš jūsų nuo Tikėjimo. Kas iš jūsų atsižadės tikėjimo ir mirs netikėjime – jų darbai bus nepriimti nei šiame, nei Ateinančiame gyvenime. Jie bus Ugnies gyventojai. Jie bus ten amžinai!

218 Iš tiesų, tikintieji, ir tie, kurie emigravo ir kovojo Alacho vardan – jie gali tikėtis Alacho Malonės. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

219 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie svaigalus [1] ir lošimą. Sakyk: „Juose yra didelis blogis ir šiek tiek naudos žmonijai, bet jų blogis pranoksta naudą.“ Jie ˹taip pat˺ klausia tavęs, ką jie turėtų skirti labdarai. Sakyk: „Tai, ką turite daugiau ˹nei jums reikia˺.“ Taip Alachas padaro Savo apreiškimus aiškiais jums, kad juos apmąstytumėte

220 šiame gyvenime ir Ateinančiame. Jie klausia tavęs apie našlaičius. Sakyk: „Geriausia yra jiems padėti. Jeigu apjungiate jų reikalus ir savuosius, ˹kartu dalindamiesi maistu˺ – jie yra jūsų broliai.[1] Alachas žino, kas nori gero ir kas trokšta blogo. Jeigu panorėtų, Jis apsunkintų šį reikalą jums. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!“

221 Neveskite stabmeldžių moterų, kol jos nepriėmė tikėjimo. Tikinčioji vergė yra geriau už laisvą stabmeldę, net jeigu jos išvaizda jus žavi. Ir nesutuokite ˹tikinčiųjų moterų˺ su stabmeldžiais vyrais, kol jie nepatikės. Tikintysis vergas yra geriau už laisvą stabmeldį, net jeigu jo išvaizda jus žavi. Jie kviečia į Ugnį, tačiau Alachas kviečia į Rojų ir atleidimą per Savo malonę. Jis padaro Savo ženklus aiškius žmonėms. Galbūt jie susimąstys!

222 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie menstruacijas. Sakyk: „Jos yra nešvarumas, tad laikykitės atokiai nuo ˹lytinių santykių˺ su savo žmonomis iki jos apsivalys, o kai jos apsivalys, eikite pas jas tais būdais, kuriuos leido Alachas. Iš tiesų, Alachas myli atgailaujančius ir apsivalančius.“

223 Jūsų moterys yra kaip ariamoji žemė jums,[1] tad eikite į savo ariamą žemę, kada ir kaip norite. Užrašykite sau ˹gerus darbus, atlikdami Alacho nurodymus˺. Bijokite Alacho, žinokite, kad Jį sutiksite, ir skleiskite gerą žinią priėmusiems tikėjimą!

224 ˹Tikintieji!˺ Neleiskite savo priesaikoms Alacho vardu tapti pasiteisinimu gero nedarymui, nesisaugojimui nuo blogio ar žmonių nesutaikymui. Juk Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis –

225 Jis neteis jūsų dėl netyčinių priesaikų, bet ˹teis˺ dėl to, ko troškote savo širdyse. Alachas yra Atleidžiantis, Pakantus!

226 Prisiekiantys, kad nesiartins prie savo žmonų ˹lytiniams santykiams˺, tegul laukia ˹ne ilgiau˺ keturių mėnesių.[1] Jeigu jie sugrįžta ˹po šio laiko tarpo˺, tai Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

227 Bet jeigu jie nusprendžia skirtis – tada iš tiesų, Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

228 Išsiskyrusios moterys turi laukti tris ciklus[1] ir nėra leistina joms nuslėpti tai, ką Alachas sukūrė jų įsčiose, jeigu jos tiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Jų buvę vyrai turi teisę jas susigrąžinti šiuo periodu, jeigu jie abu nori susitaikymo. Jos turi teises ˹prieš savo vyrus˺ panašias į ˹jų vyrų teises˺ prieš jas, pagal tai, kas teisinga. Tačiau vyrų ˹teisės˺ yra laipsniu aukščiau ˹dėl jų pareigų˺. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

[1] Islamas nedraudžia alkoholio per se, bet draudžia visus svaigalus, įskaitant ir narkotines medžiagas. Todėl gėrimai, kuriuose alkoholio kiekis yra mažas ir nepaveikiantis žmogaus blaivumo net suvartojus juos dideliu kiekiu, kaip gira ar kefyras, yra leidžiami. Tačiau gėrimai, kurie apsvaigina suvartotas dideliu kiekiu, yra draudžiami vartoti ir mažu kiekiu.

[1] Kai buvo atskleistos eilutės: „Nesiartinkite prie našlaičio turto, nebent norėdami jį padidinti“ [6:152], bei „Iš tiesų, piktadariškai vartojantys našlaičių turtą, vartoja ne ką kitą, kaip ugnį į savo pilvus“ [4:10], tikintieji, globoję našlaičius atskyrė savo maistą ir gėrimą nuo jų maisto ir gėrimo, kol našlaičiai jį suvartodavo patys arba kol jis sugesdavo. Tai pasidarė sunkumu, ir dėl to jie pasiteiravo Pranašo, ar elgiasi teisingai. Ši eilutė buvo apreikšta atsaku į jų klausimą ir leidimu valgyti vieni kitų maistą bei gerti vieni kitų gėrimus, nes našlaičiai yra kaip jų globėjų jaunesnieji broliai ir seserys.

[1] Korano metaforoje apie vaisingumą, moteris yra sulyginama su ariamąja žeme, vyras su ūkininku, o vaikai – su sėkla.

[1] Jeigu vyras nutraukia lytinius santykius su savo žmona ilgiau nei keturis mėnesius, tada ji turi skyrybų teisę.

[1] Šiuo laikotarpiu išsiskyrusiai moteriai nėra leidžiama susituokti su kitu vyru.

229 Skyrybos gali būti atšauktos dukart. Po to ˹vyras privalo˺ arba pagarbiai pasilikti savo žmoną, arba maloningai atsiskirti nuo jos. Neleistina vyrams pasiimti nė kiek iš jų duoto kraičio, nebent jie abu bijo peržengti Alacho nustatytas ribas, ˹kai moteris prašo skyrybų be rimtos priežasties˺. Jeigu bijote, kad jie peržengs Alacho ribas, tuomet nėra kaltės jai išpirkti save ˹grąžinant kraitį vyrui˺. Tai yra Alacho nustatytos ribos, tad neperženkite jų! Peržengiantys Alacho ribas – jie yra tikri piktadariai.

230 O jeigu jis vėl išsiskiria ˹trečiąjį kartą˺, tada ji tampa nebeleistina, kol nesusituoks su kitu vyru, ir jeigu ˹antrasis vyras˺ išsiskiria su ja, tada nėra kaltės jai ir jos pirmajam vyrui sugrįžti į santuoką tol, kol jie gali laikytis Alacho apribojimų. Šios yra Alacho ribos. Jis padaro jas aiškiomis išmanantiems žmonėms!

231 Jeigu išsiskiriate su moterimi ir ji pasiekia laukimo periodo pabaigą, tuomet arba pasilikite su ja garbingai, arba paleiskite ją garbingai. Bet nepasilikite su ja norėdami pakenkti. Tai darantys įvykdo piktadarystę prieš save. Nelaikykite Alacho apreiškimų juokais. Atminkite Jo malones, suteiktas jums, ir Raštą su Išmintimi,[1] kurį Jis siuntė jūsų vedimui. Bijokite Alacho ir žinokite, kad Jis yra Žinantis Viską.

232 Kai išsiskiriate su moterimi ir ji pasiekia laukimo periodo pabaigą, nedrauskite jai ištekėti už jos buvusio sutuoktinio, jeigu jie abu sutinka dėl to priimtinu sutarimu. Tai yra įsakyta tikintiesiems į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Tai yra geriau jums ir tyriau. Alachas žino tai, ko jūs nežinote.

233 ˹Išsiskyrusios˺ moterys, norinčios užbaigti žindymo periodą, žindys savo vaikus du metus, o vaiko tėvas išlaikys ir aprengs jas tuo metu. Bet niekas nebus paprašytas daugiau, negu išgali. Jokia motina negali būti nuskriausta dėl savo vaiko ir joks tėvas negali būti nuskriaustas dėl savo vaiko. ˹Tėvui mirus˺, ta pati pareiga tenka tėvo palikuonims. Bet jeigu abi pusės pasitarusios sutinka atpratinti kūdikį ˹nuo žindymo˺, tada nebus jiems kaltės. Jeigu nusprendžiate, kad jūsų kūdikį maitins žindyvė, nėra jums kaltės, kol apmokate jai tinkamai. Bijokite Alacho ir žinokite, jog Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

234 Tiems, kurie mirdami iš jūsų palieka našles – tegul jos laukia keturis mėnesius ir dešimt dienų ˹prieš ištekant už kito vyro˺. Po šio laikotarpio nėra jums kaltės dėl to, ką jos garbingai dėl savęs nusprendžia. Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

235 Nėra jums kaltės užsiminti apie norą vesti moterį ˹jos laukimo laikotarpiu˺ ar nuslėpti savo norą širdyje. Alachas žino, jog jūs svarstote apie santuoką su jomis. Bet nesudarykite su jomis slapto sutarimo ir kalbėkite su jomis tinkamai. Nesiryžkite sudaryti santuokos sutarties, kol nesibaigs laukimo periodas. Žinokite, jog Alachas žino, kas yra jūsų širdyse, tad bijokite Jo! Ir žinokite, jog Alachas yra Atleidžiantis, Pakantusis!

236 Nėra jums kaltės išsiskirti su žmonomis, kol jų nelytėjote ir nenustatėte joms privalomo kraičio, bet duokite joms kompensaciją – turtingas pagal savo išgales ir vargšas pagal savo išgales. Tinkama kompensacija yra pareiga gera darantiems!

237 Jeigu išsiskiriate su moterimi prieš ją palytėję ir esate davę jai kraitį – palikite jai pusę jo, nebent ji atsisako arba jis, kurio rankose yra santuokos sutartis, atsisako ir duoda pilną kraitį. Bet atsisakyti ˹bei duoti pilną kraitį˺ yra arčiau dievobaimingumo. Nepamirškite maloningumo tarp jūsų. Iš tiesų, Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

238 Rūpinkitės savo maldomis, ypač vidurine ˹popietės˺ malda. Stovėkite prieš Alachą atsidavime.

239 Jeigu esate pavojuje, melskitės eidami ar jodami, bet kai esate saugūs, atlikite maldą tinkamai, nes Jis išmokė jus to, ko nežinojote.

240 Tie iš jūsų, kurie miršta palikdami našles, tegul palieka joms palikimą vienų metų išlaikymui, neišprašant jų iš namų.[1] Bet jeigu jos nusprendžia pačios išeiti, jūs nesate atsakingi už tai, ką jos garbingai nusprendžia sau. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

241 Tinkamas aprūpinimas turi būti suteiktas išsiskyrusioms moterims – tai pareiga dievobaimingiems.

242 Taip Alachas padaro Savo apreiškimus aiškiais jums. Galbūt susiprasite!

243 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar nebuvai susimąstęs apie tuos, kurie tūkstančiais paliko savo namus, bijodami mirties? Alachas tarė jiems: „Mirkite!“ ir po to sugrąžino juos į gyvenimą. Alachas yra dosnus žmonėms, bet dauguma žmonių yra nedėkingi.

244 Kovokite vardan Alacho ir žinokite, jog Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

245 Kas paskolins Alachui gerą paskolą, ˹aukodamas labdarai˺, kurią Alachas padidins daugybę kartų ˹prieš ją grąžindamas˺? Alachas padidina ar sumažina ˹jūsų turtą˺. Pas Jį jūs sugrįšite.

246 Ar nematei Izraelio tautos vadų, kurie valdė po Mozės? Jie tarė vienam iš savo pranašų [t.y. Pranašui Samueliui]: „Paskirk mums karalių ir mes kovosime vardan Alacho.“ Jis atsakė: „Ar gali būti taip, kad nesikausite, jeigu jums bus įsakyta?“ Jie atsakė: „Kaip galėtume nekovoti vardan Alacho, kai mes ir mūsų vaikai buvome išvaryti iš savo žemės?“ Bet kai jiems buvo įsakyta kova, visi iš jų, išskyrus kelis, nusigręžė ˹ir nesikovė˺. Alachas yra Visa Žinantis apie piktadarius.

247 Jų pranašas tarė: „Alachas paskyrė Saulių karaliumi.“ Jie atsakė: „Kaip jis gali būti mūsų karalius? Kai kurie iš mūsų yra vertesni karaliavimo nei jis ir jis nebuvo palaimintas dideliais turtais!“ Jis atsakė: „Iš tiesų, Alachas paskyrė jį jums ir suteikė jam žinių ir gerą stotą. Alachas suteikia Savo karalystę kam panori. Alachas yra Beribis, Visa Žinantis!“

248 Jų pranašas tarė jiems: „Sauliaus karalystės ženklas yra Arka ˹su Sandora˺ atnešta angelų jums. Joje bus ramybės dovana iš jūsų Viešpaties ir Mozės bei Aarono sekėjų reliktai. Tame yra ženklas jums, jeigu esate tikintieji!“

249 Kai Saulius išžygiavo su savo kariauna, jis perspėjo ˹savo karius˺: „Alachas išmėgins jus ties upe. Kas gers iš jos, tas nėra vertas būti su manim, o kas neragaus iš jos, išskyrus gurkšnį, jis iš tiesų yra su manimi.“ Bet jie gėrė iš jos, išskyrus keletą. Kai jis su tikinčiaisiais peržengė upę, jie tarė: „Mes neprilygstame Galiotui ir jo kariams.“ Bet užtikrintieji susitikimu su Alachu atsakė: „Kiek kartų maža kariauna įveikė didelę Alachui leidus! Juk Alachas yra su kantriaisiais!“

250 Jie tarė, susitikę su Galiotu ir jo kariais: „Mūsų Viešpatie! Suteik mums kantrybės, padaryk mus stovinčiais tvirtai ir padėk mums prieš netikinčiuosius.“

251 Tad Alachui leidus, jie nugalėjo juos, o Dovydas nužudė Galiotą ir suteikė Alachas jam valdžią ir pranašystę ir išmokė jį to, ko jis norėjo. Jeigu Alachas nebūtų sutvardęs ˹priešiškos˺ grupės žmonių su kita, nedorybė būtų paplitusi žemėje. Tačiau Alachas yra dosnus visiems pasauliams!

252 Šie yra Alacho apreiškimai, kuriuos skaitome tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, tiesoje. Iš tiesų, tu esi vienas iš pasiuntinių!

[1] „Išmintis“ čia reiškia Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, mokymus vadinamus Sunna.

[1] Šios eilutės nurodymas buvo pakeistas 2:234 ir 4:12 eilutėse.

253 Šie yra ˹Alacho˺ pasiuntiniai, vienus jų Mes padarėme svarbesniais už kitus. Su kai kuriais Alachas kalbėjo tiesiogiai ir kai kuriems suteikė aukštą laipsnį. Jėzui, Marijos sūnui, Mes davėme aiškius ženklus ir sustiprinome jį Šventąja Dvasia [t.y. angelu Gabrieliumi]. Jei Alachas būtų panoręs, po jų gyvenusios žmonių kartos nebūtų kovojusios tarpusavyje po aiškių ženklų gavimo. Bet jie nesutarė – kai kurie patikėjo, o kai kurie atmetė tikėjimą. Jeigu Alachas būtų panoręs, jie nebūtų kovoję vieni su kitais. Bet Alachas daro tai, ką panori.

254 Tikintieji! Aukokite iš to, ką jums suteikėme, kol neatėjo Diena, kai nebebus išpirkos, draugystės ar užtarimo. Netikintieji yra tikrieji piktadariai.

255 Alachas! Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Visad Gyvą, Visa Išlaikantį! Neapima Jo mieguistumas ar miegas. Jam priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Kas gali užtarti prieš Jį, be Jo leidimo? Jis žino, kas yra prieš juos ir kas už jų. Jie negali aprėpti nieko iš Jo žinių, išskyrus tai, ką Jis panori ˹jiems atskleisti˺. Jo Sostas apima dangus ir žemę ir jų išlaikymas nevargina Jo. Jis yra Aukščiausias, Didingas!

256 Nėra prievartos religijoje.[1] Juk tiesa buvo aiškiai atskirta nuo melo. Tad kas atmeta netikrus dievus ir priima tikėjimą į Alachą – tas laikosi pačios tvirčiausios atramos. Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

257 Alachas yra tikinčiųjų Globėjas. Jis išveda juos iš tamsos į šviesą. O netikinčiųjų globėjai yra netikri dievai, kurie išveda juos iš šviesos į tamsą. Jie bus Ugnies gyventojai. Jie bus ten amžinai.

258 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar negirdėjai apie tą, kuris ginčijosi su Abraomu, nes Alachas buvo jam suteikęs valdžią? Kai Abraomas tarė: „Mano Viešpats suteikia gyvybę ir mirtį.“ Jis atsakė: „Aš taip pat suteikiu gyvybę ir mirtį ˹nužudydamas ką noriu ir leisdamas gyventi kam noriu˺.“[1] Abraomas tarė: „Alachas iškelia saulę iš rytų, tad pakelk ją iš vakarų!“ Taip netikintysis buvo priblokštas ˹ir negalėjo atsakyti˺. Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

259 Arba apie tą, kuris žengė per sugriuvusį miestą. Jis susimąstė: „Kaip Alachas galės prikelti tai po mirties?“ Tad Alachas atėmė jo gyvybę šimtui metų ir prikėlė jį. Tada Alachas paklausė: „Kiek laiko buvai šioje vietoje?“ Jis atsakė: „˹Tikriausiai˺ dieną ar dalį dienos.“ Alachas atsakė: „Ne! Tu čia buvai šimtą metų! Pažiūrėk į savo maistą ir gėrimą – jie nesugedo, ir pažiūrėk į savo asilą! Taip Mes padarėme tave ženklu žmonijai. Pažvelk į asilo kaulus, kaip surenkame juos kartu ir apsupame mėsa!“ Kai tai buvo jam aiškiai parodyta, jis pareiškė: „Dabar žinau, kad Alachas yra Galintis viską!“

260 ˹Atminkite˺, kai Abraomas tarė: „Mano Viešpatie! Parodyk, kaip suteiki gyvybę mirusiems.“ Alachas atsakė: „Argi nesi tikintysis?“ Abraomas atsakė: „Esu, bet ˹prašau to˺, kad mano širdis būtų nuraminta.“ Alachas tarė: „Tada paimk keturis paukščius ir išmokyk juos pas tave sugrįžti, ˹tada sukapok juos˺ ir išdėstyk ant skirtingų kalvų. Tada pašauk juos – jie atskris pas tave paskubomis. Taip žinosi, jog Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!“

261 Aukojantys labdarai vardan Alacho yra kaip javo grūdas, kuris išaugina septynis stiebus. Kiekviename stiebe yra šimtai grūdų. Alachas padaugina atlygį ˹dar daugiau˺, kam panori. Alachas yra Beribis, Visa Žinantis!

262 Aukojantys labdarai iš savo turto vardan Alacho ir po to nesigiriantys savo dosnumu ir neįžeidinėjantys kitų – jie gaus atlygį iš savo Viešpaties. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

263 Maloningi žodžiai ir atleidimas yra geriau nei labdara, kurią seka skaudūs žodžiai. Alachas yra Pilnai Apsirūpinantis, Pakantus!

264 Tikintieji! Neiššvaistykite savo labdaros priminimais ˹apie savo dosnumą˺ ar pašaipiais žodžiais, kaip aukojantys savo turtą pasirodymui prieš kitus ir netikintys nei į Alachą, nei Paskutiniąją Dieną. Jie yra kaip akmuo, ant kurio yra purvas – stipri liūtis palieka jį pliką. Jiems nelieka nieko iš jų darbų.[1] Alachas neveda atmetusių tikėjimą ˹tiesiu keliu˺.

265 Leidžiantys savo turtą siekdami Alacho malonės ir įsitikinę savyje ˹dėl atlygio už jų darbus˺ yra kaip sodas aukštumose, kurį užklupo liūtys – tad jis atnešė dvigubai daugiau vaisių. Bet jeigu jo liūtys neužklups, tada užteks jam dulksnos. Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

266 Ar norėtų kuris jūsų turėti sodą su palmėmis, vynuogėmis ir įvairiais vaisiais, kuriame teka upės, kai pasenstate turėdami nuo jūsų priklausomų vaikų ir kuomet jį užklumpa ugninis viesulas, viską sudeginantis? Taip Alachas padaro Savo apreiškimus aiškiais jums. Galbūt susimąstysite!

267 Tikintieji! Aukokite gėrybes, kurias įgijote, ir tai, ką jums suteikėme iš žemės. Neaukokite beverčių daiktų, kuriuos patys imtumėte tik užmerktomis akimis. Žinokite, jog Alachas yra Pilnai Apsirūpinantis, Vertas Išaukštinimo!

268 Šėtonas gąsdina jus skurdu ir įsako jums gėdingus veiksmus, o Alachas prižada jums atleidimą ir atlygį Savo. Alachas yra Beribis, Visa Žinantis!

269 Jis suteikia išmintį, kam panori. Kokį didelį gėrį gavo tas, kuriam buvo suteikta išmintis! Bet niekas to neatmins, išskyrus mąstančiuosius.

270 Ką jūs aukojate ir kokias priesaikas duodate – iš tiesų, Alachas tai žino. Tad nebus pagalbos piktadariams!

271 Duoti labdarą atvirai yra gerai, bet duoti vargšams slapčiomis yra geriau – tai apvalys jus nuo nuodėmių. Alachas yra Visa Suprantantis tai, ką jūs darote.

272 Tu nesi atsakingas už žmonių vedimą, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tai yra Alachas, Kuris veda, ką panori. Ką aukojate labdarai yra jūsų pačių naudai, jeigu tai darote siekdami Alacho malonės. Ką jūs aukojate, bus jums sugrąžinta ir nebūsite nuskriausti.

273 ˹Tad aukokite˺ labdarą vargšams, užsiėmusiems Alacho kelyje ir negalintiems keliauti žeme ˹prekybai˺. Nesuprantantis manys, kad jiems nereikia labdaros, nes jie neprašo išmaldos. Tu gali juos atpažinti pagal jų išvaizdą. Jie neprašo žmonių įkyriai. Alachas yra Visa Žinantis tai, ką aukojate labdarai.

274 Aukojantys labdarai iš savo turto, dieną ir naktį, slapta ir atvirai – jų atlygis yra pas jų Viešpatį. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

275 Lupikautojai stovės ˹Teismo Dieną˺ kaip tie, kuriuos Šėtonas savo prisilietimu priveda prie beprotybės. Taip bus, nes jie sako: „Palūkanos yra kaip prekyba.“ Bet Alachas leido prekybą ir uždraudė palūkanas. Kas, gavę įspėjimą iš savo Viešpaties, susilaiko ˹ir nustoja lupikauti˺, jie gali turėti savo ˹palūkanomis˺ įgytą turtą. Jų byla bus palikta Alachui. Bet tęsiantys ˹lupikavimą˺ bus Ugnies gyventojai. Jie bus ten amžinai!

276 Alachas sunaikina palūkanas, bet padidina labdarą. Jis nemėgsta nedėkingų nusidėjėlių.

277 Iš tiesų, priėmę tikėjimą ir darę gera, atliekantys maldą ir mokantys išmaldos mokestį – jie gaus atlygį iš savo Viešpaties. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

278 Tikintieji! Bijokite Alacho ir atsisakykite to, kas ˹liko nesumokėta jums˺ iš palūkanų, jeigu esate tikintieji.

279 Jeigu to nepadarysite – ruoškitės karui su Alachu ir Jo Pasiuntiniu. Bet jeigu atgailaujate, tada pasilikite savo paskolintą dalį, kad nebūtumėt skriaudėjais ir nebūtumėt nuskriausti.

280 Jeigu kam nors yra per sunku sumokėti skolą, atidėkite ją iki lengvesnio laiko, o jeigu geraširdiškai atleisite jo skolą, tai bus geriau jums, jeigu tai žinotumėte!

281 Bijokite Dienos, kai būsite sugrąžinti pas Alachą! Tada kiekvienai sielai bus sumokėta už tai, ką ji darė, ir niekas nebus nuskriaustas.

282 Tikintieji! Kai sutariate dėl paskolos apibrėžtam laikui, užrašykite šią sutartį – tegul raštininkas užrašo ją, būdamas teisingu abejoms pusėms. Joks raštininkas neturėtų atsisakyti to ir tegul jis rašo kaip Alachas išmokė jį rašyti. Tegul skolininkas diktuoja, bijodamas Alacho, savo Viešpaties, ir nesumažina skolos. Bet jeigu jis yra neišmanantis ˹turtinių dalykų˺ ar silpnas, ar negebantis diktuoti, tegul jo globėjas diktuoja už jį teisingai. Turėkite du vyrus liudininkais, bet jeigu negalite rasti dviejų vyrų, tada ˹tegul liudija˺ vienas vyras ir dvi moterys, kurių liudijimu esate patenkinti, kad vienai jų užmiršus, kita galėtų priminti.[1] Liudininkai neturėtų atsisakyti, kai yra pašaukti liudijimui. Tegul sutarties dydis, didelis ar mažas, netampa sunkumu ˹ir pasiteisinimu˺ neužrašyti jos pilnai. Tai yra teisingiau jūsų Viešpačiui, aiškesniu įrodymu ir geriau norint sulaikyti jus nuo abejonių. Išskyrus sutartį, kuri yra užbaigiama tarp jūsų vietoje, tada nėra jums nuodėmės jos neužrašyti. Bet turėkite liudininkus sudarydami prekybos sandorį. Neleiskite nei raštininkui, nei liudininkui patirti žalą. Jeigu tai padarysite ˹ir pakenksite jiems˺, tai bus nedorybė jumyse. Tad bijokite Alacho. Jis jus išmoko ˹kaip elgtis tinkamai˺. Alachas yra Žinantis Viską.

283 Jeigu keliaujate ir negalite rasti raštininko, tada imkite užstatą ˹už paskolą˺. Jeigu pasitikite vienas kitu, tada ˹užstatas nėra būtinas, bet˺ skolininkas turi gerbti šį pasitikėjimą ˹grąžindamas skolą˺. Tegul jis bijo Alacho, savo Viešpaties. Neslėpkite savo liudijimo, nes kas jį paslepia, iš tiesų, jo širdis yra nuodėminga. Alachas yra Visa Žinantis tai, ką jūs darote.

284 Alachui priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Ką atskleidžiate ir ką slepiate – turėsite už tai atsakyti prieš Alachą. Jis atleidžia, kam panori ir baudžia, ką panori. Alachas yra Galintis viską.

285 Pasiuntinys ir tikintieji tiki tuo, kas buvo jam apreikšta iš jo Viešpaties. Jie tiki į Alachą, Jo angelus, Raštus ir pasiuntinius. ˹Jie skelbia˺: „Mes neišskiriame nė vieno iš Jo pasiuntinių.“ Jie sako: „Mes klausome ir paklūstame. ˹Mes siekiame˺ Tavo atleidimo, mūsų Viešpatie! Pas Tave yra sugrįžimas.“

286 Alachas nereikalauja daugiau nei žmogus gali pakelti. Kiekvienas gaus tai, ką gero padarė ir kentės už savo blogį. ˹Tad melskite˺: „Mūsų Viešpatie! Nebausk mūsų, jeigu užmirštame ar suklystame. Mūsų Viešpatie! Neapsunkink mūsų, kaip apsunkinai gyvenusius prieš tai. Mūsų Viešpatie! Neapsunkink mūsų daugiau nei mūsų jėgos gali pakelti. Dovanok mums, atleisk mums ir suteik mums malonę! Tu esi mūsų Globėjas! Suteik mums pergalę prieš netikinčiuosius!“

[1] Ši eilutė yra aiškiausia Korano eilutė, uždraudžianti prievartinį atvertimą į religiją. Ji buvo atskleista keliems Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, bendražygiams panorėjus per prievartą į islamą atversti savo judėjus sūnus.

[1] Šis dialogas įvyko tarp Pranašo Abraomo, tebūnie jam taika, ir karaliaus Nimrodo, teigusio, jog viešpatavimas priklauso ne tik Dievui, bet ir jam.

[1] T.y. už savo darbus jie negaus jokio atlygio iš Dievo, nes jų darbai nėra nuoširdūs.

[1] Liudijimas islame yra ne teisė ar privilegija, bet pareiga, už kurią gali tekti atsakyti prieš teisėją, ir reikės atsakyti prieš Dievą. Todėl Korano nurodymas turėti dvi moteris liudininkes vietoj vieno vyro yra ne menkinantis moters statusą, bet atleidžiantis ją nuo pareigos. Taip pat žiūrėkite dėl moters paveldo 4:11 išnašą.