1. Atveriančioji

1 Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę.[1]

2 Šlovė ir dėkingumas Alachui – Viešpačiui pasaulių,[2]

3 Maloningajam, Suteikiančiam Malonę,

4 Atpildo Dienos Valdovui![3]

5 Tave Vienintelį mes garbiname ir Tavęs Vienintelio prašome pagalbos.

6 Vesk mus tiesiu keliu!

7 Keliu tų, kuriems suteikei malonę,[4] bet ne ˹keliu˺ užsitraukusiųjų pyktį ir ne ˹keliu˺ paklydusiųjų.[5]

[1] Visos Korano sūros, išskyrus vieną, prasideda žodžiais, vadinamais basmala. Jais yra išreiškiama tai, jog Koranas yra skaitomas pradedant Dievo vardu ir tuo siekiant Dievo pagalbos. Taip pat šie žodžiai primena, kad Dievas yra Maloningasis, Kurio malonė aprėpia visus Jo kūrinius, ir jog Jis yra Suteikiantis Malonę, teikiantis ypatingą malonę tikintiesiems priimdamas juos į Rojų.

[2] T. y. Viešpats visko, kas egzistuoja, įskaitant žmonių, gyvūnų, džinų ir angelų pasaulius. Žodis „Viešpats“ verčiamas iš arabų kalbos žodžio Rabb, tačiau Rabb turi daug platesnę reikšmę nei „Viešpats“, paprasčiausiai reiškiantis asmenį, turintį valdžią. Rabb apima ne tik valdžios, kaip galios išraišką, bet ir valdžią kaip pareigą išlaikyti, suteikti, apsaugoti ir duoti savo valdytiniui. Rabb reiškia Valdovą, kuris išlaiko savo valdytinius, juos maitina, saugo ir suteikia viską, kas jiems reikalinga.

[3] T. y. Prikėlimo Diena, kai žmonėms bus atlyginta už gerus darbus gailesčiu ir malone, o už blogus darbus – teisingumu.

[4] Šioje eilutėje verta atkreipti dėmesį į tai, kad Dievas kildina malonę iš Savęs, bet pyktį ir paklydimą nusako neutraliu tonu. Taip yra, nes Dievo malonė – Jo dovana, o pyktis ir paklydimas – pačių užsitarnauta bausmė.

[5] Baigus skaityti šią sūrą maldos metu sakomas žodis Amīn, kuris reiškia „Dieve, atsakyk į mano maldą!“