4. Moterys

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Žmonija! Bijokite savo Viešpaties, Sukūrusio jus iš vienos sielos, iš kurios Jis sukūrė jai partnerę ir paskleidė iš jų daugybę vyrų bei moterų. Bijokite Alacho, Kurio vardu prašote pagalbos vieni kitų, ir gerbkite šeimos ryšius. Iš tiesų, Alachas yra jus Stebintis.

2 Grąžinkite našlaičiams jų turtą, ˹kai jie sulaukia pilnametystės˺ ir neiškeiskite savo menkniekių į jų vertingus daiktus. Nesisavinkite jų turto. Iš tiesų, tai yra didžiulė nuodėmė!

3 Jeigu bijote, jog nesuteiksite našlaitėms jų teisių, ˹neduodami tinkamą vestuvių kraitį ir elgdamiesi su jomis netinkamai˺,[1] tada veskite kitas, jums tinkamas moteris – dvi, tris ar keturias. Bet jeigu bijote, kad nebūsite joms teisingi, tada tik vieną, arba iš ˹vergių˺, jums priklausančių.[2] Tai yra geriau jums, kad netaptumėte skriaudėjais.

[1] Kaip šiandien, taip ir islamo pradžioje, našlaičių priėmimas į šeimą buvo įprasta žmonių praktika. Tačiau kartais nutikdavo taip, kad žmogaus priglausta našlaitė būdavo paveldėjusi didesnį negu jos globėjo turtą. Jai pasiekus brandos amžių, globėjas nuspręsdavo su ja susituokti vien dėl šio turto. Atliekant šią santuoką, globėjas duodavo kraitį, kuris būdavo per mažas ir nesielgdavo su ja teisingai, nes nejausdavo jokių jausmų. Ši eilutė uždraudžia tokią praktiką.

[2] Šioje eilutėje kalbama apie moterį vergę, kurią vyras įgijo per pirkimą arba karo metu. Vergovė istoriškai buvo ne tik paplitusi praktika daugelyje pasaulio vietų, bet kertinė ekonomikos ir visuomenės veikimo dalis. Tik moderniais laikais, išvysčius technologijas, kurios pakeitė daugybę fizinių darbų, vergovė tapo uždrausta. Dėl šios priežasties, islamas taip pat priėmė vergovę, tačiau tai padarė apibrėžęs vergų teises ir atvėręs duris vergijos panaikinimui. Islame vergo išlaisvinimas laikomas itin geru darbu. Daug nuodėmių (pažado sulaužymas, netyčinė žmogžudystė ar lytiniai santykiai, kai laikomasi Ramadano pasninko) gali būti išpirktos išlaisvinant vergą. Pagal islamo mokymus, joks laisvas asmuo negali būti pavergtas, išskyrus priešiškas pajėgas teisėto karo metu. Islamas taip pat pagerino vergų būklę. Draudžiama atskirti vergę motiną nuo jos vaiko. Vaikai, gimę iš vergvaldžio, buvo laikomi laisvais, o jų motina išlaisvinama po vergvaldžio mirties. Kalbant apie vergus, pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, yra pasakęs: „Maitinkite juos tuo, kuo maitinatės patys, aprenkite tuo, kuo apsirengiate patys ir neapkraukite jų darbais, kurių jie negali pakelti“ (Sachīch al-Bukhārī 2545). Jis taip pat yra pasakęs: „Kas nužudo savo vergą, bus nužudytas, o kas sužaloja savo vergą, bus sužalotas“ (Sunan al-Nasaʾī 4737). Tai reiškia, jog islamo teisė vergams suteikia tokias pat teises į gyvybę, sveikatą ir orumą, kaip visiems kitiems žmonės.

4 Duokite moterims, ˹kurias vedate˺, joms tinkamą kraitį maloningai. Bet jeigu jos atiduoda dalį jo savo noru, tuomet imkite tai ramia sąžine, ˹žinodami, jog tai nėra nuodėmė˺.

5 Nepatikėkite savo turto protiškai nesubrendusiems ˹globotiniams˺, kurį Alachas suteikė jums kaip paramą, bet naudokite jį jų maistui ir aprangai, ir kalbėkite su jais maloniai bei teisingai.

6 Tikrinkite našlaičių ˹sugebėjimą valdyti turtą˺, kol jie pasieks brandos amžių. Tada, jeigu pamatysite juose gebėjimą priimti teisingus sprendimus, grąžinkite jų turtą jiems. Bet nevartokite jo švaistūniškai ir nesaikingai prieš jiems subręstant. Jeigu globėjas yra pasiturintis, jis neturėtų prašyti atlygio, bet jeigu jis yra vargšas, tegul pasiima priimtiną dalį turto. Kai jūs atiduodate našlaičiams jų turtą, pasikvieskite tam liudininkų. Bet užtenka Alacho ˹šiam turtui˺ suskaičiuoti!

7 Vyrams priklauso dalis to, ką palieka jų tėvai ir artimieji, bei moterims priklauso dalis to, ką palieka jų tėvai ir artimieji, būtų tai daug ar mažai. Tai yra jiems priskirtos dalys.

8 Jeigu kiti artimieji, ˹kuriems nepriklauso paveldėjimo teisė˺, našlaičiai ar nepasiturintys žmonės dalyvauja turto dalyboje, tada duokite ir jiems šiek tiek turto ir kalbėkite su jais maloniai bei teisingai.

9 Tegul globėjai rūpinasi ˹našlaičiais˺ taip, kaip norėtų jog jiems mirus būtų pasirūpinta jų vaikais. Tegul jie bijo Alacho ir kalba žodžiais teisingais.

10 Iš tiesų, piktadariškai vartojantys našlaičių turtą, vartoja ne ką kitą, kaip ugnį į savo pilvus. Jie bus deginami Pragaro Liepsnose!

11 Alachas įsako dėl jūsų vaikų ˹palikimo˺,[1] kad sūnus paveldės tai, ką paveldi dvi dukros.[2] Jeigu yra tik dukros, dvi ar daugiau, jos paveldės du trečdalius palikimo, bet jeigu viena, ji paveldės visą pusę. Kiekvienas iš velionio tėvų gaus vieną šeštadalį, jeigu jis turėjo vaikų. Bet jeigu velionis neturėjo vaikų ir tėvai yra vieninteliai paveldintys iš jo, tada jo motinai priklauso vienas trečdalis, ˹o tėvui likę du trečdaliai˺. Jeigu jis turėjo brolių ar seserų, tada jo motinai priklausys šeštadalis. Visa tai skirta po skolų atidavimo ir testamento išpildymo. ˹Būkite teisingi˺ savo tėvams ir vaikams. Jūs nežinote, kurie iš jų bus naudingesni jums ˹Ateinančiame gyvenime, užtardami jus prieš Alachą ar atlikdami gerus darbus jūsų vardu˺.[3] Tai yra prievolė jums iš Alacho. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

[1] Islamo teisėje palikimas yra skirstomas į dvi rūšis: pirmoji rūšis yra palikimas testamentu, kuriuo paliekamas turtas yra paskiriamas pagal velionio norą, bet negali būti didesnis nei trečdalis viso turto. Tuo tarpu, antroji palikimo dalis yra nustatyta Dievo ir yra nepriklausoma nuo testamento. Šioje eilutėje yra kalbama apie šiuos nustatymus.

[2] Prieš islamą Arabijoje moteris negaudavo jokio palikimo, bet Koranas nustatė, jog moterys turi teisę paveldėti savo artimųjų turtą. Tačiau jų paveldima suma yra dvigubai mažesnė nei vyrų, nes jos neturi finansinių įsipareigojimų išlaikyti kitus šeimos narius ir jų turtas priklauso absoliučiai joms, kuomet vyro turtas dalinai priklauso visai šeimai. Taigi, mažesnis moters paveldas yra ne menkinantis, bet teisingumu pagrįstas principas.

[3] Prieš islamą Arabijoje mirusiojo tėvai negaudavo jokios palikimo dalies dėl nusistatymo, jog jie nesuteiks naudos velioniui, kuomet jo vaikai pratęs giminę. Tačiau ši eilutė priskyrė palikimą ir tėvams, pabrėždama, jog tėvai yra tiek pat svarbūs, kaip ir vaikai, ir netgi galimai svarbesni Ateinančiame gyvenime.

12 ˹Vyrai˺! Jums priklauso pusė to, ką palieka jūsų žmonos, jeigu jos neturi vaikų. Bet jeigu jos turi vaikų, tada jūsų dalis yra vienas ketvirtadalis, po skolų atidavimo ir testamento išpildymo. O jūsų žmonos, jeigu neturite vaikų, paveldės vieną ketvirtadalį to, ką jūs paliksite. Bet jeigu turite vaikų, tada jos gaus vieną aštuntadalį turto, po skolų atidavimo ir testamento išpildymo. Jeigu vyras ar moteris neturi nei tėvų, nei vaikų, tik brolį ar seserį, tada kiekvienam iš jų priklauso vienas šeštadalis. Bet jeigu jų yra daugiau nei du, jiems priklauso trečdalis ˹viso turto˺. Visa tai skirta po skolų atidavimo ir testamento išpildymo, nenuskriaudus nė vienos pusės. Tai yra Alacho įsakas. Alachas yra Visa Žinantis, Pakantus.

13 Šios yra Alacho nustatytos ribos. Kas paklūsta Alachui ir Jo Pasiuntiniui, bus priimtas į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai. Tai yra pergalė didžiausia!

14 Bet nepaklūstantis Alachui ir Jo Pasiuntiniui ir peržengiantis Alacho nustatytas ribas, bus įmestas į Pragarą, būti ten amžinai. Jis kentės žeminančią bausmę.

15 Jeigu kuri iš jūsų moterų įvykdo neteisėtus lytinius santykius, tada kvieskite keturis liudininkus iš jūsų. Jeigu jie paliudija jos kaltę, tada laikykite ją namuose iki mirties arba iki paskirs Alachas jai kitą kelią.[1]

[1] „Kitas kelias“ šioje eilutėje reiškia bausmę apreikštą 24:2.

16 Jeigu du iš jūsų atlieka tokią nuodėmę – nubauskite juos. Jeigu jie atgailauja po to ir pataiso savo elgesį, tada palikite juos ramybėje. Iš tiesų, Alachas yra Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę!

17 Alachas priima atgailą iš tų, kurie elgiasi nuodėmingai iš neišmanymo ir skubiai atgailauja.[1] Alachas jiems atleis. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas.

[1] Elgesys iš neišmanymo šioje eilutėje reiškia neapgalvojimą ar užmiršimą apie bausmę skirtą už nuodėmių atlikimą.

18 Tačiau atgaila nebus priimta iš tų, kurie elgiasi nuodėmingai iki juos užklumpa mirtis ir tik tada sušunka: „Dabar aš atgailauju!“ bei netikinčiųjų. Mes paruošėme jiems bausmę skausmingą.

19 Tikintieji! Neleidžiama jums paveldėti moterų ˹turto˺ prieš jų valią ˹draudžiant joms susituokti, kad jų palikimas liktų jums˺. Kaip ir neleidžiama elgtis su jomis bjauriai, tikintis jog atsiimsite dalį to, ką joms davėte kraičiu, ˹kai jos prašys skyrybų˺. Nebent jos yra aiškiai kaltos dėl paleistuvystės. Elkitės su jomis teisingai. Jeigu nemėgstate jų, gali būti, jog nemėgstate kažko, kame Alachas padarė didelį gėrį.

20 Jeigu norite pakeisti vieną žmoną kita, neimkite nė kiek iš jos kraičio, net jeigu davėte joms maišą aukso. Ar imtumėte jį neteisybėje ir didelėje nuodėmėje?

21 Kaip galėtumėte tai atsiimti, kai turėjote artimus santykius ir ji buvo priėmusi iš jūsų tvirtą priesaiką?

22 Neveskite buvusių jūsų tėvų žmonų, išskyrus tas, su kuriomis jau esate susituokę. Tai yra gėdingas, pasibjaurėtinas ir piktas veiksmas.

23 Taip pat uždraustos jums santuokai yra jūsų motinos, jūsų dukros, jūsų seserys, jūsų tetos, jūsų brolių dukros, jūsų seserų dukros, jūsų žindyvės,[1] jūsų žindymo seserys,[2] jūsų uošvės ir jūsų podukros, kurias globojate, jeigu išbaigėte santuoką su jų motina. Bet jeigu neišbaigėte,[3] tada galite jas vesti. Uždraustos jums yra ˹buvusios˺ jūsų sūnų žmonos ir dvi seserys vienu metu, išskyrus tas, su kuriomis jau esate susituokę. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Daugumoje priešmodernių visuomenių atiduoti naujagimį svetimai žindyvei buvo įprasta praktika, nes dėl sunkesnių gyvenimo sąlygų moterys dažnai neturėdavo savo pieno. Pagal islamo teisę vyrui tuoktis su tokia moterimi, kuri jį žindė kūdikystėje, yra draudžiama.

[2] T.y. moterys, kurias kūdikystėje žindė ta pati žindyvė.

[3] „Išbaigta“ santuoka yra ta, kurios metu vyras ir žmona turėjo lytinių santykių.

24 Taip pat uždraustos yra vedusios moterys, išskyrus jums priklausančias ˹verges˺.[1] Tai yra Alacho įsakas jums. Visos kitos moterys yra jums leidžiamos, jeigu siekiate santuokos su jomis savo turtu, trokšdami tyrumo, ne paleistuvystės. Tad jeigu norite džiaugtis moterimis santuokoje, duokite joms kraitį, kuris yra įsakytas jums. Bet nėra jums kaltės, jeigu kartu nusprendžiate dėl kraičio dydžio. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

[1] Žr.: 4:3 išnašą b.

25 Jeigu kas neišgali santuokos su laisva tikinčiąja, tegul veda tikinčią vergę, priklausančią jums. Alachas žino stiprumą jūsų tikėjimo. Jūs esate vienas iš kito, ˹tad nesigėdykite santuokos su vergais˺.[1] Veskite jas su jų globėjų pritarimu, duodami joms tinkamą kraitį, jeigu jos yra tyros, ne paleistuvės, neturinčios slaptų santykių. Jeigu jos įvykdo paleistuvystę po santuokos, joms priklauso dvigubai mažesnė bausmė negu laisvai moteriai. Tai yra tiems iš jūsų, kurie bijo nuodėmės. Bet kantrybė yra geriau jums. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Žr.: 4:3 išnašą b.

26 Alachas trokšta padaryti įstatymus aiškiais jums ir nuvesti jus keliais tų teisingųjų, kurie gyveno anksčiau jūsų, bei atleisti jums. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

27 Alachas trokšta priimti jūsų atgailą, bet sekantys savo aistromis trokšta matyti jus toli paklydusius.

28 Alachas trokšta palengvinti jūsų sunkumus. Juk žmonija buvo sukurta silpna.

29 Tikintieji! Nesinaudokite vieni kitų turtu be teisybės, bet prekiaukite abipusiu sutarimu ir nežudykite vieni kitų ar savęs. Iš tiesų, Alachas yra jums Maloningas.

30 O kas taip elgsis, iš priešiškumo ar neteisybės, Mes įmesime jį Ugnin. Tai yra Alachui lengva.

31 Jeigu išvengsite jums uždraustų didžiųjų nuodėmių, Mes apvalysime jus nuo mažų blogybių ir priimsime jus ˹Rojun˺ pro garbės vartus.

32 Tad negeiskite to, ką Alachas suteikė kai kuriems iš jūsų daugiau nei kitiems. Vyrams bus atlyginta pagal jų darbus ir moterims bus atlyginta pagal jų darbus. Prašykite malonės iš Alacho. Iš tiesų, Jis yra Žinantis viską.

33 Mes paskyrėme paveldėtojus tam, ką palieka tėvai ir artimieji. Tad atiduokite jų dalį tiems, su kuriais sudarėte ˹brolybės˺ sutartis. Iš tiesų, Alachas yra Liudininkas visko.

34 Vyrai yra moterų globėjai dėl to, ką Alachas suteikė vieniems daugiau nei kitiems, ir dėl jų pareigos išlaikyti jas savo turtu. Todėl pamaldžios moterys yra paklusnios, saugančios tai, ką Alachas joms patikėjo saugoti, vyrui nesant šalia.[1] O toms žmonoms, kurių netinkamą elgesį matote, patarkite joms ˹elgtis teisingai˺. ˹Bet jeigu jos nenustoja˺, tada apleiskite jas lovose. ˹Bet jeigu jos ir toliau nenustoja˺, tada ˹švelniai˺ suduokite joms.[2] Tačiau jeigu jos klauso jūsų, jūs neturite teisės prieš jas. Iš tiesų, Alachas yra Aukščiausiasis, Didis!

[1] T.y. jų vyrų turtą bei savo tyrumą.

[2] Šios Korano eilutės nedera tapatinti su smurto šeimoje sankcionavimu. Pagal islamo teisininkus, ji leidžia naudoti tik švelnią jėgos formą, neliečiant jautrių vietų, kaip veidas, ir nepaliekant jokių žymių. Tokią disciplinavimo priemonę galimą naudoti tik moteriai pažeidus sutuoktinio teises, kurios yra suteiktos šariato, o ne pagal vyro norus. Galiausiai, tai yra kraštutinė priemonė, rekomenduojama tik tokiu atveju, kai ji gali išsaugoti darnią santuoką. Pats Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, aukščiausias pavyzdys musulmonams, niekada nėra pakėlęs rankos nei prieš moterį, nei prieš tarną, nei prieš gyvulį (žr.: Sachīch Muslim 2328). Tuo tarpu, vyras neteisėtai naudojęs smurtą prieš savo žmoną, yra ne tik perspėtas bausmės Pomirtiniame gyvenime (Sachīch Muslim 2613), bet gali būti nubaustas islamiškos valdžios institucijų už neleistinų veiksmų darymą. Todėl šią eilutę galima matyti kaip institucinės jėgos sankcionavimą prieš įstatymų pažeidėją, tik šiuo atveju, pažeidėjas yra moteris, o institucija – jos sutuoktinis.

35 Jeigu bijote skyrybų tarp jų, paskirkite po tarpininką iš jo ir iš jos šeimos. Jeigu jie trokš susitaikymo, Alachas sutaikys juos. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, Visa Suprantantis!

36 Garbinkite Alachą ir negarbinkite vietoj Jo ko nors kito. Būkite dėmesingi tėvams, artimiesiems, našlaičiams, vargšams, tolimiems ir artimiems kaimynams, artimiems draugams, ˹nepasiturintiems˺ keliautojams ir vergams, kurie jums priklauso. Iš tiesų, Alachas nemėgsta pasipūtėlių, pagyrūniškų žmonių,

37 kurie yra šykštūs ir skleidžiantys šykštumą tarp kitų, slepiantys jiems Alacho suteiktas dovanas. Mes paruošėme netikintiesiems žeminančią bausmę.

38 Ir taip pat tų, kurie leidžia savo turtą pasirodymui prieš kitus ir netiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Kas pasirenka Šėtoną partneriu – kokį blogą partnerį jie turi!

39 Kokią žalą jie patirtų patikėję į Alachą ir Paskutiniąją Dieną ir aukoję tai, ką Alachas jiems suteikė? Alachas yra apie juos Visa Žinantis.

40 Iš tiesų, Alachas nenuskriaudžia nieko, netgi per dulkės svorį, o gerus darbus Jis padvigubina ir suteikia didį atlygį nuo Savęs.

41 Tad kaip bus, kai Mes atvesime po liudytoją iš kiekvienos tikinčiųjų bendruomenės, ir atvesime tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, liudyti prieš tavuosius?

42 Tądien atmetę tikėjimą ir nepaklusę Pranašui trokš būti sulyginti su žeme. Jie negalės nuslėpti nuo Alacho nieko.

43 Tikintieji! Nesiartinkite prie maldos būdami neblaivūs, iki kol suprasite, ką sakote, ar būdami nešvaros būsenoje – nebent jūs tik praeinate pro mečetę – kol nenusiprausėte. Bet jeigu sergate ar keliaujate, ar apsilankėte išvietėje, ar suartėjote su savo žmonomis ir negalite rasti vandens, tada apsivalykite tyra žeme, perbraukę per savo veidus ir rankas. Alachas yra Pasigailintis, Visad Atleidžiantis!

44 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar matei tuos, kuriems buvo duota dalis Rašto, perkančius už jį paklydimą ir norinčius matyti jus nuklystančius nuo tiesaus tako?

45 Alachas žino geriau, kas yra jūsų priešai! Užtenka Alacho, kaip Globėjo, užtenka Jo, kaip Padėjėjo!

46 Kai kurie judėjai iškraipo apreiškimo žodžius ir sako: „Mes girdime ir nepaklūstame“, „Klausyk“, ˹pridėdami įžeidimą˺: „Kad tik tu negirdėtum“, ir „Rāʿinā [rūpinkis mumis]“, pakeisdami jį savo liežuviais ir taip menkindami religiją.[1] Jeigu jie būtų sakę: „Mes girdime ir paklūstame“, „Klausyk“, ir „Unẓurnā [prižiūrėk mus]“, tai būtų geriau ir tinkamiau jiems. Alachas prakeikė juos už tikėjimo atmetimą. Koks menkas yra jų tikėjimas!

[1] Šiek tiek pakeitus žodžio rāʿinā tarimą jis įgyja neigiamą reikšmę „tu, kvaily“ (žr.: 2:104 išnašą).

47 Jūs, kuriems buvo duotas Raštas! Tikėkite tuo, ką Mes apreiškėme, patvirtinančiu jūsų pačių Raštus, kol nesunaikinome jūsų veidų, apsukdami juos į kitą galvos pusę, ar prakeikdami juos, kaip prakeikėme sulaužusius šabą. Juk Alacho įsakymas yra visuomet įvykdomas!

48 Iš tiesų, Alachas neatleidžia kitų garbinimo vietoj Jo, bet atleidžia visą kitą, ką panori. Kas garbina kitus vietoj Alacho – tas daro nuodėmę didžią.

49 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar nematei tų, kurie skelbiasi esantys tyri? Bet tai Alachas apvalo, ką panori. Niekas nebus nuskriaustas, nė per datulės kauliuko įraižą.

50 Žiūrėk, kaip jie kuria melus apie Alachą. Vien tai yra akiplėšiška nuodėmė!

51 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar nematei tų, kuriems buvo duota dalis Rašto, kaip jie tiki prietarais bei stabais ir sako apie netikinčiuosius: „Šie yra teisingesniame kelyje nei tikintieji.“

52 Juos prakeikė Alachas. Ką prakeikė Alachas – niekada nerasi jam pagalbos.

53 Ar jiems priklauso dalis karalystės? Jeigu taip, jie neduotų žmonėms nė trupinėlio nuo datulės kauliuko.

54 Ar jie pavydi žmonėms to, ką Alachas jiems suteikė iš Savo dosnumo? Iš tiesų, Mes davėme Abraomo palikuonims Raštą bei išmintį ir davėme jiems didžią karalystę.

55 Tad kai kurie patikėjo Juo, bet kiti nusigręžė. Užteks jiems Pragaro liepsnos!

56 Iš tiesų, atmetusius Mūsų ženklus Mes įmesime Ugnin. Kai jų oda bus visiškai sudeginta, Mes pakeisime ją nauja, kad jie galėtų nuolat ragauti bausmę. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

57 O priėmusius tikėjimą ir darančius gera, Mes priimsime į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai. Jiems ten skirtos tyros sutuoktinės. Mes priimsime juos po gaiviu šešėliu.

58 Iš tiesų, Alachas įsako sugrąžinti jums patikėtus daiktus jų savininkams ir kad teisdami tarp žmonių, teistumėte su teisingumu.[1] Tobula yra tai, ką Alachas jums įsako. Iš tiesų, Alachas yra Visa Girdintis, Visa Matantis!

[1] Ši eilutė buvo apreikšta dieną, kai musulmonų kariuomenė įžengė į Meką. Tą dieną Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, pusbrolis Ali atėmė Kabos raktus iš Usmano ibn Talhos, stabmeldžio Kabos raktų saugotojo. Vėliau Muhamedo dėdė Abbãs paprašė rakto, tačiau Dievas jam apreiškė šią eilutę, tad jis įsakė Ali grąžinti raktą Usmanui ir atsiprašyti.

59 Tikintieji! Pakluskite Alachui ir Pasiuntiniui, bei turintiems valdžią tarp jūsų. Jeigu dėl kažko nesutariate, tada kreipkitės į Alachą ir Jo Pasiuntinį,[1] jeigu tikite į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Tai bus geriau ir teisingiau.

[1] Po Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, mirties, tai reiškia kreipimąsi į Koraną ir jo išsaugotą tradiciją bei pavyzdį – chadisų rinkinius. Chadisus sudaro istoriniai perdavimai apie Pranašo Muhamedo pasisakymus ir elgesį. Jie buvo surinkti jį supusių ir su juo bendravusių žmonių.

60 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar matei tuos, kurie skelbiasi tikintys tuo, kas buvo apreikšta tau, ir tuo, kas buvo apreikšta anksčiau tavęs, kai jie siekia sprendimo iš kitų teisėjų, kuriuos buvo įsakyta atmesti? Šėtonas trokšta juos paklaidinti toli.

61 Kai jiems sakoma: „Priimkite tai, ką apreiškė Alachas ir Jo Pasiuntinį“, tu matai veidmainius, nusigręžiančius nuo tavęs pasibjaurėjime.

62 Kaip tada, kai nelaimė ištinka juos dėl to, ką padarė jų rankos, jie ateina pas tave, prisiekdami Alachu: „Mes norėjome tiktai gero ir susitaikymo.“

63 Alachas žino, kas yra jų širdyse. Tad nebausk jų, bet perspėk juos ir kalbėk juos paveikiančiais žodžiais.

64 Mes siuntėme pasiuntinius tam, kad Alacho valia žmonės jiems paklustų. Jeigu tie veidmainiai, nuskriaudę save, būtų atėję pas tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir siekę atleidimo iš Alacho, o Pasiuntinys būtų prašęs atleidimo jiems, tada jie būtų atradę Alachą Priimantį Atgailą, Suteikiantį Malonę.

65 Ne! Prisiekiu tavo Viešpačiu, jie nebus tikinčiaisiais, kol nepriims tavęs teisėju tam, dėl ko jie nesutaria, ir kol nebus patenkinti tavo sprendimu, priimdami jį pilnai.

66 Jeigu įsakytume jiems žudyti ˹piktadarius˺ tarp savųjų ar palikti savo namus, jie to nedarytų, išskyrus keletą iš jų. Bet jeigu jie padarytų tai, kas buvo liepta – tai būtų geriau jiems ir labiau tinkama jų tikėjimui.

67 Tada Mes suteiktume jiems nuo Savęs atlygį didį

68 ir nuvestume juos tiesiu keliu.

69 O kas paklus Alachui ir Jo Pasiuntiniui, tas bus Alacho palaimintųjų – pranašų, teisingųjų, kankinių ir teisuolių – draugijoje. Kokia puiki tai draugija!

70 Tai yra dovana iš Alacho. Alachas yra pilnai žinantis ˹kas to nusipelnė˺.

71 Tikintieji! Imkitės atsargos ir eikite ˹kovon˺ skirtingomis grupėmis arba visi kartu.

72 Iš tiesų, tarp jūsų yra tas, kuris pasilieka užnugarį tam, kad nelaimei užklupus jis sakytų: „Tai dėl Alacho malonės aš nebuvau su jais.“

73 Bet jeigu jūs grįžtate su Alacho dovanomis, jis sakys: „Jeigu tik būčiau buvęs su jais, būčiau gavęs atlygį didį!“, lyg tarp jūsų nebuvo jokių ryšių.

74 Tegul kovoja vardan Alacho tie, kurie parduoda šį gyvenimą už Ateinantį. Tie, kurie kovoja vardan Alacho ir yra nužudyti ar pasiekia pergalę – Mes suteiksime jiems atlygį didį.

75 Kas jums yra, kad nekovojate vardan Alacho ir dėl engiamų vyrų, moterų ir vaikų, šaukiančių: „Viešpatie! Išlaisvink mus nuo šio engėjų miesto, paskirk mums nuo Savęs saugotoją ir paskirk mums gelbėtoją!“

76 Tikintieji kovoja vardan Alacho, kai netikintieji kovoja vardan Šėtono. Tad kovokite prieš Šėtono sąjungininkus. Iš tiesų, Šėtono planas visuomet buvo prastas.

77 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar matei tuos, kuriems buvo tarta: „Nesikaukite, bet atlikite maldą ir duokite išmaldos mokestį.“? Bet tada, kai kova buvo jiems įsakyta, dalis jų bijojo priešiškų žmonių taip, kaip turėtų būti bijomasi Alacho ar netgi labiau. Jie tarė: „Mūsų Viešpatie! Kodėl įsakei mums kautis? Jeigu galėtum atidėti tai šiek tiek!“ Sakyk jiems: „Šio pasaulio pasimėgavimas yra mažas, kuomet Ateinantis gyvenimas yra daug geresnis dievobaimingiems. Nė vienas iš jūsų nebus nuskriaustas nė per datulės kauliuko įraižą.

78 Kur jūs bebūsite, mirtis jus pasieks, net bokštuose, aukštuose ir stipriuose!“ Kai juos užklumpa gėris, jie sako; „Tai yra iš Alacho“, bet kai užklumpa blogis, jie sako: „Tai yra iš tavęs.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Abu buvo nulemti Alacho.“ Kas yra su šiais žmonėmis? Jie vargiai supranta, kas jiems pasakyta!

79 Kas gero jus užklumpa, yra iš Alacho, o kas blogo jus užklumpa, yra iš jūsų pačių.[1] Mes pasiuntėme tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, pasiuntiniu visai žmonijai, tad užtenka Alacho tam paliudyti.

[1] Islamo teologijoje abu, gėris ir blogis, yra nulemti Dievo. Tačiau gėris yra nulemtas kaip atlygis už gerus darbus (todėl yra iš Dievo), o blogis, kaip bausmė už blogus darbus (todėl yra iš mūsų pačių). Kita vertus, blogi dalykai gali nutikti ir pamaldiems žmonėms jų asmeniniam išbandymui ar nuodėmių atpirkimui.

80 Kas paklūsta Pasiuntiniui – paklūsta Alachui, bet nusigręžiantiems – Mes nesiuntėme tavęs jų gynėju.

81 Jie sako: „Mes paklūstame“, bet kai jie palieka tave, dalis jų praleidžia naktį prieštaraudami savo žodžiams. Alachas įrašo visus jų planus. Tad palik juos vienus ir pasikliauk Alachu. Užtenka Alacho reikalų patikėjimui.

82 Argi jie neapmąsto Korano? Jeigu jis būtų iš ko nors kito nei Alachas, juk jame jie rastų daugybę prieštaravimų!

83 Kokios naujienos bepasiekia juos, apie taiką ar karą, jie skelbia jas. Bet jeigu jie būtų kreipęsi į Pasiuntinį ar esančius valdžioje tarp jų, tada, ˹tinkamai suprantantieji šias žinias˺, būtų sužinoję ˹šiuos gandus˺ ir juos patvirtinę. Jeigu ne Alacho dosnumas jums ir Jo malonė, būtumėte sekę Šėtonu, išskyrus keletą iš jūsų.

84 Tad kovok vardan Alacho, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tu nesi atsakingas, išskyrus už patį save. Ragink tikinčiuosius kovai, galbūt Alachas sutramdys netikinčiųjų galią. Alachas yra pranašesnis galia ir bausme.

85 Kas tarpininkauja vardan gėrio, dalinsis to atlygiu, o kas tarpininkauja vardan blogio, dalinsis to našta. Alachas yra Saugotojas Visko.

86 Kai esate pasveikinti, atsakykite geresniu pasisveikinimu ar bent tuo pačiu. Alachas laiko įrašus visko.

87 Alachas – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Teismo Dieną, dėl kurios nėra abejonės, Jis surinks jus visus. Kieno žodis gali būti teisesnis už Alacho?

88 Kodėl jūs, tikintieji, esate susipriešinę į dvi grupes dėl veidmainių,[1] kai Alachas leido jiems nutolti į netikėjimą dėl to, ką blogo jie padarė? Ar norite atvesti į tiesų kelią tuos, kuriuos Alachas paklaidino? Ką Alachas paklaidino – jūs nerasite jiems kelio į tiesą.

[1] Viena grupė tikinčiųjų ragino kovą su jais, o kita ragino taiką.

89 Jie trokšta, kad atmestumėte tikėjimą kaip ir jie, kad taptumėte vienodais. Tad neimkite jų sąjungininkais, kol jie neemigravo vardan Alacho. Bet jeigu jie nusigręžia, tada griebkite ir žudykite juos, kur besutiksite ˹mūšyje˺, ir neimkite jų sąjungininkais ar padėjėjais,[1]

[1] Ši eilutė buvo atskleista dėl grupės žmonių, kurie priėmė islamą, bet ir toliau rėmė Mekos stabmeldžius. Jiems buvo liepta emigruoti į Mediną ir prisijungti prie tikinčiųjų bendruomenės, taip įrodant savo ištikimybę. To nepadarius, jie bus laikomi priešais, su kuriais leidžiama kovoti.

90 išskyrus tuos, kurie siekia prieglaudos pas žmones, su kuriais sudarėte taikos sutartį, arba tuos, kurie ateina pas jus nenorėdami kovos, kaip jie nenori kovos su saviškiais. Jei Alachas norėtų, Jis būtų suteikęs jiems galią kovai prieš jus. Tad jeigu jie pasišalina nuo jūsų ir nekovoja bei siūlo jums susitaikymą – tada Alachas neduoda jums teisės kovai su jais.

91 ˹Taip pat˺ jūs susidursite su kitais ˹veidmainiais˺, norinčiais taikos su jumis ir su jų pačių ˹netikinčiųjų˺ gentimis, bet kai jie yra sugrąžinti pagundai ˹kovoti su jumis˺, jie negali atsilaikyti. Jeigu jie nesilaiko atokiai, nesiūlo taikos ir nesusilaiko nuo puolimo, tada griebkite ir žudykite juos, kur besutiksite ˹mūšyje˺. Mes davėme jums leidimą kovai prieš šiuos žmones.

92 Tikinčiajam nedera nužudyti tikintįjį, nebent per klaidą. Jeigu kas nužudo tikintįjį per klaidą, jis privalo išlaisvinti tikintį vergą ir sumokėti kompensaciją aukos šeimai, nebent jie atleis tai gera valia. Bet jeigu auka buvo tikintysis iš jums priešiškų žmonių, tada užtenka išlaisvinti vergą, o jeigu auka buvo tarp žmonių, sudariusių su jumis taikos sutartį, tada kompensacija turi būti sumokėta šeimai kartu su vergo išlaisvinimu. Negalintys išlaisvinti vergo tegu pasninkauja du mėnesius, atgailaudami prieš Alachą. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

93 Kas tyčia nužudo tikintįjį, tų atlygis bus Pragaras – jie bus jame amžinai! Alachas supyko ant jų ir prakeikė juos bei paruošė jiems didžią bausmę.

94 Tikintieji! Kai kaunatės vardan Alacho, įsitikinkite ˹kas yra jūsų priešas prieš smogdami jam˺ ir nesakykite tam, kuris duoda jums taikos pasveikinimą: „Tu nesi tikintysis!“, trokšdami trumpalaikių žemiškų gėrybių [t.y. karo laimikio]. Pas Alachą yra daugiau pelno jums. Jūs patys buvote kaip jie, ˹slepiantys savo tikėjimą˺, bet Alachas jus palaimino ˹ir leido atvirai reikšti tikėjimą˺. Tad įsitikinkite! Iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.[1]

[1] Ši eilutė ragina įsitikinti, jog žmonės, su kuriais kovojama, yra tikri priešai. Ji buvo apreikšta musulmonų grupei prieš mūšį nukovus žmogų iš priešiškos genties, slapčia priėmusį islamą.

95 Tikintieji pasilikę namuose, išskyrus turinčius priimtiną pasiteisinimą, nėra lygūs kovojantiems vardan Alacho savo turtu ir gyvybėmis. Alachas iškėlė kovojančius savo turtu ir gyvybėmis virš pasilikusiųjų namuose. Nors Alachas pažadėjo geriausią atlygį visiems, kovojantieji gaus atlygį geresnį nei kiti –

96 aukštus laipsnius iš Jo, atleidimą ir malonę. Alachas yra Visad Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

97 Kai angelai paims sielas nuskriaudusių save,[1] jie klaus jų: „Kokioje padėtyje jūs buvote?“ Jie atsakys: „Mes buvome silpni ir engiami.“ ˹Tad angelai˺ atsakys: „Ar Alacho žemė nebuvo pakankamai erdvi jums emigruoti?“ Jų namai bus Pragaras – koks baisus kelionės tikslas!

[1] T.y. tų asmenų, kurie priėmė islamą, bet neemigravo į Mediną.

98 Išskyrus silpnus vyrus, moteris ir vaikus, kurie nėra pajėgūs išvykti –

99 jie gali tikėtis Alacho atleidimo. Alachas yra Pasigailintis, Visad Atleidžiantis!

100 Emigruojantys vardan Alacho ras daugybę vietų prieglaudai ir gausius išteklius žemėje. O tiems, kuriuos, palikus savo namus ir keliaujančius pas Alachą ir Jo Pasiuntinį, užklumpa mirtis – jų atlygis yra užtikrintas pas Alachą. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

101 Leidžiama jums sutrumpinti maldas, kai keliaujate žeme, ypač jeigu bijote, kad netikintieji jus užpuls. Iš tiesų, netikintieji yra jūsų aiškūs priešai.

102 Kai tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, vedi juos maldoje ˹mūšio lauke˺, tegul viena grupė maldininkų stoja maldon su savo ginklais, o kai baigia sukniubimą, tegul jie užima savo vietą gale. Tada kita grupė, kuri dar nesimeldė, tegul stoja maldon su tavimi, taip pat gynybos pozicijoje su savo ginklais. Netikintieji norėtų, kad apleistumėte savo ginklus ir reikmenis, kad galėtų užpulti jus. Tačiau nėra kaltės jums padėti į šalį savo ginklus, kai jus užklumpa sunkus lietus ar liga, bet būkite budrūs. Iš tiesų, Alachas parengė netikintiesiems žeminančią bausmę.

103 Kai maldos yra baigtos, prisiminkite Alachą stovėdami, sėdėdami ar gulėdami ant šono. Bet kai jūs pasieksite saugią vietą, tada atlikite maldą pilnai. Iš tiesų, maldos atlikimas paskirtu laiku yra pareiga priėmusiems tikėjimą.

104 Nebūkite silpni vydamiesi priešą – jeigu jūs kenčiate, jie irgi kenčia. Juk jūs tikitės iš Alacho to, ko jie negali tikėtis. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

105 Iš tiesų, Mes apreiškėme Raštą tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, tiesoje, teisimui tarp žmonių tuo, ką tau atskleidė Alachas. Tad nebūk išdavikams užtarėju.

106 Siek atleidimo iš Alacho – iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Sutiekiantis Malonę!

107 Neužtark tų, kurie apgaudinėja patys save. Iš tiesų, Alachas nemėgsta sukčių, nuodėmingų.

108 Jie stengiasi slėpti ˹savo išdavystes˺ nuo žmonių, bet jie negali jų paslėpti nuo Alacho. Jis yra su jais, jiems rezgant sąmokslus nakties metu, kai jie daro tai, kas Jam nepatinka. Alachas yra Suvokiantis tai, ką jie daro.

109 Štai jūs, ˹tikintieji˺, kurie užtariate juos šiame gyvenime, bet kas juos užtars Teismo Dieną prieš Alachą? Kas bus jų gynėjai?

110 Kas atlieka bloga ar nuskriaudžia save ir po to siekia atleidimo iš Alacho – tas suras Alachą Atleidžiantį, Suteikiantį Malonę.

111 Kas padaro nuodėmę, padaro ją prieš save patį. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

112 O kas padaro piktą darbą ar nuodėmę ir apkaltina nekaltą žmogų, tas užsitraukia sau šmeižto ir aiškios nuodėmės naštą.

113 Jeigu ne Alacho dosnumas ir Jo malonė, grupė jų būtų siekusi apgauti tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, bet jie apgauna tik patys save ir negali tau pakenkti. Alachas apreiškė tau Raštą ir išmintį, ir išmokė to, ko nežinojai. Koks didis tau yra Alacho dosnumas!

114 Jokio gėrio nėra jų slaptose kalbose, išskyrus tų, kurie skatina labdarą, gerovę ir susitaikymą tarp žmonių. Darantiems šiuos darbus ir jais siekiantiems Alacho malonės Mes suteiksime atlygį didį.

115 O kas prieštarauja Pasiuntiniui, kai vedimas buvo jam aiškiai parodytas, ir seka kitu keliu nei tikinčiųjų, Mes paliksime jį ten, kur jis yra, o po to sudeginsime jį Pragare – koks piktas kelionės tikslas!

116 Iš tiesų, Alachas neatleidžia kitų dievybių garbinimo vietoj Jo, bet atleidžia visa kitą, ką panori. Kas garbina vietoj Alacho kitas dievybes yra toli, toli nuklydęs!

117 Vietoj Alacho jie šaukiasi moteriškų dievybių,[1] bet ˹iš tiesų˺ jie šaukiasi maištaujančio Šėtono,

[1] Mekos stabmeldžiams pagrindiniai dievų stabai buvo moteriškų formų ir turėjo moteriškus vardus.

118 Alacho prakeikto, kuris sakė: „Aš pasiimsiu sau dalį iš Tavo tarnų.

119 Aš juos paklaidinsiu ir skatinsiu jų tuščius troškimus. Taip pat aš jiems įsakysiu pakirpti galvijų ausis ir taip pakeisti Alacho kūriniją.“[1] Kas pasirenka pagalbininku Šėtoną vietoj Alacho, tas patyrė aiškų praradimą.

[1] Prieš islamą galvijų paskyrimas stabams ir jų ausų pakirpimas buvo viena iš prietaringų praktikų tarp Arabijos žmonių.

120 Jis prižada jiems ir sužadina jų troškimus. Bet Šėtono pažadai tėra iliuzija.

121 Jie turės Pragarą savo prieglobsčiui ir neras iš jo pabėgimo.

122 O priimančius tikėjimą ir darančius gera, Mes priimsime į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai. Alacho pažadas yra tiesa. Kieno žodis yra teisesnis už Alacho?

123 ˹Žengimas į Rojaus sodus˺ nepriklauso nei nuo jūsų, nei nuo Rašto žmonių troškimų. Kas daro bloga – bus apdovanotas atitinkamai. Neras jis be Alacho jokio kito gynėjo ar padėjėjo.

124 O darantys gera, vyrai ar moterys, ir priėmę tikėjimą – jie žengs į Rojaus sodus ir nebus nuskriausti, nė per trupinėlį ant datulės kauliuko.

125 Kas yra geresni tikėjime už paklūstančius Alachui, darančius gera ir sekančius Abraomo keliu, teisingai tikinčio? Alachas pasirinko Abraomą artimu draugu.

126 Alachui priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Alachas yra Apsupantis Viską.

127 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie moteris ˹ir joms priklausantį palikimą˺. Sakyk: „Alachas duoda nurodymus apie jas, kurie jau buvo atskleisti Rašte[1] dėl našlaičių moterų, kurių teises jūs pažeidžiate, bet vis vien norite su jomis susituokti, ir dėl bejėgių vaikų, ir dėl stovėjimo už našlaičių teises. Alachas yra Visa Žinantis, ką gero jūs darote.“

[1] T.y. šios pačios sūros 2–12 eilutės.

128 Jeigu moteris bijo blogo elgesio iš savo vyro ar aplaidumo iš jo, nebus jiems kaltės susitarti taikiai, juk susitarimas yra geriau. Žmonės yra linkę į savanaudiškumą ˹ir dėl to nenori atiduoti savo teisių kitiems˺, bet jeigu jūs darysite gera ir bijosite Alacho – iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

129 Jūs niekuomet nesugebėsite būti teisingi visoms savo žmonoms, nesvarbu, kaip stengtumėtės. Tad neapleiskite vienos jų, nukreipdami visą dėmesį kitai. Jeigu pataisysite savo elgesį ir bijosite Alacho – iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

130 Bet jeigu vyras ir žmona nusprendžia skirtis, Alachas praturtins juos abu Savo dovanomis. Alachas yra Beribis, Išmintingas!

131 Alachui priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Mes įsakėme bijoti Alacho jums ir gavusiems Raštą anksčiau jūsų. Tad jeigu atmesite tikėjimą, ˹žinokite, jog˺ Alachui priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Alachas yra Pilnai Apsirūpinantis, Vertas Išaukštinimo!

132 Alachui priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje, ir užtenka Alacho reikalų patikėjimui.

133 Jeigu panorėtų, Jis jus visus sunaikintų ir pakeistų kitais žmonėmis. Alachas yra Visiškai Pajėgus tai padaryti.

134 Jeigu kas trokšta atlygio šiame gyvenime, ˹tegul jis žino˺, jog pas Alachą yra atlygis šio gyvenimo ir Ateinančio. Alachas yra Visa Girdintis, Visa Regintis!

135 Tikintieji! Stovėkite tvirtai už teisingumą, liudydami Alachui, net jeigu liudytumėt prieš save, tėvus ar artimuosius, turtingi jie ar vargšai, Alachas yra arčiau jų. Tad neleiskite savo troškimams nutolinti jus ˹nuo teisingumo˺. Jeigu jūs iškraipote parodymus ar atsisakote juos duoti – žinokite, jog Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

136 Tikintieji! Tikėkite į Alachą, Jo Pasiuntinį, Raštą, kurį Jis apreiškė Savo Pasiuntiniui, ir raštus, kuriuos Jis apreiškė anksčiau. Iš tiesų, toli nuklydę yra neigiantys Alachą, Jo angelus, Jo Raštus, Jo pranašus ir Paskutiniąją Dieną.

137 Iš tiesų, priėmę tikėjimą ir po to jį atmetę, vėl jį priėmę ir vėl jį atmetę – ir grimztantys į savo netikėjimą – Alachas neatleis jiems ir neves jų tiesiu taku.

138 Praneškite gerą žinią veidmainiams apie jų laukiančią skausmingą bausmę!

139 Ar sudarantys sąjungą su netikinčiaisiais vietoj tikinčiųjų siekia tuo galios? Iš tiesų, visa galia priklauso Alachui!

140 Jis buvo apreiškęs tau Rašte,[1] jog išgirdęs Alacho apreiškimų neigimą ir išjuokimą, nesėdėk su tais žmonėmis, kol jie nepakeis pokalbio temos – kitaip tapsi kaip jie. Iš tiesų, Alachas surinks veidmainius ir atmetusius tikėjimą Pragare.

[1] Žr.: 6:66.

141 ˹Veidmainiai˺ yra tie, kurie laukia kas jums nutiks. Jeigu Alachas suteikia jums pergalę, jie sako: „Argi nebuvome jūsų pusėje?“ Bet jeigu netikintieji laimi, tada jie sako jiems: „Argi nebuvome už jus pranašesni, bet vis vien apsaugojome jus nuo tikinčiųjų?“ Alachas teis jus Teismo Dieną ir nesuteiks Alachas, atmetusiems tikėjimą, galimybės įveikti tikinčiuosius.

142 Iš tiesų, veidmainiai bando apgauti Alachą, bet tai Alachas apgauna juos. Kai jie stovi maldoje, jie yra tingūs, siekiantys pasirodyti prieš kitus ir mažai atsimenantys Alachą.

143 Svyruojantys tarp tikinčiųjų ir atmetusiųjų tikėjimą, nepriklausantys nei vieniems, nei kitiems. Tu niekada nerasi kelio tiems, kuriuos Alachas paklaidino.

144 Tikintieji! Neimkite atmetusių tikėjimą sąjungininkais vietoj tikinčiųjų. Ar norite duoti Alachui aiškų įrodymą prieš save?

145 Iš tiesų, veidmainiai bus žemiausiuose Pragaro lygiuose. Jūs nerasite jiems padėjėjo,

146 išskyrus tuos, kurie atgailauja, pataiso save, laikosi Alacho tvirtai ir yra nuoširdžiai atsidavę Jam – jie bus su tikinčiaisiais. Alachas suteiks tikintiesiems atlygį didį.

147 Kodėl Alachas turėtų jus bausti, jeigu tikite ir esate dėkingi? Alachas yra Dėkingas, Visa Žinantis.

148 Alachas nemėgsta viešų kalbų apie blogį, išskyrus iš tų, kurie buvo nuskriausti.[1] Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

[1] Ši eilutė kalba apie apkalbinėjimą už nugarų. Islame apkalbėti kitus žmones, net tada, kai jie daro bloga, yra nuodėmė, išskyrus tuos atvejus, kai buvo pažeistos žmogus teisės ir nuskriaustas asmuo turi įvardinti skriaudėją.

149 Jeigu darote gera, atvirai ar slapčia, ar atleidžiate jums padarytą skriaudą – iš tiesų, Alachas yra Visad Atleidžiantis, Visa Galintis!

150 Iš tiesų, neigiantys Alachą ir Jo pasiuntinius, norintys atskirties tarp Alacho ir Jo pasiuntinių, tariantys: „Mes tikime kai kuriais ir atmetame kitus“, trokštantys kompromiso –

151 jie yra tikrai atmetę tikėjimą. Tad Mes parengėme netikintiesiems žeminančią bausmę.

152 O tikintiesiems į Alachą ir Jo pasiuntinius, neatmetusiems nė vieno iš jų – jie gaus atlygį savo. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

153 Rašto žmonės reikalauja, kad tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, duotum jiems apreikštą Raštą iš dangaus. Bet jie prašė dar daugiau iš Mozės, sakydami: „Padaryk Alachą mums matomu!“ Tad žaibo trenksmas staiga apėmė juos, už jų piktadarystę. Po to jie pasirinko veršį garbinimui, nors jiems buvo parodyti aiškūs ženklai. Bet vis vien Mes atleidome jiems ˹po atgailos˺ ir davėme Mozei aiškią valdžią.

154 Mes pakėlėme virš jų kalną sudarydami su jais sandorą. Mes tarėme jiems: „Ženkite pro vartus, nuolankiai lenkdamiesi“, ir įsakėme: „Nesulaužykite šabo“, ir sudarėme su jais sandorą rimtą.

155 ˹Tad jie buvo pasmerkti˺ dėl jų sandoros sulaužymo, Alacho ženklų atmetimo, pranašų nužudymo ir jų žodžių: „Mūsų širdys yra apvyniotos ˹ir negebančios priimti naujos žinios˺!“ Taip! Alachas užantspaudavo jų širdis dėl tikėjimo atmetimo – koks mažas yra jų tikėjimas –

156 ir dėl atmetimo bei šmeižto apie Mariją, ˹jog ji lietė vyrą˺,

157 ir dėl gyrimosi: „Mes nužudėme Mesiją, Jėzų, Marijos sūnų, Alacho pasiuntinį.“ Bet jie nenužudė ir nenukryžiavo jo, tai tik pasirodė jiems. Iš tiesų, nesutariantys dėl to yra didelėje abejonėje. Jie neturi žinių, bet seka spėlionėmis. Aišku yra tai, kad jie jo nenužudė.

158 Alachas pasiėmė jį pas Save. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

159 Kiekvienas iš Rašto žmonių patikės tuo prieš Jėzaus mirtį ˹jam grįžus į žemę˺, o Teismo Dieną jis bus liudininkas prieš juos.

160 Už jų piktadarystes Mes uždraudėme judėjams dalį maisto rūšių, kurios buvo jiems leistos – dėl to, kad jie nukreipė daugybę žmonių nuo Alacho kelio

161 ir dėl to, kad jie ėmė palūkanas, kai jos buvo uždraustos, ir vartojo žmonių turtą neteisėtai. Mes paruošėme atmetusiems tikėjimą tarp jų skausmingą bausmę.

162 Bet turintys tvirtas žinias bei tikintieji tarp jų priima tai, kas buvo apreikšta tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir tai, kas buvo apreikšta anksčiau tavęs, bei atlieka maldą ir duoda išmaldos mokestį, ir tiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną – tiems Mes duosime atlygį didį.

163 Iš tiesų, Mes davėme apreiškimą tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir davėme apreiškimą Nojui ir pranašams po jo: Abraomui, Izmaeliui, Izaokui, Jokūbui ir jo palikuonims, Jėzui, Jobui, Jonai, Aaronui, Saliamonui, o Dovydui Mes davėme Psalmes,

164 ir kitiems pasiuntiniams, kuriuos minėjome anksčiau, bei tiems, kurių neminėjome. Alachas kalbėjo tiesiogiai su Moze.

165 Jie buvo pasiuntiniai, nešantys geras žinias ir įspėjantys ˹apie Pragaro bausmę˺ tam, kad žmonija po jų neturėtų pasiteisinimo prieš Alachą. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

166 Bet ˹jeigu jie tave atmeta, Pranaše Muhamedai˺, Alachas pats liudija tai, ką Jis tau apreiškė – Jis apreiškė tai Savo žiniomis. Angelai irgi tai liudija, bet užtenka Alacho, kaip Liudytojo.

167 Atmetę tikėjimą ir trukdantys kitiems eiti Alacho keliu – jie yra toli nuklydę.

168 Iš tiesų, atmetę tikėjimą ir darantys piktą – Alachas neatleis jiems ir nenuves jų jokiu taku,

169 išskyrus taku į Pragarą, būti ten amžinai! Tai yra Alachui lengva.

170 Žmonija! Pasiuntinys atėjo pas jus su tiesa iš jūsų Viešpaties, tad priimkite tikėjimą savo pačių naudai! Bet jeigu atmesite jį, tada ˹žinokite˺, jog Alachui priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

171 Rašto žmonės! Nebūkite nesaikingi savo tikėjime ir nekalbėkite apie Alachą, išskyrus tiesą. Mesijas, Jėzus, Marijos sūnus, buvo Alacho pasiuntinys ir Jo žodis, kurį Jis davė Marijai, bei dvasia iš Jo.[1] Tad tikėkite į Alachą ir Jo pasiuntinius ir nesakykite: „Trys.“ Nustokite! Tai bus geriau jums. Alachas yra Vienas Dievas! Išaukštintas Jis yra virš sūnaus turėjimo! Jam priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Užtenka Alacho reikalų patikėjimui.

[1] Pranašas Jėzus, tebūnie jam taika, šioje eilutėje yra pavadintas Dievo žodžiu, nes buvo sukurtas Dievo pasakymu „Būk“. Taip pat jis yra pavadintas Dvasia iš Dievo, nes Angelas Gabrielius, taip pat vadinamas Šventąja Dvasia, įpūtė Jėzaus sielą Dievo paliepimu į Marijos įsčias

172 Mesijas niekada nejaus paniekos būdamas Alacho tarnu, kaip ir angelai, artimiausi Alachui. Tie, kurie jaučia panieką garbinti Jį ir yra pasipūtę – Jis surinks juos visus pas Save.

173 Tuos, kurie tiki ir daro gera – Jis apdovanos pilnai ir padaugins jų atlygį iš Savo dosnumo. Bet tuos, kurie jaučia panieką ir yra pasipūtę – Jis nubaus juos skausminga bausme ir neras jie, be Alacho, jokio kito gynėjo ar padėjėjo.

174 Žmonija! Jūsų Viešpats davė jums įtikinamą įrodymą ir apreiškėme Mes jums aiškią šviesą [t.y. Koraną].

175 Tad tikinčiuosius į Alachą ir besilaikančius Jo – Jis priims juos Savo gailestingumui ir dosnumui bei ves juos pas Save tiesiu keliu.

176 Jie klausia sprendimo tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺. Sakyk: „Alachas duoda jums sprendimą dėl tų, kurie mirė nepalikdami tėvų ar vaikų.“ Jeigu miršta bevaikis vyras ir palieka seserį, ji gaus pusę jo turto, kai jos brolis paveldės visą jos turtą, jeigu ji mirs bevaikė. Jeigu velionis palieka dvi seseris, jos abi paveldės du trečdalius turto. Bet jeigu velionis palieka brolius ir seseris, vieno brolio dalis bus lygi daliai dviejų seserų. Alachas padaro tai aiškiu jums, kad nepaklystumėte. Alachas yra Žinantis Viską.