4. Moterys

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Žmonija! Bijokite savo Viešpaties, sukūrusio jus iš vienos sielos, iš kurios Jis sukūrė jai partnerę ir paskleidė iš jų daugybę vyrų bei moterų. Bijokite Alacho, Kurio vardu vieni kitų prašote pagalbos, ir gerbkite šeimos ryšius. Iš tiesų, Alachas yra jus Stebintis.

2 Grąžinkite našlaičiams jų turtą, ˹jiems sulaukus pilnametystės˺, ir neiškeiskite savo menkniekių į jų vertingus daiktus. Nesisavinkite jų turto. Iš tiesų, tai yra didžiulė nuodėmė!

3 Jeigu bijote, kad nesuteiksite našlaitėms jų teisių, ˹duodami netinkamą vestuvių kraitį ir elgdamiesi su jomis netinkamai˺,[1] tada veskite kitas, jums tinkamas moteris – dvi, tris ar keturias. Bet jeigu bijote, kad nebūsite su jomis teisingi, tada tik vieną, arba iš ˹vergių˺, jums priklausančių.[2] Tai yra geriau jums, kad netaptumėte skriaudėjai.

[1] Kartais priglausta našlaitė būdavo paveldėjusi didelį turtą. Sulaukusi brandos, ji tapdavo globėjo santuokos taikiniu – vien dėl savo turto. Tuokdamasis globėjas paskirdavo jai kraitį, neadekvatų jos statusui, ir elgdavosi su ja neteisingai, nes nejausdavo jokių jausmų. Ši eilutė uždraudžia tokią praktiką.

[2] Šioje eilutėje kalbama apie moterį vergę, kuri buvo nusipirkta arba įgyta karo metu. Vergovė istoriškai buvo ne tik paplitusi praktika, bet ir kertinė ekonomikos ir visuomenės veikimo dalis. Tik moderniais laikais, išvysčius technologijas, kurios pakeitė daugybę fizinių darbų, vergovė tapo nebereikalinga ir buvo uždrausta. Dėl šios priežasties, islamas taip pat priėmė vergovę, tačiau tai padarė apibrėždamas vergų teises ir atverdamas duris jos panaikinimui. Islame vergo išlaisvinimas laikomas itin geru darbu. Daug nuodėmių (pažado sulaužymas, netyčinė žmogžudystė ar lytiniai santykiai, kai laikomasi Ramadano pasninko) gali būti išpirktos išlaisvinant vergą. Pagal islamo mokymus, joks laisvas asmuo negali būti pavergtas, išskyrus teisėto karo metu paimtus priešus. Kadangi ikimodernioje karyboje priešo galia buvo paremta jo galimybe organizuotis, vergovė buvo vienintelė alternatyva visiškam priešo karių sunaikinimui bei jo moterų ir vaikų palikimo badui. Islamas taip pat pagerino vergų būklę. Draudžiama atskirti vergę motiną nuo jos vaiko. Vaikai, gimę iš vergvaldžio, buvo laikomi laisvais, o jų motina išlaisvinama po vergvaldžio mirties. Kalbėdamas apie vergus, Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, yra pasakęs: „Maitinkite juos tuo, kuo maitinatės patys, aprenkite tuo, kuo rengiatės patys, ir neapkraukite jų darbais, kurių jie negali pakelti“ (Sachīch al-Bukhārī 2545). Taip pat jis yra pasakęs: „Kas nužudo savo vergą, bus nužudytas, o kas sužaloja savo vergą, bus sužalotas“ (Sunan al-Nasaʾī 4737). Tai reiškia, jog islamo teisė vergams suteikia tokias pat teises į gyvybę, sveikatą ir orumą, kaip ir laisviems žmonės.

4 Duokite moterims, ˹kurias vedate˺, joms tinkamą kraitį maloningai, bet jeigu jos atiduoda dalį to savo noru, tada imkite tai ramia sąžine, ˹žinodami, kad tai nėra nuodėmė˺.

5 Nepatikėkite savo turto protiškai nesubrendusiems ˹globotiniams˺, kurį Alachas suteikė jums kaip paramą, bet naudokite jį jų maistui ir aprangai, ir kalbėkite su jais maloniai bei teisingai.

6 Tikrinkite našlaičių ˹sugebėjimą valdyti turtą˺, kol jie pasieks brandos amžių. Tada, jeigu pamatysite juose gebėjimą priimti teisingus sprendimus, grąžinkite jų turtą jiems. Tačiau nevartokite jo švaistūniškai ir nesaikingai, ˹bijodami˺, kad jie suaugs ˹ir kad taip prarasite jų turtą˺. Jeigu globėjas yra pasiturintis, jis neturėtų prašyti atlygio, bet jeigu jis yra vargšas, tegul pasiima priimtiną dalį. Kai atiduodate našlaičiams jų turtą, pasikvieskite tam liudininkų. Tačiau užtenka Alacho ˹šiam turtui˺ suskaičiuoti!

7 Vyrams priklauso dalis to, ką palieka jų tėvai ir artimieji, bei moterims priklauso dalis to, ką palieka jų tėvai ir artimieji, būtų tai daug ar mažai. Tai yra jiems priskirtos dalys.

8 Jeigu kiti artimieji, ˹kuriems nepriklauso paveldėjimo teisė˺, našlaičiai ar nepasiturintys žmonės dalyvauja turto dalyboje, tada duokite ir jiems šiek tiek turto ir kalbėkite su jais maloniai bei teisingai.

9 Tegul globėjai rūpinasi ˹našlaičiais˺ taip, kaip norėtų, kad jiems mirus būtų pasirūpinta jų vaikais. Tegul jie bijo Alacho ir kalba žodžiais teisingais.

10 Iš tiesų, neteisėtai ryjantys našlaičių turtą vartoja ne ką kitą, kaip ugnį į savo pilvus. Jie bus deginami Pragaro Liepsnose!

11 Alachas įsako dėl jūsų vaikų ˹palikimo˺,[1] kad sūnus paveldės tai, ką paveldi dvi dukros.[2] Jeigu yra tik dukros, dvi ar daugiau, jos paveldės du trečdalius palikimo, bet jeigu viena, ji paveldės visą pusę. Kiekvienas iš velionio tėvų gaus vieną šeštadalį, jeigu jis turėjo vaikų. Tačiau jeigu velionis neturėjo vaikų ir tėvai yra vieninteliai paveldėtojai, tada jo motinai priklauso vienas trečdalis, ˹o tėvui likę du trečdaliai˺. Jeigu jis turėjo brolių ar seserų, tada jo motinai priklausys šeštadalis. ˹Visa tai skirta˺ po skolų atidavimo ir testamento išpildymo. ˹Būkite teisingi˺ savo tėvams ir vaikams. Jūs nežinote, kurie iš jų bus naudingesni jums ˹Ateinančiame gyvenime, užtardami jus prieš Alachą ar atlikdami gerus darbus jūsų vardu˺.[3] Tai yra prievolė jums iš Alacho. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

[1] Islamo teisėje palikimas yra skirstomas į dvi rūšis. Pirmoji rūšis (ne didesnė nei viena trečioji viso turto) yra palikimas testamentu, kuriuo paliekamas turtas yra paskirstomas pagal velionio norą. Tuo tarpu, antroji palikimo dalis yra paskirstyta Korane ir yra nepriklausoma nuo testamento. Apie pastarąjį paskirstymą ir kalbama šioje eilutėje.

[2] Ikiislamiškoje Arabijoje moteris negaudavo jokio palikimo, tad Koranas nustatė, jog moterys turi teisę paveldėti savo artimųjų turtą. Tačiau jų paveldima suma yra dvigubai mažesnė nei vyrų, nes jos neturi finansinių įsipareigojimų išlaikyti kitus šeimos narius ir jų turtas priklauso tik joms, kai vyro turtas dalinai priklauso visai šeimai. Taigi, mažesnė moters paveldimo turto dalis yra ne menkinantis, bet teisingumu pagrįstas islamo teisės principas.

[3] Prieš islamą, Arabijoje mirusiojo tėvai dažnai negaudavo jokios palikimo dalies dėl įsitikinimo, kad jie nesuteiks naudos velioniui, kuomet jo vaikai pratęs giminę. Tačiau šia eilute palikimas yra paskiriamas ir tėvams, pabrėžiant, kad tėvai yra tiek pat svarbūs kiek ir vaikai, ir galimai netgi svarbesni Ateinančiajam gyvenimui.

12 ˹Vyrai˺! Jums priklauso pusė to, ką palieka jūsų žmonos, jeigu jos neturi vaikų. Bet jeigu jos turi vaikų, tada jūsų dalis yra vienas ketvirtadalis, po skolų atidavimo ir testamento išpildymo. O jūsų žmonos, jeigu neturite vaikų, paveldės vieną ketvirtadalį to, ką jūs paliksite. Bet jeigu turite vaikų, tada jos gaus vieną aštuntadalį turto, po skolų atidavimo ir testamento išpildymo. Jeigu vyras ar moteris neturi nei tėvų, nei vaikų, tik brolį ar seserį, tada kiekvienam iš jų priklauso vienas šeštadalis. Bet jeigu jų yra daugiau nei du, jiems priklauso trečdalis ˹viso turto˺. ˹Visa tai skirta˺ po skolų atidavimo ir testamento išpildymo, nenuskriaudus nė vienos pusės. Tai yra Alacho įsakas. Alachas yra Visa Žinantis, Pakantus.

13 Šios yra Alacho nustatytos ribos. Kas paklūsta Alachui ir Jo Pasiuntiniui, bus priimtas į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai. Tai pergalė didžiausia!

14 Bet nepaklūstantis Alachui ir Jo Pasiuntiniui ir peržengiantis Alacho nustatytas ribas bus įmestas Ugnin, būti ten amžinai. Jis kentės žeminančią bausmę.

15 Jeigu kuri iš jūsų moterų įvykdo paleistuvystės aktą, tada kvieskite keturis liudininkus iš jūsų. Jeigu jie paliudija jos kaltę, tada laikykite ją namuose iki mirties arba kol paskirs Alachas jai kitą kelią.[1]

[1] „Kitas kelias“ šioje eilutėje reiškia bausmę apreikštą 24:2.

16 Jeigu du iš jūsų atlieka tokią nuodėmę – nubauskite juos. Jeigu jie atgailauja po to ir pasitaiso, tada palikite juos ramybėje. Iš tiesų, Alachas yra Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę!

17 Alachas priima atgailą iš tų, kurie elgiasi nuodėmingai iš neišmanymo ir skubiai atgailauja.[1] Alachas jiems atleis. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas.

[1] Elgesys iš neišmanymo šioje eilutėje reiškia neapgalvotą veiksmą ar bausmės už nuodėmių atlikimą užmiršimą.

20 Jeigu norite pakeisti vieną žmoną kita, neimkite nė kiek iš jos kraičio, net jeigu davėte jai maišą aukso. Ar imtumėte tai, elgdamiesi neteisingai ir darydami nuodėmę aiškią?

21 Kaip galėtumėte tai atsiimti, kai turėjote artimus santykius ir ji buvo priėmusi iš jūsų priesaiką tvirtą?

22 Neveskite buvusių jūsų tėvų žmonų, nebent tai jau yra įvykę. Tai yra gėdingas, pasibjaurėtinas ir piktas veiksmas.

23 Taip pat jums uždraustos yra jūsų motinos, jūsų dukros, jūsų seserys, jūsų tetos, jūsų brolių dukros, jūsų seserų dukros, jūsų žindyvės,[1] jūsų žindymo seserys,[2] jūsų uošvės ir jūsų podukros, kurias globojate, jeigu sugulėte su jų motina. Bet jeigu nesugulėte, tada galite jas vesti. Uždraustos jums yra ˹buvusios˺ jūsų sūnų žmonos ir dvi seserys vienu metu, nebent tai jau yra įvykę. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Daugelyje ikimodernių visuomenių buvo įprasta atiduoti naujagimį žindyvei, nes dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų moterys dažnai negalėdavo žindyti pačios. Pagal islamo teisę, vyrui draudžiama vesti moterį, kuri jį žindė kūdikystėje.

[2] T. y. moterys, kurias kūdikystėje žindė ta pati žindyvė.

24 Taip pat ˹uždraustos˺ yra vedusios moterys, išskyrus jums priklausančias ˹verges˺.[1] Tai yra Alacho įsakas jums. Visos kitos moterys yra jums leidžiamos, jeigu siekiate santuokos su jomis savo turtu, trokšdami tyrumo, ne paleistuvystės. Tad jeigu norite džiaugtis moterimis santuokoje, duokite joms kraitį, kuris yra įsakytas jums. Nėra jums kaltės, jeigu kartu nusprendžiate dėl kraičio dydžio. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

[1] Žr.: 4:3 išnašą b.

25 Kas neišgali santuokos su laisva tikinčiąja, tegul veda tikinčią vergę, priklausančią jums. Alachas žino jūsų tikėjimo ˹stiprumą˺. Jūs esate vieni iš kitų, ˹tad nesigėdykite santuokos su vergais˺. Veskite jas su jų globėjų pritarimu ir duokite joms tinkamą kraitį, ˹jeigu jos˺ tyros – nepaleistuvaujančios ir neturinčios slaptų santykių. Jeigu jos paleistuvauja po santuokos, tada joms priklauso dvigubai mažesnė bausmė negu laisvai moteriai. Tai – tiems iš jūsų, kurie bijo nusidėti. Tačiau kantrybė yra geriau jums. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

26 Alachas trokšta išaiškinti ˹įstatymus˺ jums ir nuvesti jus keliais ˹teisuolių˺, kurie gyveno anksčiau jūsų, bei atleisti jums. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

27 Alachas trokšta priimti jūsų atgailą, bet sekantys savo aistromis trokšta matyti jus toli paklydusius.

28 Alachas trokšta palengvinti jūsų sunkumus. Juk žmonija buvo sukurta silpna!

29 Tikintieji! Nesinaudokite vieni kitų turtu neteisingai, bet prekiaukite abipusiu sutarimu ir nežudykite vieni kitų ar savęs. Iš tiesų, Alachas yra jums Maloningas.

30 Kas taip elgsis, iš priešiškumo ar neteisybės, Mes įmesime jį Ugnin. Tai yra Alachui lengva.

31 Jeigu išvengsite jums uždraustų didžiųjų nuodėmių, Mes apvalysime jus nuo mažų blogybių ir priimsime jus ˹Rojun˺ pro garbės vartus.

32 Tad negeiskite to, ką Alachas suteikė kai kuriems iš jūsų daugiau nei kitiems. Vyrams bus atlyginta pagal jų darbus ir moterims bus atlyginta pagal jų darbus. Prašykite malonės iš Alacho. Iš tiesų, Jis yra Žinantis Viską.

33 Mes nustatėme paveldėtojus tėvų ar artimųjų palikimui. Taip pat atiduokite jų dalį tiems, su kuriais sudarėte ˹brolybės˺ sutartis.[1] Iš tiesų, Alachas yra Liudininkas Visko.

[1] T.y. jų vyrų turtą bei savo tyrumą.

[2] Šios Korano eilutės nedera tapatinti su smurto šeimoje sankcionavimu. Anot islamo teisininkų, ji leidžia naudoti tik švelnią jėgos formą, neliečiant jautrių vietų, tokių kaip veidas, ir nepaliekant jokių žymių. Tokią disciplinavimo priemonę galimą naudoti tik moteriai pažeidus sutuoktinio teises, kurios yra suteiktos šariato, o ne pagal vyro norus. Galiausiai, tai yra kraštutinė priemonė, rekomenduojama tik tokiu atveju, kai ji gali išsaugoti darnią santuoką. Pats Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, aukščiausias pavyzdys musulmonams, niekada nėra pakėlęs rankos nei prieš moterį, nei prieš tarną, nei prieš gyvulį (žr. Sachīch Muslim 2328). Tuo tarpu, vyras neteisėtai naudojęs smurtą prieš savo žmoną yra ne tik perspėtas bausmės Pomirtiniame gyvenime (Sachīch Muslim 2613), bet gali būti nubaustas islamiškos valdžios institucijų. Todėl šią eilutę galima matyti kaip institucinės jėgos sankcionavimą prieš įstatymų pažeidėją, tik šiuo atveju, pažeidėjas yra moteris, o institucija – jos sutuoktinis.

35 Jeigu bijote judviejų skyrybų, paskirkite po tarpininką iš jo ir iš jos šeimų. Jeigu jie trokš susitaikymo, Alachas sutaikys juos. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, Visa Suprantantis!

36 Garbinkite Alachą ir negarbinkite vietoj Jo nieko kito. Būkite dėmesingi tėvams, artimiesiems, našlaičiams, vargšams, artimiems ir tolimiems kaimynams, artimiems draugams, ˹nepasiturintiems˺ keliautojams ir ˹vergams˺, kurie jums priklauso. Iš tiesų, Alachas nemėgsta pasipūtusių pagyrūnų,

37 kurie yra šykštūs ir skatinantys kitus būti šykščiais, ir kurie slepia tai, ką jiems suteikė Alachas iš Savo dosnumo. Mes paruošėme netikintiesiems žeminančią bausmę.

38 Ir taip pat ˹Alachas nemėgsta˺ tų, kurie leidžia savo turtą, kad pasirodytų prieš kitus, ir netiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Kas pasirenka Šėtoną draugu – koks prastas tai draugužis!

39 Kokią žalą jie patirtų patikėję į Alachą ir Paskutiniąją Dieną ir aukoję iš to, ką Alachas jiems suteikė? Alachas yra apie juos Visa Žinantis.

40 Iš tiesų, Alachas nenuskriaudžia nieko nė per dulkės svorį, o gerus darbus Jis padvigubina ir suteikia didį atlygį nuo Savęs.

41 Tad kaip bus, kai atvesime po liudytoją iš kiekvienos tikinčiųjų tautos ir atvesime tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, liudyti prieš savuosius?

42 Tądien tie, kurie atmetė tikėjimą ir nepakluso Pranašui, trokš būti sulyginti su žeme. Jie negalės nuslėpti nuo Alacho nieko!

43 Tikintieji! Nesiartinkite prie maldos būdami neblaivūs, kol nesuprasite to, ką sakote, ar būdami nešvaros būsenoje[1] – nebent tik praeinate ˹pro mečetę˺ – kol nenusiprausėte. Bet jeigu sergate ar keliaujate, ar apsilankėte išvietėje, ar sugulėte su savo žmonomis ir negalite rasti vandens, tada apsivalykite tyra žeme, perbraukę per savo veidus ir rankas. Alachas yra Visa Atleidžiantis, Visad Atleidžiantis!

[1] T. y. būsena po lytinių santykių, „šlapių sapnų“ arba menstruacijų.

18 Tačiau atgaila nebus priimta iš tų, kurie elgiasi nuodėmingai kol juos užklumpa mirtis ir tada sušunka: „Dabar atgailauju!“, bei iš tų, kurie miršta būdami netikinčiaisiais. Mes paruošėme jiems bausmę skausmingą.

19 Tikintieji! Neleidžiama jums paveldėti moterų ˹turto˺ prieš jų valią ˹draudžiant joms susituokti, kad jų palikimas liktų jums˺. Kaip ir neleidžiama elgtis su jomis bjauriai, tikintis, kad atsiimsite dalį to, ką davėte joms kaip kraitį, ˹kai jos prašys skyrybų˺.[1] Nebent jos yra aiškiai kaltos dėl paleistuvystės. Elkitės su jomis teisingai. Jeigu nemėgstate jų, gali būti, kad nemėgstate kažko, kame Alachas patalpino didelį gėrį.

[1] Pagal islamo teisę, kai skyrybas inicijuoja moteris, dažnai reikalaujama, kad ji grąžintų per vedybas gautą kraitį. Ši eilutė draudžia vyrui piktnaudžiauti šia tvarka ir sudarius nepakeliamas gyvenimo sąlygas versti moterį prašyti skyrybų vien tam, kad jam atitektų visas kraitis.

[1] Ši priesaika, kuria tarp dviejų vyrų buvo sutariama paveldėti vienas kito turtą, buvo įprastas ikiislamiškas arabų paprotys. Vėliau, apreiškus 8:75 eilutę, paveldo teisė buvo suteikta išskirtinai šeimos nariams, su galimybe kitiems asmenims palikti vieną trečdalį viso turto per testamentą.

34 Vyrai yra moterų globėjai dėl to, ką Alachas suteikė vieniems daugiau nei kitiems, ir dėl jų pareigos išlaikyti jas savo turtu. Todėl doros moterys yra paklusnios ir saugančios tai, ką Alachas joms patikėjo saugoti vyrui nesant šalia.[1] O toms žmonoms, kurių netinkamą elgesį matote, patarkite ˹elgtis teisingai˺. ˹Bet jeigu jos nenustoja˺, tada apleiskite jas lovose. ˹Bet jeigu jos ir toliau nenustoja˺, tada ˹švelniai˺ suduokite joms.[2] Tačiau jeigu jos klauso jūsų, tada neturite teisės ˹imtis jokių priemonių˺ prieš jas. Iš tiesų, Alachas yra Aukščiausiasis, Didis!

[1] Šiek tiek pakeitus žodžio rāʿinā tarimą jis įgyja neigiamą reikšmę „tu, kvaily“ (taip pat žr. 2:104 išnašą).

44 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar matei tuos, kuriems buvo duota dalis Rašto, perkančius už jį paklydimą ir trokštančius, kad ˹ir jūs˺ nuklystumėte nuo tiesaus tako?

45 Alachas žino geriau, kas yra jūsų priešai! Užtenka Alacho kaip Globėjo, užtenka Jo kaip Padėjėjo!

46 Kai kurie judėjai iškraipo apreiškimo žodžius ir sako: „Mes girdime ir nepaklūstame“, „Klausyk“, ˹pridėdami įžeidimą˺: „Kad tik tu negirdėtum“, ir „Rāʿinā [rūpinkis mumis]“, iškreipdami prasmę savo liežuviais ir taip menkindami religiją.[1] Jeigu jie būtų sakę: „Mes girdime ir paklūstame“, „Klausyk“, ir „Unẓurnā [leisk mums suprasti]“, tai būtų geriau ir tinkamiau jiems. Alachas prakeikė juos už tikėjimo atmetimą. Koks menkas yra jų tikėjimas!

47 Jūs, kuriems buvo duotas Raštas! Tikėkite tuo, ką apreiškėme, patvirtindami jūsų pačių Raštus, kol nesunaikinome jūsų veidų, apsukdami juos į kitą galvos pusę, ar prakeikdami juos, kaip prakeikėme tuos, kurie sulaužė šabą. Juk Alacho sprendimas yra visuomet įvykdomas!

48 Iš tiesų, Alachas neatleidžia kitų garbinimo vietoj Jo, bet atleidžia visą kitą, ką panori. Kas garbina kitus vietoj Alacho – tas daro nuodėmę didžią.

49 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar nematei tų, kurie skelbiasi esantys tyri? Tai Alachas apvalo, ką panori. Niekas nebus nuskriaustas, nė per datulės kauliuko siūlę.

50 Žiūrėk, kaip jie pramano melus apie Alachą. Vien tai yra akiplėšiška nuodėmė!

51 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar nematei tų, kuriems buvo duota dalis Rašto, kaip jie tiki prietarais bei stabais ir sako apie netikinčius ˹stabmeldžius˺, kad jie yra teisingesniame take nei tikintieji?

52 Juos prakeikė Alachas. Ką prakeikė Alachas – tam niekada nerasi pagalbos.

53 Ar jiems priklauso dalis karalystės? Jeigu taip, jie neduotų žmonėms nė trupinėlio nuo datulės kauliuko.

54 Ar jie pavydi žmonėms to, ką Alachas jiems suteikė iš Savo dosnumo? Iš tiesų, Mes davėme Abraomo palikuonims Raštą bei išmintį ir davėme jiems didžią karalystę.

55 Tad kai kurie patikėjo Juo, bet kiti nusigręžė. Užteks jiems Pragaro liepsnos!

56 Iš tiesų, atmetusius Mūsų ženklus Mes įmesime Ugnin. Kai jų oda bus visiškai sudeginta, Mes pakeisime ją nauja, kad jie galėtų nuolat ragauti bausmę. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

57 O priėmusius tikėjimą ir darančius gera Mes priimsime į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai. Jiems ten skirtos tyros sutuoktinės. Mes priimsime juos po gaiviu šešėliu.

58 Iš tiesų, Alachas įsako sugrąžinti jums patikėtus daiktus jų savininkams ir, kad teisdami tarp žmonių, teistumėte teisingai.[1] Tobula yra tai, ką Alachas jums įsako. Iš tiesų, Alachas yra Visa Girdintis, Visa Matantis!

[1] Ši eilutė buvo apreikšta dieną, kai musulmonų kariuomenė įžengė į Meką. Tą dieną Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, pusbrolis Ali atėmė Kabos raktus iš Usmano ibn Talhos, stabmeldžio Kabos raktų saugotojo. Vėliau Muhamedo dėdė Abbãs paprašė rakto, tačiau Dievas jam apreiškė šią eilutę, tad jis įsakė Ali grąžinti raktą Usmanui ir jo atsiprašyti.

59 Tikintieji! Pakluskite Alachui ir Pasiuntiniui bei turintiems valdžią tarp jūsų. Jei dėl kažko nesutariate, tada kreipkitės į Alachą ir Jo Pasiuntinį,[1] jeigu tikite į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Tai bus geriau ir teisingiau.

[1] Po Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, mirties, tai reiškia kreipimąsi į Koraną ir išsaugotą Pranašo tradiciją bei pavyzdį – chadisų rinkinius, bendrai vadinamus sunna. Chadisus sudaro istoriniai perdavimai apie Pranašo Muhamedo pasisakymus ir elgesį. Jie buvo surinkti jį supusių ir su juo bendravusių bendražygių, kurie tai perdavė savo mokiniams.

60 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar matei tuos, kurie skelbiasi esą tikintys tuo, kas buvo apreikšta tau, ir tuo, kas buvo apreikšta anksčiau tavęs, kai jie siekia sprendimo iš neteisėtų teisėjų, kuriuos jiems buvo įsakyta atmesti? Šėtonas trokšta juos toli paklaidinti.

61 Kai jiems sakoma: „Priimkite tai, ką apreiškė Alachas, ir Jo Pasiuntinį“, tu matai kaip veidmainiai besibjaurėdami nusigręžia nuo tavęs.

62 Kaip tada, kai nelaimė ištinka juos dėl to, ką padarė jų rankos, jie ateina pas tave, prisiekdami Alachu: „Mes norėjome tiktai gero ir susitaikymo.“

63 Alachas žino, kas jų širdyse. Tad nebausk jų, bet perspėk juos ir kalbėk su jais įtikinančiais žodžiais.

64 Mes siuntėme pasiuntinius tik tam, kad žmonės jiems paklustų Alacho valia. Jeigu tie ˹veidmainiai˺, nuskriaudę save, būtų atėję pas tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir siekę atleidimo iš Alacho, o Pasiuntinys būtų prašęs jiems atleidimo, tada jie būtų atradę Alachą Priimantį Atgailą, Suteikiantį Malonę.

65 Ne! Prisiekiu tavo Viešpačiu, jie nebus tikinčiaisiais, kol nepasirinks tavęs kaip teisėjo, sprendžiančio jų nesutarimus, ir kol nebus patenkinti tavo sprendimu, priimdami jį visiškai.

66 Jeigu įsakytume jiems žudyti ˹piktadarius˺ tarp savųjų ar palikti savo namus, jie to nedarytų, nebent keletą iš jų. Bet jeigu jie padarytų tai, kas buvo liepta – tai būtų geriau jiems ir labiau sustiprintų ˹jų tikėjimą˺.

67 Tada Mes suteiktume jiems nuo Savęs atlygį didį

68 ir nuvestume juos tiesiu keliu.

69 Kas paklus Alachui ir Jo Pasiuntiniui, tas bus Alacho palaimintųjų – pranašų, teisingųjų, kankinių ir teisuolių – draugijoje. Kokia puiki tai draugija!

70 Tai yra Alacho dovana. Niekas nežino geriau už Alachą.

71 Tikintieji! Būkite budrūs ir eikite ˹kovon˺ skirtingais būriais arba visi kartu.

72 Iš tiesų, tarp jūsų yra tas, kuris pasilieka užnugary, kad nelaimei užklupus sakytų: „Tai dėl Alacho malonės nebuvau su jais.“

73 Bet jeigu jūs grįžtate su Alacho dovanomis, jis taria: „Jei tik būčiau buvęs su jais, būčiau pelnęs didelę sėkmę!“, lyg tarp jūsų nebuvo jokių ryšių.

74 Tegul kovoja vardan Alacho tie, kurie parduoda šį gyvenimą už Ateinantį. Tie, kurie kovoja vardan Alacho ir žūsta ar pasiekia pergalę – Mes suteiksime jiems atlygį didį.

75 Kas jums yra, kad nekovojate vardan Alacho ir dėl engiamų vyrų, moterų ir vaikų, šaukiančių: „Mūsų Viešpatie! Išlaisvink mus nuo šio piktadarių miesto, paskirk mums nuo Savęs saugotoją ir paskirk mums gelbėtoją!“

76 Tikintieji kovoja vardan Alacho, o netikintieji kovoja vardan Šėtono. Tad kovokite prieš Šėtono sąjungininkus. Iš tiesų, Šėtono planas visuomet buvo prastas.

77 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar matei tuos, kuriems buvo tarta: „Nekovokite, bet atlikite maldą ir duokite išmaldos mokestį.“? Tačiau tada, kai jiems buvo įsakyta kovoti, dalis jų bijojo priešo taip, kaip turėtų būti bijomas Alachas, ar netgi dar labiau. Jie tarė: „Mūsų Viešpatie! Kodėl įsakei mums kovoti? Jeigu tik atidėtum tai šiek tiek!“ Sakyk jiems: „Pasimėgavimas šiuo pasauliu yra mažas, kuomet Ateinantis gyvenimas yra daug geresnis dievobaimingiems. Nė vienas iš jūsų nebus nuskriaustas nė per datulės kauliuko siūlę.

78 Kad ir kur būtumėte mirtis jus pasieks, net bokštuose, aukštuose ir stipriuose!“ Kai juos užklumpa gėris, jie sako: „Tai yra iš Alacho“, bet kai užklumpa blogis, jie teigia: „Tai yra iš tavęs.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Abu buvo nulemti Alacho.“ Kas yra šiems žmonėms? Jie vargiai supranta, kas jiems pasakyta!

79 Kas gero jus užklumpa – tai yra iš Alacho, o kas blogo jus užklumpa – tai yra iš jūsų pačių.[1] Mes pasiuntėme tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, pasiuntiniu visai žmonijai. Užtenka Alacho tam paliudyti.

[1] Islamo teologijoje tiek gėris, tiek blogis yra nulemti Dievo. Tačiau gėris yra nulemtas kaip atlygis už gerus darbus (todėl yra iš Dievo), o blogis kaip bausmė už blogus darbus (todėl yra iš mūsų pačių). Kita vertus, blogi dalykai gali nutikti ir pamaldiems žmonėms, jų išbandymui ar nuodėmių atpirkimui, o geri dalykai blogiems žmonėms, taip juos dar labiau įtraukiant į nusidėjimą.

80 Kas paklūsta Pasiuntiniui – paklūsta Alachui, bet kas nusigręžia – Mes nesiuntėme tavęs jų gynėju.

81 Jie sako: „Mes paklūstame“, bet kai palieka tave, kai kurie jų praleidžia naktį prieštaraudami savo žodžiams. Alachas užrašo visus jų planus. Tad palik juos vienus ir pasikliauk Alachu. Užtenka Alacho reikalams patikėti.

82 Ar jie neapmąsto Korano? Jeigu jis būtų iš ko nors kito nei Alacho, jie rastų jame daugybę prieštaravimų!

83 Kokios naujienos bepasiekia juos, apie taiką ar karą, jie skelbia jas. Tačiau jeigu jie būtų kreipęsi į Pasiuntinį ar esančius valdžioje tarp jų, tada jie būtų sužinoję ˹apie šiuos gandus˺ ir būtų juos patvirtinę arba atmetę. Jeigu ne Alacho dosnumas jums ir Jo malonė, būtumėte sekę Šėtonu, išskyrus keletą iš jūsų.

84 Tad kovok vardan Alacho, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tu esi atsakingas tik už save patį. Ragink tikinčiuosius kovoti – galbūt Alachas sutramdys netikinčiųjų galią. Alachas yra pranašesnis Savo galia ir bausme.

85 Kas tarpininkauja dėl gėrio – dalinsis to atlygiu, o kas tarpininkauja dėl blogio – dalinsis to našta. Alachas yra Saugotojas Visko.

86 Kai esate pasveikinti, atsakykite geresniu pasisveikinimu ar bent tuo pačiu. Alachas laiko įrašus visko.

87 Alachas – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Prikėlimo Dieną, dėl kurios nėra abejonės, Jis surinks jus visus. Kieno žodis gali būti teisesnis už Alacho?

88 Kodėl jūs, tikintieji, susiskaldėte į dvi grupes dėl veidmainių,[1] kai Alachas leido jiems grįžti ˹į netikėjimą˺ dėl to, ką ˹blogo˺ jie padarė? Ar norite atvesti į tiesų kelią tuos, kuriuos Alachas paklaidino? Ką Alachas paklaidino – jūs nerasite jiems tako.

[1] Viena grupė tikinčiųjų ragino kovoti su veidmainiais, o kita ragino sudaryti taiką.

89 Jie trokšta, kad atmestumėte tikėjimą kaip ir jie, ir kad taptumėte vienodi. Tad neieškokite tarp jų sąjungininkų, nebent jie iškeliautų ˹į Mediną˺ vardan Alacho. Bet jeigu jie nusigręžia, tada griebkite ir žudykite juos, kur besutiksite ˹mūšyje˺, ir nesirinkite jų ˹savo˺ sąjungininkais ar padėjėjais,[1]

[1] Ši eilutė buvo apreikšta dėl grupės žmonių, kurie priėmė islamą, bet ir toliau rėmė Mekos stabmeldžius. Jiems buvo liepta persikelti į Mediną ir prisijungti prie tikinčiųjų bendruomenės, kad įrodytų savo ištikimybę. To nepadarius, jie bus laikomi priešais, su kuriais leidžiama kovoti.

90 išskyrus tuos, kurie siekia prieglaudos pas žmones, su kuriais sudarėte taikos sutartį, arba tuos, kurie ateina pas jus nenorėdami kovos, kaip jie nenori kovos su saviškiais. Jei Alachas norėtų, Jis būtų suteikęs jiems galią kovoti prieš jus. Tad jeigu jie pasišalina nuo jūsų ir nekovoja bei siūlo jums susitaikymą – tada Alachas neduoda jums teisės kovoti su jais.

91 ˹Taip pat˺ jūs susidursite su kitais ˹veidmainiais˺, norinčiais taikos su jumis ir su savo pačių ˹netikinčiųjų˺ gentimis, bet kai jie susiduria su pagunda ˹kovoti su jumis˺, jie negali atsilaikyti. Jeigu jie nesilaiko atokiai, nesiūlo taikos ir nesusilaiko nuo puolimo, tada griebkite ir žudykite juos, kur besutiksite. Mes davėme jums teisę ˹kovoti˺ prieš juos.

92 Tikinčiajam nedera nužudyti kitą tikintįjį, nebent per klaidą. Jeigu kas nužudo tikintįjį per klaidą, jis privalo išlaisvinti tikintį vergą ir sumokėti kompensaciją aukos šeimai, nebent jie atsisakys to gera valia. Bet jeigu auka buvo tikintysis iš jūsų priešų, tada užtenka išlaisvinti vergą, o jeigu auka buvo tarp žmonių, sudariusių su jumis taikos sutartį, tada kompensacija turi būti sumokėta šeimai kartu su tikinčio vergo išlaisvinimu. Negalintys išlaisvinti vergo tegu pasninkauja du mėnesius, atgailaudami prieš Alachą. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

93 Kas tyčia nužudo tikintįjį, to atlygis bus Pragaras – jie bus jame amžinai! Alachas supyko ant jų ir prakeikė juos bei paruošė jiems didžią bausmę.

94 Tikintieji! Kai kovojate vardan Alacho, įsitikinkite, ˹kas yra jūsų priešas, prieš smogdami jam˺, ir nesakykite tam, kuris duoda jums taikos pasveikinimą: „Tu nesi tikintysis!“, trokšdami trumpalaikių žemiškų gėrybių [t. y. mūšio laimikio]. Pas Alachą yra daugiau gėrybių. Jūs patys buvote kaip jie, ˹slepiantys savo tikėjimą˺, bet Alachas jus palaimino ˹ir leido atvirai reikšti tikėjimą˺. Tad įsitikinkite! Iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.[1]

[1] Ši eilutė ragina įsitikinti, kad žmonės, su kuriais kovojama, yra tikri priešai. Ji buvo apreikšta musulmonų grupei prieš mūšį nukovus priešiškos genties narį, slapčia priėmusį islamą.

95 ˹Tie tikintieji˺, kurie pasiliko namuose – išskyrus turinčius priimtiną pasiteisinimą – nėra lygūs kovojantiems vardan Alacho savo turtu ir gyvybėmis. Alachas išaukštino kovojančius savo turtu ir gyvybėmis virš pasilikusiųjų namuose. Nors Alachas pažadėjo geriausią atlygį visiems, kovojantieji gaus atlygį geresnį už kitų –

96 aukštą statusą iš Jo, atleidimą ir malonę. Alachas yra Visad Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

97 Kai angelai paims sielas nuskriaudusiųjų save,[1] jie klaus jų: „Kokioje padėtyje jūs buvote?“ Jie atsakys: „Mes buvome silpni ir engiami.“ ˹Tad angelai˺ atsakys: „Ar Alacho žemė nebuvo pakankamai erdvi jums persikelti į kitą vietą?“ Jų namai bus Pragaras – koks prastas kelionės tikslas!

[1] T. y. tų asmenų, kurie priėmė islamą, bet nepersikėlė į Mediną.

98 Išskyrus silpnus vyrus, moteris ir vaikus, kurie nėra pajėgūs išvykti –

99 jie gali tikėtis Alacho atleidimo. Alachas yra Visa Atleidžiantis, Visad Atleidžiantis!

100 Tie, kurie emigravo vardan Alacho, ras daugybę vietų prieglaudai ir gausius išteklius žemėje. O tų, kuriuos palikus savo namus ir keliaujant pas Alachą ir Jo Pasiuntinį užklumpa mirtis – jų atlygis yra užtikrintas pas Alachą. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

101 Leidžiama jums sutrumpinti maldas, kai keliaujate žeme, ypač jeigu bijote, kad netikintieji jus užpuls. Iš tiesų, netikintieji yra jums aiškūs priešai.

102 Kai tu, ˹Pranaše Muhamedai, mūšio lauke˺ vedi juos maldoje, tegul viena dalis jų stoja maldon su savo ginklais, o kai baigia sukniubimą, tegul užima savo vietą gale. Tada kita dalis, kuri dar nesimeldė, tegul stoja maldon su tavimi, taip pat gynybos pozicijoje su savo ginklais. Netikintieji norėtų, kad apleistumėte savo ginklus ir reikmenis, kad galėtų jus užpulti. Tačiau nebus kaltės jums padėti į šalį savo ginklus, kai užklumpa sunkus lietus ar liga, bet išlikite budrūs. Iš tiesų, Alachas parengė netikintiesiems žeminančią bausmę.

103 Kai maldos yra baigtos, prisiminkite Alachą stovėdami, sėdėdami ar gulėdami ant šono. Bet kai pasieksite saugią vietą, tada atlikite maldą įprastai. Iš tiesų, malda paskirtu laiku yra pareiga tikintiesiems.

104 Nebūkite silpni vydamiesi priešą – jeigu jūs kenčiate, jie irgi kenčia. Juk jūs tikitės iš Alacho to, ko jie negali tikėtis. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

105 Iš tiesų, Mes apreiškėme tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, Raštą su tiesa, kad teistum tarp žmonių pagal tai, ką tau atskleidė Alachas. Tad nebūk išdavikų užtarėju.

106 Siek atleidimo iš Alacho – iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Sutiekiantis Malonę!

107 Neužtark tų, kurie apgaudinėja patys save. Iš tiesų, Alachas nemėgsta sukčių, nuodėmingųjų.

108 Jie stengiasi slėpti ˹savo išdavystes˺ nuo žmonių, bet negali jų paslėpti nuo Alacho. Jis yra su jais, kai jie rezga sąmokslus nakties metu, darydami tai, kas Jam nepatinka. Alachas aprėpia ˹Savo žiniomis˺ tai, ką jie daro.

109 Štai jūs, ˹tikintieji˺, užtariate juos šiame gyvenime, bet kas juos užtars Prikėlimo Dieną prieš Alachą? Kas bus jų gynėjai?

110 Kas atlieka bloga ar nuskriaudžia save ir po to siekia atleidimo iš Alacho – tas suras Alachą Atleidžiantį, Suteikiantį Malonę.

111 Kas padaro nuodėmę – padaro ją prieš save patį. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

112 O kas padaro piktą darbą ar nuodėmę ir apkaltina nekaltą žmogų, tas užsitraukia ant savęs šmeižto ir aiškios nuodėmės naštą.

113 Jeigu ne Alacho dosnumas ir Jo malonė, kai kurie jų būtų siekę apgauti tave, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tačiau jie apgauna tik patys save ir negali tau pakenkti nė kiek. Alachas apreiškė tau Raštą ir išmintį, ir išmokė to, ko nežinojai. Koks didis tau yra Alacho dosnumas!

114 Jokio gėrio nėra jų slaptose kalbose, išskyrus tų, kurie skatina labdarą, gerovę ir susitaikymą tarp žmonių – darantiems šiuos darbus ir jais siekiantiems Alacho palankumo Mes suteiksime atlygį didį.

115 O kas prieštarauja Pasiuntiniui, kai vedimas buvo jam aiškiai parodytas, ir seka kitu keliu nei tikinčiųjų – Mes paliksime jį ten, kur jis yra, o po to sudeginsime jį Pragare. Koks prastas kelionės tikslas!

116 Iš tiesų, Alachas neatleidžia kitų dievybių garbinimo vietoj Jo, bet atleidžia visa kitą, ką panori. Garbinantys vietoj Alacho kitus yra išties toli, toli nuklydę!

117 Vietoj Alacho jie šaukiasi moteriškų dievybių,[1] bet ˹iš tiesų˺ jie šaukiasi maištaujančio Šėtono,

[1] Pagrindiniai Mekos stabmeldžių stabai buvo moters pavidalo ir turėjo moteriškus vardus.

118 Alacho prakeikto, kuris tarė: „Aš tikrai pasiimsiu sau paskirtą dalį Tavo tarnų.

119 Aš tikrai juos paklaidinsiu ir pažadinsiu juose tuščius troškimus. Aš jiems įsakysiu pakirpti galvijų ausis ir taip pakeisti Alacho kūriniją.“[1] Kas pasirenka pagalbininku Šėtoną vietoj Alacho, tas patyrė aiškų praradimą.

[1] Galvijų paskyrimas stabams ir jų ausų pakirpimas buvo viena iš prietaringų arabų stabmeldžių praktikų.

120 Jis prižada jiems ir sužadina jų troškimus. Tačiau Šėtono pažadai tėra iliuzija.

121 Jų prieglobstis bus Pragaras, iš kurio jie neras pabėgimo.

122 O priimančius tikėjimą ir darančius gera Mes priimsime į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai ir per amžius! Alacho pažadas yra tiesa. Kieno žodis yra teisesnis už Alacho?

123 ˹Žengimas į Rojaus sodus˺ nepriklauso nei nuo jūsų, nei nuo Rašto žmonių troškimų. Kas daro bloga – bus apdovanotas atitinkamai. Neras jis, be Alacho, jokio kito gynėjo ar padėjėjo.

124 O darantys gera, vyrai ar moterys, ir priėmę tikėjimą – jie žengs į Rojaus sodus ir nebus nuskriausti nė per datulės kauliuko siūlę.

125 Kas yra geresni tikėjime už tuos, kurie paklūsta Alachui, daro gera ir seka Abraomo – teisingai tikinčio – keliu? Alachas pasirinko Abraomą artimu draugu.

126 Alachui priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Alachas yra Aprėpiantis Viską.

127 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie moteris ˹ir joms priklausantį palikimą˺. Sakyk: „Alachas duoda jums nurodymus apie jas, kurie jau buvo atskleisti Rašte,[1] dėl našlaičių moterų, kurių teises jūs pažeidžiate, bet vis vien norite su jomis susituokti, ir dėl bejėgių vaikų, ir dėl kovojimo už našlaičių teises. Alachas yra Visa Žinantis, ką gero jūs darote.“

[1] T.y. šios sūros 2–12 eilutės.

128 Jeigu moteris bijo abejingumo ar atstūmimo iš savo vyro, nebus jiems kaltės susitarti taikiai. Juk susitarimas yra geriau. Žmonės yra linkę siekti naudos tik sau ˹ir dėl to nenori atiduoti savo teisių kitiems˺, bet jeigu darysite gera ir bijosite Alacho – iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

129 Jūs niekuomet nesugebėsite būti teisingi visoms savo žmonoms, nesvarbu, kaip to trokšite. Tad neapleiskite vienos jų, visą dėmesį skirdami kitai. Jeigu pataisysite savo elgesį ir bijosite Alacho – iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

130 Bet jeigu vyras ir žmona nusprendžia skirtis, Alachas praturtins juos abu Savo dovanomis. Alachas yra Beribis, Išmintingas!

131 Alachui priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Mes įsakėme jums ir gavusiems Raštą anksčiau jūsų bijoti Alacho. Tad jeigu atmesite tikėjimą, ˹žinokite, kad˺ Alachui priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Alachas yra Viskuo Apsirūpinantis, Vertas Išaukštinimo!

132 Alachui priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Užtenka Alacho reikalams patikėti.

133 Jeigu panorėtų, Jis jus visus sunaikintų ir pakeistų kitais žmonėmis. Alachas yra Pajėgus tai padaryti.

134 Jeigu kas trokšta atlygio šiame gyvenime, ˹tegul žino˺, kad pas Alachą yra atlygis šio gyvenimo ir Ateinančio. Alachas yra Visa Girdintis, Visa Regintis!

135 Tikintieji! Kovokite tvirtai už teisingumą, liudydami Alachui, net jeigu liudytumėt prieš save, tėvus ar artimuosius, turtingi jie ar vargšai – Alachas yra arčiau jų. Neleiskite savo troškimams nutolinti jus ˹nuo teisingumo˺. Jeigu iškraipote parodymus ar atsisakote juos duoti – žinokite, jog Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

136 Tikintieji! Tikėkite į Alachą, Jo Pasiuntinį, Raštą, kurį Jis apreiškė Savo Pasiuntiniui, ir Raštus, kuriuos Jis apreiškė prieš tai. Iš tiesų, neigiantys Alachą, Jo angelus, Jo Raštus, Jo pranašus ir Paskutiniąją Dieną yra toli, toli nuklydę!

137 Iš tiesų, priėmusiems tikėjimą ir po to jį atmetusiems, vėl jį priėmusiems ir vėl jį atmetusiems – ir grimztantiems į savo netikėjimą – Alachas neatleis jiems ir neves jų ˹tiesiu˺ taku.

138 Duokite gerą žinią veidmainiams apie jų laukiančią skausmingą bausmę!

139 Ar tie, kurie sudaro sąjungą su netikinčiaisiais vietoj tikinčiųjų, siekia ˹įgyti˺ tuo galios? Iš tiesų, visa galia priklauso Alachui!

140 Jis buvo jums apreiškęs Rašte,[1] kad išgirdę Alacho apreiškimų neigimą ir išjuokimą, nesėdėtumėte su tais žmonėmis, kol jie nepakeis pokalbio temos – kitaip būsite tokie pat, kaip ir jie. Iš tiesų, Alachas surinks visus veidmainius ir netikinčiuosius Pragare.

[1] Žr.: 6:66.

141 ˹Veidmainiai˺ yra tie, kurie laukia, kas jums nutiks. Jeigu Alachas suteikia jums pergalę, jie sako: „Argi nebuvome jūsų pusėje?“ Bet jeigu netikintieji laimi, tada jie sako jiems: „Argi nebuvome už jus pranašesni, bet vis vien apsaugojome jus nuo tikinčiųjų?“ Alachas teis jus Prikėlimo Dieną ir nesuteiks atmetusiems tikėjimą galimybės įveikti tikinčiuosius.

142 Iš tiesų, veidmainiai bando apgauti Alachą, bet tai Alachas apgauna juos. Kai jie stovi maldoje, jie yra tingūs, siekiantys pasirodyti prieš kitus ir mažai Alachą atsimenantys –

143 svyruojantys tarp tikinčiųjų ir atmetusiųjų tikėjimą, nepriklausantys nei vieniems, nei kitiems. Tu niekada nerasi tako tiems, kuriuos paklaidino Alachas.

144 Tikintieji! Neimkite atmetusiųjų tikėjimą sąjungininkais vietoj tikinčiųjų. Ar norite duoti Alachui aiškų įrodymą prieš save?

145 Iš tiesų, veidmainiai bus Ugnies gilumoje – jūs nerasite jiems padėjėjo –

146 išskyrus tuos, kurie atgailauja, pataiso save, tvirtai laikosi Alacho ir yra nuoširdžiai Jam atsidavę – jie bus su tikinčiaisiais. Alachas suteiks tikintiesiems atlygį didį.

147 Kodėl Alachas turėtų jus bausti, jeigu tikite ir esate dėkingi? Alachas yra Dėkingas, Visa Žinantis.

148 Alachas nemėgsta viešų kalbų apie blogį, išskyrus iš tų, kurie buvo nuskriausti.[1] Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

[1] Ši eilutė kalba apie apkalbinėjimą už nugarų. Islamas draudžia apkalbėti kitus žmones, net tada, kai sakoma tiesa. Išimtis šiai taisyklei taikoma tik tais atvejams, kai buvo pažeistos žmogaus teisės ir nuskriaustas asmuo turi įvardinti skriaudėją ir jam padarytą žalą.

149 Jeigu darote gera, atvirai ar slapčia, ar atleidžiate jums padarytą skriaudą – iš tiesų, Alachas yra Visad Atleidžiantis, Visa Galintis!

150 Iš tiesų, neigiantys Alachą ir Jo pasiuntinius, norintys atskirties tarp Alacho ir Jo pasiuntinių, tariantys: „Mes tikime kai kuriais ir atmetame kitus“, trokštantys kompromiso –

151 tikrai, jie yra netikintieji. Mes parengėme netikintiesiems žeminančią bausmę.

152 O tikintiems į Alachą ir Jo pasiuntinius, neatmetantiems nė vieno iš jų – jiems Jis suteiks jų atlygį. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

153 Rašto žmonės reikalauja, kad tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, duotum jiems apreikštą Raštą iš dangaus. Bet jie reikalavo dar daugiau iš Mozės, tardami: „Padaryk Alachą mums matomą!“ Tad trenksmas staiga užklupo juos, už jų piktadarystę. Po to jie ėmė garbinti veršį, nors jiems buvo parodyti aiškūs ženklai. Bet Mes vis vien atleidome jiems ˹po atgailos˺ ir davėme Mozei aiškią valdžią.

154 Mes pakėlėme virš jų kalną sudarydami su jais sandorą. Mes jiems tarėme: „Ženkite pro vartus, nuolankiai lenkdamiesi“, ir įsakėme: „Nesulaužykite šabo“, ir sudarėme su jais sandorą rimtą.

155 ˹Tad jie buvo prakeikti˺ dėl to, kad sulaužė savo sandorą, atmetė Alacho ženklus, neteisėtai žudė pranašus ir tarė: „Mūsų širdys yra apvyniotos ˹ir negebančios priimti naujos žinios˺!“ Taip! Alachas užantspaudavo jų širdis dėl tikėjimo atmetimo – koks mažas jų tikėjimas! –

156 ir dėl atmetimo bei šmeižto apie Mariją, ˹jog ji lietė vyrą˺,

157 ir dėl gyrimosi: „Mes nužudėme Mesiją, Jėzų, Marijos sūnų, Alacho pasiuntinį.“ Bet jie nenužudė ir nenukryžiavo jo – tai tik pasirodė jiems. Iš tiesų, nesutariantys dėl to smarkiai abejoja. Jie neturi žinių, bet seka spėlionėmis. Aišku tai, kad jie jo nenužudė.

158 Taip! Alachas pakėlė jį pas Save. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

159 Kiekvienas iš Rašto žmonių patikės tuo prieš Jėzaus mirtį ˹jam grįžus į šį pasaulį˺, o Prikėlimo Dieną jis bus liudininkas prieš juos.

160 Už jų piktadarystes Mes uždraudėme judėjams dalį maisto rūšių, kurios buvo jiems leistos – dėl to, kad jie nugręžė daugybę žmonių nuo Alacho tako,

161 ir dėl to, kad jie ėmė palūkanas, kai jos buvo uždraustos, ir vartojo žmonių turtą neteisėtai. Mes paruošėme netikintiesiems iš jų skausmingą bausmę.

162 Tačiau turintys tvirtas žinias bei tikintieji iš jų priima tai, kas buvo apreikšta tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir tai, kas buvo apreikšta anksčiau tavęs, bei atlieka maldą ir duoda išmaldos mokestį, ir tiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną – tiems Mes duosime atlygį didį.

163 Iš tiesų, Mes davėme apreiškimą tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, kaip ir Nojui ir pranašams po jo: Abraomui, Izmaeliui, Izaokui, Jokūbui ir jo palikuonims, Jėzui, Jobui, Jonai, Aaronui, Saliamonui, o Dovydui Mes davėme Psalmes,

164 ir kitiems pasiuntiniams, kuriuos minėjome prieš tai, bei tiems, kurių neminėjome. O su Moze Alachas kalbėjo tiesiogiai.

165 Jie buvo pasiuntiniai, nešantys geras žinias ir perspėjantys ˹apie Pragaro bausmę˺, kad žmonija po jų neturėtų pasiteisinimo prieš Alachą. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

166 Bet ˹jeigu jie atmeta tave, Pranaše Muhamedai˺, Alachas pats liudija tai, ką tau apreiškė – Jis apreiškė tai su Savo žiniomis. Angelai taip pat tai liudija, tačiau pakanka Alacho kaip Liudytojo!

167 Tie, kurie atmeta tikėjimą ir trukdo kitiems eiti Alacho taku – jie yra toli, toli nuklydę.

168 Iš tiesų, atmetusiems tikėjimą ir darantiems piktą – Alachas neatleis jiems ir nenuves jų jokiu taku,

169 išskyrus taku į Pragarą, būti ten amžinai ir per amžius! Tai yra Alachui lengva.

170 Žmonija! Pasiuntinys atėjo pas jus su tiesa iš jūsų Viešpaties, tad priimkite tikėjimą savo pačių naudai! Bet jeigu atmesite jį, tada ˹žinokite˺, kad Alachui priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

171 Rašto žmonės! Būkite saikingi savo tikėjime ir kalbėkite apie Alachą tik tiesą. Mesijas, Jėzus, Marijos sūnus, buvo Alacho pasiuntinys ir Jo Žodis, kurį Jis davė Marijai, bei Dvasia iš Jo.[1] Tad tikėkite į Alachą ir Jo pasiuntinius ir nesakykite: „Trejybė.“ Nustokite! Tai bus geriau jums. Alachas yra Vienas Dievas! Išaukštintas Jis virš sūnaus turėjimo! Jam priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Užtenka Alacho reikalams patikėti.

[1] Pranašas Jėzus, tebūnie jam taika, šioje eilutėje yra pavadintas Dievo Žodžiu, nes buvo sukurtas Dievo pasakymu „Būk“. Taip pat jis yra pavadintas dvasia iš Dievo, nes Angelas Gabrielius, taip pat vadinamas Šventąja Dvasia, Dievo paliepimu įpūtė Jėzaus sielą į Marijos įsčias.

172 Mesijas niekada nejaus paniekos būdamas Alacho tarnu, kaip ir angelai, artimiausi Alachui. Tie, kurie jaučia panieką garbinti Jį ir yra pasipūtę – Jis surinks juos visus pas Save.

173 Tuos, kurie tiki ir daro gera – Jis apdovanos visiškai ir padaugins jų atlygį iš Savo dosnumo, bet tuos, kurie jaučia panieką ir yra pasipūtę – Jis nubaus juos skausminga bausme ir neras jie, be Alacho, jokio kito gynėjo ar padėjėjo.

174 Žmonija! Jūsų Viešpats davė jums įtikinamą įrodymą ir apreiškėme Mes jums aiškią šviesą [t. y. Koraną].

175 Tad tikinčiuosius į Alachą ir besilaikančius Jo – Jis priims juos į Savo gailestingumą ir dosnumą [t. y. Rojaus sodus] bei ves juos pas Save tiesiu keliu.

176 Jie prašo tavęs nurodymo, ˹Pranaše Muhamedai˺. Sakyk: „Alachas nurodo jums dėl tų, kurie mirė nepalikę tėvų ar vaikų.“ Jeigu miršta bevaikis vyras ir palieka seserį, ji gaus pusę jo turto, kai jos brolis paveldės visą jos turtą, jeigu ji mirs bevaikė. Jeigu velionis palieka dvi seseris, jos abi paveldės du trečdalius turto, bet jeigu velionis palieka brolius ir seseris, vieno brolio dalis bus lygi daliai dviejų seserų. Alachas tai išaiškina jums, kad nepaklystumėte. Alachas yra Žinantis Viską.