6. Galvijai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Visa šlovė ir dėkingumas Alachui, sukūrusiam dangus ir žemę, bei tamsumas ir šviesą. Tačiau atmetę tikėjimą laiko kitus lygiais greta savo Viešpaties!

2 Jis sukūrė jus iš molio ir nustatė laiką ˹jūsų mirčiai˺ bei laiką ˹jūsų prikėlimui˺, žinomą tik Jam – bet jūs ir toliau abejojate.

3 Jis yra Alachas danguose ir žemėje. Jis žino, ką jūs slepiate ir ką atskleidžiate. Jis žino, ką jūs įgyjate.

4 Kai tik ateina pas juos ženklas iš jų Viešpaties – jie nusigręžia nuo jo.

5 Išties jie atmetė tiesą, jai atėjus pas juos. Neužilgo jiems bus pranešta apie tai, ką jie išjuokdavo!

6 Ar jie nematė, kiek žmonių sunaikinome anksčiau jų? Mes juos įkūrėme žemėje geriau nei įkūrėme jus. Mes siuntėme jiems gausų lietų ir padarėme upes, tekančias po jų pėdomis. Po to Mes sunaikinome juos už jų nuodėmes ir pakeitėme kitais žmonėmis.

7 Jeigu Mes atsiųstume tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, apreiškimą, užrašytą rankraštyje, ir jie liestų jį savo rankomis, atmetę tikėjimą vis vien sakytų: „Tai tėra aiškūs burtai!“

8 Jie sako: „Kodėl joks angelas neapsireiškė su juo?“ Jeigu Mes atsiųstume angelą, visas reikalas būtų nuspręstas iškart ir jiems nebūtų suteikta laiko ˹atgailai˺.

9 Jeigu atsiųstume angelą, padarytume jį žmogaus formos ir taip sukeltume dar didesnę painiavą tarp jų.

10 Pasiuntiniai buvo išjuokti anksčiau tavęs, bet juos išjuokiantys buvo apsiausti tuo, iš ko šaipėsi.

11 Sakyk: „Keliaukite žeme ir matykite neigiančiųjų likimą.“

12 Sakyk: „Kam priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje?“ Sakyk: „Alachui!“ Jis pasirinko būti Maloningu. Jis surinks jus Prikėlimo Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Bet save apgaunantieji nepriima tikėjimo.

13 Jam priklauso visa, kas gyvena naktyje ir dienoje. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

14 Sakyk: „Ar turėčiau pasirinkti sau globėju ką nors kitą nei Alachą, dangų ir žemės Sutvėrėją, Kuris aprūpina visus, bet pats nėra aprūpinamas?“ Sakyk: „Man buvo įsakyta tapti pirmuoju paklususiu ˹Alachui˺ ir nebūti stabmeldžiu.“

15 Sakyk: „Aš iš tiesų bijau – jeigu nusidėsiu savo Viešpačiui – bausmės didingą Dieną.“

16 Kieno bausmė bus atitraukta tą Dieną – jam bus suteikta malonė Alacho. Tai yra pergalė aiški.

17 Jeigu Alachas suteikia tau kančią – niekas negali jos pašalinti, išskyrus Jį, ir jeigu Jis suteikia tau gėrį – Jis yra Galintis viską.

18 Jis yra aukščiausias Viešpats Savo tarnų. Jis yra Išmintingas, Visa Suprantantis.

19 Sakyk: „Kas yra geriausias liudininkas?“ Sakyk: „Alachas! Jis yra liudininkas tarp manęs ir jūsų. Šis Koranas buvo man apreikštas perspėti jus ir visus, kuriuos jis pasieks. Ar liudijate, kad yra kitų dievų greta Alacho?“ Sakyk: „Aš to neliudysiu.“ Sakyk: „Jis yra Vienas Dievas. Aš esu laisvas nuo to, ką garbinate vietoj Jo.“

20 Tie, kuriems davėme Raštą, atpažįsta jį ˹esant tikru pranašu˺,[1] kaip jie atpažįsta savo vaikus. Bet save apgaunantieji nepriima tikėjimo.

[1] Arabijoje gyvenę judėjai ir krikščionys, išmanantys religinius raštus, atpažino Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, esant Dievo Pasiuntiniu.

21 Kas daro daugiau pikto nei kuriantys melus prieš Alachą ar atmetantys Jo apreiškimus? Iš tiesų, piktadariai nebus sėkmingi.

22 Kai surinksime juos kartu ir tarsime stabmeldžiams: „Kur yra jūsų dievai, kuriuos anksčiau išsigalvodavote“,

23 jų vienintelis atsakas bus: „Mes prisiekiame Alachu, mūsų Viešpačiu, mes nebuvome stabmeldžiai.“

24 Žiūrėk, kaip jie meluoja apie save, ir kaip jų pramanytieji juos apleido.

25 Kai kurie iš jų ˹tariamai˺ klausosi tavęs ˹skaitant Koraną˺, bet Mes padarėme jų širdis uždengtomis – tad jie nesupranta – o jų ausis – kurčiomis. Jeigu jie matys kiekvieną ženklą – vis vien juo netikės. Tad jiems atėjus pas tave ginčui, atmetę tikėjimą sako: „Tai tėra pasakos senovės!“

26 Jie atstumia kitus nuo Pranašo ir patys nuo jo atitolsta. Bet jie sunaikina tik save pačius, to nejausdami.

27 Jeigu matytum, kai jie bus pastatyti priešais Ugnį tardami: „Oi! Jeigu galėtume būt sugrąžinti, niekada neneigtume savo Viešpaties ženklų ir būtume tarp tikinčiųjų.“

28 Ne! Tiesa, kurią jie slėpė, patapo aiški prieš juos. Jeigu jie būtų nusiųsti atgal, jie grįžtų prie to, kas buvo uždrausta. Iš tiesų, jie yra melagiai.

29 Jie sako: „Mūsų gyvenimas tėra šiame pasaulyje. Mes nebūsime prikelti.“

30 Bet jeigu matytumėt, kaip jie bus pastatyti prieš savo Viešpatį! Jis paklaus: „Ar tai nėra tikra?“ Jie atsakys: „Taip, prisiekiame Viešpačiu mūsų!“ Jis tars: „Ragaukite bausmę už tai, ką neigėte.“

31 Pralaimėjo neigiantys susitikimą su Alachu, iki netikėtai juos užklupo Valanda, kai jie sušuko: „Vargas mums už to nepaisymą!“ Jie neš ˹nuodėmių˺ nešulius ant nugarų. Kokie prasti tie nešuliai.

32 Šio pasaulio gyvenimas tėra žaidimas ir pramoga, o namai Ateinančiame gyvenime yra daug geresni dievobaimingiems. Argi nesuprantate?

33 Mes žinome, jog jų žodžiai tave liūdina, ˹Pranaše Muhamedai˺. Bet tai nėra tavo dora, kuria jie abejoja – tai yra Alacho apreiškimai, kuriuos neigia piktadariai.[1]

[1] Net didžiausi Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, priešai laikė jį patikimu ir doru asmeniu.

34 Iš tiesų, pasiuntiniai anksčiau tavęs buvo atmesti, bet kantriai kentė atmetimą ir persekiojimą, kol Mūsų pagalba atėjo pas juos. Niekas negali pakeisti Alacho sprendimo. Tau buvo duoti pasakojimai apie šiuos pasiuntinius.

35 Jeigu tau sunku pakelti jų neigimą, tada ieškok tunelio į žemę ar kopėčių į dangų, jeigu gali, ir atnešk jiems ženklą![1] Jeigu Alachas panorėtų, suvienytų juos teisingu vedimu. Tad nebūk vienas iš neišmanančiųjų.

[1] Šioje eilutėje Dievas kone su sarkazmu pabrėžia, jog Jo sprendimas yra priimtas, tad pats Pranašas negali nieko pakeisti, bet privalo likti kantrus ir ištvermingas prieš netikinčiųjų persekiojimus.

36 Tik įdėmiai besiklausantys atsakys tau, o mirusieji[1] – Alachas prikels juos ir pas Jį jie sugrįš.

[1] T.y. netikintieji, kurių širdys yra mirusios.

37 Jie klausia: „Kodėl jo Viešpats neatsiuntė jam ženklo?“ Sakyk: „Iš tiesų, Alachas gali atsiųsti ženklą, bet dauguma jų nežino.“

38 Visi gyvūnai, vaikštantys žeme, ir sparnuoti paukščiai danguje, yra bendruomenės, kaip ir jūs. Mes nepraleidome nieko Įraše.[1] Jie bus surinkti pas savo Viešpatį.

39 Neigiantys mūsų ženklus yra kurti, nebylūs, paklydę tamsoje. Alachas paklaidina ar veda tiesiu keliu, ką panori.

40 Sakyk: „Ar nepagalvojote, jeigu Alacho bausmė ar Valanda užkluptų jus, negi šauktumėtės ne Alacho, jeigu esate teisūs?“

41 Ne! Jo Vienintelio šauktumėtės, ir jeigu Jis panorėtų, panaikintų tai, dėl ko Jo šaukiatės. Tik tada pamirštumėte tai, ką garbinate vietoj Jo.

42 Išties Mes siuntėme pasiuntinius anksčiau tavęs kitiems žmonėms ir suteikėme Jiems kančią ir sunkumą, kad jie taptų nuolankūs.

43 Jeigu tik jie taptų nuolankiais, kai sukėlėme jiems kančią! Bet jų širdys sukietėjo ir Šėtonas padarė jų nuodėmes patraukliomis.

44 Kai jie pamiršo tai, kas buvo priminta, Mes atidarėme jiems duris į viską. Tada, kai jie gardžiavosi tuo, kas buvo jiems duota, staiga pagriebėme juos ir štai – jie puolė į neviltį.

45 Tad piktadariai buvo sunaikinti. Šlovė ir dėkingumas Alachui – Viešpačiui pasaulių!

46 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Argi nepagalvojote, jeigu Alachas atimtų jūsų klausą ir regą ir užantspauduotų jūsų širdis – kas kitas, nei Jis, galėtų juos sugrąžinti?“ Žiūrėk, kaip paaiškiname Mūsų apreiškimus skirtingais būdais, bet jie vis vien nusigręžia.

47 Sakyk: „Argi nepagalvojote, jeigu Alacho bausmė užkluptų jus netikėtai ar atvirai, ar ji sunaikintų ką nors, išskyrus nedorėlius?“

48 Mes siuntėme pasiuntinius tik gerų žinių perdavimui ir įspėjimui. Kas priima tikėjimą ir daro gera – nebus jiems baimės ir jie neliūdės.

49 Bet neigiantys Mūsų apreiškimus bus paveikti bausmės už jų maištavimą.

50 Sakyk: „Aš neskelbiu turįs Alacho turtą ar žinantis nematomą, ir nesiskelbiu esąs angelu. Aš tiesiog seku tuo, kas buvo apreikšta man.“ Sakyk: „Ar akli ˹tiesai˺ yra lygūs matantiems? Argi nesusimąstysite?“

51 Perspėk šiuo ˹Koranu˺ bijančius būti surinktais prieš savo Viešpatį, kai be Jo jie neturės apsaugos ar užtarimo. Galbūt jie taps dievobaimingi.

52 Nevyk šalin tų ˹vargingų tikinčiųjų˺, kurie meldžiasi savo Viešpačiui rytais ir vakarais, siekdami Jo malonės.[1] Tu nesi atsakingas už juos ir jie nėra atsakingi už tave. Tad nevyk jų šalin, kitaip būsi piktadarys.

[1] Įrašų knyga yra vieta danguje, kurioje laikoma informacija apie visus įvykius.

[1] Verčiant tiesiogiai: „Siekdami Jo Veido.“ Arabų kalboje „veidas“, pagal kontekstą, gali išreikšti visą objektą.

53 Taip Mes padarome kai kuriuos žmones išbandymu kitiems, kad ˹atmetę tikėjimą˺ sakytų: „Ar Alachas suteikė palankumą šitiems ˹varguoliams˺ iš mūsų visų?“ Ar Alachas nėra geriau žinantis apie dėkinguosius?

54 Kai tikintieji Mūsų apreiškimais ateina pas tave, sakyk; „Taika jums! Jūsų Viešpats pasirinko būti Maloningu, tad kas iš jūsų padarys bloga iš nežinojimo, o po to atgailaus ir pasitaisys – iš tiesų, Jis yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

55 Taip Mes paaiškiname Mūsų apreiškimus, kad aiškus būtų nusikaltėlių kelias.

56 Sakyk: „Iš tiesų, Man buvo uždrausta garbinti tuos, kurių šaukiatės vietoj Alacho.“ Sakyk: „Aš neseksiu jūsų troškimais, kitaip būsiu nuklydęs ir nebūsiu vedamas teisingai.“

57 Sakyk: „Iš tiesų, aš esu su aiškiu įrodymu iš savo Viešpaties, bet jūs vis vien tai neigiate. Tai, ką norite pagreitinti, nėra mano galioje. Sprendimas priklauso tik Alachui. Jis perduoda tiesą. Jis yra geriausias iš teisėjų.“

58 Sakyk: „Jeigu tai, ką trokštate pagreitinti, būtų mano galioje, šis reikalas tarp mūsų jau būtų išspręstas.“ Bet Alachas žino piktadarius geriau.

59 Pas Jį yra raktai nematomo – niekas jų nežino, išskyrus Jį.[1] Jis žino, kas yra žemėje ir jūrose. Joks lapas nenukrenta be Jo žinios, ir žemėje nėra nė menkiausio grūdo tamsoje, ar ko kito, šviežio ar pasenusio, kuris nėra įrašytas aiškiame Įraše.[2]

[1] Apie nematomo raktus žr.: 31:34.

[2] Žr.: 6:38 išnašą.

60 Jis paima jūsų sielas naktį, žinodamas, ką darėte dieną, ir pakelia jus dieną, iki paskirtas gyvenimo terminas bus išpildytas. Pas Jį bus jūsų sugrįžimas ir Jis praneš, ką jūs darėte.

61 Jis yra aukščiausias Viešpats Savo tarnų. Jis siunčia jums saugotojus iki jus užklumpa mirtis,[1] kai Mūsų pasiųsti angelai paima jūsų sielas, visada savo pareigą atlikdami.

[1] Saugotojai yra angelai, kurie išsaugo kiekvieną žmogaus darbą, gerą ar blogą, jį užrašydami.

62 Tada jie bus sugrąžinti pas Alachą, jų tikrąjį Viešpatį. Be jokių abejonių, teismas priklauso Jam. Jis yra Greitas Teisti.

63 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas jus išgelbsti nuo nelaimių žemėje ir jūroje, kai Jo šaukiatės nuolankiai ir slapčia, sakydami: ‘Jeigu išgelbėsi mus, amžinai būsime dėkingi.’“

64 Sakyk: „Tai Alachas išgelbsti jus nuo to ir nuo visų negandų. Bet jūs vis vien greta Jo garbinate kitus.“

65 Sakyk: „Jis yra Galintis atsiųsti jums bausmę iš viršaus arba iš po jūsų kojų, ar suskirstyti jus į grupes ir leisti jums ragauti vieniems kitų įtūžio.“ Žiūrėk, kaip paaiškiname Mūsų apreiškimus skirtingais būdais. Galbūt jie supras.

66 Bet tavo žmonės atmetė tai, nors tai yra tiesa. Sakyk: „Aš nebuvau paskirtas jums vadovu.“

67 Kiekviena pranašystė turi savo nustatytą laiką – jūs tai sužinosite.

68 Kai sutinki besityčiojančius iš Mūsų apreiškimų, nesėdėk su jais, kol jie nepakeis pokalbio temos. Jei Šėtonas privers tave tai užmiršti, prisiminęs nebesėdėk su piktadariais.

69 Bijantys Alacho nėra atsakingi už juos nė kiek. Jų pareiga yra priminti, kad jie taptų dievobaimingais.

70 Tad palik tuos, kuriems tikėjimas tėra žaidimas ir pramoga, kuriuos šio pasaulio gyvenimas paklaidino. Bet primink jiems su šiuo ˹Koranu˺, kad nė viena siela nebūtų pasmerkta dėl savo darbų – ji neturės apsaugos nuo Alacho ir niekas negalės jos užtarti. Kokią išpirką ji bepasiūlys – išpirka nebus priimta. Tokie yra pasmerktieji už savo veiksmus – jie turės verdantį vandenį gėrimui ir skausmingą bausmę dėl jų netikėjimo.

71 Sakyk: „Ar turėtume šauktis vietoj Alacho tų, kurie negali mums padėti ar pakenkti, ir grįžti į netikėjimą, kai Alachas mus išvedė į tiesų kelią? ˹Tada mes būtume˺ kaip tas, kurį šėtonai paklaidino žemėje sumišusį, kuomet jo kompanionai kvietė jį į tiesų kelią: ‘Ateik pas mus!’“ Sakyk: „Iš tiesų, Alacho vedimas yra vienintelis vedimas. Mums buvo įsakyta paklusti Viešpačiui pasaulių,

72 atlikti maldą ir bijoti Jo.“ Pas Jį būsite surinkti.

73 Jis sukūrė dangus ir žemę tiesoje. Kai Jis taria „Būk!“, tai būna! Jo žodis yra tiesa. Visa valdžia priklauso Jam vienam tądien, kai bus papūsta į Ragą.[1] Jis yra Žinantis Visa – matomą ir nematomą. Jis yra Išmintingas, Visa Suprantantis!

74 ˹Atminkite˺, kai Abraomas tarė savo tėvui Azarui: „Ar imi stabus dievais? Man yra aišku tai, jog tu ir tavo tauta yra aiškiai paklydę.“

75 Mes parodėme Abraomui dangų ir žemės karalystę, kad jis būtų tarp užtikrintųjų ˹savo tikėjimu˺.

76 Kai naktį uždengė tamsuma, jis pamatė žvaigždę ir tarė: „Tai yra mano Viešpats“, bet kai ji nusileido, jis pasakė: „Aš nemėgstu tų, kurie nusileidžia.“

77 Tada jis pamatė mėnulį kylantį ir tarė: „Tai yra mano Viešpats“, bet jam nusileidus jis pasakė: „Jeigu mano Viešpats neves manęs tiesiu keliu, būsiu tarp paklydusių žmonių.“

78 Tada jis pamatė šviečiant saulę ir tarė: „Tai yra mano Viešpats; šis yra didžiausias“, bet jai nusileidus jis pasakė: „Mano tauta! Aš išsižadu viso, ką garbinate vietoj Alacho.[1]

[1] Teismo Dieną angelas papūs į Ragą ir visi žmonės mirs. Tada bus papūsta antrą kartą, ir visi žmonės prisikels (žr.: 39:68).

[1] Šios eilutės iliustruoja Pranašo Abraomo, tebūnie jam taika, sarkastiškai sakytus žodžius tautai, garbinusiai dangaus objektus.

79 Aš atsuku savo veidą į dangų ir žemės Sutvėrėją, būdamas teisingai tikinčiu. Aš nesu vienas iš stabmeldžių.“

80 Tad jo žmonės ginčijosi su juo ir jis atsakė: „Ar ginčijatės su manimi dėl Alacho, kai Jis atvedė mane tiesiu keliu? Aš nebijau to, ką garbinate vietoj Jo; be mano Viešpaties leidimo ˹niekas negali įvykti˺. Mano Viešpats Savo žinojimu apima viską. Argi nesusimąstysite?

81 Kaip galėčiau bijoti to, ką garbinate, kai jūs patys neturite baimės garbinti kitus vietoj Alacho – kai Jis tam nedavė leidimo? Kuris iš mūsų turi daugiau teisės saugumui, jeigu jūs žinote?

82 Tai yra tikintieji, neteršiantys savo tikėjimo stabmeldyste, kurie bus apsaugoti – jie yra teisingai vedami.“

83 Šį argumentą Mes davėme Abraomui prieš jo tautą. Mes pakeliame į aukštesnį lygmenį, ką norime. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Išmintingas, Visa Žinantis!

84 Mes davėme jam Izaoką ir Jokūbą, kuriuos atvedėme į tiesų kelią, ir prieš tai Mes atvedėme Nojų bei jo palikuonis: Dovydą, Saliamoną, Jobą, Juozapą, Mozę ir Aaroną. Taip Mes atlyginame darantiems gera.

85 Taip pat ir Zakariją, Joną, Jėzų ir Eliją – visi jie buvo teisingieji –

86 ir Izmaelį, Eliziejų, Jóną ir Lotą, teikdami pirmenybę jiems prieš jų žmones.

87 Ir iš jų tėvų, palikuonių ir brolių – Mes parinkome juos ir atvedėme į tiesų kelią.

88 Tai yra Alacho vedimas, kurį Jis duoda, kam panori iš Savo tarnų. Jeigu jie būtų garbinę kitus vietoj Alacho – beverčiais taptų jų darbai.

89 Jiems Mes davėme Raštą, išmintį ir pranašystę. Bet jeigu šie ˹stabmeldžiai˺ tai atmeta – Mes patikėjome tai žmonėms,[1] kurie niekada to neatmes.

[1] T.y. Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, bendražygiams ir visiems juo sekantiems musulmonams.

90 ˹Šiuos pranašus˺ Alachas atvedė tiesiu keliu, tad sek jų vedimu. Sakyk: „Aš neprašau jūsų atlygio už šį ˹Koraną˺ – jis tėra priminimas ˹žmonių ir džinų˺ pasauliams.“

91 Neįvertino jie Alacho tinkamai sakydami: „Alachas neatskleidė nieko jokiam žmogui.“ Sakyk: „Kas tada apreiškė Raštą, kuris buvo duota Mozei kaip šviesa ir vedimas žmonėms, kurį suskirstote į atskirus lapus, rodydami kelis, bet slėpdami kitus? Jūs buvote išmokyti to, ko nežinojote nei jūs, nei jūsų tėvai.“ Sakyk: „Alachas ˹apreiškė tai˺“, ir palik juos įnikusius tuščiose kalbose.

92 Tai yra palaimintas Raštas, kurį apreiškėme, patvirtinantis tai, kas buvo atskleista anksčiau, kad galėtumėt perspėti Miestų Motiną[1] ir visus aplink ją. Tikintieji Ateinančiu gyvenimu tiki juo ir saugo savo maldas.

[1] Miestų Motina yra vadinama Meka.

93 Kas daro daugiau pikto už meluojantį apie Alachą ar skelbiantį: „Aš gavau apreiškimą!“ – nors niekas nebuvo apreikšta jam, arba sakantį: „Aš galiu duoti apreiškimą, panašų į Alacho!“? Jeigu tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, galėtum matyti piktadarius jų mirties agonijoje, kai angelai ties jiems rankas sakydami: „Atiduokite savo sielas. Šiandien jums bus sumokėta žeminančia bausme, už melą apie Alachą ir už pasipūtimą prieš jo apreiškimus.“

94 ˹Alachas tars jiems:˺ „Jūs sugrįžote pas Mus, pavieniui, kaip sukurti pirmą kartą. Jūs palikote viską, ką jums davėme, ir Mes nematome jūsų tarpininkų, kuriuos pramanėte ˹greta Alacho˺. Jūsų ryšiai buvo nutraukti ir jūsų tvirtinimai prarasti.“

95 Iš tiesų, Alachas sudaigina sėklas ir vaisių kauliukus. Jis suteikia gyvybę mirusiems ir mirtį gyviesiems. Tai yra Alachas – kaip tada galite būti suklaidinti?

96 Jis išveda ryto aušrą, Jis padarė naktį poilsiui ir apskaičiavo saulės ir mėnulio judėjimą. Tai yra numatymas Visa Galinčio, Visa Žinančio.

97 Jis padarė jums žvaigždes orientyru, sausumos ar jūros tamsumoje. Mes padarėme ženklus aiškiais žinantiems žmonėms.

98 Jis sukūrė jus iš vienos sielos ir paskyrė jums vietą gyvenimui ir vietą po mirties. Mes padarėme Mūsų ženklus aiškiais suprantantiems žmonėms.

99 Jis siunčia lietų iš dangaus, kuriuo išauginame įvairiausius augalus ir išauginame žalumynus, iš kurių išvedame javus, vieną šalia kito, tankiomis eilėmis, o datulių palmės išveda gausias datulių kekes, svyrančias žemai. ˹Mes išauginame˺ vynuogių, alyvų ir granatų sodus, panašius ˹forma˺ bet skirtingus ˹skoniu˺. Pažiūrėk į jų vaisius, kaip jie duoda derlių ir sunoksta. Iš tiesų, tame yra ženklai tikintiems žmonėms!

100 Tačiau jie vis vien garbina džinus greta Alacho, nors Jis sukūrė juos, ir priskiria Jam sūnus ir dukteris be jokių žinių. Išaukštintas ir pašlovintas Jis yra virš to, ką Jam priskiria!

101 ˹Jis yra˺ dangų ir žemės Sutvėrėjas. Kaip Jis gali turėti vaiką, neturėdamas sutuoktinės? Jis sukūrė viską ir yra Žinantis Viską.

102 Tai yra Alachas, jūsų Viešpats – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį – Kūrėjas visko, tad garbinkite tik Jį. Jis yra visko Prižiūrėtojas.

103 Žvilgsniai negali Jo pasiekti, bet Jis pasiekia visus žvilgsnius. Jis yra Subtilus,[1] Visa Suprantantis.

[1] Jis tiksliai supranta visus, įprastai nepastebimus ir sudėtingus dalykus. Taip pat Jo santykiai su kūrinija yra subtilūs, dažnai nepastebimi, bet artimi.

104 Išties įrodymai buvo jums pateikti jūsų Viešpaties. Kas mato juos – tai daro savo naudai, o kas yra jiems aklas – tai daro savo vargui. ˹Sakyk˺: „Aš nesu jūsų globėjas.“

105 Taip Mes paaiškiname Mūsų apreiškimus įvairiais būdais, kad ˹netikintieji˺ sakytų: „Tu mokeisi ˹iš ankstesniųjų Raštų˺“, ir kad padarytume Koraną aiškiu žinantiems žmonėms.

106 ˹Pranaše Muhamedai˺! Sek tuo, kas buvo apreikšta tavo Viešpaties – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį – ir nusigręžk nuo stabmeldžių.

107 Jei Alachas panorėtų, jie negarbintų vietoj Jo kitų dievybių. Mes nepaskyrėme tavęs jų globėju. Tu nesi jų prižiūrėtojas.

108 Neįžeidinėkite tų, kurių jie šaukiasi vietoj Alacho, kitaip jie įžeidinės Alachą iš pykčio ir neišmanymo. Kiekvienai bendruomenei Mes padarėme jų veiksmus žaviais, bet galiausiai jie sugrįš pas savo Viešpatį ir Jis praneš jiems, ką jie darė.

109 Jie prisiekia Alachu rimčiausiomis priesaikomis, jog jeigu bus parodytas ženklas, jie tikrai tuo tikės. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ženklai yra tik Alacho galioje.“ ˹Tikintieji!˺ Kas leis jums suprasti, kad netgi ženklui atėjus pas juos, jie vis vien netikės?

110 Mes nusukame jų širdis ir akis toli ˹nuo tiesos˺, nes jie atsisakė patikėti pirmąjį kartą, palikdami juos klaidžioti paklydime.

111 Net jeigu atsiųsime angelus jiems, prakalbinsime mirusius ir surinksime visus daiktus prieš juos, jie nepriims tikėjimo, nebent Alachui panorėjus. Bet dauguma jų yra to neišmanantys.

112 Taip Mes padarėme kiekvienam pranašui priešus – šėtoniškus žmones ir džinus, šnabždančius vieni kitiems žavius apgaulės žodžius. Jeigu Alachas norėtų, jie to nedarytų. Tad palik juos ir jų apgaules,

113 kad širdys atmetusių tikėjimą Ateinančiu gyvenimu būtų linkusios ˹apgaulės žodžiams˺, patenkintos jais ir atkaklios piktuose ketinimuose.

114 ˹Sakyk, Pranaše Muhamedai˺: „Ar turėčiau siekti teismo iš ko nors kito nei Alachas, kai Jis atskleidė Raštą, detaliai išaiškintą?“ Tie, kuriems buvo duotas Raštas, žino, jog tai yra apreikšta tavo Viešpaties tiesoje, tad nebūk iš abejojančiųjų.

115 Tavo Viešpaties Žodis yra išbaigtas tiesoje ir teisingume. Niekas negali pakeisti Jo žodžių. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

116 Jeigu paklusi daugumai esančių žemėje, jie paklaidins tave nuo Alacho tako. Jie seka tik spėlionėmis; jie tiktai meluoja.

117 Iš tiesų, tavo Viešpats žino geriausiai, kas paklydo nuo Jo tako ir kas buvo atvestas.

118 Tad valgykite tik tai, kas buvo paskersta Alacho vardu, jeigu esate tikintieji Jo apreiškimais.

119 Kodėl turėtumėte nevalgyti to, kas buvo papjauta Alacho vardu, kai Jis išaiškino jums tai, ką Jis uždraudė, nebent būtumėte priversti? Bet dauguma paklaidina kitus vedini savo troškimais, neturėdami žinių. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra geriau žinantis nusižengėlius.

120 Venkite visų nuodėmių, atvirų ir slaptų. Iš tiesų, nuodėmingiesiems bus atlyginta už tai, ką jie darė.

121 Nevalgykite to, kas nebuvo paskersta Alacho vardu. Tai didelė nuodėmė. Iš tiesų, šėtonai ragina savo pasekėjus ginčytis su jumis. Jeigu paklusite jiems – būsite stabmeldžiai.

122 Ar mirusysis, kurį prikėlėme ir kuriam davėme šviesą, su kuria jis gali vaikščioti tarp žmonių, yra lygus esančiam tamsoje, iš kurios jis niekad neištrūks?[1] Tokiu būdu netikinčiųjų darbai buvo padaryti jiems patraukliais.

[1] Netikėjimas Korane yra dažnai iliustruojamas buvimu mirusiu, nematančiu ir negirdinčiu. Tuo tarpu, tikėjimas, kaip matoma šioje eilutėje, yra prilyginamas prisikėlimui ir šviesai.

123 Taip Mes paskyrėme kiekvienam miestui jo didžiausius nusikaltėlius jame sąmokslauti. Bet jie neapgauna nieko, išskyrus patys save, to nesuvokdami.

124 Kai apreiškimas yra jiems duotas, jie sako: „Mes nepriimsime tikėjimo, kol negausime to, kas buvo skirta Alacho pasiuntiniams.“ Bet Alachas žino geriau, kam suteikti Savo Žinią. Nusikaltėliai neužilgo bus priblokšti pažeminimu iš Alacho ir griežta bausme už tai, ką sąmokslavo.

125 Ką Alachas panori vesti tiesiu keliu, Jis atveria jo širdį islamui. Bet ką Jis nori paklaidinti – Jis suspaudžia ir suveržia jo krūtinę, lyg jam kopiant į dangų. Taip Alachas pasmerkia tikėjimą atmetusius.

126 Tai yra tavo Viešpaties kelias, tiesus. Mes padarėme apreiškimus aiškiais dėmesingiems žmonėms.

127 Jie turės Taikos Namus pas savo Viešpatį, Kuris bus jų globėjas, ˹atlygiu˺ už tai, ką jie darė.

128 Dieną, kai Jis surinks visus kartu, ˹tardamas˺: „Džinų draugija, jūs paklaidinote didelį kiekį žmonių!“ jų sekėjai tars: „Mūsų Viešpatie! Mes gavome naudos vieni iš kitų, bet dabar pasiekėme Tavo mums paskirtą laiką.“ ˹Tada˺ Jis tars: „Ugnis yra jūsų namai, būti ten amžinai, išskyrus ką Alachas panorės ˹išlaisvinti˺. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Išmintingas, Visa Žinantis.“

129 Taip Mes padarome piktadarius ˹žalingais˺ bendražygiais vieni kitiems už tai, ką jie įgijo.

130 ˹Alachas tars˺: „Džinų ir žmonių draugija! Ar pasiuntiniai nebuvo siųsti jums, skelbiantys Mano apreiškimus ir perspėjantys apie šią ateinančią jūsų Dieną?“ Jie atsakys: „Mes liudijame prieš save.“ Šio pasaulio gyvenimas suviliojo juos, tad jie liudys prieš save, kad buvo atmetę tikėjimą.

131 Taip yra, nes tavo Viešpats nesunaikins miesto gyventojų dėl jų piktadarybių pirmiausia neperspėjęs jų.

132 Jiems bus paskirtas titulas pagal jų darbus. Tavo Viešpats yra dėmesingas tam, ką jie daro.

133 Tavo Viešpats yra Pilnai Apsirūpinantis, Maloningas. Jeigu panorės, Jis sunaikins jus ir pakeis jus kuo norės, taip pat, kaip užaugino jus iš kitų žmonių palikuonių.

134 Iš tiesų, ateina tai, kas buvo jums pažadėta. Jūs negalite nuo to pabėgti.

135 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Mano tauta! Elkitės pagal savo būdą, aš elgsiuosi pagal savąjį. Jūs sužinosite, kas laimingai grįš į ˹Ateinančio gyvenimo˺ namus.“ Piktadariai nebus sėkmingi.

136 Jie paskiria Alachui dalį pasėlių ir galvijų, kuriuos Jis sukūrė, sakydami: „Ši dalis yra Alachui“ – taip jie teigia! – „o ši dalis yra mūsų stabams.“ Bet ką jie priskiria stabams, nepasiekia Alacho, o ką jie priskiria Alachui, pasiekia stabus.[1] Koks piktas yra jų sprendimas.

[1] Mekos stabmeldžiai paskyrę tam tikrą žemės dalį Dievui ir kitą stabams rūpindavosi tik stabams skirta žemės dalimi, teigdami, jog stabams yra reikalinga pagalba, o Dievas gali apsieiti be jos. Taip pat paskyrę gyvulį Dievui ir kitą gyvulį stabui, dėl tos pačios priežasties, alkio metu jie paskersdavo Dievui paskirtą gyvulį, bet neliesdavo paskirto stabui.

137 Taip pat daugeliui stabmeldžių jų pikti bendražygiai padarė vaikų žudymą patraukliu, nuvesdami juos į susinaikinimą ir painiavą jų tikėjime. Jei Alachas norėtų, jie nebūtų to darę. Tad palik juos ir jų išgalvotas melagystes.

138 Jie sako: „Šie galvijai ir pasėliai yra draudžiami; tik tie, kuriems leidžiame, gali juos valgyti“ – taip jie teigia! Dalį galvijų jie atleidžia nuo darbų ir kitus jie paskerdžia ne Alacho vardu, priskirdami Jam melagingus ˹nurodymus˺. Jis atlygins jiems už jų melagystes.

139 Jie sako: „Šių galvijų palikuonys yra skirti mūsų vyrams ir uždrausti mūsų moterims. Tačiau jeigu jie gimsta negyvi, moterys gali gauti jų dalį.“ Jis nubaus juos už tai, ką Jam priskiria. Jis yra Išmintingas, Visa Žinantis.

140 Pralaimėjo tie, kurie nužudė savo vaikus būdami kvailiais ir neišmanėliais ir uždraudė tai, ką Alachas jiems suteikė, pramanydami apie Jį melus. Iš tiesų, jie yra paklydę ir nėra vedami.

141 Tai Jis sutveria sodus ˹su augalais˺ – kai kurie jų paremti, o kiti ne – ir su palmėmis bei skirtingų rūšių pasėliais, alyvmedžiais ir granatmedžiais – panašių ˹forma˺, bet skirtingų ˹skoniu˺. Valgykite vaisius, augančius jame, ir sumokėkite paskirtą ˹išmaldos mokesčio˺ sumą derliaus metu. Bet nebūkite švaistūnai. Iš tiesų, Alachas nemėgsta švaistūnų.

142 Kai kurie galvijai yra tinkami darbui, o kiti maistui. Valgykite tai, ką Alachas suteikė jums, ir nesekite Šėtono pėdomis. Iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.

143 Aštuoni gyvūnai ˹keturiomis˺ poromis ˹buvo duoti jums˺: pora avių ir pora ožkų – klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar Jis uždraudė du patinus, dvi pateles, ar tai, kas yra įsčiose dviejų patelių? Atsakykite man, tai žinodami, jei sakote tiesą.“ –

144 bei pora kupranugarių ir pora galvijų. Klausk jų: „Ar Jis uždraudė du patinus, dvi pateles, ar tai, kas yra įsčiose dviejų patelių? Ar buvote liudininkais, kai Alachas davė šį nurodymą?“ Kas daro didesnę piktadarystę už tą, kuris pramanė apie Alachą melą, nepagrįstą žiniomis, paklaidinimui žmonių? Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

145 Sakyk: „Tame, kas buvo man apreikšta, aš nematau nieko draudžiamo, išskyrus dvėselieną, tekantį kraują, kiaulieną – iš tiesų, tai yra nešvaru – ir tai, kas buvo nuodėmingai paskersta ne Alacho vardu. Bet jeigu esate būtinybėje, ne vedami troškimo ir neperžengdami būtinos ribos, tada jūsų Viešpats yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

146 O judėjams Mes uždraudėme visus gyvūnus neskeltomis kanopomis bei riebalus galvijų ir avių, išskyrus tuos, kurie yra jų nugarose ir viduriuose, arba susimaišę su kaulais. Taip Mes atlyginome jiems už nepaklusnumą. Iš tiesų, Mes esame Teisūs.

147 Jeigu jie atmeta tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, sakyk: „Jūsų Viešpats turi beribę malonę, bet Jo bausmė nebus nukreipta nuo piktadarių.“

148 Stabmeldžiai ginčysis: „Jeigu tai būtų Alacho valia, nei mes, nei mūsų protėviai negarbintume stabų vietoj Alacho ir nedraustume nieko ˹prieš Jo valią˺.“ Taip pat ir buvę anksčiau jų atmetė tiesą, iki Mūsų bausmė užklupo juos. Klausk jų: „Ar turite įrodymą, kurį galite mums parodyti? Jūs sekate spėlionėmis ir kalbate tik melagystes.“

149 Sakyk: „Alachui priklauso įtikinamas įrodymas. Jeigu Jis panorėtų, atvestų jus visus ˹į tiesų kelią˺.“

150 Sakyk: „Atveskite liudininkus paliudyti, jog Alachas visa tai uždraudė.“ Jeigu jie paliudys, jūs neliudykite su jais. Nesekite troškimais tų, kurie neigia Mūsų apreiškimus, netiki Ateinančiuoju gyvenimu ir laiko kitus lygiais greta Viešpaties savo.

151 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ateikite! Aš pranešiu jums apie tai, ką jūsų Viešpats uždraudė. ˹Jis įsakė˺: negarbinti vietoj Jo nieko, būti gerais tėvams, nežudyti savo vaikų dėl skurdo baimės“ – Mes aprūpinsime jus ir juos – „laikytis atokiai nuo nešvankybių, atvirų ir slaptų, ir neatimti gyvybės, padarytos Alacho šventa, išskyrus teisėtu įstatymu. Jis įsakė tai jums, galbūt susimąstysite.“

152 Nesiartinkite prie našlaičio turto, nebent norėdami jį padidinti, iki jie sulauks pilnametystės. Pilnai matuokite ir sverkite teisingai. Mes nereikalaujame iš žmogaus daugiau, negu jis gali pakelti. Kai teisiate ar liudijate, būkite teisūs, net jeigu tai liestų jūsų artimąjį. Ištesėkite pažadus, kuriuos davėte Alacho vardu. Jis įsako jums visa tai, galbūt susivoksite.

153 Iš tiesų, tai yra Mano kelias – tiesus. Sekite juo, bet nesekite kitais takais, nes paklysite nuo Jo tako. Jis įsako jums tai, galbūt tapsite dievobaimingi.

154 Taip pat Mes davėme Mozei Raštą, išpildydami ˹Mūsų palankumą˺ darančiam gera, paaiškindami detaliai visus reikalus ir kaip vadovą ir malonę, kad jie patikėtų susitikimu su savo Viešpačiu.

155 Tai yra palaimintas Raštas, kurį apreiškėme. Tad sekite juo ir bijokite Alacho, kad jums būtų suteikta malonė.

156 Jūs, ˹stabmeldžiai˺, negalite ir toliau sakyti: „Raštas buvo atskleistas tik dviem grupėms [t.y. judėjams ir krikščionims] anksčiau mūsų, ir mes nežinome apie jo mokymus.“

157 Ir taip pat negalite dabar sakyti: „Jeigu Raštas būtų mums atskleistas, būtume teisiau vedami nei jie.“ Dabar atėjo pas jus iš jūsų Viešpaties aiškus įrodymas – vadovas ir malonė. Kas tada daro didesnį piktą už neigiančius Alacho apreiškimus ir nusisukančius nuo jų? Mes atlyginsime nusigręžiantiems nuo Mūsų apreiškimų baisia bausme, nuo kurios jie nusigręždavo.

158 Ar jie laukia, kol pas juos ateis angelai, arba tavo Viešpats, arba tavo Viešpaties ženklai? Dieną, kai Jo ženklai bus duoti, nesuteiks naudos tikėjimas anksčiau netikėjusiems ir tiems, kurie neįgijo nieko gero savo tikėjimu.[1] Sakyk: „Laukite! Mes irgi laukiame.“

[1] T.y. tie, kurie priėmę tikėjimą elgėsi nuodėmingai ir neatgailavo už savo nuodėmes.

159 Iš tiesų, tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, nesi atsakingas už padalijusius savo religiją ir susiskirsčiusius į sektas. Jų reikalai yra palikti Alachui. Jis praneš jiems apie tai, ką jie darė.

160 Kas padaro gera – gaus dešimt kartų daugiau, bet kas padaro bloga – bus nubaustas tik už vieną kartą. Niekas nebus nuskriaustas.

161 Sakyk: „Iš tiesų, mano Viešpats atvedė mane į tiesų kelią, religiją teisingą, tikėjimą Abraomo, teisingai tikinčio, kuris nebuvo vienas iš stabmeldžių.“

162 Sakyk: „Iš tiesų, mano malda, garbinimas, gyvenimas ir mirtis yra skirta Alachui – Viešpačiui pasaulių.

163 Jis neturi partnerių. Tai yra man įsakyta ir aš esu pirmasis iš atsidavusių Jam.“

164 Sakyk: „Ar turėčiau siekti kito viešpaties nei Alachas, kai Jis yra Viešpats visko?“ Kiekviena siela yra atsakinga tik už savo pačios veiksmus; jokia siela neneš nešulio kitos. Jūs visi galiausiai grįšite pas Viešpatį savo ir Jis praneš apie skirtumus jūsų.

165 Jis padarė jus žemėje įpėdiniais ir suteikė kai kuriems iš jūsų laipsnius aukštesnius nei kitų, kad išmėgintų jus tuo, ką jums davė. Iš tiesų, tavo Viešpats yra greitas bausmėje ir Jis yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!