92. Naktis
Ši, Mekos laikotarpio sūra, savo tonu ir tematika yra panaši į ankstesniąją. Joje pridedama, jog Dievas palengvins gėrio kelią jį pasirinkusiems, bet taip pat palengvins kelią į blogį, pasirinkusiems piktadarystes. Sūra baigiasi aprašymu dievobaimingo žmogaus, kuris, anot Korano aiškintojų, buvo Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, bendražygis Abū Bakras.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
1 Prisiekiu užklojančia naktimi,
2 ir nušvintančia diena,
3 ir sukūrusiu vyrą ir moterį!
4 Jūsų siekiai skirtingi!
5 Tas, kuris aukojo ir buvo dievobaimingas,
6 ir patvirtino tai, kas gražiausia, –
7 Mes palengvinsim jam link lengviausio.
8 O tam, kuris šykštavo, manydamas, kad jam nieko nereikia,
9 neigdamas tai, kas gražiausia, –
10 Mes palengvinsim jam link sunkiausio.
11 Turtai jam nepadės, kai jis garmės ˹Pragaran˺.
12 Iš tiesų, tai Mes vedame ˹tiesiu keliu˺.
13 Iš tiesų, Mums priklauso gyvenimas Ateinantis ir pirmas.
14 Perspėjau jus Ugnimi liepsnojančia!
15 Pateks į ją tik pats nelaimingiausias,
16 melavęs apie tiesą ir nusigręžęs.
17 Tačiau nutolintas nuo Ugnies bus dievobaimingas,
18 dalinęs savo turtą tam, kad apsivalytų,
19 kiekvieną malonę atlyginęs visiškai,
20 trokštantis tik malonės Viešpaties Aukščiausiojo.
21 Jis bus patenkintas tikrai.