89. Aušra
Šioje sūroje, apreikštoje Mekos laikotarpiu, pabrėžiama, kad praeities tironams buvo įvykdytas teisingumas. Taip arabų stabmeldžiams bei visiems engiantiems tikinčiuosius pasakoma, jog ir jie nepabėgs nuo teisingumo ir jiems skirto likimo. Piktadariai Teismo Dieną gailėsis savo darbų, o geradariai bus laimingi. Nesidalinantys Dievo dovanomis yra kritikuojami šioje (17–20 eilutės) ir sekančioje sūroje (90:11–16).
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
1 Prisiekiu aušra,
2 ir dešimčia naktų,
3 ir lyginiais bei nelyginiais,
4 ir naktimi, kai ji praslenka!
5 Ar neužtenka šių priesaikų turinčiam supratimą?
6 Ar nematei, kaip pasielgė tavo Viešpats su adiečiais
7 iš Irãmo miesto su didinga kolonada,
8 neturinčia prilygstančių jokiuose kraštuose?
9 Ir samūdiečiais, iškalusiais slėnyje ˹savo namus˺ uolose?
10 Ir su Faraonu, stulpų valdovu?
11 Jie peržengdavo visas ribas kraštuose,
12 platindami juose nedorybę.
13 Tad užklupo tavo Viešpats juos su bausmės rykšte.
14 Iš tiesų, tavo Viešpats yra budrus.
15 Kai žmogus yra išbandomas savo Viešpaties dosnumu ir malonėmis, jis sako: „Mano Viešpats pagerbė mane!“
16 Bet kai jis yra išbandomas nepritekliumi, sako: „Mano Viešpats pažemino mane!“
17 Ne! Jūs negerbiat našlaičio,
18 neraginat vieni kitų pamaitinti neturtėlį,
19 godžiai ryjate ˹kitų˺ palikimą
20 ir mylite turtus meile aistringa.
21 Ne! Kai žemė bus sutrinta vėl ir vėl,
22 ir ateis tavo Viešpats ir angelai, eilėmis eilėmis,
23 ir bus parodytas Pragaras tądien – tądien prisimins žmogus, ˹dėl ko buvo įspėtas˺. Tačiau kokia jam nauda iš prisiminimo tada?
24 Jis tars: „Jei tik būčiau pasiruošęs ką nors savo ˹Ateinančiam˺ gyvenimui!“
25 Tądien niekas neskirs jam bausmės, kokią Jis skiria,
26 ir niekas nesukaustys jo grandinėmis, kokiomis Jis sukausto.
27 Siela ramioji!
28 Grįžk pas savo Viešpatį patenkinta, kai tavo Viešpats patenkintas tavimi.
29 Įženk į Mano tarnų ratą
30 ir ženk Mano Rojun!