88. Sukrečiantis įvykis
Šioje Mekos laikotarpio sūroje palyginamas tikinčiųjų ir netikinčiųjų likimas Teismo Dieną. Netikintieji peikiami už nesugebėjimą matyti Dievo ženklų Jo kūrinijoje, kuriuos galima pamatyti beveik visur. Sūra baigiasi paskatinimu Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, primindama, kad jis yra tik įspėjimo davėjas, o su jį atmetusiais žmonėmis atsiskaitys pats Dievas.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
1 Ar pasiekė tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, pasakojimas apie Sukrečiantį įvykį?
2 Vienų veidai tądien pažeminti,
3 sunkaus darbo alinami, išsekę.
4 Jie degs Ugnyje liepsnojančioje
5 ir bus girdomi iš šaltinio verdančio.
6 Nebus jiems maisto, išskyrus nuodingus spygliuočius,
7 kurie nesotina ir nemalšina alkio.
8 Kitų veidai tądien laimingi,
9 savo pastangomis patenkinti,
10 Rojuje išaukštintame,
11 kur nesigirdės tuščiažodžiavimų.
12 Juose bus srūvanti versmė,
13 iškelti krėslai,
14 paruoštos taurės,
15 išrikiuotos pagalvės
16 ir kilimai patiesti.
17 Ar jie nepasižiūri į kupranugarius, kaip jie sutverti,
18 ir kaip dangus išaukštintas,
19 ir kaip kalnai įtvirtinti,
20 ir kaip žemė išskleista?
21 Tad primink! Iš tiesų, tavo pareiga yra priminti!
22 Tu nesi jų valdytojas.
23 O nusigręžiančius ir atmetančius tikėjimą –
24 juos nubaus Alachas bausme didžiausia!
25 Pas Mus jie sugrįš
26 ir su Mumis jie atsiskaitys.