88. Sukrečiantis įvykis
Šioje Mekos laikotarpio sūroje yra palyginamas tikinčiųjų ir netikinčiųjų likimas Teismo Dieną. Netikintieji yra peikiami už nesugebėjimą matyti Dievo ženklų Jo kūrinijoje, kuriuos galima pamatyti beveik visur. Sūra baigiasi paskatinimu Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, primindama, jog jis yra tik įspėjimo davėjas, o su jį atmetusiais atsiskaitys pats Dievas.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
1 Ar pasiekė tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, pasakojimas apie Sukrečiantį įvykį?
2 Vienų veidai tądien bus pažeminti,
3 sunkaus darbo alinami, išsekę.
4 Jie degs Ugnyje liepsnojančioje
5 ir bus girdomi iš šaltinio verdančio.
6 Nebus jiems maisto, išskyrus nuodingus spygliuočius,
7 kurie nesotina ir nemalšina alkio.
8 Kitų veidai tądien laimingi,
9 savo pastangomis patenkinti,
10 Rojaus soduose išaukštintuose,
11 kur nesigirdės tuščiažodžiavimų.
12 Juose bus srūvanti versmė,
13 iškelti krėslai,
14 paruoštos taurės,
15 išrikiuotos pagalvės
16 ir kilimai patiesti.
17 Ar jie nepasižiūri į kupranugarius, kaip jie sutverti?
18 Ir į dangų, kaip jis išaukštintas?
19 Ir į kalnus, kaip jie įtvirtinti?
20 Ir į žemę, kaip ji išskleista?
21 Tad primink! Iš tiesų, tavo pareiga yra priminti!
22 Tu nesi jų valdytojas.
23 O nusigręžiančius ir atmetančius tikėjimą –
24 juos nubaus Alachas bausme didžiausia!
25 Pas Mus jų sugrįžimas
26 ir pas Mus jų atsiskaitymas.