84. Atsivėrimas
Ši Mekos laikotarpio sūra, pavadinta pagal pirmąją eilutę, yra trijų ankstesnių sūrų kulminacija, užbaigianti jų pagrindinę temą apie Prikėlimo Dieną. Joje primenama apie milžinišką Dievo galią ir tai, jog Jam mūsų Prikėlimas Teismo Dieną bus vieni niekai. Dangaus ir žemės paklusimas Dievo įsakui šioje sūroje pateikiamas priešpriešoje pasipūtusių netikinčiųjų nepaklusnumui.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
1 Kai dangus atsivers
2 ir paklus savo Viešpačiui, kaip jam priklauso,
3 ir kai žemė bus išlyginta
4 ir ištuštėdama išmes viską, kas joje,
5 ir paklus savo Viešpačiui, kaip jai priklauso.
6 Žmonija! Tu veržiesi pas savo Viešpatį veržliai ir tu Jį sutiksi!
7 Kam bus jo įrašas įteiktas į dešinę,
8 su tuo bus lengvai atsiskaityta
9 ir sugrįš jis pas savo žmones džiaugsmingas.
10 O kam bus jo įrašas įteiktas iš už nugaros,
11 tas šauksis sau pražūties,
12 žengdamas Liepsnon.
13 Jis tarp savo žmonių buvo džiaugsmingas,
14 galvojantis, kad negrįš ˹pas Alachą˺.
15 Taip! Jo Viešpats jį matė.
16 Ne! Prisiekiu prieblandos žara,
17 naktimi ir tuo, ką ji apgaubia,
18 bei pilnatimi –
19 jūs keliausite iš vienos būsenos į kitą![1]
[1] T. y. žmogus „keliaus“ iš gyvenimo į mirtį ir iš mirties į Ateinantį gyvenimą.
20 Kas jiems yra, kad jie nepriima tikėjimo
21 ir, kai jiems skaitomas Koranas, nepuola kniūbsčia?
22 Taip! Netikintieji tai neigia,
23 bet Alachas žino geriau, ką jie slepia.
24 Tad duok jiems gerą žinią apie skausmingą bausmę,
25 išskyrus priėmusius tikėjimą ir dariusius gera – jiems skirtas atlygis neišsenkantis!