67. Valdžia

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Palaimintas Tas, Kurio Rankoje visa valdžia – Jis yra Galintis Viską –

2 Kuris sukūrė mirtį ir gyvybę, kad išmėgintų, kurie jūsų bus geriausi darbuose – Jis yra Visa Galintis, Atleidžiantis –

3 Kuris sukūrė septynis dangus, vieną virš kito. Tu nematai kūrinijoje Maloningojo jokio trūkumo. Pažiūrėk darsyk! Ar matai nors kokį įtrūkimą?

4 Tada dar ir darsyk pažiūrėk – tavo žvilgsnis grįš nusižeminęs ir nuvargęs.

5 Išties Mes išpuošėme žemiausią dangų žvaigždėmis ir padarėme jas sviediniais šėtonams ˹užmėtyti˺ bei paruošėme jiems bausmę Liepsnos.

6 Tie, kurie atmetė savo Viešpatį, kentės Pragaro bausmę. Koks siaubingas tai kelionės tikslas!

7 Kai bus Pragaran įmesti, jie girdės ˹siaubingą˺ Pragaro kvėpavimą jam užverdant,

8 beveik pratrūkstant iš pykčio. Kiekvieną kartą, kai minia bus įmesta, jo saugotojai tars: „Ar neatėjo pas jus įspėjimo davėjas?“

9 Jie atsakys: „Taip, jis atėjo pas mus, bet mes laikėme jį melagiu ir tarėme: ‘Alachas neapreiškė nieko. Jūs esate smarkiai paklydę.’“

10 Jie pridurs: „Jeigu būtume pasiklausę ir susimąstę, nebūtume tarp gyventojų Liepsnos!“

11 Tad jie pripažins savo nuodėmes. Tegul traukiasi šalin Liepsnos gyventojai!

12 Iš tiesų, bijojusieji savo Viešpaties Jo nematydami gaus atleidimą ir atlygį didį.

13 Ar kalbate slapčiomis, ar atvirai – Jis žino jūsų slapčiausias mintis.

14 Kaip Jis galėtų nežinoti Savo paties kūrinijos? Jis yra Subtilus,[1] Visa Suprantantis.

[1] Dievo santykiai su kūrinija yra subtilūs, dažnai nepastebimi, tačiau artimi.

15 Jis išlygino jums žemę, tad keliaukite joje ir valgykite iš jos aprūpinimo. Pas Jį būsite prikelti.

16 Ar jaučiatės saugūs, kad Esantis danguje neprivers žemės jus praryti jai sudrebėjus?

17 O gal jaučiatės saugūs, kad Esantis danguje neužlies jūsų akmenų audra? Jūs sužinosite, koks buvo Mano įspėjimas!

18 Išties buvusieji anksčiau jų taip pat neigė. Tad koks ˹baisus˺ buvo Mano atsakas.

19 Ar jie nematė paukščių virš savęs, išskleidžiančių ir suskleidžiančių savo sparnus? Tik Maloningasis laiko juos ˹danguje˺. Iš tiesų, Jis yra Matantis Viską!

20 Kokia galia gali jums padėti be Maloningojo? Atmetusieji tikėjimą yra apsigavę!

21 Kas jus aprūpins, jeigu Jis sulaikys Savo aprūpinimą? Ne! Jie įklimpę savo pasididžiavime ir tiesos neapkentime.

22 Kas yra geriau vedamas: ropojantis veidu žemyn, ar tiesiai einantis tiesiu keliu?

23 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jis sutvėrė jus ir davė klausą, regą ir protą. Mažai esate dėkingi.“

24 Sakyk: „Jis paskleidė jus žemėje ir pas Jį būsite surinkti.“

25 Jie klausia: „Kada šis pažadas bus ištesėtas, jei esate teisūs?“

26 Sakyk: „Tik Alachas tai žino. Iš tiesų, aš esu tik aiškaus įspėjimo davėjas.“

27 Kai jie matys tai artėjant,[1] atmetusiųjų tikėjimą veidai taps tamsūs ir jiems bus tarta: „Štai – ko jūs šaukėtės!“[2]

[1] T. y. savo bausmę.

[2] Netikintieji reikalavo Pranašo, kad jiems būtų atsiųsta bausmė, dėl kurios buvo įspėjami.

28 Sakyk: „Pagalvokite – nepaisant to, ar Alachas sunaikins mane ir mano pasekėjus ar suteiks mums malonę – kas apsaugos netikinčiuosius nuo skausmingos bausmės?“

29 Sakyk: „Jis yra Maloningasis. Į Jį mes tikime ir Juo pasikliaujame. Jūs sužinosite, kas yra aiškiai paklydęs.“

30 Sakyk: „Pagalvokite, jeigu jūsų vanduo susigertų į žemę, kas jums suteiktų šaltinio vandens?“