68. Rašiklis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

17 Iš tiesų, Mes išmėginome juos kaip ir sodo šeimininkus, prisiekusius, kad nuims derlių ryte,

18 nepagalvojant apie Alacho valią.

19 Tad nelaimė užklupo jų sodą iš tavo Viešpaties, jiems bemiegant

20 ir jis patapo pelenais.

21 Ryte jie sušuko vieni kitiems:

22 „Eikite anksti imti derlių, jeigu norite nuskinti ˹visus˺ vaisius.“

23 Tad jie iškeliavo, kalbėdami tylomis:

24 „Neleiskite nė vienam varguoliui žengti jūsų sodan šiandien.“

25 Jie išvyko ryte, užtikrintai siekdami savo tikslo,

26 bet pamatę sodą sušuko: „Iš tiesų, mes esame paklydę!

27 Ne! Mes netekome ˹pragyvenimo šaltinio˺.“

28 Išmintingiausias jų tarė: „Argi nesakiau jums aukštinti Alacho?“

29 Jie atsakė: „Išaukštintas yra mūsų Viešpats! Mes buvome piktadariai.“

30 Tada jie atsigręžė vieni į kitus, kaltindami.

31 Jie tarė: „Vargas mums! Mes peržengėme ribas.

32 Galbūt mūsų Viešpats duos mums geriau už tai. Iš tiesų, į Viešpatį mes gręžiame savo viltis.“

33 Tokia yra bausmė. Bet bausmė Ateinančiame gyvenime bus didesnė, jeigu jie tai žinotų.

34 Iš tiesų, dievobaimingi turės pas savo Viešpatį malonės Rojaus sodus.

35 Ar galėtume Mes sulyginti paklūstančius sulig nusikaltėliais?

36 Kas jums yra? Kaip jūs teisiate?

37 Ar turite raštą, kuriame skaitote,

38 jog turėsite tai, ką pasirenkate?

39 O gal sudarėte priesaiką su Mumis iki Teismo Dienos, kad gausite, ko panorėsite?

40 Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺, kuris jų gali tai garantuoti?

41 O gal jie turi partnerius ˹greta Alacho˺? Tegul jie atveda savo partnerius, jeigu sako tiesą.

42 Dieną, kai atsivers sunkumai[1] ir jie bus pakviesti pulti kniūbsčia, ˹atmetę tikėjimą˺ negalės to padaryti,

1 Nūn.[1] Prisiekiu rašikliu ir tuo, ką jie rašo!

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

2 Tavo Viešpaties malone, tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, nesi beprotis.

3 Iš tiesų, tau priklauso nesibaigiantis atlygis.

4 Iš tiesų, tu esi išskirtinio charakterio.

5 Greitai tu ir jie matys,

6 kuris iš jūsų yra išprotėjęs.

7 Iš tiesų, tavo Viešpats žino geriau, kas yra nuklydęs nuo Jo tako ir kas yra vedamas teisingai.

8 Tad nepaklusk atmetusiems tiesą!

9 Jie trokšta, kad taptum nuolaidus ˹jiems˺ ir kad tada jie taptų nuolaidžiais ˹tau˺.

10 Nepaklusk dažnai prisiekiančiam, beverčiam,

11 šmeižikui, apkalbinėtojui,

12 sulaikančiam gera, peržengiančiam ribas, nedoram,

13 žiauriam, ir virš viso to – apsimetėliui,

14 vien todėl, nes jis turi turto ir vaikų.

15 Kai Mūsų apreiškimai yra skaitomi jam, jis sako: „Tai tėra pasakos senovės.“

16 Mes pažymėsime jo snukį![1]

[1] Šios eilutės kalba apie Valyd ibn Mughyra, Mekos stabmeldį, pasižymėjusį priešiškumu islamui. Badro mūšio metu jam buvo nukirsta nosis.

[1] Verčiant tiesiogiai: „Kai bus atverta ˹Dievo˺ blauzda“. Pagal al-Ṭabarī paaiškinimą, blauzdos atvėrimas arabų kalboje išreiškia siaubą ir sunkumą.

43 nudelbtomis akimis, pažeminti. Jie buvo kviečiami pulti kniūbsčia, jiems galint ˹tai padaryti˺.

44 Palik atmetusius šią žinią Man. Mes nuvesime juos į sunaikinimą, žingsnis po žingsnio, keliais, kurių jie nesupras.

45 Aš atidedu ˹pabaigą˺ jiems trumpam. Iš tiesų, Mano planas yra tvirtas.

46 Ar tu prašai jų atlygio, kuris palieka juos skolose?

47 O gal jie žino nematomą ir jį užsirašo?

48 Tad būk kantrus dėl tavo Viešpaties sprendimo ir nebūk kaip bendražygis banginio, besišaukiantis ˹Alacho˺ nelaimėje.[1]

[1] Ši eilutė kalba apie pranašą Jὸna, tebūnie jam taika. Detaliau apie jo istoriją žr.: 21:87, 37:139–148.

49 Jeigu ne Alacho malonė parodyta jam, jis būtų kaltas ir išmestas atvirame krante.

50 Bet jo Viešpats pasirinko jį ir padarė teisinguoju.

51 Iš tiesų, netikintieji, beveik priverčia tave paslysti savo žvilgsniais, išgirdę priminimą, ir sako: „Iš tiesų, jis yra beprotis.“

52 Bet tai yra tik priminimas pasauliams!