68. Rašiklis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

17 Iš tiesų, Mes išmėginome juos kaip ir sodo šeimininkus, prisiekusius, kad nuims derlių ryte,

18 bet nepagalvojusius apie Alacho valią.

19 Tad nelaimė užklupo jų sodą iš tavo Viešpaties jiems bemiegant

20 ir jis patapo pelenais.

21 Ryte jie sušuko vieni kitiems:

22 „Eikite anksti imti derlių, jeigu norite nuskinti ˹visus˺ vaisius.“

23 Tad jie iškeliavo, kalbėdami patylomis:

24 „Neleiskite nė vienam varguoliui žengti jūsų sodan šiandien.“

25 Jie išvyko ryte, užtikrintai siekdami savo tikslo,

26 tačiau pamatę sodą sušuko: „Iš tiesų, mes esame paklydę!

27 Ne! Mes netekome ˹pragyvenimo šaltinio˺.“

28 Išmintingiausias jų tarė: „Argi neraginau jūsų aukštinti Alachą?“

29 Jie atsakė: „Išaukštintas mūsų Viešpats! Mes buvome piktadariai.“

30 Tada jie ėmė kaltinti vieni kitus.

31 Jie tarė: „Vargas mums! Mes peržengėme ribas.

32 Galbūt mūsų Viešpats duos mums geriau už tai. Iš tiesų, į Viešpatį mes gręžiame savo viltis.“

33 Tokia yra bausmė, o bausmė Ateinančiame gyvenime bus didesnė, jeigu jie tai žinotų.

34 Iš tiesų, dievobaimingieji turės iš savo Viešpaties malonės Rojaus sodus.

35 Ar galėtume Mes sulyginti paklūstančius sulig nusikaltėliais?

36 Kas jums yra? Kaip teisiate?

37 Ar turite raštą, kuriame skaitote,

38 jog turėsite tai, ką pasirenkate?

39 O gal sudarėte priesaiką su Mumis iki Prikėlimo Dienos, kad gausite, ko panorėsite?

40 Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺, kuris jų gali tai garantuoti?

41 O gal jie turi partnerius ˹greta Alacho˺? Tegul jie atveda savo partnerius, jeigu yra teisūs.

42 Dieną, kai atsivers sunkumai[1] ir jie bus pakviesti pulti kniūbsčia, ˹atmetusieji tikėjimą˺ negalės to padaryti,

1 Nūn.[1] Prisiekiu rašikliu ir tuo, ką jie rašo![2]

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

[2] Šioje eilutėje prisiekiama angelais, užrašančiais visus žmogaus darbus.

2 Tavo Viešpaties malone, tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, nesi beprotis.

3 Iš tiesų, tau priklauso nesibaigiantis atlygis.

4 Iš tiesų, tu esi išskirtinio charakterio.

5 Greitai tu ir jie matys,

6 kuris iš jūsų išprotėjęs.

7 Iš tiesų, tavo Viešpats žino geriau, kas nuklydęs nuo Jo tako ir kas vedamas teisingai.

8 Tad nepaklusk neigiantiems ˹tiesą˺!

9 Jie trokšta, kad taptum nuolaidus ˹jiems˺, ir kad tada jie taptų nuolaidūs ˹tau˺.

10 Nepaklusk dažnai prisiekiančiam, niekingam,

11 šmeižikui, apkalbinėtojui,

12 sulaikančiam gera, peržengiančiam ribas, nedoram,

13 žiauriam, ir virš viso to – apsimetėliui,

14 vien todėl, kad jis turi turto ir vaikų!

15 Kai Mūsų apreiškimai yra skaitomi jam, jis sako: „Tai tėra pasakos senovės.“

16 Mes pažymėsime jo snukį![1]

[1] Šios eilutės kalba apie Valyd ibn Mughyra, Mekos stabmeldį, pasižymėjusį priešiškumu islamui. Badro mūšio metu jam buvo nukirsta nosis.

[1] Verčiant pažodžiui: „Kai bus atverta ˹Dievo˺ blauzda“. Anot al-Ṭabarī paaiškinimo, arabų kalboje blauzdos atvėrimas išreiškia siaubą ir sunkumą.

43 nudelbtomis akimis, pažeminti. Jie buvo kviečiami pulti kniūbsčia, jiems galint ˹tai daryti˺.

44 Palik Man atmetusius šią žinią. Mes nuvesime juos į sunaikinimą, žingsnis po žingsnio, keliais, kurių jie nesupras.

45 Aš atidedu ˹pabaigą˺ jiems trumpam. Iš tiesų, Mano planas yra tvirtas.

46 Ar tu prašai iš jų atlygio, kuris palieka juos skolose?

47 O gal jie žino nematomą ir jį užsirašo?

48 Tad būk kantrus dėl tavo Viešpaties sprendimo ir nebūk kaip bendražygis banginio, besišaukiantis ˹Alacho˺ nelaimėje.[1]

[1] Ši eilutė kalba apie pranašą Jὸną, tebūnie jam taika (žr. 21:87, 37:139–148).

49 Jeigu ne Alacho malonė parodyta jam, jis būtų kaltas ir išmestas atvirame krante.

50 Tačiau jo Viešpats pasirinko jį ir padarė teisuoliu.

51 Iš tiesų, netikintieji beveik priverčia tave paslysti savo žvilgsniais, išgirdę priminimą, ir sako: „Iš tiesų, jis yra beprotis.“

52 Bet tai tik priminimas pasauliams!