66. Uždraudimas

Šioje Medinos laikotarpio sūroje aptariama dalis Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, šeimyninio gyvenimo. Jis lankydavo savo žmonas vakarais, kiekvienai skirdamas vienodai laiko, tačiau kartą užtruko pas vieną žmoną ilgiau nei įprasta, nes buvo pavaišintas mėgstamu medumi. Tai sukėlė kitų dviejų žmonų pavydą, kurios susitarė po užsitęsusio apsilankymo pasakyti Pranašui, kad iš jo burnos sklinda blogas kvapas. Kadangi Pranašas nemėgo blogų kvapų, po šio incidento jis prisiekė niekada nebevalgyti medaus. Sūros pabaigoje duodami pavyzdžiai iš kitų moterų gyvenimo. Taip pateikiamos pamokos Pranašo žmonoms ir visoms tikinčiosioms.

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

11 Alachas pateikia palyginimą priėmusiems tikėjimą apie žmoną Faraono, kai ji tarė: „Mano Viešpatie! Pastatyk man namą Rojuje greta Savęs, apsaugok mane nuo Faraono ir jo ˹piktų˺ darbų, ir išgelbėk mane nuo piktadarių.“

12 Ir ˹palyginimą apie˺ Mariją, Imrãno dukrą, kuri saugojo savo skaistumą, tad Mes įkvėpėme jai iš Savo Dvasios[1]. Ji patvirtino savo Viešpaties žodžius ir Jo Raštus, ir buvo atsidavusi ˹Alachui˺.

1 Pranaše! Kodėl draudi sau tai, ką leido Alachas, siekdamas savo žmonų malonės? Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

2 Alachas jau nurodė jums, kaip išpirkti savo priesaikas.[1] Alachas yra jūsų Globėjas. Jis yra Visa Žinantis, Išmintingas.

[1] Tai buvo nurodyta 5:89.

3 ˹Atminkite, kai˺ Pranašas patikėjo paslaptį vienai savo žmonų, o ji atskleidė ją ˹kitai˺, ir Alachas pranešė jam tai. Pranašas atskleidė jai dalį jos pokalbio, o kitą dalį nutylėjo. Kai jis pranešė jai apie tai, ji paklausė: „Kas tau apie tai pasakė?“ Jis atsakė: „Visa Žinantis, Visa Suprantantis man tai pasakė.“

4 ˹Bus geriau­˺, jeigu judvi atgailausite Alachui, nes judviejų širdys nuklydo. Bet jeigu ˹ir toliau˺ bendradarbiausite prieš Pranašą – tai Alachas yra jo Globėjas, bei Gabrielius, teisuoliai iš tikinčiųjų ir angelai – visi jo padėjėjai.

5 Galbūt, jeigu jis išsiskirs su jumis, jo Viešpats pakeis jus geresnėmis žmonomis, paklusniomis ˹Alachui˺, tikinčiomis, atsidavusiomis, atgailaujančiomis, garbinančiomis ir pasninkaujančiomis – anksčiau ištekėjusiomis ar nekaltomis.

6 Tikintieji! Apsaugokite save ir savo šeimas nuo Ugnies, kurios kuras bus žmonės ir akmenys, prižiūrimos angelų, rūsčių ir griežtų – jie nenusižengia Alachui vykdydami Jo įsakymus, bet daro, kas jiems įsakyta.

7 ˹Netikintiesiems bus tarta˺: „Netikintieji! Nesiteisinkite šiandien. Tai tėra atlygis už jūsų darbus.“

8 Tikintieji! Gręžkitės į Alachą nuoširdžiai atgailaudami, kad jūsų Viešpats apvalytų jus nuo nuodėmių ir įleistų jus į Rojaus sodus, kuriuose teka upės – tądien, kai Alachas nepažemins Pranašo ir tų, kurie kartu su juo priėmė tikėjimą. Jų šviesa švytės prieš juos ir jų dešinėse. Jie tars: „Mūsų Viešpatie! Ištobulink mūsų šviesą ir atleisk mums. Iš tiesų, Tu esi Galintis Viską!“

9 Pranaše! Kovok su netikinčiaisiais ir veidmainiais ir būk griežtas jiems. Pragaras bus jų namai. Koks siaubingas kelionės tikslas!

10 Alachas pateikia palyginimą atmetusiems tikėjimą apie Nojaus ir Loto žmonas. Abi buvo ištekėjusios už Mūsų teisingų tarnų, bet išdavė juos,[1] tad jų vyrai nesuteikė joms naudos prieš Alachą nė kiek. Joms buvo tarta: „Ženkite Ugnin, kartu su kitais!“

[1] Loto ir Nojaus, tebūnie jiems taika, žmonos buvo netikinčios. Nojaus žmona, sužinojusi apie tikėjimą priėmusius asmenis, išduodavo juos stabmeldžiams, kad šie galėtų persekioti tikinčiuosius, o Loto žmona išdavė pranašą Lotą aplankiusius angelus.

[1] T. y. angelo Gabrieliaus.