66. Uždraudimas
Šioje Medinos laikotarpio sūroje aptariama dalis Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, šeimyninio gyvenimo. Jis lankydavo savo žmonas vakarais, kiekvienai skirdamas vienodai laiko. Tačiau kartą jis užtruko pas vieną žmonų ilgiau nei įprasta, nes buvo pavaišintas mėgstamu medumi. Tai sukėlė kitų dvejų žmonų pavydą, kurios susitarė po užsitęsusio apsilankymo pasakyti jam, kad jo burna turi blogą kvapą. Kadangi Pranašas nemėgo blogų kvapų, po šio incidento jis prisiekė niekada nebevalgyti medaus. Sūros pabaigoje yra duodami pavyzdžiai iš kitų moterų gyvenimo, pateikiami kaip pamokos Pranašo žmonoms ir visoms tikinčiosioms.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
11 Alachas pateikia palyginimą priėmusiems tikėjimą apie žmoną Faraono, kai ji tarė: „Mano Viešpatie! Pastatyk man namą Rojuje greta Tavęs, apsaugok mane nuo Faraono ir jo ˹piktų˺ darbų, ir išgelbėk mane nuo piktadarių.“
12 Ir ˹palyginimą apie˺ Mariją, Imrãno dukrą, kuri saugojo savo skaistumą, tad Mes įkvėpėme jai per Mūsų dvasią [t.y. angelą Gabrielių]. Ji patvirtino savo Viešpaties žodžius ir Jo Raštus, ir buvo atsidavusi ˹Allahui˺.
1 Pranaše! Kodėl draudi sau tai, kas yra leista Alacho, siekdamas savo žmonų malonės? Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!
2 Alachas jau nurodė jums, kaip išpirkti savo priesaikas.[1] Alachas yra jūsų Globėjas. Jis yra Visa Žinantis, Išmintingas.
[1] Tai buvo nurodyta 5:89.
3 ˹Atminkite, kai˺ Pranašas patikėjo paslaptį vienai savo žmonų, o ji atskleidė ją ˹kitai žmonai˺ ir Alachas pranešė jam tai. Pranašas padarė dalį jos pokalbio žinomu jai, o kitą pasiliko sau. Kai jis pranešė jai tai, ji paklausė: „Kas tau apie tai pasakė?“ Jis atsakė: „Visa Žinantis, Visa Suprantantis man tai pasakė.“
4 Jeigu judvi atgailausite Alachui ˹tai bus geriau˺, nes judviejų širdys nuklydo. Bet jeigu ˹ir toliau˺ bendradarbiausite prieš Pranašą – tai Alachas yra jo Globėjas, bei Gabrielius, teisingieji iš tikinčiųjų ir angelai – visi jo padėjėjai.
5 Galbūt, jeigu jis išsiskirs su jumis, jo Viešpats pakeis jus geresnėmis žmonomis, paklusniomis ˹Alachui˺, tikinčiomis, atsidavusiomis, atgailaujančiomis, garbinančiomis ir pasninkaujančiomis – anksčiau ištekėjusiomis ar nekaltomis.
6 Tikintieji! Apsaugokite save ir savo šeimas nuo Ugnies, kurios kuras yra žmonės ir akmenys, prižiūrimos angelų, rūsčių ir griežtų – jie nenusižengia Alachui vykdydami Jo įsakymus, bet daro, kas jiems įsakyta.
7 ˹Netikintiesiems bus tarta˺: „Netikintieji! Nesiteisinkite šiandien. Tai tėra atlygis už jūsų darbus.“
8 Tikintieji! Gręžkitės į Alachą nuoširdžiai atgailaudami, kad jūsų Viešpats apvalytų jūsų nuodėmes ir įleistų jus į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, Dieną, kai Alachas nepažemins Pranašo ir su juo tikinčiųjų. Šviesa jų spindės prieš juos ir jų dešinėse. Jie sakys: „Mūsų Viešpatie! Išpildyk mūsų šviesą ir atleisk mums. Tu esi Galintis viską!“
9 Pranaše! Kovok su atmetusiais tikėjimą ir veidmainiais ir būk griežtas jiems. Pragaras bus jų namai. Koks prastas kelionės tikslas!
10 Alachas pateikia palyginimą atmetusiems tikėjimą apie Nojaus ir Loto žmonas. Abi buvo ištekėjusios už Mūsų teisingų tarnų, bet išdavė juos,[1] tad jų vyrai nesuteikė joms naudos prieš Alachą nė kiek. Abejoms buvo tarta: „Ženkite Ugnin, kartu su kitais!“
[1] Loto ir Nojaus žmonos buvo netikinčios. Nojaus žmona, sužinojusi apie tikėjimą priėmusius asmenis, išduodavo jų identitetą stabmeldžiams, kad šie galėtų juos persekioti, o Loto žmona išdavė pranašą Lotą aplankiusius angelus.