63. Veidmainiai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Kai veidmainiai atėjo pas tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, jie tarė: „Mes liudijame, kad esi Alacho Pasiuntinys.“ Iš tiesų, Alachas žino, jog esi Jo Pasiuntinys, tačiau Alachas liudija – veidmainiai meluoja!

2 Jie davė melagingas priesaikas save pridengdami, taip nugręždami ˹kitus˺ nuo Alacho tako. Iš tiesų, pikti jų darbai!

3 Taip yra, nes jie priėmė tikėjimą ir po to jį atmetė. Tad užantspauduotos buvo jų širdys. Jie nesupranta.

4 Kai matai juos, jų išvaizda nustebina tave. Kai jie kalba, tu klausaisi jų iškalbingos šnekos. Bet jie yra kaip medžio lentos, atremtos ˹į sieną˺. Jie mano, kad kiekvienas sušukimas yra prieš juos.[1] Jie yra priešai, tad saugokitės jų. Tepražudo juos Alachas! Kaip jie gali būti taip suklaidinti?

[1] Dėl jų veidmainiavimo, tokiems žmonėms sąžinė niekada neduoda ramybės. Kiekvieną kartą, kai būdavo pranešta apie bėdą ar nelaimę, jie išsigąsdavo, kad pranešama būtent apie jų sąmokslus ir veidmainystę.

5 Kai jiems yra pasakyta: „Ateikite! Alacho pasiuntinys mels jums atleidimo“, jie nusuka savo galvas ir tu matai, kaip jie nusigręžia, tuo didžiuodamiesi.

6 Melsi atleidimo, ar ne – Alachas jiems neatleis. Iš tiesų, Alachas neveda maištaujančių žmonių.

7 Jie sako: „Neduokite labdaros ˹emigrantams˺, esantiems su Alacho Pasiuntiniu, kol jie jo neatmes.“ Alachui priklauso lobiai dangų ir žemės, tačiau veidmainiai nesupranta.

8 Jie sako: „Jeigu grįšime į Mediną, garbingieji ištrems silpnuosius.“ Garbė priklauso Alachui, Jo Pasiuntiniui ir tikintiesiems. Tačiau veidmainiai to nežino.

9 Tikintieji! Neleiskite savo turtui ar vaikams nugręžti jūsų nuo Alacho atminimo. Kas tai daro – tie yra pralaimėtojai.

10 Duokite labdarai iš to, ką jums suteikėme, kol jus užklups mirtis ir melsite: „Mano Viešpatie! Jeigu atidėtum truputį, duočiau labdarą ir būčiau tarp teisuolių.“

11 Tačiau Alachas neatideda sielai, kai jos paskirtas laikas atėjo. Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote!