62. Sueigos diena

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

3 bei kitiems, kurie vis dar neprisijungė ˹prie tikinčiųjų˺. Jis yra Visa Galintis, Išmintingas!

4 Tai Alacho malonė, kurią Jis suteikia, kam panori. Alachas yra Viešpats neišsenkančio dosnumo.

5 Tie, kurie turėjo Torą, bet ja nesinaudojo, yra panašūs į asilą, nešantį krūvą knygų. Koks siaubingas palyginimas ˹skirtas˺ tiems, kurie atmetė Alacho ženklus! Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

6 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Judėjai! Jeigu skelbiatės esą išrinktoji Alacho tauta iš visų žmonių, tada trokškite mirties, jeigu esate teisūs!“

7 Tačiau jie niekada jos netrokš, dėl to, ką padarė jų rankos.[1] Alachas yra Visa Žinantis apie piktadarius.

[1] Judėjai buvo prasižengę Dievui pranašų nužudymu (žr. 3:181 išnašą); teigimu, kad nužudė Jėzų, tebūnie jam taika; Marijos apkaltinimu paleistuvyste; bei lupikavimu.

8 Sakyk: „Mirtis, nuo kurios bėgate, galiausiai pasieks jus. Tada būsite sugrąžinti pas Žinantį matomą ir nematomą. Tada Jis praneš jums apie jūsų darbus.“

9 Tikintieji! Kai sueigos dieną išgirsite kvietimą maldai, skubėkite minėti Alachą ir palikite savo darbus. Tai geriau jums, jeigu žinotumėte.

10 Kai malda pasibaigs, išsiskirstykite žemėje ieškodami Alacho dovanų ir dažnai atminkite Alachą, kad taptumėte sėkmingi.

11 Tačiau pamatę prekes ar pramogą, jie nuskubėjo ten ir paliko tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, stovintį. Sakyk: „Tai, kas pas Alachą, geriau už pramogą ar prekes.“ Alachas yra Aprūpintojas geriausias.

1 Visa, kas danguose ir žemėje, aukština Alachą – Karalių, Patį Švenčiausią, Visa Galintį, Išmintingą!

2 Jis atsiuntė beraščiams[1] Pasiuntinį iš jų pačių tarpo, skaitantį Jo apreiškimus, apvalantį juos, mokantį Rašto ir išminties – iš tiesų, prieš tai jie buvo aiškiai nuklydę –

[1] „Beraščiais“ buvo vadinami arabų stabmeldžiai, nes jie neturėjo savo šventojo rašto.