51. Išsklaidantys vėjai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

37 Mes palikome ženklą ten,[1] bijantiems skausmingos bausmės.

1 Prisiekiu vėjais, išsklaidančiais dulkes,

2 ir ˹debesimis˺, nešančiais vandenį,

3 ir ˹laivais˺, plaukiančiais laisvai,

4 ir ˹angelais˺, paskirstančiais kiekvieną reikalą –

5 iš tiesų, tai, kas jums pažadėta, yra tiesa,

6 iš tiesų, Atpildas įvyks –

7 ir prisiekiu dangumi, nuostabios formos.

8 Jūsų nuomonės ˹dėl tiesos˺ yra prieštaringos.

9 Nusigręžiantys nuo jos yra paklaidinti.

10 Tebūna prakeikti melagiai,

11 kuriuos gaubia neišmanymas ir nerūpestingumas!

12 Jie klausia ˹pašaipiai˺: „Kada ateis Atpildo Diena?“

13 Dieną, kai jie bus kankinami Ugnimi,

14 ˹jiems bus tarta˺: „Ragaukite savo kančią! Jūs nekantriai to laukėte!“

15 Iš tiesų, dievobaimingieji bus tarp sodų ir šaltinių,

16 besidžiaugiantys tuo, ką jiems davė jų Viešpats. Iš tiesų, prieš tai jie buvo darantys gera.

17 Jie mažai miegojo naktimis, ˹melsdamiesi savo Viešpačiui˺,

18 ir prašydavo atleidimo prieš aušrą.

19 Jų turte buvo teisėta dalis, ˹atiduota˺ prašančiajam ir vargšui.

20 Žemėje yra ženklai užtikrintiems ˹tiesa˺,

21 ir jumyse pačiuose. Argi nematote?

22 Danguje yra jūsų aprūpinimas ir tai, kas jums pažadėta.

23 Prisiekiu dangaus ir žemės Viešpačiu! Tai – tiesa, kaip ir jūsų gebėjimas kalbėti.

24 Ar pasiekė jus garbingų Abraomo svečių istorija?

25 Kai jie žengė pas jį ir tarė: „Taika tau!“ Jis atsakė: „Taika jums“, ir pridūrė: „Aš jūsų nepažįstu.“

26 Tada jis nuėjo pas savo šeimyną ir grįžo su keptu riebiu veršiuku.

27 Jis padėjo jį priešais juos, ˹tardamas˺: „Ar nevalgysite?“

28 ˹Jie nevalgė˺, tad Abraomas išsigando.[1] Jie tarė: „Nebijok!“,[2] ir pradžiugino jį žinia apie daug žinantį sūnų.

[1] Atsisakymas valgyti, pagal vietinius papročius, reikšdavo blogą svečių valią.

[2] Pamatę Abraomo išgąstį, angelai pranešė, jog yra Alacho pasiuntiniai. Taip pat jie perdavė gerą žinią jo žmonai, Sarai, kad ji susilauks sūnaus.

29 Tada jo žmona atėjo garsiai ˹besijuokdama˺ ir ˹iš nuostabos˺ tapšnodama savo kaktą, tardama: „˹Sūnus˺ nevaisingai senolei!?“

30 Jie atsakė: „Taip nulėmė tavo Viešpats. Iš tiesų, Jis yra Išmintingas, Visa Žinantis!“

31 ˹Vėliau˺ Abraomas paklausė: „Pasiuntiniai, kokiu tikslu atvykote?“

32 Jie atsakė: „Mes buvome siųsti nusikaltėlių tautai,

33 kad atsiųstume jiems akmenis iš kieto molio,

34 pažymėtus tavo Viešpaties, ˹ribų˺ peržengėjams skirtus.“

35 Tad Mes išvedėme iš ten tikinčiuosius.

36 Tačiau neradome ten ˹Alachui˺ paklūstančios šeimos, išskyrus vieną.[1]

[1] T.y. pranašą Lotą ir jo dukteris.

[1] T.y. Sodomos griuvėsius.

38 Mozės ˹istorijoje yra kita pamoka˺, kai nusiuntėme jį pas Faraoną su įrodymu aiškiu.

39 Tačiau ˹Faraonas˺ nusigręžė su pavaldiniais, sakydamas apie Mozę: „Burtininkas arba beprotis!“

40 Tad Mes sučiupome jį su jo kariauna ir įmetėme juos jūron. Jis buvo kaltas.

41 Ir adiečių ˹istorijoje yra pamoka˺, kai nusiuntėme prieš juos pražūtingą vėją.

42 Kas tik pasitaikė jo kelyje, buvo sunaikintas.

43 Bei samūdiečių ˹istorijoje yra pamoka˺, kai jiems buvo pasakyta: „Mėgaukitės trumpam!“

44 Tačiau jie ir toliau neigė savo Viešpaties įsakymą, tad juos užklupo trenksmas jiems žiūrint.

45 Jie negalėjo pakilti ir negalėjo padėti patys sau.

46 ˹Taip pat˺ ir Nojaus tauta anksčiau jų. Iš tiesų, jie buvo žmonės maištaujantys.

47 Mes pastatėme dangų su didele galia.[1] Iš tiesų, tai Mes plečiame jo ribas.

[1] Žemė buvo padaryta lygia joje gyvenantiems Dievo kūriniams. Šis teiginys nėra priešingas faktui, jog žemė yra apvali, kuris yra išreikštas 39:5 eilutėje.

49 Mes sukūrėme viską poromis, kad atmintumėte ˹Alacho malones˺.

50 Tad ˹skelbk, Pranaše Muhamedai˺: „Skubėkite pas Alachą! Iš tiesų, aš esu Jo siųstas jus aiškiai įspėti.

51 Nepramanykite kitų dievų greta Alacho. Iš tiesų, aš esu Jo siųstas jus aiškiai perspėti.“

52 Nebuvo nė vieno pasiuntinio anksčiau jų, kuriam nebuvo tarta: „Burtininkas arba pamišėlis!“

53 Ar jie perdavė šią klišę vieni kitiems? Ne! Jie peržengia ribas!

54 Tad nusigręžk nuo jų, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tu nebūsi kaltinamas ˹dėl jų netikėjimo˺.

55 Skelbk priminimą. Iš tiesų, priminimas teikia naudą tikintiesiems.

56 Aš sukūriau džinus ir žmones tik tam, kad garbintų Mane.

57 Aš nesiekiu aprūpinimo iš jų ir neprašau jų manęs pamaitinti.

58 Iš tiesų, Alachas yra Aprūpintojas, Tvirtos Galios Turėtojas!

59 Iš tiesų, piktadariai gaus dalį ˹bausmės˺, siųstos jų protėviams. Tegul jie Manęs neprašo jos pagreitinti.

60 Vargas atmetusiems tikėjimą tą Dieną, dėl kurios jie buvo įspėti!

[1] Verčiant pažodžiui: „su Savo Rankomis.“

48 Mes išskleidėme žemę. Kaip nuostabiai ją išlyginome![1]