51. Išsklaidantys vėjai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

37 Mes palikome ženklą ten,[1] bijantiems skausmingos bausmės.

1 Prisiekiu vėjais, išsklaidančiais dulkes,

2 ir ˹debesimis˺, nešančiais vandenį,

3 ir ˹laivais˺, plaukiančiais laisvai,

4 ir ˹angelais˺, paskirstančiais kiekvieną reikalą –

5 iš tiesų, tiesa yra tai, kas jums pažadėta,

6 iš tiesų, Teismas įvyks –

7 ir prisiekiu dangumi, nuostabios formos.

8 Iš tiesų, jūs turite skirtingas nuomones ˹dėl tiesos˺.

9 Nusigręžiantys nuo to yra paklaidinti.

10 Tebūna prakeikti melagiai,

11 pilni nedėmesingumo!

12 Jie klausia ˹pašaipiai˺: „Kada ateis Atpildo Diena?“

13 Dieną, kai jie bus kankinami Ugnimi,

14 ˹jiems bus tarta˺: „Ragaukite savo kančią! Jūs buvote dėl to nekantrūs!“

15 Iš tiesų, dievobaimingi bus tarp sodų ir šaltinių,

16 besidžiaugiantys tuo, ką jiems davė jų Viešpats. Iš tiesų, jie būdavo darantys gera.

17 Jie mažai miegojo naktimis, ˹melsdamiesi savo Viešpačiui˺,

18 ir prašydavo atleidimo prieš aušrą.

19 Jų turte buvo teisėta dalis, ˹atiduota˺ prašančiam ir vargšui.

20 Žemėje yra ženklai užtikrintiems,

21 ir jumyse pačiuose. Argi nematote?

22 Danguje yra jūsų aprūpinimas ir tai, kas jums pažadėta.

23 Prisiekiu dangaus ir žemės Viešpačiu! Tai yra tiesa, kaip ir jūsų gebėjimas kalbėti.

24 Ar pasiekė jus garbingų Abraomo svečių istorija?

25 Kai jie žengė pas jį ir tarė: „Taika tau!“ Jis atsakė: „Taika jums“, ir pridūrė: „Jūs man esate nepažįstami.“

26 Tada jis nuėjo pas savo šeimyną ir grįžo su keptu riebiu veršiuku.

27 Jis padėjo jį priešais juos, ˹sakydamas˺: „Ar nevalgysite?“

28 ˹Jie nevalgė˺,[1] tad Abraomas išsigando. Jie tarė: „Nebijok“,[2] ir pradžiugino jį žinia sūnaus, daug žinančio.

[1] Atsisakymas valgyti, pagal vietinius papročius, reikšdavo blogą svečių valią.

[2] Kai angelai pamatė Abraomo išgąstį, jie pranešė, jog yra Alacho pasiuntiniai. Taip pat jie perdavė gerą žinią jo žmonai, Sarai, kad ji susilauks sūnaus.

29 Tada jo žmona atėjo šaukdama ir griebdama savo veidą ˹nuostaboje˺, sakydama: „˹Sūnus˺ nevaisingai senolei!?“

30 Jie tarė: „Taip nulėmė tavo Viešpats. Iš tiesų, Jis yra Išmintingas, Visa Žinantis!“

31 ˹Vėliau˺ Abraomas paklausė: „Pasiuntiniai, kokiu tikslu atvykote?“

32 Jie atsakė: „Mes buvome siųsti tautai nusikaltusiai,

33 kad atsiųstume jiems akmenis iš kieto molio,

34 pažymėtus tavo Viešpaties, peržengėjams skirtus.“

35 Tad ˹prieš bausmę˺ Mes išvedėme iš ten tikinčiuosius,

36 bet neradome ten ˹Alachui˺ paklūstančios šeimos, išskyrus vieną.[1]

[1] T.y. pranašą Lotą ir jo dukteris.

[1] T.y. Sodomos griuvėsius.

38 Mozės ˹istorijoje yra kita pamoka˺, kai nusiuntėme jį pas Faraoną su įrodymu aiškiu.

39 Tačiau ˹Faraonas˺ nusigręžė su pavaldiniais, sakydamas apie Mozę: „Burtininkas arba beprotis!“

40 Tad Mes sučiupome jį su kariauna ir įmetėme juos į jūrą. Jis buvo kaltas.

41 Ir ãdiečiuose ˹yra pamoka˺, kai nusiuntėme prieš juos pražūtingą vėją.

42 Kas tik pasitaikė jo kelyje buvo sunaikintas.

43 Ir samūdiečiuose ˹yra pamoka˺, kai jiems buvo pasakyta: „Mėgaukitės trumpam!“

44 Bet jie ir toliau neigė savo Viešpaties įsakymą, tad juos užklupo trenksmas jiems žiūrint.

45 Jie negalėjo pakilti ir negalėjo padėti patys sau.

46 ˹Taip pat˺ ir Nojaus tauta anksčiau jų. Iš tiesų, jie buvo žmonės maištaujantys.

47 Mes pastatėme dangų su didele galia. Iš tiesų, tai Mes plečiame jo ribas.

48 Mes išskleidėme žemę. Kaip nuostabiai Mes ją išlyginome![1]

[1] Žemė buvo padaryta lygia joje gyvenantiems Dievo kūriniams. Šis teiginys nėra priešingas faktui, jog žemė yra apvali, kuris yra išreikštas 39:5 eilutėje.

49 Mes sukūrėme viską poromis, kad atmintumėte ˹Alacho Malonę˺.

50 Tad ˹skelbk, Pranaše Muhamedai˺: „Skubėkite pas Alachą! Iš tiesų, aš esu Jo siųstas jus aiškiai įspėti.

51 Nepramanykite kitų dievų greta Alacho. Iš tiesų, aš esu Jo siųstas jus aiškiai perspėti.“

52 Nebuvo nė vieno Pasiuntinio anksčiau jų, kuriam nebuvo tarta: „Burtininkas arba pamišėlis!“

53 Ar jie perdavė šią klišę vieni kitiems? Ne! Jie yra peržengiantys ribas!

54 Tad nusisuk nuo jų, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tu nebūsi kaltinamas ˹dėl jų netikėjimo˺.

55 Skelbk priminimą. Iš tiesų, priminimas teikia naudą tikintiesiems.

56 Aš sukūriau džinus ir žmones tik tam, kad garbintų Mane.

57 Aš nesiekiu aprūpinimo iš jų ir neprašau iš jų maitinimo.

58 Iš tiesų, Alachas yra Aprūpintojas, Jėgos Turėtojas, Pats Stipriausias!

59 Iš tiesų, piktadariai gaus dalį ˹bausmės˺, siųstos jų protėviams. Tad neleisk jiems Manęs prašyti jos pagreitinimo.

60 Vargas atmetusiems tikėjimą tądien, dėl kurios jie buvo įspėti!