50. Ḳāf

Ši Mekos laikotarpio sūra yra pavadinta pagal pirmąją eilutę, mininčią arabų kalbos raidę „ḳāf“. Joje aptariamas Prikėlimas bei Teismo Diena. Taip pat šioje sūroje yra paminėtos anksčiau sunaikintos tautos bei neribotos Dievo galios, kuriomis Jis gali lengvai mus prikelti. Prikėlimo neigėjams yra pasakyta, kas jų lauks po mirties, o tikintieji yra raginami išlikti tvirtais savo tikėjime. Sūra prasideda ir pasibaigia Korano paminėjimu.

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

15 Argi Mes pavargome per pirmąjį sukūrimą? Ne! Jie yra abejonėje dėl naujo sukūrimo!

16 Iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų ir Mes žinome, ką kužda jo siela. Mes esame arčiau jo nei jo kaklo arterija.

17 Kai du gavėjai gauna ˹žinias apie žmogaus darbus˺,[1] vienas sėdintis ant dešinės, o kitas ant kairės,

2 Taip! Stebisi jie, kad pas juos atėjo įspėjimo davėjas iš jų pačių tarpo, tad atmetę tikėjimą tarė: „Tai yra keistas dalykas!

3 Ar po mirties, kai tapsime dulkėmis, ˹būsime prikelti˺? Toks grįžimas yra neįmanomas.“

4 Bet Mes žinome, ką žemė ˹po mirties˺ iš jų sunaikina. Su Mumis yra išsaugotas Įrašas.

5 Taip! Jie atmetė tiesą jai atėjus. Jie yra pasimetę reikale.

6 Ar jie nematė dangaus virš jų? Kaip jį pastatėme ir išpuošėme, ir padarėme jį tobulu!

7 Ir Žemės? Mes ją išplėtėme, pastatėme joje kalnus tvirtus ir užauginome joje kiekvieną malonų augalą.

8 Tai yra ženklas ir priminimas kiekvienam tarnui, besigręžiančiam ˹į Alachą˺.

9 Mes atsiuntėme palaimintą lietų iš dangaus, užaugindami juo sodus, javų derlius

10 ir aukštas datulių palmes, su gausiomis kekėmis –

11 Mūsų tarnų aprūpinimui. Mes suteikiame ˹lietumi˺ gyvybę negyvai žemei. Taip pat įvyks ir ˹mirusių˺ prikėlimas.

12 Anksčiau jų tiesą neigė tautos Nojaus, šulinio gyventojų,[1] samūdiečiai,

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

13 ãdiečiai, Faraonas, Loto broliai,

14 Miško Gyventojai[1] ir Tubbo tauta. Visi jų neigė pasiuntinius, tad Mano įspėjimas buvo išpildytas teisingai.

[1] Miško gyventojais buvo vadinama pranašo Šiuaibo tauta, kuri gyveno daugybę medžių turinčiuose soduose.

[1] Šulinio gyventojais (arab.: Ḳaum al-Rass) yra vadinami stabmeldžiai, kuriems buvo siųstas pranašas Šiuaibas.

1 Ḳāf.[1] Prisiekiu Koranu, šlovinguoju!

[1] T.y. du raštininkai angelai, užrašantys žmogaus darbus.

18 nėra nė vieno žmogaus ištarto žodžio, greta jo nesant stebėtojui, pasiruošusiam ˹jį užrašyti˺.

19 Su mirties kančiomis ateis tiesa – tai, ko mėginote išvengti.[1]

[1] Kai žmogus, neigęs prikėlimą, mirs, jis supras, kad prikėlimas, teismas, Rojus ir Pragaras yra tiesa.

20 Bus papūsta į Ragą – Dieną, dėl kurios buvote įspėti.

21 Kiekvienas asmuo ateis su jį vedančiu ˹angelu˺ ir su ˹angelu˺, liudijančiu prieš jį.

22 ˹Bus pasakyta nusidėjėliams˺: „Iš tiesų, jūs nekreipėte dėmesio į tai, o dabar Mes nuėmėme jūsų uždangą, tad aštrūs yra jūsų žvilgsniai šiandien!“

23 Jo angelas tars: „Štai, su manimi yra ˹jo byla˺!“

24 ˹Alachas pasakys angelams˺: „Abu jūs, meskite į Pragarą kiekvieną užsispyrusį netikintį,

25 gėrio sulaikytoją, peržengėją, abejojantį,

26 pramanantį kitus dievus greta Alacho. Abu jūs, meskite jį į griežtą bausmę!“

27 Jo draugas ˹šėtonas˺ tars: „Mūsų Viešpatie! Aš jo nestūmiau į peržengimą, bet jis pats buvo nuklydęs.“

28 Alachas pasakys: „Nesiginčykite priešais Mane. Aš iš anksto jums nusiunčiau įspėjimą.

29 Mano Žodžiai negali būti pakeisti. Aš esu teisingas Savo tarnams.“

30 Tądien Mes tarsime Pragarui: „Ar jau prisipildei?“ ir jis atsakys: „Ar yra daugiau?“

31 Rojus bus priartintas prie dievobaimingųjų, visai arti.

32 ˹Bus pasakyta˺: „Visa tai buvo pažadėta jums, atgailaujantiems ir besilaikantiems ˹Alacho nurodymų˺ –

33 bijantiems Maloningojo, nors Jo nematantiems, ir atsigręžiantiems atgailaujančia širdimi.

34 Ženkite taikoje – tai amžinojo gyvenimo Diena!“

35 Jame bus viskas, ko jie geidžia, ir dar dagiau iš Mūsų.[1]

[1] T.y. gebėjimas pažvelgti į Dievą, kuris yra laikomas pačia didžiausia malone Rojaus gyventojams.

36 Kiek žmonių Mes pražudėme anksčiau jų, kurie buvo už juos stipresni. Tada, ˹kai Mūsų bausmė atėjo˺, jie bėgo slėpdamiesi! Bet ar jie galėjo pabėgti?

37 Iš tiesų, tame yra priminimas turinčiam širdį ir įdėmiai besiklausančiam.

38 Iš tiesų, Mes sukūrėme dangus, žemę ir viską, kas tarp jų, per šešetą Dienų,[1] ir nuovargis nepalietė Mūsų.

[1] Žr.: 7:54 išnašą.

39 Tad būk kantrus, ˹Pranaše Muhamedai˺ dėl to, ką jie sako. Šlovink Alachą prieš saulei pakylant ir nusileidžiant,

40 ir dalį nakties garbink Jį ir po maldų.

41 Klausyk! Dieną, kai bus pašaukta iš artimos vietos.

42 Dieną, kai jie išgirs griausmą tiesoje – tai bus Prikėlimo Diena.

43 Iš tiesų, Mes suteikiame gyvybę ir mirtį. Pas Mus bus paskutinis sugrįžimas.

44 Dieną, kai žemė bus perskelta, išleisdama juos skubančius pirmyn – tai bus surinkimas Mums lengvas.

45 Mes žinome geriau, ką jie sako. Tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, negali jų priversti ˹priimti tikėjimo˺. Tad primink Koranu, Mano įspėjimo bijantiems.