50. Ḳāf

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

15 Ar Mes pavargome per pirmąjį sukūrimą? Ne! Jie abejoja dėl naujo sukūrimo!

16 Išties Mes sukūrėme žmogų ir Mes žinome, ką kužda jo siela. Mes esame arčiau jo nei jo kaklo arterija.

17 Kai du gavėjai gauna ˹žinias apie žmogaus darbus˺,[1] vienas sėdintis dešinėje, o kitas kairėje,

2 Taip! Stebisi jie, kad pas juos atėjo įspėjimo davėjas iš jų pačių tarpo, tad atmetusieji tikėjimą tarė: „Tai keistas dalykas!

3 Ar po mirties, kai tapsime dulkėmis, ˹būsime prikelti˺? Toks sugrįžimas neįmanomas!“

4 Tačiau Mes žinome, ką žemė ˹po mirties˺ iš jų sunaikina. Su Mumis yra išsaugotas Įrašas.

5 Taip! Jie atmetė tiesą, kai ji atėjo pas juos. Tad jie yra sutrikę.

6 Ar jie nepažvelgė į dangų viršum jų? Kaip jį pastatėme ir išpuošėme, ir padarėme jį tobulą!

7 Ir į žemę? Mes ją išskleidėme, pastatėme joje kalnus tvirtus ir užauginome joje įvairiausio grožio augalus.

8 ˹Tai yra˺ ženklas ir priminimas kiekvienam tarnui, besigręžiančiam ˹į Alachą˺.

9 Mes atsiuntėme palaimintą lietų iš dangaus, užaugindami juo sodus, javų derlius

10 ir aukštas datulių palmes, su gausiomis kekėmis –

11 Savo tarnų aprūpinimui. Mes suteikiame ˹lietumi˺ gyvybę negyvai žemei. Taip pat įvyks ir ˹mirusiųjų˺ Prikėlimas.

12 Anksčiau jų tiesą neigė tautos Nojaus, šulinio gyventojų,[1] samūdiečiai,

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

13 adiečiai, Faraonas, Loto broliai,

14 Miško Gyventojai[1] ir Tubbo[2] tauta. Jie visi neigė pasiuntinius, tad Mano įspėjimas buvo išpildytas teisingai.

[1] Miško gyventojais buvo vadinami midjaniečiai, kadangi jie gyveno daugybę medžių turinčiuose soduose.

[2] Tubba al-Chimiārī buvo vienas Jemeno karalių, kurio užsispyrusi ir tikėjimą atmetusi tauta buvo sunaikinta.

[1] Šulinio gyventojai (arab. Ḳaum al-Rass) yra stabmeldžių tauta, kuriai, kaip ir midjaniečiams, buvo siųstas pranašas Šiuaibas.

1 Ḳāf.[1] Prisiekiu Koranu, šlovinguoju!

[1] T. y. du raštininkai angelai, užrašantys žmogaus darbus.

18 nėra nė vieno žmogaus ištarto žodžio, kai greta jo nėra stebėtojo, pasiruošusio ˹jį užrašyti˺.

19 Su mirties kančiomis ateis tiesa – tai, ko mėginote išvengti.[1]

[1] Kai žmogus, neigęs Prikėlimą, mirs, jis supras, kad Prikėlimas, Teismas, Rojus ir Pragaras yra tiesa.

20 Bus papūsta į Ragą. Tai Diena, dėl kurios buvote įspėti.

21 Kiekvienas asmuo ateis su jį vedančiu ˹angelu˺ ir su ˹angelu˺, liudijančiu prieš jį.

22 ˹Bus tarta nusidėjėliams˺: „Išties jūs nekreipėte dėmesio į tai, o dabar Mes nuėmėme jūsų uždangą, tad aštrūs yra jūsų žvilgsniai šiandien!“

23 Jo angelas tars: „Štai, su manimi yra ˹jo byla˺!“

24 ˹Alachas pasakys angelams˺: „Abu jūs, meskite į Pragarą kiekvieną užsispyrusį netikintįjį,

25 gėrio sulaikytoją, peržengėją, abejojantį,

26 pramanantį kitus dievus greta Alacho. Abu jūs! Meskite jį į griežtą bausmę!“

27 Jo draugas [t .y. Šėtonas] tars: „Mūsų Viešpatie! Aš jo nestūmiau į ˹ribų˺ peržengimą, bet jis pats buvo toli nuklydęs.“

28 Alachas pasakys: „Nesiginčykite priešais Mane. Aš iš anksto jums nusiunčiau įspėjimą.

29 Mano žodžiai negali būti pakeisti. Aš esu teisingas ˹Savo˺ tarnams.“

30 Tądien Mes tarsime Pragarui: „Ar jau prisipildei?“ ir jis atsakys: „Ar yra daugiau?“

31 Rojus bus priartintas prie dievobaimingųjų, visai arti.

32 ˹Bus tarta˺: „Visa tai buvo pažadėta jums, atgailaujantiems ir besilaikantiems ˹Alacho nurodymų˺ –

33 bijantiems Maloningojo, nors Jo nematantiems, ir atsigręžiantiems atgailaujančia širdimi.

34 Ženkite su taika – tai amžinojo gyvenimo Diena!“

35 Jame bus viskas, ko jie geidžia, ir dar daugiau iš Mūsų.[1]

[1] T. y. gebėjimas pažvelgti į Dievą, kuris yra laikomas pačia didžiausia malone Rojaus gyventojams.

36 Kiek žmonių Mes pražudėme anksčiau jų, kurie buvo už juos stipresni. Tada, ˹kai Mūsų bausmė atėjo˺, jie siekė prieglaudos žemėje, bet ar galėjo jie pabėgti?

37 Iš tiesų, tame yra priminimas tam, kuris turi širdį ir klausosi įdėmiai.

38 Iš tiesų, Mes sukūrėme dangus, žemę ir viską, kas tarp jų, per šešetą Dienų,[1] ir nuovargis nepalietė Mūsų.

[1] Žr.: 7:54 išnašą.

39 Tad būk kantrus, ˹Pranaše Muhamedai˺ dėl to, ką jie sako. Aukštink Alachą prieš saulei pakylant ir nusileidžiant,

40 ir dalį nakties garbink Jį bei po maldų.

41 Klausyk! Dieną, kai bus pašaukta iš artimos vietos,

42 Dieną, kai jie išgirs neabejotiną griausmą – tai bus Prikėlimo Diena.

43 Iš tiesų, Mes suteikiame gyvybę ir mirtį. Pas Mus bus ˹paskutinis˺ sugrįžimas.

44 Dieną, kai žemė bus perskelta, išleisdama juos skubančius pirmyn – tai bus surinkimas Mums lengvas.

45 Mes žinome geriau, ką jie sako. Tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, negali jų priversti ˹priimti tikėjimo˺. Tad įspėk Koranu tuos, kurie bijo Mano įspėjimo.