48. Pergalė

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

24 Jis sulaikė jų rankas nuo jūsų ir jūsų rankas nuo jų ˹Chudaibyjos slėnyje˺ šalia Mekos po to, kai suteikė jums pergalę prieš juos.[1] Alachas yra Visa Matantis jūsų darbus.

3 ir kad Alachas suteiktų tau pagalbą didingą.

4 Jis atsiuntė ramybę tikinčiųjų širdims, kad jų tikėjimas dar labiau sustiprėtų. Tik Alachui priklauso dangų ir žemės jėgos. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

5 Ir kad leistų tikintiesiems ir tikinčiosioms žengti į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, gyventi ten amžinai, ir kad atleistų jų nuodėmes – Alacho Akyse, tai didžiausias pasiekimas –

6 ir kad nubaustų veidmainius ir veidmaines, bei stabmeldžius ir stabmeldes, galvojančius blogai apie Alachą – jiems skirtas prastas likimas. Alachas pyksta ant jų. Jis juos prakeikė ir paruošė jiems Pragarą. Koks prastas kelionės tikslas!

7 Alachui priklauso dangų ir žemės jėgos. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

8 ˹Pranaše Muhamedai˺, iš tiesų, Mes atsiuntėme tave kaip liudininką, gerų žinių nešėją ir įspėjimo davėją,

9 kad priimtumėte tikėjimą į Alachą ir Jo Pasiuntinį, kad padėtumėte jam bei gerbtumėte jį, ir šlovintumėte Alachą rytais ir vakarais.

10 Iš tiesų, prisiekę tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, prisiekia Alachui. Alacho Ranka yra virš jų rankų. Tad tas, kuris sulaužė priesaiką, kenkia tik sau pačiam, o išpildančiam sandorą su Alachu – Jis suteiks jam atlygį didį.

11 Beduinai, pasilikę užnugary, sakys tau: „Mūsų turtai ir šeimos sulaikė mus, todėl prašyk mums atleidimo.“ Jų liežuviai sako tai, ko nėra jų širdyse. Sakyk: „Kas stovės už jus prieš Alachą, jeigu Jis panorės jus nubausti arba suteikti naudos? Iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

12 Jūs galvojote, kad Pranašas ir tikintieji niekada negrįš pas savo šeimas, ir tai jūsų širdyse atrodė patraukliai. Jūsų mintys buvo piktos, tad tapote tauta pasmerkta.“

13 Atmetusiems tikėjimą į Alachą ir Jo Pasiuntinį – iš tiesų, Mes paruošėme netikintiesiems liepsnojančią Ugnį.

14 Alachui priklauso dangų ir žemės valdžia. Jis atleidžia, kam panori, ir baudžia, ką panori. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

15 Pasilikę užnugaryje sakys, kai eisite susirinkti mūšio laimikio: „Leiskite eiti paskui jus.“ Jie nori pakeisti Alacho pažadą. Sakyk: „Jūs neisite su mumis. Alachas pranešė tai anksčiau.“ Tada jie sakys: „Jūs mums pavydite!“ Ne! Jie beveik nieko nesupranta.

16 ˹Pranaše Muhamedai˺, sakyk beduinams, pasilikusiems užnugary: „Jūs būsite pakviesti kovoti su galingais žmonėmis, tuomet kovosite su jais arba jie pasiduos. Jeigu paklusite, Alachas jums atlygins, bet jeigu nusigręšite taip, kaip prieš tai nusigręžėte, Jis jus nubaus skausminga bausme.“

17 Nėra aklam ir luošam nuodėmės, ir nėra sergančiam nuodėmės, ˹jeigu jie neina kovoti˺. Paklūstančius Alachui ir Jo Pasiuntiniui – Jis priims juos į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, o nusigręžiančius – Jis nubaus juos skausminga bausme.

18 Iš tiesų, Alachas buvo patenkintas tikinčiaisiais, kai jie prisiekė tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, po medžiu.[1] Jis žinojo, kas buvo jų širdyse ir atsiuntė jiems ramybę. Jis apdovanojo juos artima pergale[2]

[1] Ši priesaika po medžiu buvo duota tada, kai Mekos stabmeldžiai sustabdė musulmonų piligrimus, pirmą kartą atliekančius mažąją piligriminę kelionę į Meką. Musulmonai išsiuntė savo pasiuntinį į Meką deryboms. Joms užtrukus, jie įtarė, kad pasiuntinys buvo nužudytas. Nors piligrimai nebuvo pasiruošę kovai, jie davė priesaiką, kad reikalui esant, stos į kovą su stabmeldžiais.

[2] T.y. Khaibar gyvenvietės užėmimu.

19 ir gausiu mūšio laimikiu, kurį jie atsiims. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

20 Alachas pažadėjo jums didžiulį laimikį, kurį gausite, ir dėl to paskubino jums ˹šias paliaubas˺ bei sulaikė žmonių rankas nuo jūsų kaip ženklą tikintiesiems, kad vestų jus tiesiu keliu.

21 Yra ir kitų ˹pergalių jums prižadėtų˺, kurioms dar nesate pasiruošę. Alachas jas laiko ˹jums˺. Alachas yra Galintis Viską.

22 Jei netikintieji būtų kovoję su jumis, be abejonės, jie būtų atgręžę savo nugaras ir nebūtų suradę nei globėjo, nei pagalbininko.

23 Tai yra Alacho būdas, įsigalėjęs jau seniai.[1] Alacho būdas nesikeičia.

[1] Dievo būdas yra atsiųsti pasiuntinius tautoms ir, jeigu jie yra atmetami, nubausti juos atmetusius žmones.

[1] Musulmonų piligrimai vykdami į Meką buvo užpulti mekiečių grupės, bet ją nugalėjo ir paėmė užpuolikus belaisviais, kurie vėliau buvo paleisti.

25 Jie yra tie, kurie atmetė tikėjimą, atstūmė jus nuo Šventosios Mečetės ˹Mekoje˺ ir neleido aukojamiems gyvuliams pasiekti aukojimo vietos. ˹Mes būtume leidę jums žengti į Meką˺, jeigu ne ˹ten gyvenę˺ tikintieji ir tikinčiosios, kurių nepažinojote ir dėl to galėjote sutrypti, užsitraukdami dėl to nuodėmę to nežinodami. Taip buvo, nes Alachas veda Savo malonėn, ką panori. Jeigu tie tikintieji būtų atsiskyrę, Mes skirtume skausmingą bausmę netikintiesiems.

26 Kai atmetusieji tikėjimą pripildė savo širdis neišmanymo laikų pasididžiavimu,[1] Alachas atsiuntė Savo ramybę Pasiuntiniui ir tikintiesiems, ir padarė juos prisirišusius prie pamaldumo žodžio,[2] nes jie buvo to nusipelnę ir verti. Alachas yra Žinantis Viską.

[1] Mekos stabmeldžiai su pasididžiavimu uždraudė tikinčiųjų piligrimams prisiartinti prie Šventojo Namo ir rodė didžiausią pasipūtimą reikalaudami tik jiems palankių paliaubų sutarties punktų.

[2] Pamaldumo žodis yra islamo tikėjimo liudijimas, jog niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Dievą, ir kad Muhamedas yra Jo Pasiuntinys.

27 Išties Alachas išpildys tai, ką parodė Savo Pasiuntiniui su tiesa.[1] Jūs žengsite į Šventąją Mečetę, jei Alachas to panorės, saugūs, nuskustomis galvomis ir pakirptais plaukais,[2] be baimės. Jis žinojo tai, ko nežinojote, tad pirmiausia Jis suteikė jums artimą pergalę.

[1] Ši eilutė kalba apie sapną, kuriame Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, kartu su savo bendražygiais atlikdamas piligriminę kelionę žengė į Meką.

[2] Vienas iš piligriminės kelionės ritualų yra vyrams nusiskusti galvas plikai, o moterims pakirpti plaukus.

28 Jis siuntė Savo Pasiuntinį su ˹teisingu˺ vedimu ir teisingu tikėjimu, kad padarytų jį viršesniu. Alacho užtenka to paliudijimui.

29 Muhamedas yra Alacho pasiuntinys. Esantys su juo yra griežti atmetusiems tikėjimą ir gailestingi vieni kitiems. Tu matai juos besilenkiančius ir puolančius kniūbsčia ˹maldoje˺, siekiančius atlygio iš Alacho ir Jo patenkinimo. Jų ˹tikėjimo˺ ženklas yra ant jų veidų, paliktas po puolimo kniūbsčia. Tai yra jų aprašymas Toroje, o jų aprašymas Evangelijoje yra kaip sėkla, kuriai išdygus jos stiebai tapo stiprūs. Tada jie sustorėjo ir tapo tiesūs, džiuginantys sėjėjus. Šiuo būdu ˹Alachas˺ padaro tikinčiuosius apmaudu netikintiesiems. Alachas pažadėjo priėmusiems tikėjimą ir darantiems gera atleidimą ir atlygį didį.

1 Iš tiesų, Mes atvėrėme tau kelią, ˹Pranaše Muhamedai˺, į pergalę aiškią,

2 kad Alachas atleistų esamas ir būsimas tavo klaidas,[1] išpildytų Savo malonę tau, vestų tave tiesiu keliu,

[1] Žr. 47:19 išnašą.