43. Aukso Ornamentai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

18 ˹Ar jie priskiria Jam˺ tuos, kurie užauginti su papuošalais ir nepasireiškia ginčuose?

19 Jie padarė angelus, Maloningojo tarnus, Alacho dukromis. Ar jie liudijo jų sukūrimą? Jų liudijimas bus užrašytas ir jų bus paklausta!

20 Jie sako: „Jei Maloningasis būtų norėjęs, negarbintume jų.“ Tačiau jie neturi apie tai žinių. Jie kalba tik melus.

21 Ar Mes davėme jiems Raštą anksčiau šio, kurio jie laikosi tvirtai?

22 Ne! Jie sako: „Mes matėme savo tėvus šiame kelyje. Mes esame jų pėdomis vedami.“

23 Taip pat ir anksčiau tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, Mums pasiuntus tautoms įspėjimo davėją, jos turtingieji tardavo: „Mes matėme savo tėvus šiame kelyje. Mes sekame jų pėdomis.“

24 ˹Pasiuntinys˺ tarė: „Net tada, kai atnešiau jums geresnį vedimą nei protėvių jūsų?“ Jie atsakė: „Mes atmetame tai, su kuo buvai siųstas.“

25 Tad Mes nubaudėme juos. Žiūrėk, koks buvo ˹tiesą˺ neigiančiųjų likimas!

26 Kai Abraomas tarė savo tėvui ir savo tautai: „Aš neturiu nieko bendro su tuo, ką garbinate,

27 išskyrus Tą, Kuris sutvėrė mane. Iš tiesų, Jis ves mane ˹tiesiu keliu˺.“

28 Jis paliko šį teiginį tarp savo palikuonių, kad jie sugrįžtų ˹pas Alachą˺.

29 Ne! Aš leidau mėgautis gyvenimu šiems ˹Mekos žmonėms˺ ir jų protėviams, kol tiesa ir aiškinantis Pasiuntinys atėjo pas juos.

30 Tačiau kai tiesa atėjo pas juos, jie tarė: „Tai yra burtai – mes atmetame juos.“

31 Jie klausia: „Kodėl šis Koranas nėra apreikštas didžiam žmogui iš šių dviejų miestų?“[1]

2 Prisiekiu Raštu, išaiškinančiu!

3 Mes padarėme jį Koranu,[1] arabų kalba, kad suprastumėte.

[1] Knygos Motina šioje eilutėje reiškia „Sergimą Lentelę“ (arab. al-Lauch al-Machfūẓ), kurioje surašyti visi pasaulio praeities, dabarties ir ateities įvykiai.

5 Ar tada turėtume jus ignoruoti ir atimti iš jūsų šį apreiškimą, nes esate žmonės, peržengiantys ribas?

6 Kiek pasiuntinių Mes siuntėme ankstesniosioms tautoms!

7 Tačiau kiekvienas pranašas, atėjęs pas juos, buvo išjuoktas.

8 Tad sunaikinome daug galingesnius už šiuos ˹Mekos stabmeldžius˺, kurių pavyzdžiai jau buvo duoti.

9 Jeigu klausi jų, ˹Pranaše Muhamedai˺, kas sukūrė dangus ir žemę, jie atsakys: „Juos sukūrė Visa Galintis, Visa Žinantis.“

10 Jis padarė jums žemę lopšiu ir padarė joje takus, kad rastumėte kelią.

11 Jis siunčia lietų iš dangaus nustatytu kiekiu, kuriuo suteikiame gyvybę negyvai žemei. Taip ir jūs būsite prikelti.

12 Jis sukūrė viską poromis ir padarė jums laivus ir gyvūnus keliavimui,

13 kad sėdėtumėte tvirtai ant jų nugarų ir prisimintumėte savo Viešpaties malones kai atsisėdate ant jų, tardami: „Išaukštintas Tas, Kuris padarė mums šiuos pavaldžius. Mes patys to negalėtume padaryti.

14 Iš tiesų, pas savo Viešpatį mes sugrįšime.“

15 Tačiau jie priskiria Jam kai kuriuos Jo tarnų kaip palikuonis! Iš tiesų, žmogus yra aiškiai nedėkingas!

16 Ar Jis dovanojo jums sūnus ir pasirinko Sau dukras iš to, ką sukūrė?

17 Kai vienam jų duodama gera žinia to, ką jie priskiria Maloningajam, jo veidas patamsėja ir jis tampa niūrus![1]

[1] Ši eilutė kalba apie tai, kad Mekos stabmeldžiai, sužinoję apie dukros gimimą, būdavo nusivylę ir tuo nepatenkinti. Nepaisant to, jie priskirdavo dukteris Dievui, kai patys nemėgo jų „priskirti“ sau.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

1 Chā-Mym.[1]

[1] T.y. Mekos arba Taifo.

[1] Dėl Mozės, tebūnie jam taika, ženklų, žr.: 20:17–22.

[2] Žr. 7:130–133.

32 Ar jie dalina tavo Viešpaties malonę? Mes padalinome jų pragyvenimą šiame gyvenime ir išaukštinome dalį jų virš kitų, kad jie samdytų vieni kitus tarnystei. Tavo Viešpaties malonė yra geresnė už tai, kokį turtą jie kaupia.

33 Jeigu visa žmonija netaptų viena ˹netikinčiųjų˺ tauta, Mes padarytume namus, atmetusiems tikėjimą Maloninguoju, sidabrinių stogų, ir laiptus, kuriais jie keltųsi aukštyn,

34 bei ˹sidabrinius˺ vartus jų namams, sostus jiems atsilošti

35 ir aukso ornamentus. Visa tai tėra malonumas šiame gyvenime, o Ateinantysis pas tavo Viešpatį skirtas dievobaimingiesiems.

36 Mes paskiriame šėtoną bendrakeleiviu kiekvienam nusigręžusiam nuo Maloningojo atminimo,

37 kuris nukreips juos nuo ˹tiesaus˺ tako, jiems manant, jog yra vedami.

38 Kai toks asmuo ateis pas Mus, jis tars ˹savo bendrakeleiviui˺:[1] „Norėčiau, kad tarp mūsų būtų buvęs nuotolis kaip nuo rytų iki vakarų! Koks bjaurus bendražygis ˹tu buvai˺!“

4 Iš tiesų, jis yra Knygos Motinoje su Mumis – išaukštintoje, pilnoje išminties![1]

[1] Koranas tiesiogine žodžio prasme reiškia „Skaitinys“.

[1] T. y. Šėtonui

39 Tądien nepadės jums tai, kad tapę piktadariais dalinsitės bausme.

40 Ar gali padaryti kurčią girdinčiu, arba vesti akląjį ir aiškiai nuklydusius?

41 Net jeigu pasiimsime tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, iš tiesų, Mes atlyginsime jiems ˹jų pelnyta bausme˺.

42 Ar parodysime tau tai, ką prižadėjome jiems, ˹ar ne˺ – iš tiesų, Mes esame galingi prieš juos.

43 Tad laikykis tvirtai to, kas buvo tau apreikšta. Iš tiesų, tu esi tiesiame kelyje.

44 Iš tiesų, tai priminimas tau ir tavo tautai. Jūs visi būsite paklausti.

45 Paklausk pasiuntinių, siųstų anksčiau tavęs, ar Mes paskyrėme dievus garbinimui greta Maloningojo?

46 Išties Mes siuntėme Mozę su Mūsų ženklais Faraonui ir jo didikams. Jis tarė: „Aš esu pasiuntinys Viešpaties pasaulių.“

47 Tačiau vos jam atėjus su Mūsų ženklais, jie išjuokė juos,

48 nors kiekvienas ženklas buvo didingesnis už ankstesnį.[1] Mes sugriebėme juos bausme,[2] kad jie sugrįžtų ˹į tiesų kelią˺.

49 Jie tarė ˹Mozei˺: „Burtininke! Melsk savo Viešpatį dėl mūsų, dėl sandoros, sudarytos su tavimi. Iš tiesų, mes būsime vedami.“

50 Bet vos tik panaikinus jų bausmę, jie sulaužė savo pažadą.

51 Faraonas sušuko savo tautai: „Mano tauta! Argi nesu valdovas Egipto ir šių upių,[1] tekančių po mano kojomis? Ar nematote?

[1] T.y. Nilo deltos atšakų.

[1] Pranašas Mozė, tebūnie jam taika, turėjo kalbos sutrikimą. Tačiau jam tapus pranašu, šis sutrikimas buvo išgydytas (žr. 20:25-36).

52 Ar nesu geresnis už šį prasčioką, vos galintį išsireikšti?[1]

53 Kodėl aukso grandinės nebuvo jam suteiktos ar angelai neatėjo jo palyda?“

54 Taip jis apkvailino savo tautą, tad ji pakluso jam. Iš tiesų, jie buvo žmonės maištaujantys.

55 Kai jie Mus supykdė, Mes nubaudėme juos ir paskandinome juos visus.

56 Mes padarėme juos pavyzdžiu ir pamoka ateinančioms kartoms.

57 Kai Marijos sūnus buvo paminėtas kaip pavyzdys, tavo tauta, ˹Pranaše Muhamedai˺, juokėsi iš to.

58 Jie tarė: „Kas yra geresnis – mūsų dievai ar Jėzus?“ Jie mini jį tik vardan ginčo. Taip! Jie yra žmonės, linkę ginčytis.

59 Jis buvo tik tarnas, kuriam suteikėme malonę ir padarėme jį kaip pavyzdį Izraelio tautai.

60 Jeigu panorėtume, padarytume vietoj jūsų angelus, pakeitusius jus žemėje.

61 Iš tiesų, ˹antrasis˺ Jėzaus atėjimas yra ženklas Valandos. Tad neabejokite dėl to ir sekite Manimi. Tai yra kelias tiesus.

62 Neleiskite Šėtonui jūsų paklaidinti. Iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.

63 Jėzus tarė, atėjęs su aiškiais ženklais: „Aš atėjau pas jus su išmintimi, kad paaiškinčiau dalį to, dėl ko nesutariate. Bijokite Alacho ir pakluskite man.

64 Iš tiesų, Alachas yra mano ir jūsų Viešpats, tad garbinkite Jį ˹Vieną˺. Tai yra kelias tiesus.“

65 Tačiau ˹krikščionių ir judėjų˺ partijos nesutarė tarpusavyje, tad vargas piktadariams dėl bausmės skausmingą Dieną!

66 Ar jie laukia, kol valanda užklups juos staiga, jiems to nesitikint?

67 Artimi draugai bus priešai tądien, išskyrus dievobaiminguosius,

68 ˹kuriems bus tarta˺: „Mano tarnai! Šiandien jūs nebijosite ir neliūdėsite –

69 ˹jūs˺, kurie priėmėte tikėjimą Mūsų ženklais ir ˹Mums˺ paklusote.

70 Ženkite Rojun, jūs ir jūsų bendražygiai, besidžiaugdami.“

71 Auksinės lėkštės ir indai bus jiems duoti. Ten bus viskas, ko trokšta sielos ir kuo mėgaujasi akys. Jūs būsite ten amžinai.

72 Tai yra Rojus, kuriuo bus atlyginta už jūsų darbus.

73 Jame turėsite savo valgiui vaisių daugybę.

74 Iš tiesų, nusikaltėliai bus Pragaro bausmėje amžinai.

75 Ji nebus jiems palengvinta, ir jie bus visiškoje neviltyje.

76 Mes nenuskriaudėme jų, bet jie nuskriaudė patys save.

77 Jie šauks: „Mãlikai, ˹Pragaro saugotojau˺! Tegul tavo Viešpats sunaikina mus.“ Tačiau jis atsakys: „Ne! Jūs liksite čia.“

78 Išties Mes atnešėme jums tiesą, bet dauguma jūsų jos neapkentė.

79 Ar netikintieji surezgė planą? Tada ir Mes rezgame planą.

80 Ar jie mano, kad negirdime jų minčių ir slaptų kalbų? Ne, ˹Mes girdime˺! Mūsų pasiuntiniai-angelai yra pas juos, užrašantys ˹visa tai˺.

81 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jei Maloningasis turėtų palikuonių, būčiau pirmasis juos garbinantis.“

82 Išaukštintas Viešpats dangų ir žemės, Viešpats Sosto, virš to, ką Jam priskiria!

83 Palik juos tuščiose kalbose ir pramogose, kol jie sutiks Dieną, kuri buvo jiems prižadėta.

84 Jis yra Dievas dangų ir žemės. Jis yra Išmintingas, Visa Žinantis!

85 Palaimintas yra Tas, Kuriam priklauso karalystė dangų ir žemės, ir viso, kas tarp jų. Jis žino apie Valandą. Pas Jį jūs sugrįšite.

86 Tie stabai, kuriuos jie garbina vietoj Alacho, neturi galios juos užtarti, išskyrus liudijančius tiesą ir ją žinančius.

87 Jeigu paklausi jų, kas juos sukūrė, jie atsakys: „Alachas!“ Kaip jie gali būti taip nuklydę ˹nuo tiesos˺?

88 Pranašas tarė: „Mano Viešpatie! Iš tiesų, šie yra žmonės, kurie nepriima tikėjimo.“

89 Nusigręžk nuo jų tardamas: „Taika!“ Greitai jie sužinos.