43. Aukso Ornamentai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

18 ˹Ar jie priskiria Jam˺ tuos, užaugintus su papuošalais ir nepasireiškiančius ginčuose?

19 Jie padarė angelus, Maloningojo tarnus, Alacho dukromis. Ar jie liudijo jų sukūrimą? Jų liudijimas bus užrašytas ir jų bus paklausta!

20 Jie sako: „Jei Maloningasis būtų norėjęs, negarbintume jų.“ Bet jie neturi dėl to žinių. Jie kalba melus.

21 Ar Mes davėme jiems Raštą anksčiau šio, kurio jie laikosi tvirtai?

22 Ne! Jie sako: „Mes radome savo protėvius sekančius religija. Mes esame vedami jų pėdomis.“

23 Taip pat ir anksčiau tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, Mums siuntus įspėjimo davėją bendruomenėms, jos turtingieji tardavo: „Mes radome savo protėvius sekančius religija. Mes sekame jų pėdomis.“

24 ˹Pasiuntinys˺ tarė: „Net tada, kai atnešiau jums geresnį vedimą nei protėvių jūsų?“ Jie atsakė: „Mes atmetame tai, su kuo buvai siųstas.“

25 Tad Mes nubaudėme juos. Žiūrėk, koks buvo likimas neigiančių tiesą!

26 Kai Abraomas tarė savo tėvui ir savo tautai: „Aš neturiu nieko bendro su tuo, ką garbinate,

27 išskyrus Tą, Kuris sukūrė mane. Iš tiesų, Jis ves mane ˹tiesiu keliu˺.“

28 Jis padarė šį teiginį palikimu savo palikuonims, kad jie sugrįžtų ˹pas Alachą˺.

29 Ne! Aš leidau mėgautis gyvenimu šiems ˹Mekos žmonėms˺ ir jų protėviams, iki tiesa ir aiškinantis Pasiuntinys atėjo pas juos.

30 ˹Bet˺ kai tiesa atėjo pas juos, jie tarė: „Tai yra burtai – mes atmetame juos.“

31 Jie klausia: „Kodėl šis Koranas nėra apreikštas didžiam žmogui iš šių dviejų miestų?“[1]

2 Prisiekiu Raštu, išaiškinančiu!

3 Mes padarėme jį Koranu, arabų kalba, kad suprastumėte.

4 Iš tiesų, jis yra Knygos Motinoje su Mumis – išaukštintoje, pilnoje išminties![1]

[1] Knygos Motina šioje eilutėje reiškia „Sergimą Lentelę“ (arab.: al-Lauch al-Machfūẓ), kurioje surašyti visi pasaulio praeities, dabarties ir ateities įvykiai.

5 Ar tada turėtume jus ignoruoti ir atimti iš jūsų šį apreiškimą, nes esate žmonės peržengiantys ribas?

6 Kiek pasiuntinių Mes siuntėme ankstesniosioms tautoms!

7 Tačiau kiekvienas pranašas, atėjęs pas juos, buvo išjuoktas.

8 Tad Mes sunaikinome daug galingesnius už šiuos ˹Mekos stabmeldžius˺, kurių pavyzdžiai jau buvo duoti.

9 Jeigu klausi jų, ˹Pranaše Muhamedai˺, kas sukūrė dangus ir žemę, jie atsakys: „Juos sukūrė Visa Galintis, Visa Žinantis.“

10 Jis padarė jums žemę lopšiu ir padarė joje takus, kad rastumėte kelią.

11 Jis siunčia lietų iš dangaus nustatytu kiekiu, kuriuo suteikiame gyvybę negyvai žemei. Taip ir jūs būsite prikelti.

12 Jis sukūrė viską poromis ir padarė jums laivus ir gyvūnus kelionėms,

13 kad sėdėtumėte tvirtai ant jų nugarų ir prisimintumėte savo Viešpaties malones, atsisėdę ant jų, tardami: „Šlovė davusiam mums kontrolę šių. Mes patys to negalėtume padaryti.

14 Iš tiesų, pas savo Viešpatį mes sugrįšime.“

15 Tačiau jie priskiria Jam kai kuriuos Jo tarnų palikuonimis! Iš tiesų, žmogus yra aiškiai nedėkingas!

16 Ar Jis dovanojo jums sūnus ir pasirinko Sau dukras iš to, ką sukūrė?

17 Kai vienam jų yra suteikta gera žinia to, ką jie priskiria Maloningajam, jo veidas patamsėja jam sielvartaujant![1]

[1] Ši eilutė kalba apie tai, kad Mekos stabmeldžiai, sužinoję apie dukros gimimą, būdavo nusivylę ir tuo nepatenkinti. Nepaisant to, jie priskirdavo dukteris Dievui, kai patys nemėgo jų „priskirti“ sau.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

1 Chā-Mym.[1]

[1] T.y. Mekos arba Taifo.

[1] Dėl Mozės, tebūnie jam taika, ženklų, žr.: 20:17–22.

[2] Žr.: 7:130–133.

32 Ar jie dalina tavo Viešpaties malonę? Mes padalinome jų pragyvenimą šiame gyvenime ir išaukštinome dalį jų virš kitų, kad jie samdytų vieni kitus tarnystei. Tavo Viešpaties malonė yra geresnė už tai, kokį turtą jie kaupia.

33 Mes padarytume namus, atmetusiems tikėjimą Maloninguoju, sidabriniais stogais, ir laiptus, kuriais jie keltųsi aukštyn, jeigu visa žmonija netaptų viena ˹netikinčiųjų˺ bendruomene,

34 bei ˹sidabrinius˺ vartus, sostus jiems atsilošti

35 ir aukso ornamentus. Visa tai tėra malonumas šiame gyvenime, o Ateinantysis pas tavo Viešpatį skirtas dievobaimingiems.

36 Mes paskiriame šėtoną bendrakeleiviu kiekvienam nusisukusiam nuo Maloningojo atminimo,

37 kuris nukreips juos nuo tiesaus tako, jiems manant, kad yra vedami.

38 Kai toks asmuo ateis pas Mus, jis tars ˹savo draugužiui˺: „Norėčiau, kad tarp mūsų būtų buvęs nuotolis kaip nuo rytų iki vakarų! Koks bjaurus bendražygis ˹tu buvai˺!“

39 Tądien nepadės jums tai, kad tapę piktadariais dalinsitės bausme.

40 Ar gali padaryti kurčią girdinčiu, arba vesti akląjį ir aiškiai nuklydusius?

41 Net jeigu pasiimsime tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, iš tiesų, Mes atlyginsime jiems bausme.

42 Ar parodysime tau tai, ką prižadėjome jiems, ˹ar ne˺ – iš tiesų, Mes turime galią prieš juos.

43 Tad laikykis tvirtai to, kas buvo tau apreikšta. Iš tiesų, tu esi tiesiame kelyje.

44 Iš tiesų, tai priminimas tau ir tavo tautai. Jūs visi būsite paklausti.

45 Paklausk pasiuntinių, siųstu anksčiau tavęs, ar Mes paskyrėme dievus garbinimui greta Maloningojo?

46 Išties Mes siuntėme Mozę su Mūsų ženklais pas Faraoną ir jo didikus. Jis tarė: „Aš esu pasiuntinys Viešpaties pasaulių.“

47 Bet vos jam atėjus su Mūsų ženklais, jie išjuokė juos,

48 nors kiekvienas ženklas buvo didingesnis už ankstesnį.[1] Mes sugriebėme juos bausme,[2] kad jie sugrįžtų ˹į tiesų kelią˺.

49 Jie tarė ˹Mozei˺: „Burtininke! Melsk savo Viešpatį dėl mūsų, dėl sandoros, sudarytos su tavimi. Iš tiesų, mes būsime vedami.“

50 Bet vos tik panaikinus jų bausmę, jie sulaužė savo pažadą.

51 Faraonas sušuko savo tautai: „Mano tauta! Argi nesu valdovas Egipto ir šių upių,[1] tekančių po mano kojomis? Ar nematote?

[1] T.y. Nilo deltos atšakų.

[1] Pranašas Mozė, tebūnie jam taika, turėjo kalbos sutrikimą. Tačiau jam tapus pranašu, šis sutrikimas buvo išgydytas (žr.: 20:25-36).

52 Ar nesu geresnis už šį prasčioką, vos galintį save išreikšti?[1]

53 Kodėl aukso grandinės nebuvo jam suteiktos ar angelai neatėjo jo palyda?“

54 Taip jis apkvailino savo tautą, tad ji pakluso jam. Iš tiesų, jie buvo žmonės maištaujantys.

55 Kai jie Mus supykdė, Mes nubaudėme juos ir paskandinome juos visus.

56 Mes padarėme juos pavyzdžiu ir pamoka ateinančioms kartoms.

57 Kai Marijos sūnus buvo paminėtas pavyzdžiu, tavo tauta, ˹Pranaše Muhamedai˺, juokėsi iš to.

58 Jie tarė: „Kuris yra geresnis, mūsų dievai ar Jėzus?“ Jie mini jį tik dėl ginčo. Ne! Jie yra žmonės, linkę ginčytis.

59 Jis buvo tarnas, kuriam suteikėme malonę ir padarėme jį pavyzdžiu Izraelio tautai.

60 Jeigu panorėtume, padarytume jus angelais, pakeitusius jus žemėje.

61 Iš tiesų, jo ˹antrasis˺ atėjimas yra ženklas Valandos. Tad neabejokite dėl to ir sekite Manimi. Tai yra kelias tiesus.

62 Neleiskite Šėtonui jūsų paklaidinti. Iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.

63 Jėzus tarė, atėjęs su aiškiais ženklais: „Aš atėjau pas jus su išmintimi, kad paaiškinčiau jums dalį to, dėl ko nesutariate. Tad bijokite Alacho ir pakluskite man.

64 Iš tiesų, Alachas yra mano ir jūsų Viešpats, tad garbinkite Jį. Tai yra kelias tiesus.“

65 Tačiau jų grupės susiskirstė tarpusavyje, tad vargas piktadariams dėl bausmės skausmingą Dieną!

66 Ar jie laukia, kol valanda užklups juos staiga, jiems to nesitikint?

67 Artimi draugai bus priešai tądien, išskyrus dievobaimingus,

68 ˹kuriems bus tarta˺: „Mano tarnai! Šiandien nėra jums nei baimės nei liūdesio –

69 ˹jums˺, priėmusiems tikėjimą Mūsų ženklais ir paklususiems ˹Mums˺.

70 Ženkite Rojun, jūs ir jūsų bendražygiai, besidžiaugdami.“

71 Auksinės lėkštės ir indai bus jiems duoti. Ten bus viskas, ko trokšta sielos ir kuo mėgaujasi akys. Jūs būsite ten amžinai.

72 Tai yra Rojaus sodai, kuriais bus atlyginta už jūsų darbus.

73 Jame turėsite valgymui vaisių daugybę.

74 Iš tiesų, nusikaltėliai bus Pragaro bausmėje amžinai.

75 Ji nebus jiems palengvinta ir jie bus visiškoje neviltyje.

76 Mes nenuskriaudėme jų, bet jie nuskriaudė patys save.

77 Jie šauks: „Mãlikai, ˹Pragaro saugotojau˺! Tegul tavo Viešpats sunaikina mus.“ Bet jis atsakys: „Ne! Jūs liksite čia.“

78 Išties Mes atnešėme jums tiesą, bet dauguma jūsų jos nekenčia.

79 Ar atmetę tikėjimą surezgė planą? Tada ir Mes rezgame planą.

80 Ar jie mano, kad negirdime jų minčių ir slaptų kalbų? Ne, ˹Mes girdime˺! Mūsų pasiuntiniai-angelai yra pas juos, užrašantys ˹visa tai˺.

81 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jei Maloningasis turėtų palikuonių, aš būčiau pirmasis juos garbinantis.“

82 Išaukštintas yra Viešpats dangų ir žemės, Viešpats Sosto, virš to, ką Jam priskiria!

83 Palik juos tuščiose kalbose ir pramogose, iki jie sutiks Dieną, dėl kurios buvo perspėti.

84 Jis yra Dievas dangų ir Dievas žemės. Jis yra Išmintingas, Visa Žinantis!

85 Palaimintas yra Tas, Kuriam priklauso karalystė dangų ir žemės, ir viso, kas tarp jų. Jis žino apie Valandą. Pas Jį jūs sugrįšite.

86 Tie stabai, kuriuos jie garbina vietoj Alacho, neturi galios juos užtarti, išskyrus liudijančius tiesą ir ją žinančius.

87 Jeigu paklausi jų, kas juos sukūrė, jie atsakys: „Alachas!“ Kaip jie gali būti taip nuklydę ˹nuo tiesos˺?

88 Pranašas tarė: „Mano Viešpatie! Iš tiesų, šie yra žmonės, nepriimantys tikėjimo.“

89 Palik juos ir atsakyk taika. Greitai jie sužinos.