44. Smogas

Ši Mekos laikotarpio sūra pavadinta smogo vardu pagal jos 10-ąją eilutę. Sūroje pabrėžiama tai, kad Koranas buvo siųstas kaip malonė žmonijai. Kaip ir ankstesnėje, šioje sūroje Mekos stabmeldžiai palyginami su Faraono pasekėjais, kurie, apsimesdami tikinčiaisiais, prašė Mozės, tebūnie jam taika, nutraukti jiems siųstą bausmę. Tačiau iškart po bausmės nutraukimo, jie grįžo į netikėjimą.

Grįžti į Koraną

„Aukso Ornamentai“

„Klūpančios“

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

11 apimančiu žmones. ˹Jie šauks˺: „Tai skausminga bausmė!

12 Mūsų Viešpatie! Atitrauk šią bausmę nuo mūsų. Iš tiesų, mes esame tikintieji!“

13 Kaip pravers jiems šis atsiminimas [t. y. tikėjimo priėmimas], kai prieš tai buvo atėjęs pas juos pasiuntinys, išaiškinantis,

14 bet jie nusigręžė nuo jo, tardami: „Beprotis, apmokytas ˹kitų˺!“

15 Iš tiesų, Mes pašalinsime bausmę trumpam ir jūs sugrįšite.[1]

2 Prisiekiu Raštu, išaiškinančiu!

3 Iš tiesų, Mes apreiškėme Jį palaimintą naktį.[1] Iš tiesų, Mes perspėjame ˹žmoniją˺.

[1] T.y. Galybės naktį (žr.: 97 sūrą).

4 Tą naktį kiekvienas sprendimas yra nulemtas

5 Mūsų įsakymu. Iš tiesų, Mes siunčiame ˹pasiuntinius˺

6 kaip malonę iš jūsų Viešpaties. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis –

7 Viešpats dangų ir žemės, ir viso, kas tarp jų, jeigu tikite tvirtai!

8 Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Jis suteikia gyvybę ir mirtį. Jis yra jūsų ir jūsų senųjų protėvių Viešpats.

9 Ne! Jie abejoja ir leidžia laiką tuščiai.

10 Tad lauk Dienos, ˹Pranaše Muhamedai˺, kai dangus bus uždengtas aiškiu smogu,[1]

[1] Tarp Korano aiškintojų vyrauja keli šio smogo paaiškinimai: smogas, ištikęs Mekos stabmeldžius sausros periodu; smogas, uždengiantis dangų kaip vienas Teismo Dienos ženklų; arba smogas, pasirodęs Teismo Dienos metu.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

1 Chā-Mym.[1]

[1] Pagal skirtingus paaiškinimus, sugrįžimas šioje eilutėje gali reikšti sugrįžimą į netikėjimą arba sugrįžimą Teismui pas Dievą.

16 Tądien Mes sugriebsime ˹jus˺ didžiu sugriebimu. Iš tiesų, Mes atsilyginsime.

17 Išties Mes išbandėme Faraono tautą – taurus pasiuntinys atėjo pas juos,

18 ˹skelbiantis˺: „Atiduokite man Alacho tarnus. Iš tiesų, esu jums patikimas pasiuntinys.

19 Nebūkite pasipūtę prieš Alachą. Iš tiesų, atėjau pas jus su įrodymu aiškiu.

20 Aš siekiu prieglobsčio pas savo ir jūsų Viešpatį, tad neužmėtykite manęs akmenimis.

21 Jeigu netikėsite manimi, tada palikite mane ramybėje.“

22 Galiausiai Mozė tarė savo Viešpačiui: „Šie yra žmonės nedori!“

23 ˹Alachas atsakė˺: „Iškeliauk su Mano tarnais nakties metu. Iš tiesų, jūs būsite sekami.

24 Palik jūrą ramią, ˹jai būnant perskirtai˺. Iš tiesų, jie bus kariauna, nuskandinta.“

25 Kiek sodų ir šaltinių jie paliko,

26 bei javų laukų ir kilmingų vietų,

27 ir gyvenimo malonumų, kuriais džiaugėsi.

28 Taip buvo! Mes davėme tai paveldėti kitiems žmonėms.

29 Nei dangus, nei žemė neraudojo dėl jų, ir nebuvo atidėtas jų ˹likimas˺.

30 Išties Mes išgelbėjome Izraelio tautą nuo žeminančios bausmės –

31 nuo Faraono. Iš tiesų, jis buvo tironas, peržengiantis ribas.

32 Ir išties Mes pasirinkome izraelitus virš kitų, tai žinodami.

33 Mes parodėme jiems ženklus – tai buvo išbandymas aiškus.

34 Šie ˹Mekos stabmeldžiai˺ sako:

35 „Nieko nebus po mūsų pirmosios mirties. Mes nebūsime prikelti.

36 Sugrąžink mūsų protėvius, jei sakai tiesą.“

37 Ar jie yra geresni už Tubbo tautą ir buvusius anksčiau jų?[1] Mes sunaikinome juos, nes jie buvo nedori.

[1] Tubba al-Chimiārī buvo vienas Jemeno karalių, kurio užsispyrusi ir tikėjimą atmetusi tauta buvo sunaikinta. Šie žmonės buvo visokeriopai pranašesni už Mekos pagonis.

38 Mes nesukūrėme dangų ir žemės, bei viso, kas tarp jų, žaisdami.

39 Mes sukūrėme juos su tikslu, tačiau dauguma žmonių to nežino.

40 Iš tiesų, Sprendimo Diena bus visiems paskirtu laiku.

41 Diena, kai artimieji nebus naudingi vieni kitiems nė kiek, kai jiems nebus suteikta pagalba,

42 išskyrus tuos, kuriems skirs malonę Alachas. Jis yra Visa Galintis, Suteikiantis Malonę!

43 Iš tiesų, Zakūmo medis[1]

[1] Žr.: 37:62–66.

44 bus maistas nusidėjėliams.

45 Kaip drumzlus aliejus, jis virs pilvuose

46 tarsi plikantis vanduo.

47 ˹Bus tarta˺: „Griebk juos ir tempk į Pragaro gelmes.

48 Tada pilk ant jų galvų bausmę plikančio vandens.