42. Pasitarimas

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

20 Kas trokšta Ateinančio gyvenimo derliaus – Mes padidinsime šį derlių jam. Tačiau kas trokšta šio gyvenimo derliaus – Mes duosime jam to dalį, bet negaus jis nė trupučio Ateinančiame.

21 Kaip jie gali tikėti tais, kurie jiems įsako tikėjimo reikaluose tai, ko nepatvirtino Alachas? Jeigu ne ankstesnis ˹Atpildo˺ sprendimas, šis reikalas jau būtų išspręstas tarp jų. Iš tiesų, piktadariai kentės skausmingą bausmę.

22 Tu matysi piktadarius išsigandusius dėl savo darbų, tačiau tai bus jiems neišvengiama. O priėmę tikėjimą ir darę gera bus vešliuose Rojaus soduose. Jie turės iš savo Viešpaties viską, ko trokšta. Tai yra dovana didingiausia.

23 Šią gerą žinią Alachas duoda Savo tarnams, priėmusiems tikėjimą ir darantiems gera!

Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Aš neprašau iš jūsų atlygio už tai, bet prašau geros valios artimiesiems.“ Kas atlieka gerą darbą – Mes padidinsime to gėrį. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Dėkingas!

24 Ar jie sako: „Jis prasimanė melą apie Alachą!“? ˹Jei tai būtų tiesa˺, Alachas užantspauduotų tavo širdį, jei panorėtų. Alachas išnaikina melagystes ir įtvirtina tiesą Savo žodžiais. Iš tiesų, Jis žino jūsų slapčiausias mintis.

25 Jis priima atgailą iš Savo tarnų ir atleidžia nedorybes. Jis žino, ką jūs darote.

26 Jis atsako priėmusiems tikėjimą ir darantiems gera ir padidina ˹jų atlygį˺ iš Savo malonės. Bet atmetusiems tikėjimą – jiems skirta griežta bausmė!

27 Jei Alachas duotų gausų aprūpinimą ˹visiems˺ Savo tarnams, jie peržengtų ribas žemėje. Tačiau Jis siunčia tai nustatytu kiekiu pagal Savo norą. Iš tiesų, Jis yra Visa Suprantantis, Visa Matantis Savo tarnus!

28 Jis siunčia lietų žmonėms praradus viltį ir skleidžia Savo malonę. Jis yra Globėjas, Vertas Išaukštinimo!

29 Iš Jo ženklų yra sukūrimas dangų ir žemės ir gyvūnų paskleidimas juose. Jis yra Visa Galintis juos surinkti, kada panori.

30 Kas jus užklumpa iš nelaimių, tai dėl to, ką padarė jūsų pačių rankos. Tačiau Jis daug atleidžia.

31 Jūs negalite pabėgti ˹nuo Jo˺ žemėje ir neturite, be Alacho, nei globėjo, nei pagalbininko.

32 Iš Jo ženklų yra laivai, tarsi kalvos plaukiantys jūra.

33 Jei panorėtų, Jis nuramintų vėją, palikdamas laivus nejudančius vandenyje. Iš tiesų, tame yra ženklai kiekvienam kantriam ir dėkingam.

34 Taip pat Jis gali sunaikinti laivus už tai, ką žmonės padarė, bet Jis daug atleidžia.

35 Tegul besiginčijantys dėl Mūsų ženklų žino, kad negalės jie pasprukti ˹nuo bausmės˺.

36 Kas buvo jums duota – tai tėra trumpam pasimėgavimui šiame gyvenime. Tai, kas pas Alachą, yra geriau ir ilgaamžiškiau priėmusiems tikėjimą ir pasikliaujantiems savo Viešpačiu –

37 vengiantiems didžiųjų nuodėmių ir pasileidimo, atleidžiantiems, kai supyksta,

38 atsakantiems savo Viešpačiui, atliekantiems maldą, pasitariantiems tarpusavyje sprendžiant reikalus, aukojantiems labdarai iš to, ką jiems suteikėme,

39 ir besiginantiems, kai prieš juos yra atlikta neteisybė.

40 Atlygis už blogybę yra blogybė jai lygi. Tačiau kas atleidžia ir susitaiko – jo atlygis bus pas Alachą. Iš tiesų, Jis nemėgsta piktadarių.

41 Nėra kaltės besiginantiems nuo neteisybės.

42 Kalti yra tie, kurie engia žmones ir neteisėtai žemėje peržengia ribas. Jiems skirta skausminga bausmė.

43 O kas kenčia kantriai ir atleidžia – iš tiesų, tai yra reikalas didis.

44 Ką Alachas palieka klaidžioti, tas neturės vedlio po Jo.[1] Tu matysi piktadarius, klausiančius, jiems regint bausmę: „Ar yra kelias atgal ˹į ankstesnį gyvenimą˺?“

3 Alachas, Visa Galintis, Išmintingas, siunčia apreiškimą tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, kaip ir buvusiems anksčiau tavęs.

4 Jam priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Jis yra Aukščiausias, Didis.

5 Dangūs kone pratrūksta iš viršaus ˹dėl Alacho didybės˺, o angelai aukština šlovindami savo Viešpatį ir prašo atleidimo esantiems žemėje. Taip! Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

6 Alachas yra Prižiūrėtojas besirenkančiųjų savo globėjais kitus vietoj Jo. Tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, nesi jų laiduotojas.

7 Taip Mes apreiškėme tau Koraną arabų kalba, kad perspėtum miestų motiną [t. y. Meką] ir esančius aplink ją, ir kad įspėtum apie Surinkimo Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Viena dalis žmonių bus Rojuje, o kita – Liepsnoje.

8 Jeigu Alachas panorėtų, padarytų visą žmoniją viena ˹tikinčiųjų˺ tauta, tačiau Jis priima Savo malonėn, ką panori. Piktadariams nebus nei apsaugininko, nei padėjėjo!

9 Kaip jie gali rinktis kitus globėjus vietoj Jo? Alachas – Jis yra Apsaugininkas. Jis suteikia gyvybę mirusiems ir yra Galintis Viską!

10 ˹Sakyk tikintiesiems, Pranaše Muhamedai˺: „Tai, dėl ko nesutariate, bus teisiama Alacho. Tai yra Alachas – mano Viešpats. Juo aš pasikliauju ir į Jį gręžiuosi.“

11 ˹Jis yra˺ Sutvėrėjas dangų ir žemės. Jis sukūrė jums sutuoktinius iš jūsų pačių bei sukūrė galvijus poromis – taip Jis jus padaugina. Niekas nėra panašus į Jį. Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis!

12 Jam priklauso dangų ir žemės raktai. Jis aprūpina gausiai ar saikingai ką panori. Iš tiesų, Jis yra Žinantis Viską.

13 Tikėjimo reikaluose Jis nurodė jums tai, ką įsakė Nojui, ir tai, ką apreiškėme tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir ką įsakėme Abraomui, Mozei ir Jėzui: „Laikykitės tikėjimo ir nesiskaldykite dėl jo.“ Nepakenčiama stabmeldžiams tai, į ką juos kviečiate. Alachas pasirenka Sau, ką panori, ir veda pas Save tuos, kurie atsigręžia ˹į Jį˺.

14 Jie susiskirstė – iš pavydo vieni kitiems – tik tada, kai žinios atėjo pas juos.[1] Jeigu ne ankstesnis tavo Viešpaties sprendimas paskirti tam laiką, šis reikalas jau būtų išspręstas tarp jų. Iš tiesų, tie, kurie paveldėjo Raštą po jų,[2] nerimastingai dėl to abejoja.

[1] Žmonių tautos tampa susiskirsčiusios į tikinčiuosius ir netikinčiuosius tik po to, kai jiems pranašai perduoda apreiškimo žinią.

[2] T.y. judėjai ir krikščionys.

15 Tad kviesk ˹į Alacho tikėjimą˺, būk tvirtas, kaip buvo įsakyta, ir nesek jų troškimais. Sakyk: „Aš tikiu kiekvienu Raštu, apreikštu Alacho. Man buvo įsakyta teisti tarp jūsų teisingai. Alachas yra mūsų ir jūsų Viešpats. Mes atsakysime už savo darbus, o jūs – už savuosius. Tad nėra vietos ginčams tarp mūsų. Alachas surinks mus visus. Pas Jį visi sugrįš.

16 O besiginčijančių dėl Alacho, kai ˹daugelis˺ Jam atsakė ˹priimdami tikėjimą˺ – jų argumentas yra tuščias priešais jų Viešpatį. Jie bus užklupti pykčio ir griežtos bausmės.“

17 Alachas apreiškė Raštą su tiesa bei ˹teisingumo˺ pusiausvyrą. Iš kur tau žinoti, juk Paskutinė Valanda gali būti arti!

18 Ją atmetantys prašo ją paspartinti, o tikintys jos bijo, žinodami, kad ji – tiesa. Iš tiesų, besiginčijantys dėl Valandos yra toli nuklydę!

19 Alachas yra Subtilus Savo tarnams.[1] Jis aprūpina, ką panori. Jis yra Galingas, Visa Galintis!

[1] Dievo santykiai su kūrinija yra subtilūs, dažnai nepastebimi, tačiau artimi.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

1 Chā-Mym.

2ʿAyn-Syn-Ḳāf.[1]

[1] Dievas palieka paklydusius tuos, kurie atsisako priimti Jo vedimą.

45 Tu matysi juos priešais Ugnį, nuolankius po pažeminimo, žvilgčiojančius slapčiomis, kai tikintieji pareikš: „Nevykėliai yra tie, kurie prarado save ir savo šeimas Prikėlimo Dieną.“ Iš tiesų, piktadariai amžinai kentės.

46 Jie neturės globėjų, kurie jiems padės, be Alacho. Ką Alachas palieka nuklydusį – tam tako nerasi.

47 Atsakykite savo Viešpačiui, kol neatėjo Diena iš Alacho, kuri negali būti išvengta. Tądien nebus jums nei prieglobsčio, nei galimybės paneigti.

48 Bet jeigu jie nusigręžia, tai Mes nesiuntėme tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, jų apsaugininku. Tavo pareiga yra tik perduoti ˹žinią˺. Iš tiesų, kai duodame kam paragauti Savo malonės, – jis apsidžiaugia ja. Bet jei jį užklumpa blogis dėl to, ką padarė jo rankos, – jis tampa nedėkingu.

49 Alachui priklauso karalystė dangų ir žemės. Jis kuria, ką panori. Jis padovanoja, kam nori, dukras, ir padovanoja, kam nori, sūnus,

50 arba abu – sūnus ir dukras, ir palieka, ką nori, nevaisingu. Iš tiesų, Jis yra Visa Žinantis, Visa Galintis!

51 Nėra skirta žmogui kalbėti su Alachu, nebent per apreiškimą, už uždangos ar per pasiuntinį-angelą, atskleidžiantį, ką Jis panori, Savo leidimu. Iš tiesų, Jis yra Aukščiausias, Išmintingas.

52 Taip Mes siuntėme apreiškimą tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, Savo nurodymu. Prieš tai nežinojai nei Rašto, nei tikėjimo, bet Mes padarėme tai šviesa, ja vesdami ką norime iš Savo tarnų. Iš tiesų, tu vedi tiesiu keliu –

53 keliu Alacho, Kuriam priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Taip! Pas Alachą ˹teismui˺ sugrįš visi reikalai.