40. Atleidžiantis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

2 ˹Tai˺ apreiškimas Rašto iš Alacho – Visa Galinčio, Visa Žinančio,

3 nuodėmes atleidžiančio, atgailą priimančio, griežtai baudžiančio, gausos savininko. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Pas Jį jūs sugrįšite.

4 Niekas nesiginčija dėl Alacho ženklų, išskyrus atmetusiuosius tikėjimą. Tad nesistebėk jų klestėjimu žemėse.

5 Nojaus tauta neigė tiesą anksčiau jų, kaip ir sąjungininkai po jo. Kiekviena tauta sąmokslavo prieš savo pasiuntinius, trokšdama juos pagriebti, ir ginčijosi teigdama melagystes, norėdama paneigti tiesą. Tad Aš pagriebiau juos. Kokia baisi buvo bausmė!

6 Taip tavo Viešpaties sprendimas dėl netikinčiųjų tapo pateisintas – jie bus gyventojai Ugnies.

7 ˹Angelai˺, nešantys Sostą ir esantys aplink jį, aukština savo Viešpatį, tiki į Jį ir prašo atleidimo priėmusiems tikėjimą, ˹melsdami˺: „Mūsų Viešpatie! Tu apimi viską malone ir žiniomis. Atleisk atgailaujantiems ir sekantiems Tavo taku, ir apsaugok juos nuo Pragaro bausmės.

8 Mūsų Viešpatie! Priimk juos į Amžinus Rojaus sodus, kuriuos jiems pažadėjai, kartu su teisuoliais iš jų tėvų, sutuoktinių ir palikuonių. Iš tiesų, Tu esi Visa Galintis, Išmintingas!

9 Apsaugok juos nuo blogybių. Ką apsaugojai nuo blogybių tądien – tiems suteikei ˹Savo˺ Malonę. Tai pergalė didžiausia!“

10 Iš tiesų, bus pranešta atmetusiems tikėjimą: „Alacho pasibjaurėjimas jumis – kai atmetėte tikėjimą, nors buvote į jį kviečiami – buvo didesnis nei jūsų pasibjaurėjimas vieni kitais ˹šią Dieną˺.“

11 Jie tars: „Mūsų Viešpatie! Tu du kartus mums suteikei mirtį ir du kartus suteikei gyvenimą. Dabar pripažįstame savo nuodėmes, tad ar bus mums atvertas išėjimas?“

12 ˹Jiems bus pasakyta: „Ne˺! Tai skirta jums, nes kai Alacho Vieno buvo šauktasi, jūs netikėjote, o kai kiti buvo garbinami vietoj Jo, jūs tikėjote. Tad teismas priklauso Alachui – Aukščiausiam, Didingam!“

13 Jis parodo jums Savo Ženklus ir siunčia jums iš dangaus aprūpinimą. Tačiau dėl to susimąsto tik atsigręžiantys ˹į Jį˺.

14 Šaukitės Alacho, nuoširdžiai atsiduodami, net jei netikintieji to nekęs.

15 ˹Jis yra˺ išaukštinto rango, Sosto Viešpats. Jis siunčia apreiškimą Savo įsakymu kam panori iš Savo tarnų, kad praneštų apie Susitikimo Dieną –

16 Dieną, kai jie stos ˹prieš Alachą˺ ir niekas apie juos nebus paslėpta nuo Jo. Kam priklauso valdžia šią Dieną? Alachui – Vienam, Visa Suvaldančiam!

17 Šią Dieną kiekvienai sielai bus atlyginta už jos darbus. Šią Dieną niekas nebus nuskriaustas. Iš tiesų, Alachas greitai atsiskaito.

18 Perspėk juos, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie artėjančią Dieną, kai širdys pašoks į gerkles, jas užspringdydamos. Piktadariai neturės nei artimo draugo, nei tarpininko, kurio bus paisoma.

19 Alachas žino slapčiausius jų žvilgsnius ir tai, ką slepia jų širdys.

20 Alachas teisia su tiesa, o tie, kurių jie šaukiasi vietoj Jo, visiškai negali teisti. Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Regintis!

21 Ar jie nekeliavo žeme ir nematė, koks likimas užklupo buvusius anksčiau jų? Jie buvo galingesni ir turėjo didesnį palikimą žemėje, tačiau Alachas pagriebė juos už nuodėmes, ir neturėjo jie apsaugos nuo Alacho.

22 Taip buvo, nes pasiuntiniai buvo siųsti jiems su aiškiais ženklais, bet jie atmetė tikėjimą. Tad Alachas pagriebė juos. Iš tiesų, Jis yra Galingas, baudžiantis griežtai!

23 Iš tiesų, Mes siuntėme Mozę su Savo ženklais ir aiškiu įrodymu

24 Faraonui, Hamãnui ir Korachui. Tačiau jie atsakė: „Burtininkas! Melagis!“

25 Kai jis atėjo pas juos su tiesa iš Mūsų, jie tarė: „Nužudykite sūnus priėmusiųjų tikėjimą kartu su Moze ir palikite gyvas jų moteris!“ Tačiau bergždžias yra sąmokslas tikėjimą atmetusiųjų.

26 Faraonas tarė: „Palikite mane, kad nužudyčiau Mozę. Tegul jis šaukiasi savo Viešpaties! Iš tiesų, aš bijau, kad jis pakeis jūsų religiją ar skleis žemėje nedorą.“

27 Mozė atsakė: „Siekiu prieglobsčio pas savo ir jūsų Viešpatį nuo kiekvieno pasipūtėlio, netikinčio Atpirkimo Diena.“

28 Tikintis vyras iš Faraono šeimos, slepiantis savo tikėjimą, tarė: „Ar nužudysite žmogų dėl jo žodžių: ‘Alachas yra mano Viešpats’, kai jis atėjo pas jus su aiškiais ženklais iš jūsų Viešpaties? Jeigu jis melagis – tai savo paties vargui. Bet jeigu jis sako tiesą – tai jus užklups dalis to, dėl ko jis perspėja jus. Iš tiesų, Alachas neveda ˹tiesiu keliu˺ peržengėjų ir melagių.

29 Mano tauta! Valdžia šiandien priklauso jums, dominuojantiems žemėje. Tačiau kas mus apsaugos nuo Alacho bausmės, jeigu ji ateis pas mus?“ Faraonas tarė: „Aš jums pasakiau, ką manau. Aš vedu jus tik teisingu taku.“

30 Tikintysis tarė: „Mano tauta! Bijau jums likimo sąjungininkų dienos[1] –

[1] Sąjungininkų diena šioje eilutėje vadinamos visos dienos, kai Dievas nubaudė anksčiau gyvenusias tautas.

31 likimo tautų Nojaus, adiečių, samūdiečių ir gyvenusių po jų. Alachas nenori nuskriausti ˹Savo˺ tarnų.

32 Mano tauta! Bijau, kad jus užklups Diena, kai šauksitės ˹vieni kitų˺ –

33 Diena, kai atgręšite savo nugaras bėgdami, kai nebus jums apsaugininko nuo Alacho. Ką Alachas palieka klaidžioti – nerasi tam vedlio.

34 Juozapas buvo atėjęs pas jus anksčiau su aiškiais ženklais, bet nenustojote abejoti dėl to, su kuo jis atėjo pas jus. Kai jis mirė, jūs tarėte: ‘Alachas nesiųs kito pasiuntinio.’“ Taip Alachas palieka nuklydusius tuos, kurie peržengia ˹ribas˺ ir abejoja,

35 kurie ginčijasi dėl Alacho ženklų be jokių jiems duotų įrodymų. Kaip pasibjaurėtina tai Alachui ir tikintiesiems! Taip Alachas užantspauduoja širdis kiekvieno pasipūtusio tirono.

36 Faraonas tarė: „Hamãnai! Pastatyk man aukštą bokštą, kad pasiekčiau takus –

37 takus į dangų, ir pažiūrėčiau į Mozės Dievą. Iš tiesų, aš manau, kad jis meluoja.“ Taip Faraono nedoras darbas buvo jam išgražintas ir jis nuklydo nuo tako. Faraono sąmokslas privedė tik prie susinaikinimo.

38 Tikintysis tarė: „Mano tauta! Sekite manimi – aš nuvesiu jus teisingu taku.

39 Mano tauta! Šio pasaulio gyvenimas tėra trumpalaikis pasimėgavimas, bet Ateinantis, iš tiesų – jis yra namai amžini.

40 Kas atlieka nedorybę, tam bus atlyginta už ją tuo pačiu, o kas atlieka gera, vyras ar moteris, būdamas tikinčiuoju – jie žengs į Rojų, kur bus aprūpinti be apribojimų.

41 Mano tauta! Kaip taip gali būti, kad kviečiu jus išsigelbėti, o jūs kviečiate mane Ugnin!

1 Chā-Mym.[1]

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

42 Jūs kviečiate mane atmesti Alachą ir garbinti vietoj Jo stabus, dėl kurių neturiu žinių, o aš kviečiu jus pas Visa Galintį, Atleidžiantį.

43 Be jokios abejonės, tie, kuriuos ˹garbinti˺ kviečiate mane, nėra tinkami šauktis nei šiame, nei Ateinančiame gyvenime. Mes sugrįšime pas Alachą, o ˹ribų˺ peržengėjai bus gyventojai Ugnies.

44 Jūs atminsite, ką sakau jums. Aš patikiu savo reikalus Alachui. Iš tiesų, Alachas yra Visa Matantis Savo tarnus.“

45 Tad Alachas apsaugojo jį nuo jų piktų planų, o Faraono šeima buvo apsupta baisios bausmės –

46 kiekvieną rytą ir vakarą jie yra pastatyti prieš ugnį ˹savo kapuose˺, o Dieną, kai ateis Valanda, ˹bus tarta˺: „Įleiskite Faraono šeimą į griežčiausią bausmę.“

47 Ugnyje jie ginčysis vieni su kitais ir silpnieji tars pasipūtėliams: „Mes buvome jūsų sekėjai, tad ar apsaugosite mus nors nuo dalies šios Ugnies?“

48 Pasipūtėliai atsakys: „Mes visi esame joje! Alachas jau nuteisė Savo tarnus.“

49 Esantys Ugnyje tars Pragaro sergėtojams: „Melskite savo Viešpatį, kad palengvintų mums bausmę ˹bent˺ vienai dienai!“

50 Sergėtojai atsakys: „Ar pasiuntiniai neatėjo pas jus su aiškiais ženklais?“ Jie atsakys: „Taip!“ Sergėtojai tars: „Tada melskitės! Netikinčiųjų malda yra beprasmė.“

51 Iš tiesų, Mes suteikiame pagalbą Savo pasiuntiniams ir tikintiesiems šiame gyvenime ir Dieną, kai liudininkai stos –

52 Dieną, kai pasiteisinimai nepadės piktadariams, kai jie bus prakeikti ir turės prasčiausius namus.

53 Išties Mes davėme Mozei vedimą ir palikome Izraelio tautai Raštą –

54 vadovą ir priminimą mąstantiems žmonėms.

55 Tad būk kantrus, ˹Pranaše Muhamedai˺ – Alacho pažadas yra tiesa. Siek atleidimo už savo klaidas[1] ir aukštink savo Viešpatį šlovindamas ryte ir vakare.

[1] Islamo teologijoje visi pranašai yra laikomi negalinčiais daryti nuodėmių. Tačiau tai nereiškia, kad jie negali daryti klaidų, apie kurias ir kalba šį eilutė. Tokių klaidų pavyzdžiai yra Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, atsakas aklam žmogui (žr. 8:1–10) ar Jὸnos išvykimas iš miesto be Dievo leidimo (žr. 21:87–88).

56 Iš tiesų, ginčijantys Alacho ženklus be jiems duotų įrodymų savo širdyse trokšta didybės, kurios niekada nepasieks. Tad siek prieglobsčio pas Alachą. Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Regintis!

57 Dangų ir žemės sukūrimas yra didingesnis už žmonijos sukūrimą, bet dauguma žmonių to nežino.

58 Nėra akli ˹tiesai˺ lygūs ˹ją˺ matantiems, ir darantys gera nėra lygūs nedorėliams. Kiek mažai atsimenate!

59 Iš tiesų, Valanda ateina be jokios abejonės, tačiau dauguma žmonių nepriima tikėjimo.

60 Jūsų Viešpats tarė: „Šaukitės Manęs – Aš atsakysiu jums. Kurie iš pasipūtimo atsisako garbinti Mane – iš tiesų – jie žengs Pragaran pažeminti.“

61 Alachas padarė jums naktį poilsiui ir dieną matymui. Iš tiesų, Alacho dosnumas žmonėms yra neišsenkantis, bet dauguma žmonių yra nedėkingi.

62 Tai Alachas – jūsų Viešpats, visko Kūrėjas. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Kaip galite būti taip suklaidinti?

63 Taip buvo suklaidinti tie, kurie atmeta Alacho ženklus.

64 Alachas padarė žemę įsikūrimo vieta ir dangų – skliautu. Jis suformavo jus, ištobulindamas jūsų formą, ir aprūpino gėrybėmis. Tai Alachas – jūsų Viešpats. Palaimintas Alachas, Viešpats pasaulių!

65 Jis yra Visad Gyvas – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, tad šaukitės Jo nuoširdžiai atsiduodami: „Šlovė ir dėkingumas Alachui – Viešpačiui pasaulių!“

66 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, man buvo uždrausta garbinti šiuos ˹stabus˺, kuriuos garbinate vietoj Alacho, kai aiškūs ženklai buvo duoti iš mano Viešpaties. Man buvo įsakyta paklusti Viešpačiui pasaulių.“

67 Jis sukūrė jus iš žemės dulkių, po to iš sėklos lašelio, po to iš kabančio krešulio, po to Jis padarė jus naujagimiu, kad pasiektumėte pilnametystę ir pasentumėte, – nors kai kurie jūsų miršta anksčiau to, – pasiekdami paskirtą laiką. Galbūt susiprotėsite!

68 Jis suteikia jums gyvybę ir mirtį. Kai Jis priima sprendimą, pasako: „Būk!“ ir tai būna!

69 Ar nematei, kaip ginčijantys Alacho ženklus nusigręžia ˹nuo tiesos˺

70 ir atmeta Raštą ir žinią, siųstą Mūsų Pasiuntinio? Jie sužinos,

71 kai geležinės apykaklės bus uždėtos ant jų kaklų ir grandinės ˹ant jų kojų˺. Jie bus tempiami

72 per verdantį vandenį ir degs Ugnyje.

73 Jų bus paklausta: „Kur yra tie ˹stabai˺, kuriuos garbinote

74 vietoj Alacho?“ Jie atsakys: „Jie apleido mus. Ne! Mes nesišaukėme nieko ˹tikro˺ anksčiau.“ ˹Angelai tars˺: „Taip Alachas palieka netikinčiuosius nuklydusius,

75 nes jūs neteisėtai džiūgavote žemėje ˹garbindami stabus ir darydami nusikaltimus˺, ir elgėtės įžūliai.

76 Ženkite pro Pragaro vartus, būti ten amžinai. Kokie siaubingi namai pasipūtėliams!“

77 Tad būk kantrus, ˹Pranaše Muhamedai˺. Iš tiesų, Alacho pažadas yra tiesa. Ar parodysime dalį to, kuo juos perspėjame, ar nulemsime tavo mirtį ˹prieš tai˺ – pas Mus jie sugrįš.

78 Išties Mes siuntėme pasiuntinius anksčiau tavęs. Kai kurių istorijas tau nupasakojome, o kitų – ne. Nebuvo nė vieno pasiuntinio, kuris atneštų ˹nors vieną˺ ženklą be Alacho leidimo. Kai Alacho sprendimas ateis, bus teisiama teisingai, o kaltinantys melu taps pralaimėtojais.

79 Alachas padarė jums galvijus – vienus jojimui, o kitus maistui.

80 Taip pat iš jų gaunate kitos naudos ir jais pasiekiate savo kelionių tikslus, ir jų, bei laivų, esate nešami.

81 Jis parodo jums Savo ženklus. Tad kuriuos Alacho ženklus neigsite?

82 Ar jie nekeliavo žeme ir nematė, koks likimas ištiko buvusius anksčiau jų? Jie buvo galingesni ir turėjo didesnį palikimą žemėje, tačiau jų turtai jiems nepadėjo.

83 Kai jų pasiuntiniai atėjo su aiškiais ženklais, jie pasididžiavo savo ˹žemiškomis˺ žiniomis,[1] bet buvo apsupti tuo, iš ko šaipėsi.

[1] Netikintieji didžiavosi savo žiniomis apie žemiškąjį pasaulį ir dėl to išjuokė jiems perduotas žinias apie Ateinantįjį gyvenimą ir Prikėlimą.

84 Pamatę Mūsų bausmę jie sušuko: „Dabar tikime į Alachą Vienatinį ir atmetame tuos, kuriuos garbinome vietoj Jo.“

85 Tačiau pamačius Mūsų bausmę jų tikėjimas nesuteikė naudos. Toks visada buvo Alacho būdas su Savo tarnais. Ten pralaimėjo netikintieji.