37. Išsirikiavę eilėmis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Prisiekiu ˹angelais˺, išsirikiavusiais eilėmis,

2 atkakliai varančiais ˹debesis˺,

3 skaitančiais Priminimą!

4 Iš tiesų, jūsų Dievas yra Vienas!

5 Viešpats dangų ir žemės bei visko, kas tarp jų, ir Viešpats saulės patekėjimo vietų.

6 Mes išpuošėme žemiausią dangų žvaigždėmis

7 ir padarėme jas apsauga nuo kiekvieno maištingo šėtono.

8 Jie negali klausytis aukščiausiojo ˹angelų˺ susirinkimo, nes yra užmėtomi iš kiekvienos pusės,

9 išvaryti. Jiems skirta bausmė amžina.

10 Jei kuris jų pajėgs ką nugirsti, jį persekios prasiskverbianti liepsna.

11 Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺, kuris yra sunkesnis kūrinys, jie ar, kiti Mūsų kūriniai? Iš tiesų, Mes sukūrėme juos iš lipnaus molio.

12 Tačiau jūs stebitės, kai jie tyčiojasi,

13 nepaisydami priminimo, kai jiems priminta,

14 ir kai jie išjuokia ženklą, vos jį pamatę,

15 tardami: „Tai tėra aiškūs burtai.

16 Ką!? Ar būsime prikelti po to, kai mirsime ir tapsime dulkėmis ir kaulais?

17 Kartu su savo protėviais?“

18 Sakyk: „Taip! Ir tada būsite pažeminti.“

19 Užteks tik vieno sušaukimo – ir štai! – jie matys.

20 Jie tars: „Vargas mums! Tai Atpildo Diena.“

21 ˹Jiems bus pasakyta˺: „Tai Sprendimo Diena, kurią neigėte.

22 ˹Angelai˺! Surinkite piktadarius ir į juos panašius, bei tai, ką jie garbino

23 vietoj Alacho. Tada veskite juos į Pragaro kelią

24 ir po to sustabdykite, nes jie bus klausiami:

25 ‘Kas jums yra, kad nepadedate vieni kitiems?’“

26 Taip! Tądien jie bus paklusnūs.

27 Jie kreipsis vieni į kitus, kaltindami.

28 Jie sakys ˹savo vadams˺: „Jūs atėjote pas mus su galia ˹paklaidinti˺.“

29 Jie atsakys: „Ne! Jūs patys nepriėmėte tikėjimo.

30 Mes nevaldėme jūsų. Taip! Jūs patys peržengėte ribas.

31 Mūsų Viešpaties sprendimas tapo pateisintas. Iš tiesų, mes ragausime ˹bausmę˺.

32 Mes jus paklaidinome, nes patys buvome nuklydę.“

33 Tądien jie visi dalinsis bausme.

34 Taip Mes elgiamės su nusikaltėliais.

35 Kai jiems buvo sakoma: „Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Alachą“, jie pasipūtė

36 ir tarė: „Ar turime atsisakyti savų dievų dėl išprotėjusio poeto?“

37 Ne! Jis atėjo su tiesa, patvirtindamas ankstesnius pasiuntinius.

38 Iš tiesų, jūs ragausite skausmingą bausmę

39 ir bus jums atlyginta tik už jūsų darbus.

40 Išskyrus išrinktuosius Alacho tarnus.

41 Jiems skirtas žinomas aprūpinimas –

42 vaisiai ˹įvairių rūšių˺. Jie bus pagerbti

43 džiaugsmo Rojaus soduose,

44 sėdėdami ant krėslų, vieni prieš kitus.

45 Jiems bus duotas gėrimas iš tekančio šaltinio –

46 baltas, skanus jį ragaujantiems,

47 jų nežalojantis ir neapsvaiginantis.

48 Su jais bus mergelės – kuklaus žvilgsnio ir gražių akių,

49 lyg atidžiai saugomi perlai.[1]

[1] „Atidžiai saugomi perlai“ (arab. Baiḍun maknūn) taip pat gali reikšti atidžiai saugomus kiaušinius.

50 Jie kreipsis vieni į kitus su klausimais.

51 Vienas sakys: „Aš turėjau artimą draugą,

52 kuris manęs klausdavo: ‘Ar iš tiesų tiki,

53 kad mirę ir tapę dulkėmis bei kaulais būsime atvesti atpildui?’“

54 Tada jis tars: „Ar norėtumėte pamatyti ˹jo likimą˺?“

55 Jis pažvelgs žemyn ir matys jį Pragaro viduryje,

56 ir pasakys jam: „Prisiekiu Alachu! Tu beveik sunaikinai mane!

57 Jei ne mano Viešpaties malonė, ir aš būčiau nuvestas į Pragarą.“

58 ˹Tada jis tars kitiems tikintiesiems˺: „Ar mes niekada nebemirsime,

59 išskyrus pirmąją mirtį, ir nebūsime nubausti?

60 Iš tiesų, tai pergalė didžiausia!“

90 Tad jie nusigręžė nuo jo ir išėjo.

91 Jis atsisuko į jų dievus ir pasakė: „Ar nevalgysite ˹jums skirtų aukų˺?

92 Kas jums yra, kad nekalbate?“

93 Tada jis užsimojo ir daužė juos dešine ranka.

94 Vėliau jo tauta atskubėjo pas jį,

95 bet jis tarė: „Kaip galite garbinti daiktus, kuriuos išdrožiate savo pačių rankomis,

96 kai Alachas sukūrė jus ir visus jūsų darbus?“

97 Jie tarė ˹vieni kitiems˺: „Sukraukite laužą ir meskite jį ugnin.“

98 Jie norėjo jam pakenkti, bet Mes pažeminome juos.

99 Jis tarė: „Iš tiesų, aš einu pagal ˹nurodymą˺ savo Viešpaties. Jis parodys man kelią.

100 Viešpatie! Padovanok man dorą sūnų.“

101 Tad davėme jam gerą žinią apie pakantų sūnų.

102 Kai jis suaugo, kad dirbtų su savo tėvu, Abraomas tarė: „Mano sūnau! Sapne mačiau save aukojantį tave. Pasakyk, ką manai?“ Jis atsakė: „Tėve, daryk, kaip tau įsakyta. Alacho valia rasi mane kantrų.“

103 Kai jiedu pakluso ˹Alachui˺ ir jis paguldė savo sūnų veidu žemyn,

104 Mes pašaukėme jį: „Abraomai!

105 Tu išpildei savo sapną.“ Taip atlyginame darantiems gera.

106 Iš tiesų, tai buvo išbandymas aiškus.

107 Mes išpirkome jo sūnų didžia auka[1]

[1] Dievas atsiuntė aviną paaukojimui vietoj Izmaelio, tebūnie jam taika.

61 Kiekvienas turėtų siekti to.

62 Ar tai yra geresnis pasiekimas, ar Zakūmo medis?

63 Iš tiesų, juk Mes padarėme jį išbandymu piktadariams.

64 Iš tiesų, jis yra medis, augantis Pragaro gelmėse.

65 Jo vaisiai lyg šėtonų galvos.

66 Jie užpildys savo pilvus valgydami nuo jo,

67 ir po to gers verdantį vandenį.

68 Tada, iš tiesų, jie grįš į ˹savo vietą˺ Pragare.

69 Jie juk rado savo protėvius paklydusius

70 ir nuskubėjo eiti jų pėdomis!

71 Išties prieš tai nuklydo daugybė ankstesniųjų tautų,

72 nors Mes siuntėme jiems įspėjimą.

73 Žiūrėk, kokia buvo pabaiga tų, kurie buvo įspėti!

74 Išskyrus išrinktuosius Alacho tarnus.

75 Išties Nojus pašaukė Mus, ir koks puikus buvo Mūsų atsakymas!

76 Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą nuo nelaimės didelės

77 ir padarėme jo palikuonis išlikusiais ˹žemėje˺.

78 Mes palaiminome jį ˹garbingu atminimu˺ tarp vėlesniųjų kartų:

79 „Taika Nojui tarp visų tautų!“

80 Iš tiesų, taip Mes atlyginame darantiems gera.

81 Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų ištikimų tarnų.

82 Tada Mes nuskandinome kitus.

83 Iš tiesų, Abraomas buvo vienas jo šalininkų.

84 Jis atėjo pas savo Viešpatį su tyra širdimi,

85 kai tarė savo tėvui ir tautai: „Ką garbinate?

86 Ar trokštate pramanytų dievų vietoj Alacho?

87 Ką tada manote apie Viešpatį pasaulių?“

88 Tada jis pažvelgė į žvaigždes

89 ir tarė: „Aš sergu.“[1]

[1]Abraomas, tebūnie jam taika, tai padarė siekdamas išvengti dalyvavimo stabmeldžių šventėje.

108 ir palaiminome Abraomą ˹garbingu atminimu˺ tarp vėlesniųjų kartų:

109 „Taika Abraomui!“

110 Taip atlyginame darantiems gera.

111 Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų patikimų tarnų.

112 Mes davėme Abraomui gerą žinią apie Izaoką – pranašą ir dorą žmogų –

113 ir palaiminome jį ir Izaoką. Kai kurie jų palikuonių darė gera, o kiti aiškiai nusikalto prieš save.

114 Išties Mes taip pat suteikėme malonę Mozei ir Aaronui,

115 ir išgelbėjome juos ir jų tautą nuo didelės nelaimės.

116 Mes suteikėme jiems pagalbą, tad jie buvo nugalėtojai.

117 Mes davėme jiems aiškų Raštą 118ir vedėme tiesiu keliu.

119 Mes palaiminome juos ˹garbingu atminimu˺ tarp vėlesniųjų kartų:

120 „Taika Mozei ir Aaronui!“

121 Taip atlyginame darantiems gera.

122 Iš tiesų, jiedu buvo vieni iš Mūsų patikimų tarnų.

123 Elijas taip pat buvo vienas iš pranašų.

124 Jis tarė savo tautai: „Ar nebijosite ˹Alacho˺?

125 Kaip galite šauktis Bãlo[1] ir apleisti Puikiausią Kūrėją –

[1] Bãlas buvo pagrindinis šių žmonių garbinamas stabas.

[1] T.y. Loto žmoną, išdavusią savo vyrą.

126 Alachą, jūsų ir jūsų senųjų protėvių Viešpatį?“

127 Tačiau jie atmėtė jį ir bus dėl to pristatyti ˹savo bausmei˺,

128 išskyrus išrinktuosius Alacho tarnus.

129 Mes palaiminome jį ˹garbingu atminimu˺ tarp vėlesniųjų kartų:

130 „Taika Elijui!“

131 Taip atlyginame darantiems gera.

132 Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų patikimų tarnų.

133 Lotas taip pat buvo vienas iš pasiuntinių.

134 Mes išgelbėjome jį ir visą jo šeimą, –

135 išskyrus seną moterį,[1] pasilikusią užnugary, –

136 ir sunaikinome kitus.

137 Jūs, ˹Mekos gyventojai˺, praeinate pro jų griuvėsius ryte

138 ir vakare.[1] Ar neprotausite?

[1] Ši eilutė kalba apie Arabijos pusiasalyje išlikusias senųjų civilizacijų liekanas. Jose arabų pirkliai apsistodavo keliaudami.

139 Jὸna taip pat buvo vienas iš pasiuntinių.

140 Jis pabėgo į perkrautą laivą.

141 Tada jie traukė strėles, ˹rinkdamiesi, kas bus išmestas už borto˺, ir Jὸna buvo nugalėtas.

142 Tad prarijo jį banginis, nes jis buvo prasikaltęs.[1]

[1] Pranašas Jὸna, tebūnie jam taika, apleido savo tautą be Dievo leidimo.

143 Jei jis nebūtų vienas iš aukštinusiųjų ˹Alachą˺,

144 būtų likęs jo pilve iki Dienos, kai visi bus prikelti,

145 bet Mes išmetėme jį ligotą ant kranto,

146 ir virš jo užauginome moliūgo krūmą.[1]

[1] Specifinė moliūgo rūšis, apie kurią kalbama šioje eilutėje, pasižymėjo savybe atbaidyti vabzdžius ir dėl savo lapų tankumo suteikti šešėlį.

147 ˹Vėliau˺ siuntėme jį ˹atgal į miestą˺ šimto tūkstančių žmonių ar daugiau.

148 Jie priėmė tikėjimą, tad leidome jiems mėgautis gyvenimu kuriam laikui.

149 Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺, ar jų Viešpats turi dukteris,[1] kai jie patys ˹teikia pirmenybę˺ sūnums?

[1] Arabų pagonys laikydavo angelus Dievo dukromis.

150 Ar sukūrėme angelus moterimis, jiems tai matant?

151 Ne! Iš tiesų, tai yra vienas jų pramanytų melų, ˹jog˺

152 Alachas turi vaikų. Iš tiesų, jie meluoja!

153 Ar Jis pasirinko dukteris vietoj sūnų?

154 Kas jums yra? Kaip jūs teisiate?

155 Ar nesusimąstysite?

156 O gal turite aiškų įrodymą?

157 Atneškite savo raštus, jei esate teisūs!

158 Jie išgalvojo tarp Jo ir džinų ˹giminystės˺ ryšius, bet patys džinai žino, kad ˹tai pramanantys žmonės˺ bus pristatyti ˹savo bausmei˺.

159 Išaukštintas Alachas virš to, ką jie teigia!

160 Išskyrus išrinktuosius Alacho tarnus.

161 Iš tiesų, nei jūs, nei tai, ką garbinate,

162 negalite nuvilioti nuo Alacho ˹religijos˺ nieko,

163 išskyrus degsiančiuosius Pragare.

164 ˹Angelai sako˺: „Kiekvienas iš mūsų turi paskirtą vietą.

165 Iš tiesų, mes esame išrikiuoti eilėmis.

166 Iš tiesų, mes aukštiname Alachą.“

167 Jie sakydavo anksčiau:

168 „Jei tik turėtume Priminimą kaip ir ankstesnieji,

169 būtume išrinktieji Alacho tarnai.“

170 Bet dabar jie atmeta ˹Koraną˺. Greitai jie žinos.

171 Išties Mūsų žodis jau buvo duotas mūsų pasiųstiems tarnams,

172 jog jiems bus suteikta pagalba

173 ir kad Mūsų kariauna bus nugalėtoja.

174 Tad nusigręžk nuo jų kuriam laikui, ˹Pranaše Muhamedai˺.

175 Tu matysi, ˹kas juos ištiks˺, ir jie tai matys!

176 Ar jie tikrai nori paspartinti Mūsų bausmę?

177 Kai ji nusileis pas juos, koks prastas bus rytas tiems, kurie buvo įspėti!

178 Nusigręžk nuo jų kuriam laikui.

179 Tu matysi tai, ˹kas juos ištiks˺, ir jie tai matys!

180 Išaukštintas tavo Viešpats, Viešpats Garbės ir Galios, virš to, ką jie teigia!

181 Taika pasiuntiniams

182 ir šlovė bei dėkingumas Alachui, Viešpačiui pasaulių!