36. Yā-Syn

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Yā-Syn.[1]

13 Pateik jiems pavyzdį, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie tautą, kuriai atėjo pasiuntiniai.

14 Mes siuntėme du pasiuntinius, bet jie atmetė juos, tad sustiprinome juos trečiuoju. Pasiuntiniai tarė: „Iš tiesų, mes esame jums siųsti pasiuntiniai.“

15 Tačiau jie atsakė: „Jūs esate tik žmonės, kaip ir mes. Maloningasis nesiuntė nieko. Jūs tik meluojate.“

16 Pasiuntiniai tarė: „Mūsų Viešpats žino, iš tiesų, mes esame jums siųsti.

17 Mūsų pareiga yra tik perduoti jums žinią aiškiai.“

18 Bet jie atsakė: „Mes manome, kad esate blogas ženklas. Jei nesiliausite, užmėtysime jus akmenimis ir jus palies mūsų skausminga bausmė.“

19 Pasiutiniai tarė: „Jūsų blogas ženklas slypi jumyse pačiuose. Ar taip sakote, nes jums primenama ˹tiesa˺? Taip! Jūs peržengiate ribas!“

20 Tada iš tolimiausios miesto dalies atbėgo vyras, tardamas: „Mano tauta! Sekite pasiuntiniais.

21 Sekite neprašančiais atlygio ir ˹teisingai˺ vedamais.

22 Kodėl neturėčiau garbinti To, Kuris mane sutvėrė ir pas Kurį būsite sugrąžinti.

23 Kaip galėčiau rinktis kitus dievus vietoj Jo, kurių užtarimas man nepadės ir kurie negalės manęs išgelbėti, jei Maloningasis panorės man pakenkti?

24 Iš tiesų, tada būčiau aiškiai nuklydęs.

25 Aš tikiu jūsų Viešpačiu, tad klausykite manęs.“

26 ˹Tačiau jie nužudė jį˺. Jam buvo tarta: „Ženk į Rojų!“ Tada jis tarė: „Kad tik mano tauta žinotų,

27 kaip mano Viešpats man atleido ir padarė vienu iš pagerbtųjų.“

28 Mes nesiuntėme po jo mirties jokios kariaunos iš dangaus prieš jo tautą ir neketinome to daryti.

29 Tai buvo tik vienas trenksmas, ir jie buvo sunaikinti.

30 Ach! Vargas ˹Mano˺ tarnams! Kaskart pasiuntiniui atėjus pas juos, jie išjuokia jį.

31 Ar jie nemato, kiek tautų sunaikinome anksčiau jų, kurios niekada nebegrįš?

32 Visi jie bus atvesti prieš Mus.

33 Jiems skirtas ženklas negyvoje žemėje, kuriai suteikiame gyvybę ir užauginame javus, kuriais jie maitinasi.

34 Mes padarėme žemėje sodus datulių palmių ir vynuogių, ir padarėme joje trykštančius šaltinius,

35 kad jie galėtų valgyti jos vaisius. Tai nėra jų rankų darbas. Nejau jie nebus dėkingi?

36 Išaukštintas Tas, Kuris sukūrė viską poromis: tai, kas užauga žemėje, juose pačiuose ir kituose dalykuose, kurių jie nežino.

37 Taip pat jiems skirtas ženklas naktyje, kai atimame iš jos dienos šviesą – ir štai! – jie yra tamsoje.

38 Saulė taip pat keliauja iki nustatyto laiko, kurį jai nustatė Visa Galintis, Visa Žinantis.

39 Mes nustatėme mėnulio fazes, kol galiausiai jis tampa kaip ˹sulinkęs˺ senas datulės kotelis.

40 Saulė negali pasivyti mėnulio[1] ir naktis negali pralenkti dienos – kiekvienas keliauja savo orbita.

[1] T. y. mėnulis savo kaitos ciklą (iš jaunaties į pilnatį ir vėl į jaunatį) užbaigia per 30 dienų, o saulė savo ciklą užbaigia per visus metus.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

2 Prisiekiu išmintinguoju Koranu!

3 Iš tiesų, tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, esi vienas iš pasiuntinių,

4 einantis tiesiu keliu.

5 Tai apreiškimas iš Visa Galinčio, Suteikiančio Malonę,

6 kad perspėtum žmones, kurių protėviai nebuvo įspėti ir kurie dėl to yra nedėmesingi.

7 Išties ˹bausmės˺ sprendimas daugumai jų jau buvo priimtas, nes jie nepriima tikėjimo.

8 Iš tiesų, Mes uždėjome geležies apykakles ant jų kaklų iki pat smakrų, tad jų galvos yra pakeltos,

9 ir padėjome prieš juos ir už jų užtvarą, juos uždengdami. Tad jie nemato ˹tiesos˺.

10 Vienodai jiems – perspėsi juos, ar ne – jie netikės.

11 Iš tiesų, tu gali perspėti tik sekančius Priminimu ir bijančius Maloningojo, nors Jo nematančius. Tad duok jiems gerą žinią apie atleidimą ir atlygį dosnų!

12 Iš tiesų, Mes sugrąžinsime mirusiuosius gyventi. Mes užrašome, ką jie padaro ir ką palieka.[1] Mes viską įrašome aiškiame Registre.

[1] Bus užrašyti ne tik patys žmogaus veiksmai, bet ir tai, kokį poveikį ir įtaką jie padarė aplinkiniams bei ateities kartoms.

[1] Žmogus gimsta silpnas, stiprėja augdamas ir užaugęs tampa stiprus, o sendamas vėl silpnėja, kol vėl tampa silpnas ir priklausomas nuo kitų.

46 Kai jiems duodamas ženklas iš jų Viešpaties, jie nusigręžia nuo jo,

47 o kai jiems sakoma: „Duokite labdarai iš to, ką jums suteikė Alachas“, atmetusieji tikėjimą sako jį priėmusiems: „Kodėl turėtume maitinti tuos, kuriuos Alachas pamaitintų, jei panorėtų? Iš tiesų, jūs esate aiškiai nuklydę.“

48 Jie klausia: „Kada šis pažadas bus įvykdytas, jei esate teisūs?“

49 Tačiau jie laukia tik vieno trenksmo, kuris juos užklups, jiems besiginčijant.

50 Tada jie neturės laiko paskirti palikimo ir negalės grįžti pas savo šeimas.

51 Bus papūsta į Ragą – ir štai! – jie išskubės iš kapų pas Viešpatį savo.

52 Jie sakys: „Vargas mums! Kas mus prikėlė iš mūsų poilsio vietų? Tai yra tai, ką pažadėjo Maloningasis. Pasiuntiniai skelbė tiesą.“

53 Tai buvo tik vienas trenksmas – ir štai! – jie visi surinkti prieš Mus.

54 Šią Dieną nė viena siela nebus nuskriausta. Jums bus atlyginta tik už jūsų darbus.

55 Iš tiesų, Rojaus žmonės tądien bus džiaugsmingai užsiėmę.

56 Jie ir jų sutuoktinės bus šešėliuose, sėdintys ant krėslų.

57 Ten jie turės vaisių ir visko, ko panorės.

58 „Taika!“ bus jų pasveikinimas iš Viešpaties Suteikiančio Malonę.

59 ˹Tada Jis tars˺: „Šią Dieną jūs, nusikaltėliai, atsistokite atskirai ˹nuo tikinčiųjų˺.

60 Adomo vaikai! Ar nesakiau jums, kad negarbintumėte Šėtono, nes iš tiesų jis yra jūsų aiškus priešas,

61 bet kad garbintumėte Mane? Tai yra kelias tiesus.

62 Išties jis paklaidino daugybę jūsų. Ar neprotausite?

63 Tai Pragaras, dėl kurio buvote įspėti.

64 Dekite jame šiandien už tai, kad atmetėt tikėjimą!“

65 Tądien užantspauduosime jų burnas, bet jų rankos kalbės su Mumis ir jų kojos liudys viską, ką jie darė.

66 Jei panorėtume, galėtume jiems atimti regėjimą. Tada jie varžytųsi ieškodami kelio, bet kaip jie matytų ˹jį˺?

67 Jei panorėtume, galėtume juos paralyžiuoti ten, kur stovėjo, kad jie negalėtų judėti nei pirmyn, nei atgal.

68 Kam suteikiame ilgą gyvenimą, tam apgręžiame jo augimą.[1] Ar jie neprotaus?

69 Mes nemokėme jo poezijos ir tai nėra derama jam. Šis ˹Raštas˺ yra tik Priminimas – aiškus Koranas,

70 kad įspėtas būtų kiekvienas, kuris yra gyvas, ir kad sprendimas būtų išpildytas prieš netikinčiuosius.

71 Ar jie nemato, kaip iš to, ką padarė Mūsų Rankos, sukūrėme jiems galvijus, kuriuos jie valdo,

72 ir padarėme juos pavaldžius, kad kai kurie jų būtų naudojami jojimui, o kiti maistui?

73 Jie gauna iš jų įvairios naudos ir gėrimų. Ar jie nebus dėkingi?

74 Tačiau jie pasirinko kitus dievus vietoj Alacho, vildamiesi, kad jie suteiks jiems pagalbą.

75 Jie negalės stabmeldžiams padėti, nors šie tarnauja jiems būdami jų kariais.

76 Tad neleisk jų žodžiams skaudinti tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺. Iš tiesų, Mes žinome, ką jie slepia ir ką atskleidžia.

77 Ar žmogus nemato, kad sukūrėme jį iš sėklos lašelio? Bet – štai! – jis atvirai priešinasi,

78 ginčydamasis su Mumis, pamiršdamas, kaip buvo sukurtas. Jis sako: „Kas gali sugrąžinti gyvybę suirusiems kaulams?“

79 Sakyk: „Sugrąžins juos Tas, Kuris sukūrė juos pirmą kartą. Jis yra apie kiekvieną kūrinį Visa Žinantis.

80 Jis suteikia jums ugnį iš žalių medžių – štai! – iš jų uždegate ją.[1]

[1] Ši eilutė kalba apie Arabijoje augančius medžius (lot. Cynanchum Vinimale). Jų žalios spalvos šakeles Arabijos pusiasalio gyventojai naudodavo ugniai uždegti.

81 Ar Tas, Kuris sukūrė dangus ir žemę, negali sukurti kažko panašaus į šiuos žmones?“ Taip! Jis yra Visa Žinantis Kūrėjas.

82 Kai Jis kažko panori, pasako: „Būk!“ ir tai būna!

83 Išaukštintas yra Tas, Kurio Rankoje visko valdžia. Pas Jį būsite sugrąžinti.

41 Kitas jiems skirtas ženklas yra tai, kad gabenome jų protėvius ˹su Nojumi˺ pilname laive

42 ir sukūrėme jiems patiems panašias priemones, kuriomis jie keliauja.

43 Jei panorėtume, galėtume juos paskandinti – tada niekas neatsakytų į jų šauksmus ir jie nebūtų išgelbėti,

44 nebent per Mūsų malonę, leidžiančią jiems mėgautis gyvenimu kurį laiką.

45 Bet ˹jie vis vien nusigręžia˺, kai jiems sakoma: „Bijokite to, kas priešais jus ir kas už jūsų,[1] kad jums būtų suteikta malonė.“

[1] riešais žmones yra jų laukiantis Ateinantysis gyvenimas, o už jų yra prieš tai gyvenusių sunaikintų tautų likimas.