34. Šeba

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

15 Išties Šebos tautai buvo skirtas ženklas jų gyvenvietėje: du sodai – vienas dešinėje, o kitas kairėje. ˹Jiems buvo tarta˺: „Valgykite iš to, ką suteikė jūsų Viešpats, ir dėkokite Jam, nes jūsų žemė yra gera ir jūsų Viešpats – Atleidžiantis.“

16 Bet jie nusigręžė, tad ˹pralaužę˺ užtvanką užliejome juos tvanu ir pakeitėme jų sodus kitais, davusiais karčius vaisius, bevaisius krūmus ir keletą spygliuotų medžių.

17 Taip atlyginome jiems už nedėkingumą. Mes baudžiame tik nedėkinguosius.

18 Taip pat Mes įkūrėme tarp jų ir miestų,[1] Mūsų palaimintų, kitus miestus, ˹jiems˺ matomus. Mes padarėme tarp jų mažus kelionės atstumus, ˹tardami˺: „Keliaukite šioje žemėje saugiai dieną ir naktį.“

1 Šlovė ir dėkingumas Alachui, Kuriam priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Šlovė ir dėkingumas Jam Ateinančiame gyvenime! Jis yra Išmintingas, Visa Suprantantis!

2 Jis žino viską, kas prasiskverbia į žemę ir kas iš jos išeina, kas nusileidžia iš dangaus ir kas į jį pakyla. Jis yra Suteikiantis Malonę, Atleidžiantis.

3 Netikintieji sako: „Valanda mūsų neužklups.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Taip! Prisiekiu savo Viešpačiu, žinančiu nematomą, ji užklups jus!“ Net svoris dulkės danguje ar žemėje yra Jam žinomas, bei tai, kas mažiau ar daugiau to. Viskas įrašyta aiškiame Įraše,

4 kad apdovanotų Jis priėmusius tikėjimą ir dariusius gera. Jiems skirtas atleidimas ir aprūpinimas dosnus.

5 Tačiau tiems, kurie stengėsi paniekinti Mūsų apreiškimus – jiems skirta bausmė skausmingos kančios.

6 Mato tie, kuriems buvo suteiktos žinios, jog tai, ką Viešpats apreiškė tau, ˹Pranaše Muhamedai!˺, yra tiesa, vedanti į kelią Visa Galinčio, Verto Išaukštinimo.

7 Tačiau atmetusieji tikėjimą sako: „Ar galėtume jums parodyti vyrą, kuris teigia, kad kai būsite suirę ˹po mirties˺, būsite prikelti kaip naujai sukurtieji?

8 Ar jis pramanė melą apie Alachą, ar yra pamišęs?“ Ne! Nepriimantiems tikėjimo Ateinančiuoju gyvenimu skirta bausmė. Jie yra toli nuklydę.

9 Ar jie nepagalvoja apie tai, kas juos supa danguje ir žemėje? Jei panorėtume, galėtume liepti žemei juos praryti arba galėtume numesti ant jų iš dangaus kokį gabalą. Iš tiesų, tame yra ženklai kiekvienam atsigręžiančiam tarnui.

10 Išties Mes suteikėme Dovydui Savo malonę, ˹tardami˺: „Kalnai! Kartokite ˹Mūsų˺ liaupsinimus jam, kartu su paukščiais.“ Mes padarėme geležį jam lanksčia,

11 ˹paliepdami˺: „Pagaminkite žiedinius šarvus, gerai išmatuodami žiedus. Darykite gera. Iš tiesų, Aš esu Visa Matantis, ką jūs darote.“

12 Saliamonui Mes padarėme vėjus pavaldžius, kurių ryto ˹kelionė˺ buvo mėnuo ir vakaro ˹kelionė˺ buvo mėnuo. Mes suteikėme jam išlydyto vario šaltinį ir kai kurie džinai dirbo jam, jo Viešpaties leidimu, o nukrypusiems nuo Mūsų nurodymų Mes duosime ragauti bausmę Liepsnos.

13 Jie pagamino jam viską, ko jis panorėjo – rūmus, statulas,[1] milžiniškus baseinus ir katilus pritvirtintus ˹prie žemės˺. ˹Mes tarėme˺: „Dirbkite, Dovydo šeima, būdami dėkingi! Tik keletas mano tarnų yra dėkingi.“

[1] Statulos nebuvo draudžiamos Saliamono, tebūnie jam taika, laikotarpiu.

14 Kai nulėmėme Saliamono mirtį, džinai sužinojo apie tai tik tada, kai termitai sugraužė jo lazdą.[1] Kai jis parkrito, džinai suprato – jei būtų žinoję nematomą, nebūtų tęsę savo žeminančio darbo.[2]

[1] Saliamonas mirė sėdėdamas ir atsirėmęs į savo lazdą.

[2] Ši eilutė pabrėžia tai, jog džinai nežino nematomo, kuris yra žinomas tik Dievui.

[1] T.y. Mekos ir Jeruzalės.

19 Tačiau jie skundėsi: „Mūsų Viešpatie! Padaryk mūsų keliones ilgesnes!“ Taip jie nuskriaudė patys save,[1] tad pavertėme juos pasakojimais ir išsklaidėme į visas puses, ˹kad jie negalėtų vieni kitų pasiekti˺. Iš tiesų, tame yra ženklai visiems kantriems ir dėkingiems.

[1] Šiems žmonėms keliavimas lengvai įveikiamais atstumais pasidarė per lengvas ir nuobodus. Tad užuot išreiškę dėkingumą, jie meldė Dievo padaryti jų gyvenimą sunkesniu. Panašiai ir izraelitai, pabodę manos ir putpelių, meldė jiems suteikti prastesnį maistą (žr. 2:61).

20 Išties Šėtono nuomonė dėl jų tapo tiesa,[1] tad jie visi sekė juo, išskyrus dalį tų, kurie priėmė tikėjimą,

[1] Ši eilutė kalba apie Šėtono pažadą paklaidinti žmones.

21 nors jis neturėjo galios jų valdyti. Mes norėjome tuo atskirti tikinčius Ateinančiu gyvenimu nuo juo abejojančiųjų. Tavo Viešpats yra Prižiūrėtojas Visko.

22 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Šaukitės tų, kuriuos pramanėte greta Alacho. Jie nekontroliuoja nei dulkės svorio danguose ar žemėje, ir neturi ˹to valdyme˺ jokios dalies, nei kuo nors padeda Jam.“

23 Užtarimas nepadės prieš Jį, išskyrus tiems, kuriems Jis duos leidimą. Kai ˹Teismo Dienos˺ baimė bus pašalinta iš jų širdžių, jie paklaus ˹angelų˺: „Ką tarė jūsų Viešpats?“ Jie atsakys: „Tiesą. Jis yra Aukščiausiasis, Didis!“

24 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas aprūpina jus iš dangų ir žemės?“ Sakyk: „Alachas! Iš tiesų, tik vieni iš mūsų yra vedami, o kiti yra aiškiai nuklydę.“

25 Sakyk: „Jūs nebūsite atsakingi už mūsų nuodėmes ir mes nebūsime atsakingi už jūsų darbus.“

26 Sakyk: „Mūsų Viešpats surinks mus kartu, tada Jis teis tarp mūsų teisingai. Jis yra Visa Žinantis Teisėjas.“
27 Sakyk: „Parodykite man tuos stabus, kuriuos garbinate vietoj Alacho. Taip! Jis yra Alachas, Visa Galintis, Išmintingas.“

28 Mes siuntėme tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, tik kaip gerų žinių nešėją ir įspėjimo davėją visai žmonijai. Tačiau dauguma jų nežino.

29 Jie klausia: „Kada šis pažadas bus įvykdytas, jei esate teisūs?“

30 Sakyk: „Diena buvo jums paskirta, kurios negalite nė akimirkai atidėti ar paspartinti.“

31 Netikintieji sako: „Mes netikėsime nei šiuo Koranu, nei ˹Raštais˺, apreikštais anksčiau.“ Jei tik galėtum matyti, kai piktadariai bus pastatyti prieš savo Viešpatį, priekaištaudami vieni kitiems! Nusižeminę ˹sekėjai˺ sakys pasipūtusiems ˹lyderiams˺: „Jei ne jūs, būtume priėmę tikėjimą.“

32 Pasipūtėliai jiems atsakys: „Ar mes jus nukreipėme nuo vedimo, kai jis atėjo pas jus? Ne! Jūs patys buvote nusikaltėliai.“

33 Nusižeminusieji jiems tars: „Ne! Tai buvo jūsų sąmokslavimai dieną ir naktį, kai liepėte mums atmesti Alachą ir pramanyti Jam lygius.“ Pamatę bausmę jie slėps savo apgailestavimą, o Mes uždėsime geležines grandines ant netikinčiųjų kaklų. Jiems bus atlyginta tik už tai, ką jie darė.

34 Kiekvieną kartą Mums atsiuntus tautai įspėjimo davėją, jos turtingieji tardavo: „Mes atmetame tai, su kuo buvai siųstas“,

35 pridėdami: „Mes turime daugiau turtų ir daugiau vaikų už tave. Mums nebus skirta bausmė.“

36 Sakyk: „Mano Viešpats duoda gausiai ar saikingai kam panori, bet dauguma žmonių nežino.“

37 Nei turtas, nei vaikai jūsų nepriartina prie Mūsų, bet priėmusiems tikėjimą ir dariusiems gera – jiems bus atlyginta su kaupu už jų darbus. Jie bus saugūs ˹Rojaus˺ dvaruose.

38 Tačiau besistengiantys paniekinti Mūsų apreiškimus – jie bus atvesti bausmėn.“

39 Sakyk: „Mano Viešpats duoda gausiai ar saikingai kam panori iš Savo tarnų. Ką aukojate labdarai – Jis kompensuos jums už tai. Jis yra Geriausias Aprūpintojas!“

40 Dieną, kai surinks juos visus, Jis paklaus angelų: „Ar tai buvote jūs, kuriuos šie žmonės garbino?“

41 Jie atsakys: „Išaukštintas esi! Tu esi mūsų globėjas, ne jie. Ne! Jie garbino džinus – dauguma jų jais tikėjo.“

42 Tad šią Dieną nė vienas jūsų neturės galios nei padėti, nei pakenkti vieni kitiems. Mes tarsime piktadariams: „Ragaukite bausmę Ugnies, kurią neigėte anksčiau.“

43 Kai jiems skaitomi Mūsų aiškūs apreiškimai, jie sako: „Tai tik žmogus, norintis jus atitraukti nuo to, ką garbino jūsų protėviai“, pridėdami: „Šis ˹Koranas˺ yra tik jo pramanytas melas.“ Kai tiesa pasiekia netikinčiuosius, jie sako: „Tai tik aiškūs burtai.“

44 ˹Taip jie sako, nors˺ Mes nedavėme jiems jokio rašto, iš kurio jie mokytųsi, ir nesiuntėme jiems anksčiau tavęs jokio įspėjimo davėjo.

45 ˹Sunaikintieji˺ anksčiau jų taip pat atmetė tiesą – o šie ˹Mekos stabmeldžiai˺ nepasiekė net dešimtadalio to, ką buvome jiems suteikę. Tačiau jiems atmetus Mano pasiuntinius – koks stiprus tada buvo atsakas Mano!

46 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Aš patariu jums vieną dalyką – stokite vardan Alacho, dviese ar po vieną, ir susimąstykite. Jūsų bendražygis nėra išprotėjęs. Jis tik perspėja jus apie artėjančią griežtą bausmę.“

47 Sakyk: „Jei prašau iš jūsų kokio nors atlygio, jūs galite jį pasilikti. Tik Alachas atlygins man. Jis yra Liudininkas Visko.“

48 Sakyk: „Mano Viešpats pateikia tiesą ˹prieš melą˺. Jis yra Visa Žinantis tai, kas paslėpta.“

49 Sakyk: „Tiesa atėjo, o melas išnyks ir niekada nesugrįš.“

50 Sakyk: „Jeigu esu paklydęs, tai savo paties nelaimei, o jei esu vedamas, tai dėl to, ką mano Viešpats man apreiškė. Jis yra Visa Girdintis, Esantis Arti!“

51 Jei tik galėtum matyti jų išgąstį, kai jie negalės pabėgti ˹nuo bausmės˺! Jie bus sučiupti netoliese.

52 Jie tars: „Dabar tikime tuo!“ Tačiau kaip jie tikisi įgyti ˹tikėjimą˺ tokioje tolimoje vietoje ˹nuo pirmojo gyvenimo˺,

53 kai neigė tai anksčiau, spėliodami apie nematomą tolimoje vietoje ˹nuo Ateinančiojo˺.

54 Užtvara bus pastatyta tarp jų ir jų troškimų, kaip buvo padaryta su jų bendrininkais anksčiau. Iš tiesų, jie nerimastingai abejoja.