34. Šeba

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

15 Išties Šebos tautai buvo skirtas ženklas jų gyvenvietėje: du sodai, vienas dešinėje, kitas kairėje. ˹Jiems buvo tarta˺: „Valgykite iš to, ką jums suteikė jūsų Viešpats ir dėkokite Jam, nes jūsų žemė yra gera, ir jūsų Viešpats Atleidžiantis.“

16 Bet jie nusigręžė, tad Mes užliejome juos užtvankos tvanu ir pakeitėme jų sodus kitais, davusiais karčius vaisius, bevaisius krūmus ir keletą spygliuotų medžių.

17 Taip atlyginome jiems už nedėkingumą. Mes nubaudžiame ˹tokiu būdu˺ tik nedėkingus.

18 Taip pat Mes įkūrėme tarp jų ir miestų,[1] Mūsų palaimintų, kitus miestus, matomus. Mes padarėme tarp jų mažus kelionės atstumus, ˹tardami˺: „Keliaukite šioje žemėje saugiai dieną ir naktį.“

1 Šlovė ir dėkingumas Alachui, Kuriam priklauso viskas, kas yra danguose ir žemėje. Šlovė ir dėkingumas Jam, Ateinančiame gyvenime! Jis yra Išmintingas, Visa Suprantantis!

2 Jis žino viską, kas prasiskverbia į žemę ir kas iš jos išeina, kas nusileidžia iš dangaus ir kas į jį pakyla. Jis yra Suteikiantis Malonę, Atleidžiantis.

3 Netikintieji sako: „Valanda mūsų neužklups.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Taip! Prisiekiu savo Viešpačiu, žinančiu nematomą, ji užklups jus!“ Net svoris dulkės danguje ar žemėje yra Jam žinomas, bei tai, kas mažiau ar daugiau to. Viskas įrašyta aiškiame Įraše,

4 kad Jis apdovanotų priėmusius tikėjimą ir dariusius gera. Jiems skirtas atleidimas ir aprūpinimas dosnus.

5 Bet tiems, kurie stengėsi paniekinti Mūsų Apreiškimus – jiems skirta bausmė baisios kančios.

6 Mato tie, kuriems buvo suteiktos žinios, jog tai, ką Viešpats apreiškė tau, ˹Pranaše Muhamedai!˺, yra tiesa, vedanti į kelią Visa Galinčio, Verto Išaukštinimo.

7 Bet atmetę tikėjimą sako: „Ar galėtume jums parodyti vyrą, kuris teigia, jog kai būsite suirę ˹po mirties˺, būsite prikelti nauju kūriniu?

8 Ar jis išgalvojo melą apie Alachą, ar yra pamišęs?“ Ne! Nepriimantiems tikėjimo Ateinančiu gyvenimu skirta bausmė. Jie yra toli nuklydę.

9 Ar jie nepagalvoja apie tai, kas juos supa danguje ir žemėje? Jei panorėtume, galėtume liepti žemei juos praryti, arba numesti ant jų iš dangaus kokį gabalą. Iš tiesų, tame yra ženklai kiekvienam atsigręžiančiam tarnui.

10 Išties Mes suteikėme Dovydui Savo malonę, ˹tardami˺: „Kalnai! Kartokite ˹Mūsų˺ gyrimus jam, kartu su paukščiais.“ Mes geležį padarėme jam lanksčia,

11 ˹paliepdami˺: „Pagaminkite grandininius šarvus, gerai išmatuodami grandis. Darykite gera. Iš tiesų. Aš esu Visa Matantis, ką jūs darote.“

12 Saliamonui Mes padarėme vėjus pavaldžiais, kurių ryto ˹kelionė˺ buvo mėnuo ir vakaro ˹kelionė˺ buvo mėnuo. Mes suteikėme jam išlydyto vario šaltinį ir kai kurie džinai dirbo jam, jo Viešpaties leidimu, o nukrypusiems nuo Mūsų nurodymų Mes duodavome ragauti bausmę liepsnos.

13 Jie pagamino jam viską, ko jis panoro – rūmus, statulas,[1] milžiniškus baseinus ir puodus pritvirtintus ˹prie žemės˺. ˹Mes tarėme˺: „Dirbkite dėkingi, Dovydo šeima! Tik keletas mano tarnų yra dėkingi.“

[1] Statulos nebuvo draudžiamos Saliamono, tebūnie jam taika, laikotarpiu.

14 Kai nulėmėme Saliamonui mirtį, niekas nedavė džinams žinoti, kad jis mirė, išskyrus termitus, suėdusius jo lazdą.[1] Kai jis parkrito, jie suprato – jei jie būtų žinoję nematomą, nebūtų tęsę savo žeminančio darbo.[2]

[1] Saliamonas mirė sėdėdamas ir atsirėmęs į savo lazdą.

[2] Ši eilutė pabrėžia tai, jog džinai nežino nematomo, kuris yra žinomas tik Dievui.

[1] T.y. Mekos ir Jeruzalės.

19 Bet jie skundėsi: „Mūsų Viešpatie! Padidink atstumą mūsų kelionių!“ Taip jie engė save.[1] Tad padarėme juos pasakomis ir išsklaidėme juos, ˹kad jie negalėtų vieni kitų pasiekti˺. Iš tiesų, tame yra ženklai kantriems ir dėkingiems.

[1] Šiems žmonėms keliavimas lengvai įveikiamais atstumais pasidarė per lengvas ir nuobodus. Tad užuot išreiškę dėkingumą, jie meldė Dievo padaryti jų gyvenimą sunkesniu. Panašiai ir izraelitai, pabodę manos ir putpelių, meldė jiems suteikti prastesnį maistą (žr.: 2:61).

20 Išties Šėtono nuomonė dėl jų tapo tiesa,[1] tad jie visi sekė juo, išskyrus grupę priėmusių tikėjimą,

[1] Ši eilutė kalba apie Šėtono pažadą paklaidinti žmones.

21 nors jis neturėjo galios jų valdyti. Mes norėjome tuo atskirti tikinčius Ateinančiu gyvenimu nuo juo abejojančiųjų. Tavo Viešpats yra Prižiūrėtojas Visko.

22 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Šaukitės tų, kuriuos pramanėte greta Alacho. Jie nekontroliuoja nei dulkės svorio danguose ar žemėje, ir jie neturi ˹to valdyme˺ jokios dalies, nei kuo nors padeda Jam.“

23 Užtarimas nepadės prieš Jį, išskyrus tiems, kuriems Jis duos leidimą. Kai ˹Teismo Dienos˺ baimė bus pašalinta iš jų širdžių, jie paklaus ˹angelų˺: „Ką tarė jūsų Viešpats?“ Jie atsakys: „Tiesą. Jis yra Aukščiausiasis, Didis!“

24 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas aprūpina jus iš dangų ir žemės?“ Sakyk: „Alachas! Iš tiesų, tik vieni iš mūsų yra vedami, o kiti yra aiškiai nuklydę.“

25 Sakyk: „Jūs nebūsite atsakingi už mūsų nuodėmes ir mes nebūsime atsakingi už jūsų darbus.“

26 Sakyk: „Mūsų Viešpats surinks mus kartu, tada Jis teis tarp mūsų teisingai. Jis yra Visa Žinantis Teisėjas.“

27 Sakyk: „Parodykite man tuos stabus, kuriuos garbinate vietoj Alacho. Taip! Jis yra Alachas, Visa Galintis, Išmintingas.“

28 Mes siuntėme tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, tik gerų žinių nešėju ir perspėjimo davėju visai žmonijai. Bet dauguma jų nežino.

29 Jie klausia: „Kada šis pažadas bus įvykdytas, jei sakote tiesą?“

30 Sakyk: „Diena buvo jums paskirta, kurios negalite nė akimirkai atidėti ar paspartinti.“

31 Netikintieji sako: „Mes netikėsime nei šiuo Koranu, nei ˹Raštais˺, apreikštais anksčiau.“ Jei tik galėtum matyti, kai piktadariai bus pastatyti prieš savo Viešpatį, priekaištaudami vieni kitiems! Nusižeminę ˹sekėjai˺ sakys pasipūtusiems ˹lyderiams˺: „Jei ne jūs, mes būtume priėmę tikėjimą.“

32 Pasipūtėliai jiems atsakys: „Ar mes jus nukreipėme nuo vedimo, kai jis atėjo pas jus? Ne! Jūs patys buvote nusikaltėliai.“

33 Nusižeminę jiems tars: „Ne! Tai buvo jūsų sąmokslavimai dieną ir naktį, kai liepėte mums atmesti Alachą ir pramanyti Jam lygius.“ Kai pamatys bausmę, jie tylės gailėdamiesi, o Mes uždėsime geležines grandines ant netikinčiųjų kaklų. Jiems bus atlyginta tik už tai, ką jie darė.

34 Kiekvieną kartą Mums atsiuntus bendruomenei įspėjimo davėją, jos turtingieji tardavo: „Mes atmetame tai, kuo buvai siųstas“,

35 pridėdami: „Mes turime daugiau turtų ir daugiau vaikų už tave, ir mums nebus skirta bausmė.“

36 Sakyk: „Mano Viešpats suteikia aprūpinimą kam panori, arba jį suvaržo, bet dauguma žmonių nežino.“

37 Nei turtas, nei vaikai jūsų nepriartina prie Mūsų, bet priėmusiems tikėjimą ir dariusiems gera – jiems skirtas padaugintas atlygis už jų darbus. Jie bus saugūs ˹Rojaus˺ dvaruose.

38 Bet besistengiantys paniekinti Mūsų apreiškimus – jie bus bausmėn atvesti.“

39 Sakyk: „Mano Viešpats suteikia aprūpinimą kam panori iš Savo tarnų, arba jį suvaržo. Ką aukojate labdarai – Jis kompensuos jums už tai. Jis yra Geriausias Aprūpintojas.“

40 Dieną, kai surinks juos visus, Jis paklaus angelų: „Ar tai buvote jūs, kuriuos šie žmonės garbino?“

41 Jie atsakys: „Išaukštintas Tu esi! Tu esi mūsų globėjas, ne jie. Ne! Jie garbino džinus – dauguma jų buvo jais tikintieji.“

42 Tad šią Dieną nė vienas jūsų neturi galios nei padėti vieni kitiems, nei pakenkti. Mes pasakysime piktadariams: „Ragaukite bausmę Ugnies, kurią neigėte anksčiau.“

43 Kai jiems yra skaitomi Mūsų aiškūs apreiškimai, jie sako: „Tai tik žmogus, norintis jus atitraukti nuo to, ką garbino jūsų protėviai“, pridėdami: „Šis ˹Koranas˺ yra tik jo pramanytas melas.“ Kai tiesa pasiekia atmetusius tikėjimą, jie sako: „Tai tik aiškūs burtai.“

44 ˹Taip jie sako, nors˺ Mes nedavėme jiems jokio Rašto, iš kurio jie mokytųsi, ir nesiuntėme jiems prieš tave jokio įspėjimo davėjo.

45 ˹Sunaikintieji˺ anksčiau jų taip pat atmetė tiesą – o šie ˹Mekos stabmeldžiai˺ nepasiekė net dešimtadalio to, ką buvome jiems suteikę. Bet kai jie atmetė Mano pasiuntinius, koks stiprus buvo atsakas Mano!

46 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Aš patariu jums vieną dalyką – stokite vardan Alacho, dviese ar po vieną, ir susimąstykite. Jūsų bendražygis nėra išprotėjęs. Jis tik perspėja jus prieš artėjančią griežtą bausmę.“

47 Sakyk: „Jei prašau jūsų kokio nors atlygio, jūs galite jį pasilikti. Tik Alachas atlygins man. Jis yra Liudininkas visko.“

48 Sakyk: „Mano Viešpats pateikia tiesą ˹prieš melą˺. Jis yra Visa Žinantis nematomą.“

49 Sakyk: „Tiesa atėjo, o melas išnyks ir niekada nesugrįš.“

50 Sakyk: „Jeigu esu paklydęs, tai savo paties nelaimei, o jei esu vedamas, tai dėl to, ką mano Viešpats man apreiškė. Jis yra Visa Girdintis, Esantis Arti!“

51 Jei tik galėtum matyti siaubą juose, negalinčiuose pabėgti ˹Teismo Dieną˺! Jie bus sučiupti netoliese.

52 Jie tars: „Dabar tikime tuo!“ Bet kaip jie tikisi įgyti ˹tikėjimą˺ iš tokios tolimos vietos ˹nuo pirmojo gyvenimo˺?

53 Jie neigė tai anksčiau, spėliodami apie nematomą iš tolimos vietos ˹nuo gyvenimo Ateinančio˺.

54 Barjeras bus pastatytas tarp jų ir jų troškimų, kaip buvo padaryta su jų bendrininkais anksčiau. Iš tiesų, Jie buvo abejonėje gilioje.