33. Sąjungininkai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

6 Pranašas yra artimesnis tikintiesiems už juos pačius, o jo žmonos yra jų motinos. Pagal Alacho sprendimą, kraujo giminaičiai turi didesnę teisę ˹į palikimą˺ nei kiti tikintieji ir emigravusieji, tačiau galite rodyti malonę savo draugams ˹skirdami jiems palikimą per testamentą˺. Visa tai nulemta Įraše.

7 Mes sudarėme sandorą su pranašais bei tavimi, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir Nojumi, Abraomu, Moze ir Jėzumi, Marijos sūnumi. Mes sudarėme su jais sandorą stiprią,

8 kad Alachas paklaustų šių teisuolių apie tiesos ˹perdavimą˺, o atmetusiems tikėjimą Jis paruošė bausmę skausmingą.

9 Tikintieji! Atminkite Alacho malonę jums, kai ˹priešų˺ pajėgos susibūrė prieš jus ˹Medinoje˺.[1] Mes siuntėme prieš juos smarkų vėją ir nematomas jėgas.[2] Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

1 Pranaše! Bijok Alacho ir nepaklusk netikintiesiems bei veidmainiams. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

2 Sek tuo, kas apreikšta iš tavo Viešpaties. Iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

3 Pasikliauk Alachu. Alacho užtenka reikalams patikėti.

4 Alachas nepatalpino dviejų širdžių jokio vyro krūtinėje ir nepadarė jūsų atstumtų žmonų sulig jūsų motinomis, net jeigu taip sakote.[1] Taip pat Jis nelaiko įvaikių tikrais jūsų vaikais.[2] Tai tik žodžiai, ištarti jūsų lūpomis. Alachas skelbia tiesą ir veda žmones teisingu taku.

[1] Ši eilutė kalba apie arabų stabmeldžių skyrybų būdą, kai vyras tardavo savo sutuoktinei „tu esi lyg mano motinos nugara“. Islamas uždraudė šią praktiką (žr. 58:3–4).

[2] Islamo teisėje našlaičio globojimas yra laikomas girtina praktika. Tačiau draudžiama našlaitį laikyti savo paties vaiku. Todėl globotiniams negalioja tie patys teisiniai reikalavimai, susiję su paveldėjimu ar aprangos reikalavimais prieš kitus šeimos narius.

5 Vadinkite savo įvaikius jų tikrųjų tėvų vardais – tai teisingiau Alacho Akyse. Jeigu nežinote, kas jų tėvai, tai jie yra jūsų tikėjimo broliai ir globotiniai.[1] Nebus jums kaltės dėl klaidų, bet ˹būsite kalti˺ už veiksmus, kurių troško jūsų širdys. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Jei asmuo nežino savo globotinių tėvų vardų, jis turėtų kreiptis į juos brolio ar sesers kreipiniu.

[1] Šios eilutės kalba apie dešimties tūkstančių stabmeldžių apgultą Mediną, kurią gynė tik trys tūkstančiai tikinčiųjų. Tai buvo kritinis momentas visai musulmonų bendruomenei.

[2] Nematomos jėgos šioje eilutėje reiškia angelus.

10 Jie susibūrė prieš jus iš rytų ir vakarų, kai jūsų akys vartėsi ˹iš baimės˺, o širdys pašoko iki gerklių, ir jūs svarstėte apie Alachą ˹prastomis˺ mintimis.

11 Ten tikintieji buvo išbandyti ir smarkiai sukrėsti.

12 Veidmainiai ir tie, kurių širdyse liga, tarė: „Alachas ir Jo Pasiuntinys pažadėjo mums tik apsigavimą!“

13 Kai kurie jų tarė: „Jasribo gyventojai![1] Jūs negalėsite atlaikyti ˹puolimo˺, tad grįžkite!“ O kiti maldavo Pranašo leidimo ˹atsitraukti˺, teigdami: „Mūsų namai yra neapsaugoti“, nors taip nebuvo. Jie troško tik pabėgti.

[1] Jasribas yra senasis Medinos miesto pavadinimas, kuriuo ji buvo vadinama prieš tikinčiųjų persikėlimą.

14 Jeigu jų miestas būtų užpultas iš visų pusių ir jiems būtų liepta atmesti tikėjimą, jie nedvejodami tai padarytų.

15 Išties jie jau buvo pažadėję Alachui, kad neatgręš nugarų. Pažadas Alachui turi būt įvykdytas.

16 ˹Pranaše Muhamedai˺, sakyk: „Bėgimas jums nepadės. Net jei išvengsite mirties ar nužudymo, jums bus leista pasimėgauti tik trumpam, ˹kol mirtis jus užklups˺.“

17 Sakyk: „Jei Alachas norės jums pakenkti, kas galės jus apsaugoti? Ir jeigu Jis norės jums suteikti malonę, kas galės Jį sustabdyti?“ Jie negali rasti, be Alacho, jokio kito gynėjo ar padėjėjo.

18 Alachas gerai žino, kurie iš jūsų atkalbinėja kitus ir slapčia sako savo broliams: „Pasilikite su mumis“, vargiai prisidėdami prie kovos

19 ir šykštėdami jums pagalbos. Kai ateina pavojus, tu matai juos žvelgiančius į tave besivartančiomis mirštančiojo akimis, o kai pavojus pasibaigia, jie puola jus aštriais liežuviais ir šykšti jums gėrio. Tokie žmonės nepriėmė tikėjimo, tad Alachas pavertė jų darbus niekais. Tai Alachui lengva.

20 Jie mano, kad sąjungininkai vis dar neatsitraukė. Jeigu jų pajėgos sugrįžtų, veidmainiai norėtų būti dykumoje, tarp beduinų, ir klausinėti apie jus iš saugaus atstumo. Net jeigu būtų su jumis, jie vargiai prisidėtų prie kovos.

21 Išties Alacho Pasiuntinys yra puikus pavyzdys tiems, kurie tikisi ˹sutikti˺ Alachą ir Paskutiniąją Dieną, ir kurie dažnai Alachą prisimena.

22 Kai tikintieji pamatė sąjungininkų pajėgas, jie tarė: „Štai, ką Alachas ir Jo Pasiuntinys mums pažadėjo. Alacho ir Jo Pasiuntinio pažadas yra teisus.“ Tai padidino jų tikėjimą ir paklusnumą Alachui.

23 Tarp tikinčiųjų yra vyrų, kurie išpildė savo sandorą Alachui. Kai kurie jų jau išpildė ją ˹savo gyvybėmis˺, o kiti vis dar laukia ˹savo eilės˺. Jie nepakeitė ˹savo įsipareigojimo˺ nė kiek.

24 ˹Taip nutiko˺, kad Alachas atlygintų teisuoliams už jų teisumą ir nubaustų veidmainius arba jiems atleistų, to panorėjęs. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

25 Alachas apgręžė atmetusius tikėjimą, kartu su jų įniršiu – jie nieko nepasiekė – ir apsaugojo priėmusius tikėjimą nuo kovos. Alachas yra Stiprus, Visa Galintis!

26 Jis išvarė Rašto žmones, juos palaikiusius, iš jų tvirtovių, ir įvarė baimę į jų širdis. Kai kuriuos jų nužudėte, o kitus paėmėte į nelaisvę.[1]

[1] Šios eilutės kalba apie Banū Ḳuraizą – judėjų gentį, gyvenusią Medinoje. Apkasų mūšio metu jie išdavė musulmonus ir bendradarbiavo su stabmeldžiais. Dėl išdavystės kritinio mūšio metu, šios genties vyrams buvo įvykdyta egzekucija, o moterys ir vaikai paimti į nelaisvę.

27 Jis leido jums paveldėti jų žemes, namus, turtus ir žemę, į kurią nebuvote žengę prieš tai. Alachas yra Galintis Viską!

28 Pranaše! Sakyk savo žmonoms: „Jeigu trokštate šio gyvenimo ir jo puošmenų, tada ateikite ir aš aprūpinsiu jus ir paleisiu jus ˹išsiskirdamas˺ gražiuoju.

29 Bet jeigu trokštate Alacho, Jo Pasiuntinio ir Ateinančio gyvenimo namų, tada atminkite, kad Alachas paruošė darančioms gera iš jūsų atlygį didį.“

30 Pranašo žmonos! Jei kuri jūsų padarys akivaizdžią nedorybę, ji bus dvigubai nubausta – tai Alachui lengva.

31 Bet jei kuri iš jūsų paklus Alachui ir Jo Pasiuntiniui ir darys gera – Mes atlyginsime jai dvigubai ir paruošime jai aprūpinimą dosnų.

32 Pranašo žmonos! Jūs nesate kaip kitos moterys. Jeigu bijote Alacho, nekalbėkite per švelniai ˹su kitais vyrais˺, kad turintys ligą širdyse nejaustų geismo, bet kalbėkite tinkamu būdu.

33 Likite namuose ir nesirodykite su savo puošmenomis, kaip rodydavotės senaisiais neišmanymo laikais. Atlikite maldą, mokėkite išmaldos mokestį ir pakluskite Alachui ir Jo Pasiuntiniui. ˹Pranašo˺ Šeimos nariai! Alachas nori jus apvalyti nuo nešvarumų ir visiškai jus ištyrinti.

34 Prisiminkite, kas skaitoma jūsų namuose iš Alacho apreiškimų ir išminties. Iš tiesų, Alachas yra Subtilus,[1] Viską Suprantantis!

[1] Dievo santykiai su kūrinija yra subtilūs, dažnai nepastebimi, tačiau artimi.

35 Iš tiesų, paklūstantiems ir paklūstančioms, priėmusiems tikėjimą ir jį priėmusioms, atsidavusiems ir atsidavusioms, teisuoliams ir teisuolėms, kantriems ir kantrioms, nuolankiems ir nuolankioms, aukojantiems ir aukojančioms, pasninkaujantiems ir pasninkaujančioms, dorybingiems ir dorybingoms, dažnai Alachą prisimenantiems ir prisimenančioms – Alachas paruošė jiems atleidimą ir atlygį didį.

36 Kai Alachas ir Jo Pasiuntinys priima sprendimą, nelieka tikinčiajam ir tikinčiajai pasirinkimo tame reikale. Kas nepaklūsta Alachui ir Jo Pasiuntiniui – tas yra aiškiai nuklydęs.

37 Kai tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, sakei tam, kuriam Alachas ir tu suteikėte paslaugą:[1] „Laikyk savo žmoną ir bijok Alacho“, tu slėpei savo širdyje tai, ką Alachas vėliau atskleidė. Tu bijojai žmonių, bet labiau turėtum bijoti Alacho. Tad kai Zaidas jos nebetroško, Mes davėme ją tau santuokoje, kad nebūtų jokios kaltės jausmo tikintiesiems, vedantiems savo įsūnių buvusias žmonas po skyrybų.[2] Alacho sprendimas yra įvykdytas.

[1] Ši eilutė kalba apie Pranašo bendražygį Zaidą bin Chārisą. Jis buvo Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, įvaikis, kol įvaikinimo praktika nebuvo uždrausta. Alacho jam suteikta paslauga buvo atvedimas į islamą, o Pranašo paslauga buvo išlaisvinimas iš vergovės.

[2] Nors islamas nebeleido įsivaikinti globojamų vaikų, vedybos su buvusia įvaikinto sūnaus sutuoktine liko visuomenėje nepriimtinu veiksmu. Todėl Dievas leido Pranašui, tebūnie jam taika, susituokti su savo įvaikio buvusia žmona, kad šis požiūris būtų panaikintas.

38 Nėra kaltės Pranašui daryti tai, ką Alachas jam nurodė. Tai buvo Alacho būdas su ˹pranašais˺, buvusiais anksčiau jo. Alacho sprendimas buvo tvirtai nulemtas.

39 ˹Tai yra Jo būdas˺ su tais, kurie perduoda Alacho žinią bijodami tik Jo ir nieko kito. Užtenka Alacho visko apskaičiavimui.

40 Muhamedas nėra tėvas kurio nors iš jūsų vyrų, bet Alacho Pasiuntinys ir pranašų antspaudas. Alachas yra Žinantis Viską.

41 Tikintieji! Dažnai atminkite Alachą

42 ir aukštinkite Jį ryte ir vakare.

43 Jis užlieja jus Savo palaiminimais, kaip ir Jo angelai, kad išvestų jus iš tamsos į šviesą. Jis yra Suteikiantis Malonę tikintiesiems.

44 Pasveikinimas jų tądien, kai su Juo susitiks, bus: „Taika!“. Jis paruošė jiems atlygį dosnų.

45 Pranaše! Mes siuntėme tave liudytoju, gerų žinių nešėju ir įspėjimo davėju,

46 kviečiančiu žmones pas Alachą Jo valia, lyg šviesą skleidžiantis žibintas.

47 Duok tikintiesiems gerą žinią, kad jų laukia iš Alacho didžiulė dovana.

48 Nepaklusk atmetusiems tikėjimą ir veidmainiams. Nepaisyk jų įžeidinėjimų ir pasikliauk Alachu. Užtenka Alacho reikalams patikėti!

49 Tikintieji! Jeigu vedate tikėjimą priėmusias moteris ir su jomis išsiskiriate prieš jas paliesdami, tada joms nereikia laukti laukimo periodo. Tad aprūpinkite ir paleiskite jas garbingu būdu.[1]

[1] prastai po skyrybų moteriai reikia išlaukti trijų menstruacijų ciklų arba trijų mėnesių laikotarpį. Tačiau tuo atveju, kai santuoka nėra išbaigta (t. y. sutuoktiniai neturėjo lytinių santykių), laukimo periodas nėra privalomas.

50 Pranaše! Mes padarėme tau leistinas žmonas, kurioms davei kraitį, ir verges, kurias Alachas suteikė tau.[1] ˹Leidžiama tau tuoktis˺ su dukterimis dėdžių bei tetų iš tėvo ir motinos pusės, emigravusiomis su tavimi, bei bet kuria tikėjimą priėmusia moterimi, pasiūliusia save Pranašui ˹vesti be kraičio˺ ir kurią Pranašas nori vesti – tai yra tik tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, bet ne kitiems tikintiesiems.[2] Išties Mes žinome, ką padarėme jiems privalomu dėl jų žmonų ir vergių, ˹bet tai skirta tau˺, kad nebūtų tau sunkumo. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Žr. 4:3 išnašą b.

[2] Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, buvo suteikta išlyga vesti moteris neduodant kraičio, jeigu jos su tuo sutiktų. Tačiau jis niekuomet nepasinaudojo šia išlyga ir visoms žmonoms davė joms priklausantį kraitį.

51 Tu gali atidėti ˹jai skirtą laiką˺ ar pasiimti šalia savęs kurią nori ˹iš savo žmonų˺. Nebus tau kaltės, jei grįši prie tos, kuriai buvai atidėjęs. Tai yra tinkamiau, kad jos būtų laimingos ir neliūdėtų, ir kad jos būtų patenkintos tuo, ką visoms joms davei. Alachas žino, kas yra jūsų širdyse. Alachas yra Visa Žinantis, Pakantus!

52 Nebeleidžiama tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, vesti daugiau žmonų ir iškeisti žmonas, kurias turi, į kitas, net jei jų grožis tave viliotų, išskyrus tavo verges. Alachas yra Stebintis Viską.

53 Tikintieji! Neženkite į Pranašo namus, nebent pakviesti valgiui, ir neateikite per anksti, kai valgis dar neparuoštas. Kai esate pakviesti, ženkite ˹pro duris˺, o kai pavalgėte, išeikite ir neužsilikite kalboms. Tai kelia nemalonumą Pranašui, bet jis yra per drovus paprašyti jus išeiti. Tačiau Alachas nesidrovi tiesos. Kai prašote jo žmonų kažko, darykite tai už skraistės. Tai tyriau jūsų ir jų širdims. Nederama jums kelti nemalonumus Alacho Pasiuntiniui ir nedera tuoktis su jo žmonomis po jo. Iš tiesų, tai būtų sunkus nusikaltimas Alacho Akyse.

54 Atskleisite tai ar ne, iš tiesų, Alachas yra Žinantis Viską.

55 Nebus kaltės Pranašo žmonoms, ˹jeigu jos pasirodys be skraistės˺ savo tėvams, sūnums, broliams, brolių ir seserų sūnums, moterims iš jų tarpo ar jų vergams. ˹Pranašo žmonos˺! Bijokite Alacho. Alachas yra Liudininkas Visko.

56 Iš tiesų, Alachas užlieja Pranašą Savo palaima ir Jo angelai ˹prašo Jo tai daryti˺. Tikintieji! Melskite Alacho palaimos jam ir sveikinkite jį taikos pasveikinimu.

57 Iš tiesų, įžeidžiantys Alachą ir Jo Pasiuntinį bus prakeikti Alacho šiame gyvenime ir Ateinančiame. Jis paruošė jiems žeminančią bausmę.

58 O be pagrindo užgauliojantys tikinčiuosius ir tikinčiąsias bus kalti už šmeižtą ir nuodėmę aiškią.

59 Pranaše! Liepk savo žmonoms, dukroms ir moterims, priėmusioms tikėjimą, apsidengti skraiste.[1] Taip jos bus atpažintos ir neužgauliojamos. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Tai yra skraistė (arab. džilbāb), dengianti visą moters kūną nuo galvos (išskyrus veidą) iki kojų.

60 Jei veidmainiai ir tie, kurių širdyse liga, bei melagingų gandų skleidėjai mieste nenustos, Mes paskatinsime tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, veikti prieš juos, ir tada jie bus tavo kaimynai šiame mieste tik trumpam.

61 Prakeikti, kur jie bebūtų surasti, užklupti ir nužudyti![1]

[1] Ši eilutė buvo skirta atgrasyti veidmainius. Pats nurodymas su jais kovoti niekada nebuvo duotas.

62 Tai Alacho būdas su buvusiais anksčiau. Jūs nerasite Alacho būde pokyčio jokio.

63 Žmonės klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie Valandą. Sakyk: „To žinios yra tik pas Alachą. Negali žinoti, galbūt ji arti.“

64 Iš tiesų, Alachas prakeikė atmetusiuosius tikėjimą ir paruošė jiems degančią Liepsną.

65 Jie bus ten amžinai. Jie neturės nei gynėjo, nei padėjėjo.

66 Dieną, kai jų veidai bus vartomi Ugnyje, jie sakys: „Kad tik būtume paklusę Alachui ir Pasiuntiniui!“,

67 pridėdami: „Mūsų Viešpatie! Mes paklusome savo vadams ir didžiūnams, ir jie paklaidino mus nuo tako.

68 Mūsų Viešpatie! Suteik jiems dvigubą bausmę ir užleisk ant jų didį prakeiksmą!“

69 Tikintieji! Nebūkite kaip tie, kurie apšmeižė Mozę.[1] Alachas jį išteisino ir jis buvo pagerbtas Alacho Akyse.

[1] Veikiausiai ši eilutė kalba apie dalies izraelitų paskleistą šmeižtą, esą Mozė sirgo odos liga, nes dėl savo drovumo visada prausdavosi apsirengęs, arba apie Koracho bandymą apkaltinti Mozę paleistuvyste (žr. 28:76 išnašą).

73 Alachas nubaus veidmainius ir veidmaines, stabmeldžius ir stabmeldes, bet priims atgailą iš tikinčiųjų – vyrų ir moterų. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

70 Tikintieji! Bijokite Alacho ir kalbėkite tiesą.

71 Jis palaimins jūsų darbus ir atleis jūsų nuodėmes. Paklūstantys Alachui ir Jo Pasiuntiniui išties pasiekė pergalę didžią.

72 Iš tiesų, Mes pasiūlėme dangums, žemei ir kalnams priimti Atsakomybę,[1] bet jie atsisakė ją prisiimti, jos bijodami. Tačiau žmonija priėmė ją. Iš tiesų, ji buvo ˹sau˺ neteisinga ir neišmananti.[2]

[1] „Atsakomybė“ (arab. amāna) šioje eilutėje reiškia sutikimą laisva valia vykdyti Dievo nurodymus.

[2] Laisva valia vykdydamas Dievo valią ir nurodymus, ir sekdamas Dievo meilės, malonės ir teisingumo principais, žmogus tampa Dievui artimiausiu kūriniu. Žinodamas didį atlygį, žmogus priėmė šį Dievo išbandymą, tačiau nepagalvojo apie išbandymo sunkumą ir pasekmes, jeigu jis bus neįvykdytas. Tačiau Dievas, kaip nusako sekanti eilutė, yra pasiruošęs padėti žmogui ir jam atleisti, jeigu tik šis prašys atleidimo.