32. Puolimas kniūbsčia
Ši Mekos laikotarpio sūra yra pavadinta pagal 15-oje eilutėje minimą tikinčiųjų puolimą kniūbsčia maldoje. Joje pabrėžiama, jog Koranas yra dieviškas apreiškimas ir kad viską sukūrusiam Dievui prikėlimas bus lengvas. Kaip ir ankstesnėje sūroje, šioje nurodomos tikinčiųjų ir netikinčiųjų savybės bei atlygis, laukiantis kiekvieno. Tiek šios sūros pabaiga, tiek kitos pradžia ragina Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, nusigręžti nuo atmetusių tikėjimą ir jiems nepasiduoti.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
1 Alif-Lām-Mym.[1]
2 Apreiškimas šio Rašto – be jokios abejonės – iš Viešpaties Pasaulių.
3 Ar jie sako: „Jis tai išsigalvojo!“? Ne! Tai yra tiesa iš tavo Viešpaties, ˹Pranaše Muhamedai˺, kad įspėtum žmones, kuriems anksčiau nebuvo siųstas įspėjimas, kad jie būtų vedami ˹teisingu keliu˺.
4 Alachas sukūrė dangus ir žemę, bei viską, kas tarp jų, per šešias Dienas.[1] Tada Jis įsitvirtino Soste. Jūs neturite, išskyrus Jį, sau globėjo ar užtarėjo. Ar nesusimąstysite?
[1] Žr.: 7:54 išnašą.
5 Jis valdo viską, nuo dangaus iki žemės, ir viskas pakils pas Jį Dieną, truksiančią, jūsų skaičiavimu, tūkstantį metų.
6 Toks Jis yra – Žinantis matomą ir nematomą, Visa Galintis, Suteikiantis Malonę,
7 Ištobulinantis tai, ką sukūrė! Jis sutvėrė žmogų iš molio,
8 tada padarė jo palikuonis iš beverčio skysčio
9 ir suformavo juos bei įkvėpė į juos iš Savo dvasios. Jis suteikė jums klausą, regą ir protą. Mažai esate dėkingi!
10 Jie klausia: „Ar kai prapulsime žemėje, būsime sukurti iš naujo?“ Taip! Jie neigia susitikimą su savo Viešpačiu.
11 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jūsų sielos bus paimtos Mirties Angelo, jums paskirto. Tada būsite grąžinti pas Viešpatį savo.“
12 ˹Pranaše Muhamedai˺, jei tik galėtum pamatyti nusikaltėlius, nuleidusius galvas prieš savo Viešpatį, ˹šaukiančius˺: „Mūsų Viešpatie! Dabar mes matome ir girdime, tad siųsk mus atgal ir mes darysime gera. Mes turime tikėjimą tvirtą.“
13 Jei panorėtume, Mes atvestume kiekvieną sielą ˹į tiesų kelia˺. Bet Mano žodžiai taps realybe: „Aš užpildysiu Pragarą džinais ir žmonėmis kartu.“
14 Ragaukite ˹bausmę˺, už nepaisymą susitikimo jūsų šios Dienos. Iš tiesų, Mes jūsų nepaisysime. Ragaukite amžiną bausmę už savo darbus!
15 Iš tiesų, tikintys Mūsų apreiškimais puola kniūbsčia, kai jie yra jiems primenami, ir aukština savo Viešpatį šlovinimu, nepasipūtę.
16 Jie apleidžia savo lovas, melsdami savo Viešpačio baimėje ir viltyje. Jie aukoja labdarai iš to, ką jiems suteikėme.
17 Nė viena siela nežino, kokį džiaugsmą jiems laikome paslėptą atlygiu už jų darbus.
18 Ar priimantis tikėjimą yra lygus maištautojui? Jie nėra lygūs!
19 Priėmę tikėjimą ir darę gera turės Rojaus sodus savo namais, atlygiu už jų darbus,
20 o maištautojų namai bus Ugnis. Kiekvieną kartą bandydami iš jos pabėgti, jie bus grąžinami atgal ir jiems bus sakoma: „Ragaukite Ugnies bausmę, kurią neigėte anksčiau.“
21 Mes priversime juos ragauti artimą bausmę ˹šiame gyvenime˺ prieš didžiąją bausmę ˹Ateinančiame˺. Galbūt jie sugrįš ˹į teisingą kelią˺.
22 Kas yra didesnis piktadarys už nusigręžiantį nuo savo Viešpaties apreiškimų, kai jie jam skaitomi? Iš tiesų, Mes atlyginsime nusikaltėliams.
23 Išties Mes davėme Mozei Raštą – tad nedvejok, ˹Pranaše Muhamedai˺, susitikimu su juo – ir padarėme jį vadovu Izraelio tautai.
24 Kai jie tapo kantrūs ir užtikrinti Mūsų apreiškimais, Mes iškėlėme tarp jų lyderius, vedančius juos pagal nurodymą Mūsų.
25 Iš tiesų, Prikėlimo Dieną tavo Viešpats spręs dėl jų nesutarimų.
26 Ar jiems nėra aišku, kiek bendruomenių sunaikinome anksčiau jų, per kurių griuvėsius jie praeina? Iš tiesų, tame yra ženklai. Ar jie nesiklausys?
27 Ar jie nemato, kaip nukreipiame lietų į derlingą žemę ir juo išauginame javus, kuriais jų galvijai ir jie patys maitinasi? Ar jie nežiūrės?
28 Jie klausia ˹pašaipiai˺: „Kada bus priimtas šis sprendimas, jei sakote tiesą?“
29 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Sprendimo Dieną tikėjimas nesuteiks naudos jį anksčiau atmetusiems ir jiems nebus atidėta.“
30 Tad nusigręžk nuo jų ir lauk! Jie laukia taip pat.
[1] Žr.: 2:1 išnašą.