32. Puolimas kniūbsčia

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Alif-Lām-Mym.[1]

2 Apreiškimas šio Rašto – be jokios abejonės – iš Viešpaties Pasaulių!

3 Ar jie sako: „Jis tai išsigalvojo!“? Ne! Tai – tiesa iš tavo Viešpaties, ˹Pranaše Muhamedai˺, kad įspėtum žmones, kuriems anksčiau nebuvo duotas įspėjimas, kad jie būtų vedami.

4 Alachas sukūrė dangus ir žemę bei viską, kas tarp jų, per šešetą Dienų.[1] Tada Jis įsitvirtino Soste. Jūs neturite be Jo nei globėjo, nei užtarėjo. Ar nesusimąstysite?

[1] Žr. 7:54 išnašą.

5 Jis valdo viską – nuo dangaus iki žemės, ir viskas pakils pas Jį Dieną, truksiančią, pagal jūsų skaičiavimą, tūkstantį metų.

6 Toks Jis yra – Žinantis matomą ir nematomą, Visa Galintis, Suteikiantis Malonę,

7 Kuris ištobulino tai, ką sukūrė! Jis sutvėrė žmogų iš molio,

8 tada padarė jo palikuonis iš beverčio vandens lašo

9 ir suformavo juos bei įkvėpė į juos iš Savo dvasios. Jis suteikė jums klausą, regą ir protą. Mažai esate dėkingi!

10 Jie klausia: „Ar kai prapulsime žemėje, būsime sukurti iš naujo?“ Taip! Jie neigia susitikimą su savo Viešpačiu.

11 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jūsų sielos bus paimtos Mirties Angelo, jums paskirto. Tada būsite grąžinti pas Viešpatį savo.“

12 ˹Pranaše Muhamedai˺, jei tik galėtum pamatyti nusikaltėlius, nulenkusius galvas prieš savo Viešpatį, ˹šaukiančius˺: „Mūsų Viešpatie! Dabar matome ir girdime, tad siųsk mus atgal ir mes darysime gera. Mes turime tikėjimą tvirtą.“

13 Jei panorėtume, atvestume kiekvieną sielą ˹į tiesų kelia˺. Tačiau Mano žodžiai taps realybe: „Aš užpildysiu Pragarą džinais ir žmonėmis – visais kartu.“

14 Ragaukite ˹bausmę˺, už šios jūsų Dienos susitikimo nepaisymą. Iš tiesų, Mes jūsų nepaisysime. Ragaukite amžiną bausmę už savo darbus!

15 Iš tiesų, tie, kurie tiki Mūsų apreiškimais, juos prisiminę puola kniūbsčia, aukština savo Viešpatį šlovindami ir nėra pasipūtę.

16 Jie apleidžia savo lovas, melsdami savo Viešpaties baimėje ir viltyje. Jie aukoja labdarai iš to, ką jiems suteikėme.

17 Nė viena siela nežino, kokį džiaugsmą jiems laikome paslėptą kaip atlygį už jų darbus.

18 Ar priimantis tikėjimą yra lygus maištautojui? Jie nėra lygūs!

19 Tų, kurie priėmė tikėjimą ir darė gera – jų prieglobstis bus Rojaus sodai, kaip atlygis už jų darbus.

20 O maištautojų namai bus Ugnis – kiekvieną kartą bandant iš jos pabėgti, jie bus grąžinti atgal ir jiems bus tarta: „Ragaukite Ugnies bausmę, kurią neigėte anksčiau.“

21 Mes priversime juos ragauti artimą bausmę ˹šiame gyvenime˺ prieš didžiąją bausmę ˹Ateinančiame˺. Galbūt jie sugrįš ˹į tiesų kelią˺.

22 Kas yra didesnis piktadarys už tą, kuris nusigręžia nuo savo Viešpaties apreiškimų, kai jie jam skaitomi? Iš tiesų, Mes atlyginsime nusikaltėliams.

23 Išties Mes davėme Mozei Raštą – tad nedvejok, ˹Pranaše Muhamedai˺, susitikimu su juo – ir padarėme jį vadovu Izraelio tautai.

24 Kai jie tapo kantrūs ir užtikrinti Mūsų apreiškimais, Mes paskyrėme tarp jų lyderius, vedančius juos pagal nurodymą Mūsų.

25 Iš tiesų, Prikėlimo Dieną tavo Viešpats spręs dėl jų nesutarimų.

26 Ar jiems nėra aišku, kiek tautų sunaikinome anksčiau jų, per kurių griuvėsius jie praeina?[1] Iš tiesų, tame yra ženklai. Ar jie nesiklausys?

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

[1] Arabų pirkliai apsistodavo Arabijos pusiasalyje išlikusių senųjų civilizacijų gyvenviečių liekanose.

27 Ar jie nemato, kaip nukreipiame lietų į derlingą žemę ir juo išauginame javus, kuriais jų galvijai ir jie patys maitinasi? Ar jie nežiūrės?

28 Jie klausia ˹pašaipiai˺: „Kada bus priimtas šis sprendimas, jei esate teisūs?“

29 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Sprendimo Dieną tikėjimas nesuteiks naudos jį anksčiau atmetusiems ir jiems nebus atidėta.“

30 Tad nusigręžk nuo jų ir lauk! Jie laukia taip pat.