31. Lukmãnas
Šioje Mekos laikotarpio sūroje pateikiama istorija apie Lukmãną – išmintingą vyrą, gyvenusį Afrikoje, duodantį patarimą savo sūnui (12–19 eilutėse). Patardamas jis kalba apie ryšį su Dievu bei kitais žmonėmis. Sūroje tikintieji yra giriami, o stabmeldžiai kritikuojami dėl nedėkingumo Dievui. Kaip ir ankstesnėje, šioje sūroje primenama apie Dievo stebuklus gamtoje, juos pateikiant stabų bejėgiškumo priešpriešoje. Sūra baigiasi paminint artėjančią Teismo Dieną.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
1 Alif-Lām-Mym.[1]
2 Tai eilutės Rašto, kupino išminties –
3 vadovas ir malonė gera darantiems,
4 atliekantiems maldą, mokantiems išmaldos mokestį ir užtikrintiems Ateinančiuoju gyvenimu.
5 Jie yra vedami savo Viešpaties. Jie bus sėkmingi.
6 Tačiau yra žmonių, kurie leidžia turtą tuščioms kalboms,[1] tuo norėdami nugręžti kitus nuo Alacho tako – neturėdami tam žinių – ir išjuokti jį. Jiems skirta žeminanti bausmė.
[1] Kai kurie arabų stabmeldžiai samdydavo dainininkus, šokėjus, poetus ir t. t. siekdami atitraukti žmonių dėmesį nuo Korano skaitymo.
7 Kai jiems skaitomi Mūsų apreiškimai, jie pasipūtę nusigręžia, lyg negirdėtų, lyg jų ausys būtų kurčios. Duok jiems gerą žinią, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie skausmingą bausmę!
8 Iš tiesų, priėmusiems tikėjimą ir darantiems gera skirti malonės Rojaus sodai,
9 būti ten amžinai. Alacho pažadas yra tikras. Jis yra Visa Galintis, Visa Žinantis!
10 Jis sukūrė dangus be jums matomų atramų ir pastatė tvirtus kalnus ant žemės, kad ji nedrebėtų su jumis, ir paskleidė joje visų rūšių būtybes. Mes siunčiame lietų iš dangaus, juo užaugindami žemėje kiekvieną puikų augalą.
11 Tai yra Alacho kūrinija. Dabar parodykite man, ką sukūrė tie ˹pramanyti dievai˺, esantys greta Jo? Taip! Piktadariai yra aiškiai nuklydę.
12 Išties Mes suteikėme Lukmãnui išmintį, ˹tardami˺: „Būk dėkingas Alachui. Kas bus dėkingas, tai savo paties naudai, o nedėkingieji – iš tiesų, Alachas yra Viskuo Apsirūpinantis, Vertas Išaukštinimo!“
13 Lukmãnas patarė savo sūnui: „Mano sūnau! Negarbink stabų vietoj Alacho. Iš tiesų, stabmeldystė yra didelė piktadarystė.“
14 Mes įsakėme žmonėms būti geriems savo tėvams. Motinos juos išnešiojo kęsdamos sunkumą po sunkumo ir jų žindymas truko dvejus metus. Būk dėkingas Man ir savo tėvams. Pas Mane jūs sugrįšite.
15 Bet jeigu jie verčia tave vietoj Manęs garbinti tai, dėl ko neturi žinių, tada jiems nepaklusk. Būk su jais malonus šiame gyvenime ir laikykis tako tų, kurie gręžiasi į Mane. Galiausiai visi sugrįšite pas Mane ir Aš pranešiu apie jūsų darbus.
16 ˹Lukmãnas tęsė˺: „Mano sūnau! Net garstyčios sėklos svorio ˹darbas˺, paslėptas akmenyje ar kur nors danguose ar žemėje, bus atskleistas Alacho. Iš tiesų, Alachas yra Subtilus,[1] Visa Suprantantis.
[1] Dievo santykiai su kūrinija yra subtilūs, dažnai nepastebimi, tačiau artimi.
[1] Žr.: 2:1 išnašą.
17 Atlik maldą, mano sūnau! Skatink gera ir drausk bloga, ir kantriai kęsk viską, kas tau nutinka. Iš tiesų, tai yra dalykai verti siekio.
18 Neriesk savo nosies prieš žmones ir nevaikščiok pasipūtęs. Iš tiesų, Alachas nemėgsta pasipūtusių pagyrūnų.
19 Vaikščiok saikingu žingsniu ir sušvelnink savo balsą. Iš tiesų, bjauriausias balsas yra asilų bliovimas.“
20 ˹Žmonija˺! Ar nematote, kad Alachas padarė jums pavaldžiu tai, kas danguose ir žemėje, ir suteikė jums Savo malones, matomas ir nematomas? Tačiau kai kurie žmonės ginčijasi dėl Alacho, neturėdami tam žinių, vadovo ar apšviečiančio rašto.
21 Kai jiems sakoma: „Sekite tuo, ką Alachas apreiškė“, jie atsako: „Mes seksime tik tuo, kuo sekė protėviai mūsų.“ Net kai Šėtonas kviečia juos į bausmę Liepsnos?
22 Kas paklūsta Alachui ir daro gera – tas laikosi tvirčiausios atramos. Pas Alachą viskas sugrįš.
23 Kas atmetė tikėjimą – tegul jo netikėjimas neliūdina tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺. Jie sugrįš pas Mus ir Mes jiems pranešime apie tai, ką jie darė. Alachas žino jūsų slapčiausias mintis.
24 Mes leidžiame jiems trumpam pasimėgauti, bet vėliau paskirsime jiems griežtą bausmę.
25 Jei paklausi jų, kas sukūrė dangus ir žemę, jie atsakys: „Alachas.“ Sakyk: „Šlovė ir dėkingumas Alachui.“ Taip! Dauguma jų nežino.
26 Viskas danguose ir žemėje priklauso Alachui. Jis yra Viskuo Apsirūpinantis, Vertas Išaukštinimo.
27 Jei visi medžiai žemėje būtų rašikliai, o vandenynai, su dar septyniais vandenynais, ˹būtų rašalas˺, Alacho žodžiai vis tiek neišsektų. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!
28 Jūsų ˹visų˺ sukūrimas ir prikėlimas yra ˹lengvas˺ lyg vienos sielos sukūrimas ir prikėlimas. Alachas yra Visa Girdintis, Visa Matantis!
29 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar nematai, kad Alachas sutrumpina naktį prailgindamas dieną ir sutrumpina dieną prailgindamas naktį, ir kad Jis padarė pavaldžius saulę ir mėnulį, kiekvieną keliaujantį savo orbita, iki nustatyto laiko? Ir kad Jis yra Visa Suprantantis, ką jūs darote?
30 Taip yra, nes Alachas – Tiesa, o tai, ko jie šaukiasi vietoj Jo, – melas. Jis yra Aukščiausiasis, Didingiausias!
31 Ar nematai, kad laivai plaukia jūra iš Alacho malonės, rodydami jums kai kuriuos Jo stebuklus? Iš tiesų, tame yra ženklai kiekvienam kantriam, dėkingam.
32 Kai bangos kyla virš laive esančių žmonių lyg didžiuliai šešėliai, jie šaukiasi Alacho, visiškai Jam atsiduodami, bet kai Jis pargabena juos į krantą, kai kurie jų lieka dvejonėse. Atmeta Mūsų ženklus tik išdavikas, nedėkingas.
33 Žmonija! Bijokite savo Viešpaties ir saugokitės Dienos, kai joks tėvas nesuteiks nė kiek naudos savo vaikui ir joks vaikas nesuteiks nė kiek naudos savo tėvui. Alacho pažadas yra tiesa, tad neleiskite šiam gyvenimui jūsų apgauti ir neleiskite Apgavikui[1] jūsų apgauti dėl Alacho.
[1] T.y. Šėtonui.
34 Iš tiesų, žinios apie Valandą priklauso Alachui. Jis siunčia atgaivinantį lietų ir žino, kas paslėpta įsčiose. Nė viena siela nežino, ką ji įgis rytoj, ir jokia siela nežino, kurioje vietoje ji mirs. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, Visa Suprantantis!