27. Skruzdėlės

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Ṭā-Syn.[1] Tai eilutės Korano - Rašto aiškaus,

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

2 vadovo ir geros žinios tikintiesiems –

3 atliekantiems maldą, mokantiems išmaldos mokestį ir užtikrintiems Ateinančiuoju gyvenimu.

4 O netikintiems Ateinančiu gyvenimu – iš tiesų, Mes jiems išgražinome ˹blogus˺ darbus, tad jie aklai klaidžioja ˹nuklydime˺.

5 Jie kentės baisią bausmę, o Ateinančiame gyvenime bus pralaimėtojai.

6 ˹Pranaše Muhamedai˺, iš tiesų, tu gauni Koraną iš Išmintingo, Visa Žinančio!

7 Mozė tarė savo šeimai: „Iš tiesų, pamačiau ugnį. Atnešiu jums iš ten žinių ˹apie kelią˺ ar deglą, kad galėtumėte sušilti.“[1]

[1] Keliaudami iš Midjano į Egiptą, naktį Mozė ir jo šeima pasiklydo.

8 Tačiau kai Mozė priėjo prie jos, jį pašaukė ˹Alachas˺: „Palaimintas yra esantis ugnyje ir esantys aplink ją! Išaukštintas Alachas, Viešpats pasaulių.

9 Moze! Iš tiesų, tai Aš, Alachas, Visa Galintis, Išmintingas.

10 Mesk savo lazdą!“ Pamatęs ją šliaužiančią lyg gyvatė, Mozė bėgo nusigręžęs, nežiūrėdamas atgal. ˹Alachas tarė˺: „Moze! Nebijok! Pasiuntiniai neturėtų baimintis būdami priešais Mane.

11 ˹Turėtų baimintis˺ tik atliekantys piktadarystes, bet jeigu jie vėliau pakeičia bloga geru, tai iš tiesų, Aš esu Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

12 Įkišk savo ranką į užantį. Ji taps balta, be ligos. ˹Šie yra du˺ iš devynių ženklų Faraonui ir jo tautai.[1] Iš tiesų, jie buvo žmonės maištaujantys.“

[1] Žr. 23:45 išnašą.

13 Kai Mūsų apšviečiantys ženklai buvo jiems duoti, jie tarė: „Tai tėra aiškūs burtai.“

14 Jie atmetė ženklus piktadariškai ir pasipūtėliškai, nors buvo jais įtikinti. Žiūrėk, kokia buvo pabaiga maištautojų!

15 Iš tiesų, Mes suteikėme išmanymą Dovydui ir Saliamonui. Jie tarė: „Šlovė ir dėkingumas Alachui, išaukštinusiam mus virš daugybės Jo pamaldžių tarnų.“[1]

[1] Jiems buvo duoti gebėjimai kalbėti su gyvūnais, valdyti vėją ir įsakinėti džinams.

16 Saliamonas paveldėjo iš Dovydo ˹karalystę˺. Jis tarė: „Žmonės! Mes buvome išmokyti paukščių kalbos ir buvo mums duota viskas, ˹ko reikia˺. Iš tiesų, tai yra aiški dovana.“

17 Saliamono kariauna buvo surinkta iš džinų, žmonių ir paukščių, ir puikiai išrikiuota.

18 Kai jie pasiekė skruzdžių slėnį, viena jų tarė: „Skruzdės! Grįžkite į savo namus, kad Saliamonas ir jo kariuomenė jūsų nesutryptų, to nežinodami.“

19 Tad Saliamonas nusišypsojo dėl jos žodžių ir tarė: „Mano Viešpatie! Suteik man jėgų dėkoti už Tavo malones, duotas man ir mano tėvams, ir daryti gerus darbus, Tau malonius. Priimk mane, per Savo malonę, tarp Savo teisuolių tarnų.“

20 ˹Vieną dieną˺ jis patikrino savo paukščius ir tarė: „Kodėl nematau kukučio? Ar jo čia nėra?

21 Aš nubausiu jį griežtai arba papjausiu, jeigu neduos jis man tinkamo pasiteisinimo.“

22 Neužilgo kukutis grįžo, tardamas: „Aš sužinojau tai, ko tu nežinai. Aš grįžau iš Šebos su užtikrintomis žiniomis.

23 Iš tiesų, aš radau moterį juos valdančią, kuriai buvo duota viskas, ˹ko jai reikia˺, kuri turi didį sostą.

24 Ji ir jos tauta puola kniūbsčia prieš saulę vietoj Alacho. Šėtonas išgražino jiems jų darbus, paklaidindamas nuo tiesaus tako. Jie nėra vedami

25 ir nepuola kniūbsčia prieš Alachą, Kuris siunčia tai, kas nematoma danguose ir žemėje, ir žino, ką slepiate ir ką atskleidžiate.

26 Alachas – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Viešpatį Didžio Sosto.“

27 Saliamonas tarė: „Pamatysime, ar sakai tiesą, ar esi melagis.

28 Skrisk su šiuo mano laišku ir perduok jiems, tada stok šalia ir žiūrėk, ką jie atsakys.“

29 Karalienė pranešė: „Didžiūnai! Iš tiesų, kilnus laiškas buvo perduotas man.
30 Iš tiesų, jis yra nuo Saliamono ir jame rašoma: ‘Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę.

31 Nebūkite pasipūtę prieš mane, bet atkeliaukite paklūstantys ˹Alachui˺.’“

32 Ji tarė: „Didžiūnai! Patarkite man dėl šio laiško. Aš niekada nepriimčiau sprendimo be jūsų.“

33 Jie atsakė: „Mes esame žmonės stiprūs ir turintys didžią galią, bet sprendimas priklauso tau, tad nuspręsk, ką mums nurodysi.“

34 Ji atsakė: „Iš tiesų, kai karaliai įsiveržia į kraštą, jie sugriauna jį ir pažemina jo garbinguosius žmones. Taip jie daro!

35 Iš tiesų, aš nusiųsiu jam dovaną ir žiūrėsiu, su kuo grįš mano pasiuntiniai.“

36 Kai pasiuntiniai atėjo pas Saliamoną, jis tarė: „Ar siūlote man turtą? Tai, ką Alachas suteikė man, yra vertingiau nei tai, ką suteikė jums. Taip! Tai jūs džiaugiatės ˹gaudami˺ dovanas.

37 Grįžkite pas juos, mes surinksime kariauną, kuriai jie negalės pasipriešinti, ir išvarysime juos iš ten sugėdintus ir visiškai pažemintus.“

38 Saliamonas paklausė: „Didžiūnai! Kuris iš jūsų atneš man jos sostą, kol jie dar neatėjo pas mane ˹visiškai˺ paklūstantys?“

39 Vienas stiprių džinų tarė: „Aš galiu jį atnešti prieš tau pakylant iš vietos, kurioje sėdi. Iš tiesų, aš esu stiprus ir patikimas.“

40 Tačiau išmanantysis Raštą tarė: „Aš galiu jį atnešti akimirksniu.“ Tada, pamatęs jos sostą prieš savo akis, Saliamonas tarė: „Tai dovana iš mano Viešpaties, kad būčiau išbandytas – dėkingas būsiu, ar ne. Dėkingieji yra dėkingi savo pačių naudai, o nedėkingi – iš tiesų, mano Viešpats yra Viskuo Apsirūpinantis, Dosnus.“

41 Saliamonas tarė: „Užmaskuok jos sostą ir mes pamatysime, ar ji atpažins jį, ar ne.“

42 Kai atvyko, jos buvo paklausta: „Ar tavo sostas atrodo taip?“ Ji tarė: „Panašus šis į manąjį.“ ˹Saliamonas tarė˺: „Mums buvo duotos žinios anksčiau nei jai ir mes buvome paklusnūs ˹Alachui˺,

43 bet ji buvo nugręžta ˹nuo tiesos˺ dėl to, ką garbino vietoj Alacho. Iš tiesų, ji buvo ˹kilus˺ iš žmonių, kurie atmetė tikėjimą.“

44 Jai buvo tarta: „Ženk į rūmus.“ Pamačiusi rūmų salę, ji pamanė, kad ten yra vandens telkinys, ir apnuogino savo kojas.[1] ˹Tada˺ Saliamonas tarė: „Tai tėra salė, išgrįsta krištolu.“ Ji tarė: „Mano Viešpatie! Iš tiesų, aš nusidėjau. Aš paklūstu, kartu su Saliamonu, Alachui – Viešpačiui pasaulių.“[2]

[1] Saliamono, tebūnie jam taika, rūmų salėje buvo vandens telkinys, uždengtas permatomomis krištolo grindimis. Šebos karalienė, manydama, kad tai yra atviras vanduo, ir nenorėdama sušlapti drabužių, pakėlė savo suknelę.

[2] Pamačiusi Saliamono karalystės didybę ir jo išmintį, Šebos karalienė suprato, kad Saliamono religija yra tiesos religija.

45 Išties Mes siuntėme samūdiečiams jų brolį Sãlichą, skelbiantį: „Garbinkite Alachą.“ Tačiau jie susiskirstė į dvi besiginčijančias grupes: ˹tikėjimą priėmusių ir jį atmetusiųjų˺.

46 Jis tarė: „Mano tauta! Kodėl skubate atlikti blogus darbus vietoje gerų? Kodėl neprašote Alacho atleidimo, kad Jis pasigailėtų jūsų?“

47 Jie atsakė: „Tu ir tavo pasekėjai esate mums nelaimę nešantis ženklas.“[1] Jis tarė: „Jūsų ženklai yra nulemti Alacho. Iš tiesų, jūs esate tik tauta, kuriai siunčiami išbandymai.“

[1] Samūdiečius užklupo badmetis, dėl kurio jie apkaltino Sãlichą, tebūnie jam taika.

48 Mieste buvo devyni didžiūnai, skleidę žemėje nedorą, nepataisantys savo veiksmų.

49 Jie davė pažadą: „Prisiekime Alachu, kad nužudysime Sãlichą ir jo šeimą nakties metu, o vėliau pasakysime jo artimiesiems: ‘Mes nematėme jo šeimos žūties. Iš tiesų, mes sakome tiesą.’“

50 Jie surengė planą, bet ir Mes surengėme planą, jiems to nežinant.

51 Pažvelkite į jų sąmokslo rezultatus: Mes sunaikinome juos ir jų tautą visus kartu.

52 Tad jų būstai stovi ten sugriauti dėl jų piktadarybių. Tame yra aiški pamoka turintiems žinių.

53 O priėmusius tikėjimą ir dievobaimingus – Mes išgelbėjome juos.

54 ˹Atminkite˺ Lotą, įspėjusį savo tautą: „Ar atliekate gėdingą aktą atviromis akimis?

55 Ar geidžiate vyrų vietoj moterų? Taip! Jūs elgiatės neišmanėliškai.“

56 Tačiau jo tautos atsakas tebuvo žodžiai: „Išvarykite Loto sekėjus iš savo žemės! Jie yra žmonės, norintys išlikti tyri!“

57 Tad išgelbėjome jį ir jo šeimą, išskyrus jo žmoną, kuriai nulėmėme būti viena iš pasmerktųjų.

58 Mes išliejome ant jų ˹sieros˺ lietų. Koks prastas buvo lietus, skirtas gavusiems įspėjimą!

59 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Šlovė ir dėkingumas Alachui, ir ramybė Jo išrinktiems tarnams.“ Kas yra geresnis: Alachas ar tie stabai, kuriuos jie garbina vietoj Jo?

60 Kas sukūrė dangų ir žemę? Kas siunčia jums vandenį iš dangaus, kuriuo užauginame malonius sodus? Jūs patys negalėtumėte išauginti juose medžių. Ar tai buvo kitas dievas vietoj Alacho? Ne! Jie yra tauta, pramananti ˹Alachui˺ lygius.

61 Kas padarė žemę įsikūrimo vieta? Kas padarė upes tekančias joje? Kas ant jos pastatė nepajudinamus kalnus ir sukūrė pertvarą tarp gėlo ir sūraus vandens? Ar tai kitas dievas greta Alacho? Ne! Daugelis jų nežino.

62 Kas atsako nelaimėliams, kai jie kreipiasi į Jį? Kas pašalina jų kančias? Kas padaro jus žemės vietininkais? Ar tai kitas dievas greta Alacho? Mažai susimąstote!

63 Kas veda jus tamsumoje per sausumą ir jūrą?[1] Kas siunčia vėjus, duodančius gerą žinią apie Jo malonę?[2] Ar tai kitas dievas greta Alacho? Išaukštintas Alachas virš to, ką Jam priskiria!

[1] Nakties metu žmonės mato žvaigždes, pagal kurias galima lengvai orientuotis.

[2] Vėjai siunčia debesis, kurie yra lietaus ženklas.

64 Kas sutveria kūriniją ir paskui ją prikelia? Kas suteikia jums aprūpinimą iš dangaus ir žemės? Ar tai kitas dievas greta Alacho? Sakyk: „Parodykite man savo įrodymus, jei esate teisūs.“

65 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Niekas danguose ir žemėje nežino nematomo, išskyrus Alachą, ir niekas nežino, kada jie bus prikelti.“

66 Taip! Jie negali savo žiniomis suvokti Ateinančio gyvenimo. Taip! Jie dėl to abejoja. Taip! Jie yra tam akli.

67 Tad atmetusieji tikėjimą klausia: „Ar kai mes ir mūsų protėviai tapsime dulkėmis, būsime prikelti?

68 Mes girdėjome tokius pažadus anksčiau, kaip ir protėviai mūsų. Tai tik pasakos senovės.“

69 Sakyk: „Keliaukite žemėje ir žiūrėkite, kokia buvo nedorėlių lemtis!“

70 Nesielvartauk dėl jų ir nesikrimsk dėl jų planų.

71 Jie klausia ˹tikinčiųjų˺: „Kada šis pažadas bus įvykdytas, jei esate teisūs?“

72 Sakyk: „Galbūt arti yra tai, dėl ko esate nekantrūs.“

73 Iš tiesų, jūsų Viešpats yra dosnus žmonėms, tačiau dauguma jų yra nedėkingi.

74 Jis žino viską, ką slepia jų širdys ir ką jie atskleidžia.

75 Nėra nieko paslėpto danguje ar žemėje, kas nebūtų užrašyta aiškiame Įraše.

76 Iš tiesų, šis Koranas paaiškina Izraelio tautai didžiąją dalį to, dėl ko jie nesutaria.

77 Iš tiesų, jis yra vadovas ir malonė tikintiesiems.

78 Iš tiesų, tavo Viešpats, ˹Pranaše Muhamedai˺, spręs tarp jų Savo teisingumu. Jis yra Visa Galintis, Visa Žinantis.

79 Tad pasikliauk Alachu. Juk tu laikaisi akivaizdžios tiesos!

80 Tu negali priversti mirusiųjų girdėti ir negali priversti kurčiųjų girdėti kvietimą, kai jie nusigręžia ir pasišalina.

81 Tu negali išvesti aklųjų iš jų paklydimo. Tu negali nieko priversti tave girdėti, išskyrus priėmusius tikėjimą Mūsų apreiškimais, paklūstančius ˹Mums˺.

82 Kai sprendimas dėl jų bus priimtas, Mes atvesime būtybę iš žemės,[1] paaiškinančią jiems, kad žmonės buvo Mūsų apreiškimais neužtikrinti.

[1] Ši būtybė bus vienas iš didžiųjų Teismo Dienos ženklų.

83 Dieną, kai surinksime iš kiekvienos tautos dalį atmetusiųjų Mūsų ženklus, jie bus vedami rikiuotėse.

84 Kai jie ateis ˹prieš savo Viešpatį˺, Jis tars: „Ar neigėte Mano apreiškimus, jų nesuvokdami, ar ką kitą darėte?“

85 Jų ˹bausmės˺ nuosprendis bus išpildytas dėl jų piktadarybių, palikdamas juos negalinčius kalbėti.

86 Ar jie nemato, kad padarėme naktį jų poilsiui ir dieną – šviesia? Iš tiesų, tame yra ženklai tikintiems žmonėms.

87 Dieną, kai bus papūsta į Ragą,[1] visi danguose bei žemėje bus išgąstyje – išskyrus tuos, kuriuos pasirinks Alachas – ir visi ateis prieš Jį, nusižeminę.

[1] Teismo Dieną angelas papūs į Ragą ir visi žmonės mirs. Tada bus papūsta antrą kartą ir visi žmonės prisikels (žr. 39:68).

88 Jūs matote kalnus ir manote, kad jie stovi tvirtai, tačiau jie keliauja lyg debesys. Tai yra Alacho sumanymas – Jis ištobulina viską. Iš tiesų, Jis yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

89 Atėjusiam su geru darbu bus atlyginta tuo, kas dar geriau. Jie bus apsaugoti nuo siaubo tądien.

90 Bet atėjęs su blogu darbu bus įmestas veidu Ugnin. Juk jums atlyginama tik už jūsų darbus!

91 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Man buvo įsakyta tik garbinti Viešpatį šio miesto [t. y. Mekos], kurį Jis padarė šventu. Jam priklauso viskas. Ir man buvo įsakyta būti vienu iš paklūstančiųjų ˹Jam˺,

92 bei skaityti Koraną.“ Kas priima vedimą – tai tik savo pačių naudai, o kas pasirenka nuklydimą – sakyk: „Aš esu tik įspėjimo davėjas.“

93 Sakyk: „Šlovė ir dėkingumas Alachui! Jis parodys Savo ženklus ir jūs juos atpažinsite. Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.“