27. Skruzdėlės

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Ṭā-Syn.[1] Tai eilutės Korano, Rašto aiškaus,

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

2 vadovo ir geros žinios priėmusiems tikėjimą,

3 atliekantiems maldą, mokantiems išmaldos mokestį ir užtikrintiems Ateinančiu gyvenimu.

4 O netikintiems Ateinančiu gyvenimu – iš tiesų, Mes išgražinome jiems ˹blogus˺ darbus, tad jie aklai klaidžioja ˹nuklydime˺.

5 Jie kentės baisią bausmę, o Ateinančiame gyvenime bus pralaimėtojai.

6 ˹Pranaše Muhamedai˺, iš tiesų, tu gauni Koraną iš Išmintingo, Visa Žinančio!

7 Mozė tarė savo šeimai: „Iš tiesų, aš pamačiau ugnį. Aš atnešiu jums iš ten žinių ˹apie kelią˺ ar deglą, kad galėtumėte sušilti.“[1]

[1] Mozė pamatė ugnį, kai nakties metu keliaudamas iš Midjãno į Egiptą buvo pasiklydęs su savo šeima.

8 Bet kai jis priėjo prie jos, jį pašaukė ˹Alachas˺: „Palaimintas yra esantis ugnyje ir esantys aplink ją! Išaukštintas yra Alachas, Viešpats pasaulių.

9 Moze! Iš tiesų, tai Aš, Alachas, Visa Galintis, Išmintingas.

10 Mesk savo lazdą!“ Bet kai pamatė ją šliaužiančią lyg gyvatę, jis bėgo nusigręžęs, nežiūrėdamas atgal. ˹Alachas tarė˺: „Moze! Nebijok! Pasiuntiniai neturėtų bijoti būdami priešais Mane.

11 ˹Turėtų bijoti˺ tik atliekantys piktadarystes. Bet jeigu jie vėliau pataiso bloga geru, tai iš tiesų, Aš esu Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

12 Įkišk savo ranką į užantį. Ji taps balta, be ligos. ˹Šie yra du˺ iš devynių ženklų Faraonui ir jo tautai.[1] Iš tiesų, jie buvo žmonės maištaujantys.“

[1] Žr.: 23:45 išnašą.

13 Kai Mūsų apšviečiantys ženklai buvo jiems duoti, jie tarė: „Tai tėra aiškūs burtai.“

14 Jie atmetė ženklus piktadariškai ir pasipūtėliškai, nors buvo jais įtikinti. Žiūrėk, kokia buvo pabaiga maištautojų!

15 Iš tiesų, Mes suteikėme žinias Dovydui ir Saliamonui. Jie tarė: „Visa šlovė ir dėkingumas Alachui, Suteikusiam mums palankumą prieš daugybę jo pamaldžių tarnų.“[1]

[1] Jiems buvo duoti gebėjimai kalbėti su gyvūnais, valdyti vėją ir įsakinėti džinams.

16 Saliamonas paveldėjo iš Dovydo ˹karalystę˺, tardamas: „Žmonės! Mes buvome išmokyti paukščių kalbos ir buvo mums duota viskas, ˹ko reikia˺. Iš tiesų, tai yra aiški dovana.“

17 Saliamono džinų, žmonių ir paukščių kariauna buvo surinkta puikia rikiuote.

18 Kai jie priėjo prie skruzdžių slėnio, viena skruzdė tarė: „Skruzdės! Grįžkite į savo namus, kad Saliamonas ir jo kariuomenė jūsų nesutraiškytų, to nežinodami.“

19 Tad Saliamonas nusišypsojo dėl jos žodžių ir tarė: „Mano Viešpatie! Suteik man jėgų dėkoti už Tavo malones, suteiktas man ir mano tėvams, ir daryti gerus darbus, Tau malonius. Priimk mane, per Savo malonę, tarp Savo dorųjų tarnų.“

20 ˹Vieną dieną˺ jis patikrino savo paukščius ir tarė: „Kodėl nematau kukučio? Ar jo čia nėra?

21 Aš nubausiu jį griežta bausme arba papjausiu, jeigu neduos jis man tinkamo pasiteisinimo.“

22 Neužilgo ˹kukutis˺ grįžo, tardamas: „Aš sužinojau tai, ko tu nežinai. Aš ką tik grįžau iš Šebos su užtikrintomis žiniomis.

23 Iš tiesų, aš radau moterį juos valdančią, kuriai buvo duota viskas, ˹ko jai reikia˺, kuri turi didį sostą.

24 Ji ir jos tauta garbina saulę vietoj Alacho. Šėtonas padarė jų darbus išgražintais jiems, paklaidindamas nuo tiesaus tako. Jie nėra vedami,

25 tad jie nepuola kniūbsčia prieš Alachą, Siunčiantį tai, kas paslėpta danguose ir žemėje, ir Žinantį tai, ką slepiate ir ką atskleidžiate.

26 Alachas – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Viešpatį Didžio Sosto.“

27 Saliamonas tarė: „Mes pamatysime, ar sakai tiesą, ar meluoji.

28 Skrisk su šiuo mano laišku ir perduok jį jiems, tada stok šalia ir žiūrėk, ką jie atsakys.“

29 Karalienė pranešė: „Didžiūnai! Iš tiesų, kilnus laiškas buvo perduotas man.

30 Iš tiesų, jis yra iš Saliamono ir jame rašoma: ‘Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę.

31 Nebūkite pasipūtę prieš mane, bet atkeliaukite paklūstantys ˹Alachui˺.’“

32 Ji tarė: „Didžiūnai! Patarkite man dėl šio laiško. Aš niekada nepriimčiau sprendimo be jūsų.“

33 Jie atsakė: „Mes esame žmonės stiprūs ir turintys didžią galią, bet sprendimas priklauso tau, tad nuspręsk, ką mums nurodysi.“

34 Ji atsakė: „Iš tiesų, kai karaliai įsiveržia į kraštą, jie sugriauna jį ir pažemina jo garbinguosius žmones. Taip jie daro!

35 Bet iš tiesų, aš nusiųsiu jam dovaną ir žiūrėsiu, su kuo grįš mano pasiuntiniai.“

36 Kai pasiuntiniai atėjo pas Saliamoną, jis tarė: „Ar siūlote man turtą? Tai, ką Alachas man suteikė, yra vertingiau nei tai, ką suteikė jums. Taip! Tai jūs džiaugiatės ˹gaudami˺ dovanas.

37 Grįžkite pas juos, mes surinksime kariauną, kuriai jie negalės pasipriešinti, ir išvarysime juos iš ten sugėdintus ir pilnai pažemintus.“

38 Saliamonas paklausė: „Didžiūnai! Kuris iš jūsų atneš man jos sostą, prieš jiems ateinant pas mane, ˹pilnai˺ paklūstančiais?“

39 Vienas stiprių džinų tarė: „Aš galiu tai atnešti, prieš tau pakylant iš vietos, kurioje sėdi. Iš tiesų, aš esu stiprus ir patikimas.“

40 Bet išmanantis Raštą tarė: „Aš galiu tai atnešti akimirksniu.“ Tada, pamatęs tai prieš savo akis, Saliamonas tarė: „Tai dovana iš mano Viešpaties, kad būčiau išbandytas, ar dėkingas būsiu ar nedėkingas. Dėkingieji yra dėkingi savo pačių naudai, o nedėkingi – iš tiesų, mano Viešpats yra Turtingas, Dosnus.“

41 Saliamonas tarė: „Užmaskuok jos sostą ir mes pamatysime, ar ji atpažins jį, ar ne.“

42 Kai ji atvyko, jos buvo paklausta: „Ar tavo sostas atrodo taip?“ Ji tarė: „Jis panašus į jį.“ ˹Saliamonas tarė˺: „Mums buvo duotos žinios anksčiau jos ir mes buvome paklusnūs ˹Alachui˺.“

43 Bet ji buvo nukreipta dėl to, ką garbino vietoj Alacho. Iš tiesų, ji buvo atmetusi tikėjimą.

44 Jai buvo tarta: „Ženk į rūmus.“ Ji pamanė, pamačiusi rūmų salę, ten esant vandens telkiniui, ir apnuogino savo kojas.[1] ˹Tada˺ Saliamonas tarė: „Tai tėra salė, išgrįsta krištolu.“ Ji tarė: „Mano Viešpatie! Iš tiesų, aš nusidėjau. Aš paklūstu, kartu su Saliamonu, Alachui – Viešpačiui pasaulių.“

[1] Šebos karalienė, žengusi į Saliamono, tebūnie jam taika, rūmus, pamatė pagrindinės salės grindis, pagamintas iš krištolo ir atspindinčias vaizdą, lyg vandens telkinys. Manydama, kad tai vanduo, ir nenorėdama sušlapti drabužių, ji pakėlė savo suknelę.

45 Išties Mes siuntėme samūdiečiams jų brolį Sãlichą, skelbiantį: „Garbinkite Alachą.“ Bet jie susiskirstė į dvi besiginčijančias grupes ˹tikėjimą priėmusių ir jį atmetusių˺.

46 Jis tarė: „Mano tauta! Kodėl skubate atlikti blogus darbus vietoje gerų? Kodėl neprašote Alacho atleidimo, kad Jis jūsų pasigailėtų?“

47 Jie atsakė: „Tu ir tavo pasekėjai esate mums nelaimingas ženklas.“[1] Jis tarė: „Jūsų ženklai yra nulemti Alacho. Iš tiesų, jūs esate tik tauta, kuriai siunčiami išbandymai.“

[1] Samūdiečiai buvo užklupti bado ir dėl jo apkaltino Sãlichą, tebūnie jam taika.

48 Mieste buvo devyni didžiūnai, skleidę žemėje nedorą, nepataisantys savo veiksmų.

49 Jie davė pažadą: „Prisiekime Alachu, kad nužudysime jį ir jo šeimą nakties metu, o vėliau pasakysime jo artimiesiems: ‘Mes nematėme jo šeimos žūties. Iš tiesų, Mes sakome tiesą.’“

50 Jie surengė planą, bet ir Mes surengėme planą, jiems to nežinant.

51 Pažvelkite į jų sąmokslo rezultatus: Mes sunaikinome juos ir jų tautą ˹visiškai˺.

52 Tad jų būstai stovi ten sugriauti, dėl jų piktadarybių. Tame yra aiški pamoka turintiems žinių.

53 O priėmusius tikėjimą ir dievobaimingus – Mes išgelbėjome juos.

54 ˹Atminkite˺ Lotą, įspėjusį savo tautą: „Ar atliekate gėdingą aktą atviromis akimis?

55 Ar geidžiate vyrų vietoj moterų? Taip! Jūs elgiatės neišmanėliškai.“

56 Bet jo tautos atsakas buvo tik žodžiai: „Išvarykite Loto sekėjus iš savo žemės! Jie yra žmonės, norintys išlikti tyrais!“

57 Tad išgelbėjome jį ir jo šeimą, išskyrus jo žmoną, kuriai nulėmėme būti viena iš pasmerktųjų.

58 Mes išliejome ant jų ˹sieros˺ lietų. Koks prastas buvo lietus, skirtas gavusiems įspėjimą!

59 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Šlovė ir dėkingumas Alachui, ir ramybė Jo išrinktiems tarnams.“ Kas yra geresnis: Alachas ar tie stabai, kuriuos jie garbina vietoj Jo?

60 Kas sukūrė dangų ir žemę? Kas siunčia jums vandenį iš dangaus, kuriuo Mes užauginame malonius sodus? Jūs patys neturite galios priversti juose augti medžius. Ar tai buvo kitas dievas vietoj Alacho? Ne! Jie yra tauta, pramananti Alachui lygius.

61 Kas padarė žemę įsikūrimui? Kas padarė upes tekančias joje? Kas ant jos pastatė nepajudinamus kalnus ir sukūrė barjerą tarp gėlo ir sūraus vandens? Ar tai kitas dievas greta Alacho? Ne! Daugelis jų nežino.

62 Kas atsako nelaimėliams, kai jie kreipiasi į Jį? Kas pašalina jų kančias? Kas daro jus žemės vietininkais? Ar tai kitas dievas greta Alacho? Mažai jūs susimąstote!

63 Kas veda jus tamsumoje per sausumą ir jūrą?[1] Kas siunčia vėjus, pranešančius apie gerą žinią Jo malonės?[2] Ar tai kitas dievas greta Alacho? Išaukštintas yra Alachas virš to, ką Jam priskiria!

[1] Nakties metu žmonės mato žvaigždes, pagal kurias galima lengvai orientuotis.

[2] Vėjai siunčia debesis, kurie yra lietaus ženklas.

64 Kas sutveria kūriniją ir paskui ją prikelia? Kas suteikia jums aprūpinimą iš dangaus ir žemės? Ar tai kitas dievas greta Alacho? Sakyk: „Parodykite man savo įrodymus, jei sakote tiesą.“

65 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Niekas danguose ir žemėje nežino nematomo, išskyrus Alachą, ir niekas nežino, kada jie bus prikelti.“

66 Taip! Jie negali savo žiniomis suvokti Ateinančio gyvenimo. Taip! Jie dėl to abejoja. Taip! Jie yra tam akli.

67 Tad atmetę tikėjimą klausia: „Ar kai mes ir mūsų protėviai tapsime dulkėmis, būsime prikelti ˹gyvenimui˺?

68 Mes girdėjome tokius pažadus anksčiau, kaip ir protėviai mūsų. Tai tik pasakos senovės.“

69 Sakyk: „Keliaukite žemėje ir žiūrėkite, kokia buvo nedorėlių lemtis.“

70 Nesielvartauk dėl jų ir nesikrimsk dėl jų planų.

71 Jie klausia ˹tikinčiųjų˺: „Kada šis pažadas bus įvykdytas, jei sakote tiesą?“

72 Sakyk: „Galbūt arti yra tai, ko siekiate.“

73 Iš tiesų, jūsų Viešpats yra dosnus žmonėms, bet dauguma jų yra nedėkingi.

74 Jis žino viską, ką slepia jų širdys ir ką jie atskleidžia.

75 Nėra nieko paslėpto danguje ar žemėje, kas nebūtų užrašyta aiškiame Įraše.

76 Iš tiesų, šis Koranas paaiškina Izraelio tautai didžiąją dalį to, dėl ko jie nesutaria.

77 Iš tiesų, jis yra vadovas ir malonė tikintiesiems.

78 Iš tiesų, tavo Viešpats spręs tarp jų Savo teisingumu. Jis yra Visa Galintis, Visa Žinantis.

79 Tad pasikliauk Alachu. Iš tiesų, tu esi aiškioje tiesoje.

80 Tu negali priversti mirusiųjų girdėti ir negali priversti kurčiųjų girdėti kvietimą, jiems nusigręžiant ir pasišalinant.

81 Tu negali akliesiems parodyti kelio iš jų paklydimo. Tu negali nieko priversti tave girdėti, išskyrus priėmusius tikėjimą Mūsų apreiškimais, paklūstančius ˹Mums˺.

82 Kai prieš juos bus priimtas sprendimas, Mes atvesime būtybę iš žemės,[1] paaiškinančią jiems, kad žmonės buvo Mūsų apreiškimais neužtikrinti.

[1] Ši būtybė bus vienas iš didžiųjų Teismo Dienos ženklų.

83 Dieną, kai surinksime iš kiekvienos bendruomenės grupę atmetusių Mūsų ženklus, jie bus vedami rikiuotėse

84 iki ateis prieš Jį, Jam tariant: „Ar neigėte Mano apreiškimus jų nesuvokdami, ar ką kitą ˹išties˺ jūs darėte?“

85 ˹Bausmės˺ nuosprendis prieš juos bus išpildytas dėl jų piktadarybių, palikdamas juos negalinčiais kalbėti.

86 Ar jie nemato, kad padarėme naktį jų poilsiui ir dieną šviesia? Iš tiesų, tame yra ženklai tikintiems žmonėms.

87 Dieną, kai bus papūsta į Ragą,[1] ir visi danguose bei žemėje bus išgąstyje, išskyrus tuos, kuriuos Alachas panorės. Visi ateis prieš Jį, nusižeminę.

[1] Teismo Dieną angelas papūs į Ragą ir visi žmonės mirs. Tada bus papūsta antrą kartą ir visi žmonės prisikels (žr.: 39:68).

88 Jūs matote kalnus ir manote, jog jie stovi tvirtai, bet jie keliauja lyg debesys. Tai yra Alacho sumanymas – Jis ištobulina viską. Iš tiesų, Jis yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

89 Atėjusiam su geru darbu bus atlyginta tuo, kas dar geriau. Jie bus saugūs nuo siaubo tądien.

90 Bet atėjęs su blogu darbu bus įmestas veidu Ugnin. Juk jums atlyginama tik už jūsų darbus!

91 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Man buvo įsakyta tik garbinti Viešpatį šio miesto [t.y. Mekos], kurį Jis padarė šventu. Jam priklauso viskas. Ir man buvo įsakyta būti vienu iš paklūstančių ˹Jam˺,

92 bei skaityti Koraną.“ Kas pasirenka būti vedamu – tai tik savo pačių naudai. O kas pasirenka nuklydimą – sakyk: „Aš esu tik įspėjimo davėjas.“

93 Sakyk: „Šlovė ir dėkingumas Alachui! Jis parodys Savo ženklus ir jūs juos atpažinsite. Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.“