16. Bitė
Šioje Mekos laikotarpio sūroje dėmesys skiriamas nuostabiai Dievo kūrinijai: dangui, augalams, saulei, mėnuliui, žvaigždėms, žemei, kalnams, upėms, jūroms ir gyvūnams, kurie nurodo Kūrėjo būtį ir Jo sugebėjimus. Sūra pavadinta bitės vardu, kuri 68–69-oje eilutėse yra paminėta kaip vienas nuostabiausių Dievo kūrinių. Sūroje pabrėžiama, kad nepaisant šių nuostabių aprūpinimą teikiančių kūrinių, žmonės nerodo dėkingumo Dievui. Pabaigoje yra minimas pranašas Abraomas, tebūnie jam taika, pateikiant jį kaip dievobaimingumo pavyzdį dėkingiems tikintiesiems.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
2 Jis siunčia angelus su apreiškimu Savo paliepimu, kam panori iš Savo tarnų, ˹tardamas˺: „Perspėk, jog niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Mane, tad bijokite Manęs.“
3 Jis sukūrė dangus ir žemę su tikslu. Išaukštintas Jis virš to, ką Jam priskiria.
4 Jis sukūrė žmogų iš sėklos lašelio, tačiau jis vis vien atvirai meta iššūkį ˹Jam˺.
5 Jis sukūrė galvijus jums – kaip šilumos, naudos ir maisto šaltinį.
6 Taip pat jūs grožitės jais, kai juos parvedate ir kai išvedate ganytis.
7 Jie neša jūsų nešulius į ˹tolimas˺ žemes, kurių negalėtumėte pasiekti, nebent su dideliu sunkumu. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Visuomet Maloningas, Suteikiantis Malonę!
8 ˹Taip pat Jis sukūrė˺ arklius, mulus ir asilus jūsų kelionėms ir grožėjimuisi. Taip pat Jis sukuria tai, ko nežinote.
9 Alachas ˹Vienintelis˺ rodo tiesų taką, o kiti ˹takai˺ yra klystkeliai. Jeigu panorėtų, Jis atvestų ˹į tiesų kelią˺ jus visus.
10 Jis siunčia iš dangaus lietų, iš kurio geriate ir dėl kurio auga augalai jūsų galvijų ganykloms.
11 Juo Jis užaugina pasėlius, alyvuoges, palmes, vynuoges ir visų vaisių rūšis. Iš tiesų, tame yra ženklai mąstantiems žmonėms.
12 Jis padarė naktį ir dieną pavaldžius jūsų naudai, ir saulę bei mėnulį, bei žvaigždės buvo padarytos pavaldžios su Jo įsakymu. Iš tiesų, tame yra ženklai galvojantiems žmonėms.
13 Ir ˹Jis padarė pavaldžiu˺ jums tai, ką sukūrė ant žemės įvairių spalvų.[1] Iš tiesų, tame yra ženklai prisimenantiems žmonėms.
[1] Įvairių spalvų kūrinija šioje eilutėje reiškia skirtingus gyvūnus ir kitus kūrinius, teikiančius naudą žmonėms.
14 Jis padarė jūrą pavaldžia, kad galėtumėte valgyti jos gėrybes ir gautumėte iš jos papuošalus, kuriuos dėvite. Jūs matote ją skrodžiančius laivus, kad galėtumėte ieškoti Jo dovanų ir būtumėte dėkingi.
15 Jis pastatė žemėje tvirtus kalnus, kad ji nedrebėtų po jumis, ir upes bei takus, kad rastumėte kelią.
16 Taip pat ˹remdamiesi˺ orientyrais bei žvaigždėmis žmonės randa kelią.
17 Ar gali Tas, Kuris kuria, būti lygus tam, kuris nekuria? Ar nesusimąstysite?
18 Jeigu mėgintumėte suskaičiuoti Alacho malones, nepajėgtumėte to padaryti. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!
19 Alachas žino, ką slepiate ir ką atskleidžiate.
20 Tačiau tie, kurių jie šaukiasi vietoj Alacho, negali sukurti nieko – jie patys yra sukurti.
21 Jie yra mirę, negyvi. Jie nežino, kada bus prikelti.
22 Jūsų Dievas yra Vienatinis Dievas. Tie, kurie netiki Ateinančiu gyvenimu – jų širdys yra neigiančios ˹tiesą˺. Jie yra pasipūtę.
23 Be abejonės, Alachas žino, ką jie slepia ir ką atskleidžia. Iš tiesų, Jis nemėgsta pasipūtėlių.
24 Kai jiems sako: „Ką jūsų Viešpats apreiškė?“, jie atsako: „Pasakas senovės!“
25 Tegul jie neša pilnus savo nešulius Prikėlimo Dieną ir dalį nešulių tų, kuriuos jie paklaidino per neišmanymą. Kaip pikta yra tai, ką jie neša!
26 Išties buvusieji anksčiau jų sąmokslavo, bet Alachas smogė jų namo pamatams, tad stogas užgriuvo ant jų ir bausmė užklupo juos iš ten, kur jie nesitikėjo.[1]
[1] Ši eilutė užsimena apie tirono karaliaus istoriją, kuris įsakė pastatyti bokštą į dangų, kad galėtų susiremti su Dievu ir angelais. Dievas sunaikino jo bokštą, o tironas buvo užverstas griuvėsiais.
27 Prikėlimo Dieną Jis pažemins juos, klausdamas: „Kur Mano ‘bendrininkai’, dėl kurių priešinotės ˹tikintiesiems˺?“ Apdovanotieji žiniomis tars: „Iš tiesų, pažeminimas ir neganda šiandien skirti atmetusiems tikėjimą!“
28 Taps paklusnūs buvę piktadariai, kai angelai ims jų sielas, ˹sakydami melagingai˺: „Mes nedarėme nieko blogo!“ ˹Angelai tars˺: „Ne! Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, ką jūs darėte.
29 Ženkite pro Pragaro vartus, būti ten amžinai. Iš tiesų, koks siaubingas pasipūtėlių prieglobstis!“
30 Kai dievobaimingųjų yra paklausta: „Ką apreiškė jūsų Viešpats?“ Jie atsako: „Visą gėrį!“ Gėris laukia darančiųjų gera šiame gyvenime, bet dar geresni yra namai Ateinančiajame. Kokie puikūs yra geradarių namai –
31 amžini Rojaus sodai, į kuriuos jie žengs, kuriuose teka upės. Juose jie turės tai, ko trokšta. Taip Alachas atlygina dievobaimingiesiems,
32 kurie buvo dorybingi kai angelai ims jų sielas, tardami: „Taika jums! Ženkite Rojun – ˹tai atlygis˺ už jūsų darbus.“
33 Ar jie laukia, kol ateis angelai ar bus priimtas tavo Viešpaties sprendimas? Taip pat laukė ir buvusieji anksčiau jų. Alachas jų neengė, bet jie engė patys save.
34 Jų darbų blogis užklupo juos ir jie buvo apsupti tuo, iš ko šaipėsi.
35 Stabmeldžiai sako: „Jei Alachas panorėtų, nei mes, nei mūsų protėviai nebūtume garbinę stabų vietoj Jo, ir nebūtume draudę nieko be Jo įsakymo.“ Tą patį sakė ir buvusieji anksčiau jų. Ar pasiuntinio užduotis nėra tik aiškus žinios perdavimas?
36 Išties Mes siuntėme pasiuntinį kiekvienai tautai, tardami: „Garbinkite Alachą ir laikykitės atokiai nuo pramanytų dievų.“ Dalis jų buvo vedami Alacho, o kitai daliai buvo nulemtas paklydimas.[1] Tad keliaukite žeme ir žiūrėkite, kokia buvo pabaiga neigiančiųjų!
[1] Arabų stabmeldžiai klausinėjo Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, kodėl Dievas neatsiuntė angelo kaip Savo pasiuntinio. Ši eilutė nurodo jiems kreiptis į išmanančius žmones, kuriems apreiškimas buvo duotas anksčiau, kaip judėjus ar krikščionis, kad jie patvirtintų, jog Dievo pasiuntiniai visada buvo paprasti žmonės, ne angelai.
44 ˹Mes siuntėme juos˺ su aiškiais įrodymais ir Raštais, ir siuntėme tau Priminimą, kad paaiškintum žmonėms tai, kas buvo jiems apreikšta. Galbūt jie susimąstys!
45 Ar tie, kurie sumano blogio sąmokslus, yra užtikrinti, kad Alachas nelieps žemei jų praryti arba bausmė jų nepasieks iš ten, kur jie nesitiki?
46 Arba kad jiems keliaujant Jis nesučiups jų taip, kad jie negalės ištrūkti?
47 Arba kad Jis nesunaikins jų pamažu? Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Visuomet Maloningas, Suteikiantis Malonę!
48 Ar jie nesusimąstė, kaip šešėliai visko, ką Alachas sukūrė, ˹saulei judant˺ linksta dešinėn ir kairėn, nuolankiai puolant kniūbsčia prieš Alachą?
49 Prieš Alachą puola kniūbsčia visa, kas yra danguose ir žemėje, gyvūnai ir angelai – jie nėra išdidūs.
50 Jie bijo savo Viešpaties, esančio viršum jų, ir daro viską, kas jiems liepta.
51 Alachas tarė: „Neimkite sau dviejų dievų. Yra tik Vienas Dievas, tad bijokite Manęs.“
52 Jam priklauso visa, kas danguose ir žemėje, ir Jam ˹priklauso˺ nuolatinis garbinimas. Ar tada bijosite kažko kito, nei Alacho?
53 Visos jūsų gėrybės yra iš Alacho. Kai sunkumai užklumpa – jūs šaukiatės Jo pagalbos,
54 bet kai Jis panaikina sunkumus, dalis jūsų garbina stabus vietoj savo Viešpaties,
55 kad paneigtų jiems suteiktas malones. Mėgaukitės tuo – neužilgo žinosite!
56 Jie priskiria nieko nežinantiems ˹stabams˺ dalį to, ką Mes jiems suteikėme. Prisiekiu Alachu! Jūs būsite paklausti apie tai, ką pramanėte.
57 Ir jie priskiria Alachui dukras – išaukštintas Jis! – kai sau patiems trokšta sūnų!
58 Kai vienas jų išgirsta žinią apie gimusią dukrą, jo veidas patamsėja, jam tramdant savo įtūžį.
59 Jis slepiasi nuo žmonių dėl blogų jam praneštų žinių, ˹svarstydamas˺, ar turėtų ją pasilikti paniekoje, ar palaidoti ˹gyvą˺ žemėje?[1] Blogas yra jų sprendimas!
[1] Prieš islamą Arabijoje buvo priimtina palaidoti gyvas dukras taip apsisaugant nuo negarbės ar sunkmečio. Islamas griežtai uždraudė tokį elgesį.
1 Alacho sprendimas yra pakeliui, tad netrokškite jo paspartinti.[1] Išau- kštintas ir pašlovintas Jis virš to, ką Jam priskiria!
[1] Tiek Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, tiek ankstesniųjų pranašų laikais, netikintieji šaipydavosi iš perspėjimo apie juos užklupsiančią Dievo bausmę bei Teismo Dieną ir reikalaudavo, kad tai juos užkluptų tuoj pat. Tačiau Dievo bausmė, Prikėlimas ir Teismas ateis tik tada, kai Dievas panorės. Dėl jų laiko Dievas jau yra nusprendęs.
[1] Dievas palieka paklydusius tuos, kurie atsisako priimti Jo vedimą.
37 Nors tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, trokšti jų atvedimo ˹į tiesą˺, Alachas neveda tų, kuriuos Jis palieka paklydusius. Jie neturės pagalbininkų.
38 Jie prisiekia Alachu stipriausias priesaikas, ˹teikdami˺, kad Alachas niekada neprikels mirusiųjų gyvenimui. Taip! Tai yra Jo teisus pažadas, tačiau dauguma žmonių nežino, –
39 kad padarytų jiems aiškiu tai, dėl ko jie nesutarė, ir kad netikintieji suprastų, jog buvo melagiai.
40 Iš tiesų, kai panorime, kad kažkas nutiktų, pasakome „Būk!“ ir tai būna!
41 Emigravusius vardan Alacho po to, kai buvo skriaudžiami – Mes apgyvendinsime juos geroje vietoje šiame pasaulyje, tačiau atlygis Ateinančiajame yra didesnis, jeigu jie tai žinotų.
42 Jie yra kantrūs, pasitikintys savo Viešpačiu.
43 Visi Mūsų ˹pasiuntiniai˺ siųsti prieš tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, buvo ˹paprasti˺ vyrai, kuriems davėme apreiškimą. Tad klauskite išmanančių žmonių, jeigu to nežinote.[1]
[1] Ši eilutė buvo apreikšta prieš svaigalų uždraudimą. Joje dėmesys atkreipiamas į tai, kad kai kurie dalykai turi potencialą tiek gėriui, tiek blogiui.
60 Netikintiems Ateinančiu gyvenimu priklauso blogio savybės, o Alachui priklauso savybės geriausios. Jis yra Visa Galintis, Išmintingas!
61 Jeigu Alachas baustų žmones už jų piktadarystes, nepaliktų nė vieno padaro žemėje. Tačiau Jis atideda tai iki nustatyto laiko. Kai laikas ateis, jie negalės jo atidėti nei valandai ir negalės jo paankstinti.
62 Jie priskiria Alachui tai, ko patys nekenčia. Jų liežuviai taria melą, jog jie turės geriausią atlygį. Be jokios abejonės, jiems bus skirta Ugnis, kurioje jie bus apleisti!
63 Prisiekiu Alachu! Išties Mes siuntėme pasiuntinius tautoms anksčiau tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, bet Šėtonas išgražino jų blogus darbus. Tad jis yra jų globėjas šiandien – jie kentės skausmingą bausmę.
64 Mes apreiškėme tau Raštą tik tam, kad paaiškintum jiems jų nesutarimus, ir kaip vedimą bei malonę tikintiems žmonėms.
65 Alachas siunčia lietų iš dangaus, suteikdamas žemei gyvybę po mirties. Iš tiesų, tame yra ženklai klausantiems žmonėms.
66 Iš tiesų, galvijuose yra ženklas jums. Mes duodame jums gėrimą iš to, kas yra jų pilvuose tarp vidurių ir kraujo – tyrą pieną, malonų geriantiems,
67 o iš palmių vaisių ir vynuogių jūs išgaunate svaigalus ir gerą aprūpinimą.[1] Iš tiesų, tame yra ženklai galvojantiems žmonėms.
68 Jūsų Viešpats įteigė bitei: „Tebūnie tavo namai kalnai, medžiai ir tai, ką stato žmonės,
69 o tada maitinkis iš įvairių vaisių ir sek keliais, tavo Viešpaties padarytais lengvais.“ Iš jų pilvų išteka įvairių spalvų skystis, kuriame yra vaistai žmonėms. Iš tiesų, tame yra ženklai mąstantiems žmonėms.
70 Alachas sukūrė jus ir po to suteiks jums mirtį. Kai kurie jūsų pasieks senyvą amžių, kad nežinotų nieko po to, kai žinojo daug. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, Visa Galintis!
71 Alachas suteikė vieniems jūsų aprūpinimą didesnį nei kitų. Tačiau tie, kuriems buvo suteikta daug, nesidalina savo turtu su tais ˹vergais˺, kuriuos laiko jų dešinės rankos, kad jie netaptų lygiais.[1] Ar jie neigia Alacho malones?
[1] Šis palyginimas yra skirtas Mekos stabmeldžiams, kurie nelaikė vergų lygiais jų šeimininkams, tačiau garbinę stabus vietoj Dievo laikė Jo kūrinius lygius Kūrėjui.
72 Alachas padarė jums, iš jūsų pačių, sutuoktines, dovanojo jums iš jų sūnus ir anūkus ir suteikė jums aprūpinimą gerą. Ar jie tiki melagystėmis ir atmeta Alacho malones ˹garbindami vietoj Jo stabus˺?
73 Jie garbina vietoj Alacho tuos, kurie nesuteikia jiems aprūpinimo iš dangų ar žemės ir neturi tam galios.
74 Tad nepramanykite Alachui lygių! Iš tiesų, Alachas žino, o jūs nežinote.
75 Alachas pateikia ˹dviejų žmonių˺ palyginimą: vienas jų yra vergas, valdomas savo šeimininko, neturintis galios niekam, o kitas yra tas, kuriam suteikėme gerą aprūpinimą, iš kurio jis duoda labdarai, atvirai ir slapčia. Ar jie yra lygūs? Visa šlovė ir dėkingumas Alachui! Tačiau dauguma jų nežino.
76 Ir Alachas pateikia ˹kitą˺ dviejų žmonių palyginimą: vienas jų yra kurčias, negalintis nieko, apsunkinantis savo globėją, – kur bebūtų nukreiptas, jis neatneša nieko gero, – ar gali toks žmogus būti lygus kitam, kuris skatina teisybę ir yra tiesiame kelyje?
77 Visa, kas paslėpta danguose ir žemėje, priklauso Alachui. ˹Prikėlimo˺ Valandos paliepimas bus greitesnis nei akies mirksnis ar net dar greitesnis už tai. Iš tiesų, Alachas yra Galintis Viską.
78 Alachas išvedė jus iš jūsų motinų įsčių, kai nežinojote nieko, ir davė jums klausą, regą ir protą, kad būtumėte dėkingi.
79 Ar jie nematė paukščių, skraidančių atvirame danguje? Niekas jų nepalaiko ˹danguje˺, išskyrus Alachą. Iš tiesų, tame yra ženklai tikintiems žmonėms.
80 Alachas padarė jūsų namus poilsio vieta ir davė jums palapines iš gyvulių odos, lengvas jums keliaujant ir apsistojant, o iš jų vilnos, kailio ir plaukų Jis suteikė jums reikmenis ir komfortą kuriam laikui.
81 Alachas suteikė jums šešėlius iš to, ką sukūrė, ir davė jums prieglaudą kalnuose. Taip pat Jis suteikė jums drabužius, apsaugančius nuo karščio, ir drabužius, apsaugančius mūšyje. Tokiu būdu Jis ištobulina Savo palaimą jums, kad būtumėte paklūstantys ˹Jam˺.
82 Bet jeigu jie nusigręžia, tai tavo pareiga, ˹Pranaše Muhamedai˺, tėra perduoti ˹žinią˺ aiškiai.
83 Jie žino apie Alacho malones, bet vis vien jas neigia. Dauguma jų yra netikintieji.
84 Ateis Diena, kai prikelsime iš kiekvienos tautos po liudininką.[1] Tada atmetusiems tikėjimą nebus duotas leidimas ˹teisintis˺ ir jų nebus prašyta pasitaisyti.
[1] T.y. jiems siųstą pranašą.
85 Kai piktadariai matys bausmę, ji nebus jiems nei palengvinta, nei atidėta,
86 o kai stabmeldžiai matys savo pramanytus stabus, jie tars: „Mūsų Viešpatie! Šie yra mūsų stabai, kurių šaukėmės vietoj Tavęs.“ Tada jų stabai atsikirs: „Jūs meluojate.“
87 Jie siūlys Alachui pilną atsidavimą tądien, o jų išgalvoti ˹dievai˺ juos apleis.
88 Atmetusiems tikėjimą ir nugręžiantiems nuo Alacho tako – Mes pridėsime jiems bausmę prie bausmės už jų platintas nedorybes.
89 Ateis Diena, kai prikelsime kiekvienai tautai iš jų pačių liudininką prieš ją. Mes pakviesime tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, būti liudininku prieš šiuos ˹tavo žmones˺. Mes apreiškėme tau Raštą kaip paaiškinimą kiekvienam reikalui, vedimą, malonę ir gerą žinią paklūstantiems ˹Alachui˺.
90 Iš tiesų, Alachas įsako teisingumą, gero darymą, dosnumą artimiesiems ir draudžia pasileidimą, nedorybes ir priespaudą. Jis perspėja jus, kad atmintumėte.
91 Išpildykite Alacho sandorą duodami pažadus ir nesulaužykite savo priesaikų po to, kai jas patvirtinote, padarę Alachą savo laiduotoju. Iš tiesų, Alachas žino, ką jūs darote.
92 Nebūkite kaip ta ˹kvailė˺, kuri išardė savo tvirtai susuktus verpalus, duodami priesaikas, kad apgautumėte vieni kitus, tik todėl, jog viena tauta yra gausesnė už kitą.[1] Alachas išbando jus tuo. Prikėlimo Dieną Jis išaiškins tai, dėl ko nesutardavote.
[1] T. y. nemeluokite prisiekdami ir nesulaužykite priesaikų vien dėl trumpalaikės naudos. Priesaikų išpildymas visuomet atneš didelę naudą Ateinančiajame gyvenime, net jeigu žemiškajame jis būtų nenaudingas.
103 Išties Mes žinome, kad jie sako: „Iš tiesų, žmogus jį moko to.“ Tačiau kalba to, kurį jie nurodo, yra svetima, o šis ˹Koranas˺ yra aiškia arabų kalba.[1]
[1] Mekos stabmeldžiai teigė esą Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, sužinojo Korano turinį iš svetimtaučio vergo gyvenusio Mekoje.
104 Iš tiesų, nepriimantys tikėjimo Alacho apreiškimais nebus Jo vedami. Jie kentės skausmingą bausmę.
105 Iš tiesų, nepriimantys tikėjimo Alacho apreiškimais pramano melus. Jie yra melagiai.
106 Atmetusiems tikėjimą į Alachą po jo priėmimo – išskyrus priverstuosius, kurių širdys yra tvirtame tikėjime, bet atmetusiems tikėjimą atviromis širdimis – jiems skirta Alacho rūstybė ir didinga bausmė.
107 Taip yra, nes jie skyrė pirmenybę šiam gyvenimui vietoj Ateinančio. Iš tiesų, Alachas neveda tiesiu keliu netikinčių žmonių,
108 kurių širdys, ausys ir akys yra užantspauduotos Alacho. Jie yra nieko nepaisantys.
109 Be abejonės, Ateinančiame gyvenime jie bus pralaimėtojai.
110 Bet tavo Viešpats, emigravusiems po to, kai jie buvo priversti ˹sakyti netikėjimo žodžius˺, ir tada kovojusiems ˹vardan Alacho˺ ir buvusiems kantriais – iš tiesų, tavo Viešpats bus jiems Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę.
111 Dieną, kai kiekviena siela bus maldaujanti dėl savęs ir kiekvienai bus sumokėta pilnai už jos darbus – jie nebus nuskriausti.
112 Alachas pateikė pavyzdį miesto,[1] kuris buvo saugus ir ramus, su aprūpinimu, pasiekiančiu jį iš visų pusių. Bet jo žmonės buvo nedėkingi už Alacho malones, tad Alachas privertė juos patirti alkį ir baimę dėl jų darbų.
[1] T.y. Meką.
113 Išties pasiuntinys iš jų pačių tarpo atėjo pas juos, bet jie atmetė jį. Tad bausmė užklupo juos, jiems esant piktadariais.
114 Valgykite gėrybes, Alacho suteiktas jums, ir būkite dėkingi už Jo malones, jeigu garbinate Jį vienintelį.
115 Jis uždraudė jums dvėselieną, kraują, kiaulieną ir tai, kas buvo paskersta ne Alacho vardu. Tačiau kas yra verčiamas būtinybės – nevedamas troškimų ir neperžengiantis ribų – tai iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!
116 Neskelbkite melagingai savo liežuviais: „Šitai yra leidžiama, o šitai – draudžiama“, meluodami apie Alachą. Iš tiesų, pramanantys melus apie Alachą nebus sėkmingi.
117 ˹Tai tėra˺ trumpas pasimėgavimas, ˹po kurio˺ jie kentės bausmę skausmingą.
118 Judėjams Mes uždraudėme tai, ką minėjome anksčiau.[1] Mes jų nenuskriaudėme, bet jie nuskriaudė patys save.
[1] T. y. kas paminėta 6:146 eilutėje.
119 Bet tiems, kurie darė bloga nesupratingai ir po to atgailavo bei pasitaisė – iš tiesų, tavo Viešpats yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!
120 Iš tiesų, Abraomas buvo tobulumo pavyzdys – atsidavęs Alachui, teisingai tikintis, ne stabmeldys,
121 dėkingas už Alacho malones. Tad Alachas pasirinko jį ir atvedė į tiesų kelią.
122 Mes palaiminome jį gėriu šiame gyvenime, o Ateinančiame jis bus tarp teisuolių.
123 Tada apreiškėme tau, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Sek Abraomo tikėjimu, teisingai tikinčio, kuris nebuvo stabmeldys.“
124 Šabas buvo nurodytas tik tiems, kurie ginčijosi dėl jo. Prikėlimo Dieną tavo Viešpats teis tarp jų dėl jų nesutarimų.
125 Kviesk į savo Viešpaties taką su išmintimi ir maloniu patarimu. Ginčykis su jais gražiuoju, nes iš tiesų, tavo Viešpats žino geriau, kas nuklydęs nuo Jo tako ir kas vedamas ˹teisingai˺.
126 Jeigu atsilyginsite ˹už skriaudas˺, tai atsilyginkite tuo pačiu, kuo buvote nuskriausti, bet kantrybė yra geriau kantriesiems.
127 Būk kantrus, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tavo kantrybė yra tik iš Alacho. Neliūdėk dėl jų ir nebūk prislėgtas jų sąmokslavimo.
128 Iš tiesų, Alachas yra su dievobaimingaisiais ir darančiais gera!
[1] Šventąja Dvasia Korane vadinamas angelas Gabrielius.
93 Jei Alachas panorėtų, padarytų jus viena ˹tikinčiųjų˺ tauta, bet Jis palieka klaidžioti ir veda ˹tiesiu keliu˺, ką panori.[1] Jūs būsite paklausti apie tai, ką darėte.
[1] Dievas palieka paklydusius tuos, kurie atsisako priimti Jo vedimą.
94 Nenaudokite savo priesaikų apgaulei vieni kitų, kad nepaslystumėte po to, kai tvirtai stovėjote, nes ragausite blogas pasekmes už nugręžimą nuo Alacho tako, bei kentėsite didžią bausmę.
95 Neparduokite Alacho sandoros už menką pelną. Iš tiesų, kas yra pas Alachą – geriau jums, jeigu tai žinotumėte!
96 Pasibaigs tai, kas yra su jumis, bet išliks tai, kas pas Alachą. Mes suteiksime kantriesiems atlygį pagal geriausius jų darbus.
97 Kas daro gera – vyras ar moteris – būdami tikinčiaisiais, Mes būtinai suteiksime jiems gerą gyvenimą ir apdovanosime juos už geriausius jų darbus!
98 Kai skaitai Koraną, siek prieglobsčio pas Alachą nuo prakeiktojo Šėtono.
99 Jis neturi galios prieš priimančius tikėjimą ir savo Viešpačiu pasikliaujančius.
100 Jis turi galios tik prieš tuos, kurie renkasi jį kaip savo sąjungininką ir kurie – per jį – garbina vietoj Alacho stabus.
101 Kai pakeičiame vieną ˹Korano˺ eilutę kita – ir Alachas geriau žino, ką Jis apreiškia – jie sako: „Tu, ˹Muhamedai˺, tai išsigalvoji.“ Bet dauguma jų nežino.
102 Sakyk: „Šventoji Dvasia[1] atsiuntė tai iš jūsų Viešpaties su tiesa, kad patikintų tikinčiuosius, kaip vadovą ir gerą žinią paklūstantiems ˹Alachui˺.“