15. Uolų slėnis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

2 ˹Teismo Dieną˺ netikintieji trokš būti paklūstančiais ˹Alachui˺.

3 ˹Tad˺ leiskite jiems valgyti ir mėgautis savimi. Tegul jų ˹paikos˺ viltys išblaško juos – jie greitai sužinos.

4 Mes niekada nesunaikinome tautos, nenumatę jai laiko.

5 Jokia tauta negali nei paskatinti savo pabaigos, nei jos atidėti.

6 Jie sako: „Tu, kuriam buvo apreikštas Priminimas [t. y. Koranas]! Tu esi beprotis!

7 Kodėl neatsiunti mums angelų, jei sakai tiesą?“

8 Tačiau Mes siunčiame angelus tik teisingumo išpildymui. Atmetusiųjų tikėjimą pabaiga nebus atidėta.

9 Iš tiesų, tai Mes apreiškėme Priminimą ir Mes jį saugome.

10 Mes siuntėme pasiuntinius anksčiau tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, tarp tautų senųjų,

11 tačiau nė vienas pasiuntinys neatėjo pas juos, kuris nebuvo išjuoktas.

12 Taip Mes leidžiame netikėjimui žengti į nusikaltėlių širdis.

13 Jie nepriims tikėjimo, nepaisant pateiktų istorijų apie ˹sunaikinimą˺ senovės tautų!

14 Net jeigu atidarytume jiems vartus į dangų, kuriais jie kiltų vis aukščiau,

15 jie vis vien sakytų: „Mūsų akys yra apakintos. Ne! Mes esame užburti!“

16 Iš tiesų, Mes nudabinome dangų žvaigždynais ir išpuošėme jį visiems matantiems

17 bei apsaugojome jį nuo kiekvieno prakeikto šėtono.

18 Tačiau tas, kuris pasiklauso ˹angelų kalbų danguje˺ – jis yra nusekamas matomos ˹meteoro˺ liepsnos.[1]

[1] Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, laikais, džinams buvo uždrausta keliauti dangumis ir klausytis angelų, perduodančių žinias apie ateitį, ir taip pranešti jas būrėjams. Džinai, kurie vis vien bando įgyti šias žinias, yra užmėtomi meteorais.

19 O žemę – Mes ištiesėme ją, pastatėme tvirtus kalnus ant jos ir užauginome joje augalus deramomis proporcijomis.

20 Mes padarėme joje pragyvenimą jums ir tiems, kurių jūs neaprūpinate.

21 Nėra tokių daiktų, kurių neturėtume Savo lobyne. Mes siunčiame juos aiškiai apibrėžtu kiekiu.

22 Mes siunčiame vėjus, apvaisinančius ˹žiedadulkėmis˺, ir atsiunčiame iš dangaus lietų jums gerti. Jūs nevaldote to šaltinių.

23 Iš tiesų, Mes suteikiame gyvybę ir mirtį. Mes esame Paveldėtojai.[1]

1 Alif-Lām-Rā. [1] Šios yra Rašto eilutės – aiškus Koranas.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

[1] Ši eilutė reiškia tai, jog Dievas išliks, kai visa kūrinija bus mirusi.

24 Mes žinome apie buvusius prieš ir ateinančius po jūsų.

25 Iš tiesų, tavo Viešpats surinks juos visus kartu – Jis yra Išmintingas, Visa Žinantis!

26 Iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų iš sauso molio, išgauto iš juodo purvo,

27 o džinus – Mes sukūrėme juos iš svilinančios ugnies.

28 ˹Atmink, Pranaše Muhamedai˺, kai tavo Viešpats tarė angelams: „Aš sukursiu žmogų iš sauso molio, išgauto iš juodo purvo.

29 Kai suformuosiu jį ir įkvėpsiu jam iš Savo ˹kūrinijos˺ dvasios, pulkite prieš jį kniūbsčia.“

30 Tad visi angelai puolė,

31 išskyrus Iblysą, kuris atsisakė būti su puolančiaisiais.[1]

[1] Žr.: 2:34 išnašą.

32 Alachas tarė: „Iblysai! Kas tau, kad nesi su puolančiais kniūbsčia?“

33 Jis atsakė: „Nedera man pulti kniūbsčia prieš žmogų, kurį sukūrei iš sauso molio, išgauto iš juodo purvo.“

34 Alachas tarė: „Eik lauk iš čia! Iš tiesų, tu esi ištremtas,

35 iš tiesų, tu esi prakeiktas iki Atpildo Dienos.“

36 Iblysas tarė: „Mano Viešpatie! Atidėk mano pabaigą iki Dienos, kai jie bus prikelti.“

37 Alachas tarė: „Tau bus atidėta

38 iki numatytos Dienos.“

39 Iblysas atsakė: „Mano Viešpatie! Dėl to, kad paklaidinai mane, aš gundysiu juos žemėje ir paklaidinsiu juos visus,

40 išskyrus tavo išrinktuosius tarnus.“

41 Alachas tarė: „Tai yra tiesus kelias, vedantis pas Mane –
42 tu negalėsi valdyti Mano tarnų, išskyrus nuklydusius, sekančius tavimi.

43 Iš tiesų, Pragaras yra nulemtas jiems visiems.

44 Jis turi septynis vartus, kiekvienam jų atskira ˹nusidėjėlių˺ dalis parinkta.“

45 Iš tiesų, dievobaimingieji bus tarp Rojaus sodų ir šaltinių.

46 ˹Jiems bus tarta:˺ „Ženkite su taika, saugūs!“

47 Mes panaikinsime bet kokį apmaudą jų širdyse. ˹Jie bus kaip˺ broliai, sostuose vieni prieš kitus.

48 Nejaus jie nuovargio ir nebus iš jų išvaryti.

49 Pranešk Mano tarnams, ˹Pranaše Muhamedai˺, kad esu Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę,

50 ir kad Mano bausmė yra bausmė skausminga!

51 Pranešk jiems, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie Abraomo svečius,

52 kurie užėjo pas jį, pasveikindami: „Taika!“ Jis atsakė: „Iš tiesų, mes bijome jūsų.“[1]

[1] Žr.: 11:69–70.

53 Jie tarė: „Nebijok! Mes duodame tau gerą žinią apie išmoningą sūnų.“

54 Jis tarė: „Ar duodate man gerą žinią, nepaisant mano seno amžiaus? Kokia ˹netikėta˺ žinia tai yra!“

55 Jie atsakė: „Mes duodame tau gerą žinią su tiesa, tad nebūk vienu iš praradusiųjų viltį.“

56 Jis tarė: „Kas galėtų prarasti viltį savo Viešpaties malonės, nebent paklydusieji?“

57 ir pridėjo: „Pasiuntiniai, kokia yra jūsų užduotis?“

58 Jie atsakė: „Mes buvome siųsti pas prasikaltusius žmones,

59 išskyrus Loto šeimą, kurią išgelbėsim ˹nuo sunaikinimo˺,

60 tačiau ne jo žmoną.“ Mes nulėmėme, kad ji bus viena iš pasilikusiųjų užnugaryje.

61 Kai pasiuntiniai atėjo pas Loto šeimą,

62 jis tarė: „Iš tiesų, jūs esate žmonės nepažįstami.“

63 Jie atsakė: „Mes atėjome pas tave su tuo, dėl ko jie abejojo.

64 Mes atėjome su tiesa ir iš tiesų, mes esame teisūs.

65 Keliauk su savo šeima nakties tamsumoje, eidamas jiems iš paskos. Tegul nė vienas neatsigręžia atgal. Eikite, kur jums įsakyta.“

66 Mes apreiškėme jam šį sprendimą, jog tie ˹nusidėjėliai˺ bus sunaikinti ryte.

67 Tada atėjo miesto gyventojai, džiūgaudami.[1]

[1] Loto, tebūnie jam taika, miesto gyventojai buvo pagarsėję santykiais su tos pačios lyties asmenimis. Jie džiaugėsi tuo, kad pas Lotą atvyko du išvaizdūs svečiai, ir troško su jais santykiauti.

68 Lotas tarė: „Iš tiesų, šie yra mano svečiai, tad nepadarykite man gėdos.

69 Bijokite Alacho ir nepažeminkite manęs.“

70 Jie atsakė: „Ar neliepėme tau nesikišti ˹tarp mūsų˺ ir kitų?“

71 Jis tarė: „Mano tauta! Šios ˹moterys mūsų tautos˺ yra mano dukros, ˹tad veskite jas˺, jeigu imatės to.“[1]

[1] Biblijinėje istorijoje pranašas Lotas, tebūnie jam taika, vietoj svečių yra pasiryžęs lytiniams santykiams atiduoti savo paties dukras. Tačiau anot Korano aiškintojų, ši eilutė nurodo jo raginimą vesti vedybinio amžiaus moteris.

72 Prisiekiu tavo gyvenimu, ˹Pranaše Muhamedai˺, jie apsvaigę ˹nuo savo troškimų˺ klajojo aklai.

73 Tad baisus trenksmas užklupo juos patekėjus saulei,

74 ir Mes apvertėme ˹Sodomos ir Gomoros˺ miestus, bei užliejome juos kieto molio akmenų lietumi.

75 Iš tiesų, tame yra ženklai atidžiai apmąstantiesiems.

76 Jų griuvėsiai yra ties žinomu keliu.

77 Iš tiesų, tame yra ženklai tikintiesiems.

78 Miško gyventojai taip pat buvo piktadariai,

79 tad atkeršijome jiems. Šių tautų miestų griuvėsiai yra aiškiai matomame kelyje.

80 Iš tiesų, uolų slėnio gyventojai [t. y. samūdiečiai] taip pat atmetė pasiuntinius.

81 Mes davėme jiems Savo ženklus, bet jie nusigręžė nuo jų.

82 Jie iškalė savo būstus kalnuose, jausdamiesi saugūs.

83 Tačiau trenksmas užklupo juos ankstų rytą

84 ir viskas, ką jie pasiekė, buvo per niek.

85 Mes sukūrėme dangus ir žemę ir viską, kas tarp jų, su tikslu. Iš tiesų, Valanda ateis, tad būk atlaidus maloningai.

86 Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis Kūrėjas!

87 Išties Mes davėme tau septynias dažnai kartojamas ˹eilutes˺[1] ir šlovingąjį Koraną.

[1] T. y. pirmąją Korano, „Atveriančiąją“ sūrą.

88 Tegul tavo akys nekrypsta link malonumų, kuriuos suteikėme kai kuriems netikintiesiems. Neliūdėk dėl to, bet būk malonus tikintiesiems

89 ir sakyk: „Iš tiesų, aš esu siųstas su aiškiu įspėjimu“ –

90 kurį Mes siuntėme besiskirstantiems ˹į priešingas grupes˺,

91 kurie priima vienas dalis Korano, atmesdami kitas.

92 Prisiekiu tavo Viešpačiu! Mes paklausim jų visų

93 apie tai, ką jie darė.

94 Skelbk tai, kas buvo tau įsakyta, ir nusigręžk nuo stabmeldžių.

95 Iš tiesų, užteks tau Mūsų prieš išjuokiančiuosius,

96 pramąnančius kitus dievus greta Alacho. Neužilgo jie sužinos.

97 Mes žinome, kad tavo širdis yra susikrimtusi dėl to, ką jie sako.

98 Aukštink savo Viešpatį šlovinimu, būk su puolančiais kniūbsčia

99 ir garbink savo Viešpatį, kol pasieks tave ˹mirtis˺, neabejotina.