15. Uolų slėnis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

2 ˹Teismo Dieną˺ netikintieji trokš būti paklūstančiais Alachui.

3 ˹Tad˺ leiskite jiems valgyti ir mėgautis savimi. Tegul jų ˹paikos˺ viltys išblaško juos – jie tai sužinos.

4 Mes niekuomet nesunaikinome tautos be nustatyto laiko.

5 Jokia tauta negali nei paskatinti savo pabaigos, nei jos atidėti.

6 Jie sako: „Tu, kuriam buvo apreikštas Priminimas [t.y. Koranas]! Tu esi beprotis!

7 Kodėl neatsiunti mums angelų, jei sakai tiesą?“

8 Tačiau Mes nesiunčiame angelų, išskyrus teisingai bausmei. Atmetusiųjų tikėjimą pabaiga nebus atidėta.

9 Iš tiesų, tai Mes apreiškėme Priminimą ir Mes jį saugome.

10 Mes siuntėme Pasiuntinius anksčiau tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, tarp bendruomenių senųjų,

11 tačiau nė vienas pasiuntinys neatėjo pas juos, kuris nebuvo išjuoktas.

12 Taip Mes leidžiame netikėjimui žengti į nusikaltėlių širdis.

13 Jie nepriims tikėjimo, nepaisant pateiktų pavyzdžių ˹sunaikinimo˺ senovės tautų!

14 Net jeigu atidarytume jiems vartus į dangų, kuriais jie kiltų vis aukščiau,

15 jie vis vien sakytų: „Mūsų akys yra apakintos. Ne! Mes esame užburti.“

16 Iš tiesų, Mes nudabinome dangų žvaigždynais, išpuošėme jį visiems matantiems

17 ir apsaugojome jį nuo kiekvieno prakeikto šėtono.

18 Tačiau tas, kuris pasiklauso ˹angelų kalbų danguje˺ – jis yra nusekamas matoma ˹meteoro˺ liepsna.[1]

[1] Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, laiku, džinams buvo uždrausta keliauti dangumis ir klausytis angelų, perduodančių žinias apie ateitį, ir taip pranešančių jas būrėjams, esantiems tarp žmonių. Džinai, vis vien bandantys įgyti šias žinias, yra užmėtomi meteorais.

19 O žemę – Mes ištiesėme ją, pastatėme tvirtus kalnus ant jos ir užauginome joje augalus deramomis proporcijomis.

20 Mes padarėme joje pragyvenimą jums ir tiems, kurių jūs neaprūpinate.

21 Nėra tokių daiktų, kurių neturėtume Savo lobyne. Mes siunčiame juos aiškiai apibrėžtu kiekiu.

22 Mes siunčiame vėjus, apvaisinančius ˹žiedadulkėmis˺, ir atsiunčiame iš dangaus lietų jums gerti. Jūs nevaldote to šaltinių.

23 Iš tiesų, Mes suteikiame gyvybę ir mirtį. Mes esame Paveldėtojai.[1]

1 Alif-Lām-Rā. [1] Šios yra Rašto eilutės – aiškaus Korano.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

[1] Ši eilutė reiškia tai, jog Dievas išliks, kai visa kūrinija bus mirusi.

24 Mes žinome buvusius prieš tai ir ateinančius po jūsų.

25 Iš tiesų, tavo Viešpats surinks juos visus kartu – Jis yra Išmintingas, Visa Žinantis!

26 Iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų iš sauso molio, išgauto iš juodo purvo,

27 o džinus – Mes sukūrėme juos iš svilinančios ugnies.

28 ˹Atmink, Pranaše Muhamedai˺, kai tavo Viešpats tarė angelams: „Aš sukursiu žmogų iš sauso molio, išgauto iš juodo purvo.

29 Kai suformuosiu jį ir įkvėpsiu jam Savo ˹kūrinijos˺ sielą, pulkite prieš jį kniūbsčia.“

30 Tad angelai puolė visi,

31 išskyrus Iblysą, kuris atsisakė būti su puolančiais kniūbsčia.[1]

[1] Žr.: 2:34 išnašą.

32 Alachas tarė: „Iblysai! Kas tau yra, kad nesi su puolančiais kniūbsčia?“

33 Jis atsakė: „Nedera man pulti kniūbsčia prieš žmogų, kurį sukūrei iš sauso molio, išgauto iš juodo purvo.“

34 Alachas tarė: „Eik lauk iš čia! Iš tiesų, tu esi ištremtas,

35 iš tiesų, tu esi prakeiktas iki Teismo Dienos.“

36 Iblysas tarė: „Mano Viešpatie! Atidėk mano pabaigą iki Dienos, kai jie bus prikelti.“

37 Alachas tarė: „Tau bus atidėta

38 iki numatytos Dienos.“

39 Iblysas atsakė: „Mano Viešpatie! Dėl to, kad paklaidinai mane, aš gundysiu juos žemėje ir paklaidinsiu juos visus,

40 išskyrus tavo pasirinktus atsidavusius tarnus.“

41 Alachas tarė: „Tai yra tiesus kelias, vedantis pas Mane.

42 Tu neturėsi valdžios prieš Mano tarnus, išskyrus nuklydusius, sekančius tavimi.

43 Iš tiesų, Pragaras yra nulemta vieta jiems visiems.

44 Jis turi septynis vartus, kiekvienam jų atskira grupė parinkta.“

45 Iš tiesų, dievobaimingi bus tarp Rojaus sodų ir šaltinių.

46 ˹Jiems bus tarta:˺ „Ženkite taikoje ir saugūs.“

47 Mes panaikinsime bet kokį apmaudą jų širdyse. Jie bus broliais, sostuose vieni prieš kitus.

48 Nejaus jie nuovargio ir nebus išvaryti.

49 Pranešk Mano tarnams, ˹Pranaše Muhamedai˺, jog esu Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę,

50 ir kad Mano bausmė yra bausmė skausminga!

51 Pranešk jiems, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie Abraomo svečius,

52 kurie užėjo pas jį pasveikindami: „Taika!“ Jis atsakė: „Iš tiesų, mes bijome jūsų.“[1]

[1] Žr.: 11:69–70.

53 Jie tarė: „Nebijok! Mes duodame tau gerą žinią sūnaus, turinčio išmanymą.“

54 Jis tarė: „Ar duodate man gerą žinią nepaisant mano seno amžiaus? Kokia žinia tai yra!“

55 Jie atsakė: „Mes duodame tau gerą žinią tiesoje, tad nebūk vienu iš praradusių viltį.“

56 Jis tarė: „Kas galėtų prarastų viltį savo Viešpaties malonės, išskyrus paklydusius?“

57 Jis tarė: „Pasiuntiniai, kokia yra jūsų užduotis?“

58 Jie atsakė: „Mes buvome siųsti nusikaltėliams žmonėms,

59 išskyrus Loto šeimą, kurią išgelbėsim ˹nuo sunaikinimo˺,

60 išskyrus jo žmoną.“ Mes nulėmėme, kad ji bus viena iš pasilikusiųjų užnugaryje.

61 Kai pasiuntiniai atėjo pas Loto šeimą,

62 jis tarė: „Iš tiesų, jūs esate nepažįstami žmonės.“

63 Jie atsakė: „Mes atėjome pas tave su tuo, dėl ko jie abejojo,

64 mes atėjome su tiesa, ir iš tiesų, mes esame teisūs.

65 Keliauk su savo šeima nakties tamsumoje ir eik paskui juos. Tegul nė vienas neatsigręžia atgal. Eikite, kur jums buvo įsakyta.“

66 Mes apreiškėme jam šį sprendimą, kad tie ˹nusidėjėliai˺ bus sunaikinti ryte.

67 Tada atėjo miesto žmonės džiūgaudami.[1]

[1] Loto, tebūnie jam taika, miesto gyventojai, pagarsėję savo santykiais su tos pačios lyties asmenimis, džiaugėsi tuo, kad pas Lotą atvyko du išvaizdūs vyrai svečiai, trokšdami su jais santykiauti.

68 Lotas tarė: „Iš tiesų, šie yra mano svečiai, tad nesugėdinkite manęs.

69 Bijokite Alacho ir nežeminkite manęs.“

70 Jie atsakė: „Ar neliepėme tau nesikišti ˹tarp mūsų˺ ir kitų?“

71 Jis tarė: „Mano tauta! Šios ˹moterys mūsų tautos˺ yra mano dukros, ˹tad veskite jas˺, jeigu imatės to.“[1]

[1] Biblijinėje istorijoje pranašas Lotas, tebūnie jam taika, yra pasiryžęs atiduoti savo paties dukras lytiniams santykiams vietoj svečių. Tačiau pagal Korano aiškintojus, ši eilutė nurodo jo raginimą vesti visas tinkamas vedyboms moteris.

72 Prisiekiu tavo gyvenimu, ˹Pranaše Muhamedai˺, jie apsvaigę ˹nuo savo troškimų˺ klajojo aklai.

73 Tad baisus riksmas užklupo juos patekėjus saulei

74 ir Mes apvertėme ˹Sodomos ir Gomoros˺ miestus bei užliejome juos lietumi akmenų iš kieto molio.

75 Iš tiesų, tame yra ženklai atidžiai apmąstantiems.

76 Jų griuvėsiai yra palei žinomą kelią.

77 Iš tiesų, tame yra ženklai tikintiesiems.

78 Miško gyventojai taip pat buvo piktadariai,

79 tad Mes atkeršijome jiems. Jie abu yra aiškiai matomame kelyje.

80 Iš tiesų, uolų slėnio gyventojai [t.y. samūdiečiai] taip pat atmetė pasiuntinius.

81 Mes davėme jiems Savo ženklus, bet jie nusigręžė nuo jų.

82 Jie iškalė savo būstus kalnuose, jausdamiesi saugūs.

83 Tačiau trenksmas užklupo juos ankstų rytą

84 ir viskas, ką jie pasiekė, buvo per niek.

85 Mes sukūrėme dangus ir žemę, ir viską, kas tarp jų, su tikslu. Iš tiesų, Valanda ateis, tad būk atlaidus maloningai.

86 Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis Kūrėjas!

87 Išties Mes davėme tau septynias dažnai kartojamas ˹eilutes˺[1] ir šlovingąjį Koraną.

[1] T.y. pirmąją Korano, „Atveriančiąją“ sūrą.

88 Tegul tavo akys nekrypsta link malonumų, kuriuos suteikėme kai kuriems netikintiesiems. Neliūdėk dėl to, bet būk malonus tikintiesiems

89 ir sakyk: „Iš tiesų, aš esu siųstas su aiškiu perspėjimu“ –

90 kurį Mes siuntėme besiskirstantiems ˹į priešingas grupes˺,

91 kurie priima dalis Korano, atmesdami kitas.

92 Prisiekiu tavo Viešpačiu! Mes paklausim jų visų

93 apie tai, ką jie darė.

94 Skelbk tai, kas buvo tau įsakyta, ir nusigręžk nuo stabmeldžių.

95 Iš tiesų, užteks tau Mūsų prieš išjuokiančius,

96 pramąnančius kitus dievus greta Alacho. Greitai jie sužinos.

97 Mes žinome, jog tavo širdis yra susikrimtusi dėl to, ką jie sako.

98 Aukštink savo Viešpatį šlovinimu, būk su puolančiais kniūbsčia ˹prieš Jį˺

99 ir garbink savo Viešpatį, iki pasieks tave neabejotina ˹mirtis˺.