14. Abraomas

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

2 Alacho, Kuriam priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Vargas atmetusiems tikėjimą dėl griežtos bausmės –

3 teikiantiems pirmenybę šiam gyvenimui vietoj Ateinančio ir nukreipiantiems ˹žmones˺ nuo Alacho tako, besistengiant parodyti jį esant kreivu. Jie yra tolimame nuklydime.

4 Mes siuntėme pasiuntinius kalbančius savo tautų kalbomis, kad jie paaiškintų joms ˹Dievo žinią˺. Tada Alachas palieka klaidžioti, ką panori, ir veda į tiesą, ką panori. Jis yra Visa Galintis, Išmintingas!

5 Iš tiesų, Mes siuntėme Mozę su Mūsų ženklais, ˹tardami˺: „Vesk savo tautą iš tamsos į šviesą ir primink jiems apie Alacho ˹malonės˺ dienas.“ Iš tiesų, tame yra ženklai kiekvienam kantriam ir dėkingam.

6 ˹Atmink˺, kai Mozė tarė savo tautai: „Prisiminkite Alacho malonę jums, kai Jis išgelbėjo jus nuo Faraono tautos, kuri jus kankino skersdama jūsų sūnus ir palikdama gyvas jūsų moteris. Tai buvo didelis išbandymas iš jūsų Viešpaties.“

7 Kai tavo Viešpats tarė: „Jei būsite dėkingi – Aš duosiu jums daugiau. Bet jeigu būsite nedėkingi – iš tiesų, Mano bausmė yra griežta.“

8 Mozė tarė: „Jeigu jūs, kartu su visais esančiais žemėje, būsite nedėkingi, tai ˹žinokite˺, jog Alachas yra Pilnai Apsirūpinantis, Vertas Išaukštinimo!“

9 Ar jūsų nepasiekė pasakojimai tų, kurie buvo anksčiau jūsų – tautos Nojaus, ãdiečių, samūdiečių ir atėjusių po jų? Tik Alachas žino, kiek jų buvo. Jų pasiuntiniai atėjo pas juos su aiškiais ženklais, bet jie dėjo savo rankas į burnas, ˹krimsdami jas iš pykčio˺, ir tarė: „Mes atmetame tai, su kuo buvote atsiųsti. Iš tiesų, mes esame abejonėje dėl to, į ką kviečiate.“

10 Jų pasiuntiniai tarė: „Ar gali būti kokia abejonė dėl Alacho, dangų ir žemės Sutvėrėjo? Jis kviečia jus tam, kad atleistų jūsų nuodėmes ir atidėtų jūsų pabaigą iki nustatyto laiką.“ Jie atsakė: „Jūs esate tik žmonės, tokie kaip ir mes. Jūs norite tik to, kad nustotume garbinti tai, ką garbino mūsų protėviai. Tad atneškite mums aiškų įrodymą.“

11 Jų pasiuntiniai jiems tarė: „Iš tiesų, mes esame tik žmonės, kaip ir jūs, bet Alachas suteikia malonę kam panori iš Savo tarnų. Mes negalime atnešti jums įrodymo, išskyrus Alacho leidimu. Tegul Alachu pasikliauja tikintieji.

12 Kodėl neturėtume pasitikėti Alachu, kai Jis atvedė mus į ˹geriausius˺ takus? Iš tiesų, mes kantriai kentėsime tai, kuo mus kankinsite. Tegul Alachu pasikliauja pasikliaujantieji!“

13 Tada netikintieji tarė savo pasiuntiniams: „Mes ištremsime jus iš savo žemės, nebent grįšite į tikėjimą mūsų.“ Tad jų Viešpats apreiškė: „Mes sunaikinsime piktadarius

14 ir padarysime jus gyvenančiais žemėje po jų. Tai skirta tam, kuris bijo stovėti prieš Mane ir bijo Mano perspėjimo.“

15 ˹Pasiuntiniai˺ prašė Alacho pergalės, tad kiekvienas užsispyręs tironas pralaimėjo.

16 Prieš kiekvieną jų yra Pragaras – jame jie gers pūlių vandenį,

17 kurį jie gurkšnos, bet vargiai galės nuryti. Mirtis užklups juos iš visų pusių, tačiau jie negalės mirti. Prieš juos yra rūsti bausmė.

18 Darbai, atlikti Viešpatį atmetusiųjų, yra kaip pelenai, vėjo išpustyti audringą dieną. Jie negaus nieko iš to, ką darė. Tai yra paklydimas didžiausias.

19 Ar nematei, kad Alachas sukūrė dangus ir žemę su tikslu? Jis galėtų jus visus sunaikinti ir pakeisti nauja kūrinija, jeigu panorėtų.

20 Tai nėra Alachui sunku.

21 Kai jie visi bus pristatyti prieš Alachą, silpnieji tars pasipūtusiems ˹didžiūnams˺: „Iš tiesų, mes buvome jūsų sekėjai, tad ar apsaugosite mus nors kiek nuo Alacho bausmės?“ Jie atsakys: „Jeigu Alachas mus būtų atvedęs, ir jus būtume atvedę ˹į tiesų kelią˺. ˹Dabar˺ tas pats mums, ar kentėsime kantriai, ar ne – nepabėgsime nuo to.“

22 Šėtonas tars ˹savo pasekėjams˺, kai sprendimas bus priimtas: „Iš tiesų, Alachas davė jums pažadą teisų. Aš irgi pažadėjau jums, bet nuvyliau jus. Aš neturėjau jūsų valdžios. Aš tik kviečiau jus, o jūs atsakėte. Tad nekaltinkite manęs, bet kaltinkit patys save. Aš negaliu jūsų išgelbėti ir jūs negalite išgelbėti manęs. Iš tiesų, aš atmetu jūsų ankstesnį ˹paklusimą˺ man vietoj Alacho. Iš tiesų, piktadariams skirta skausminga bausmė.“

23 Priėmę tikėjimą ir darę gera bus priimti į Rojaus sodus, kuriuose teka upės – būti ten amžinai, jų Viešpaties valia – kur jie bus pasveikinti žodžiu: „Taika!“

24 Ar nematai, kaip Alachas palygina gerą žodį sulig geru medžiu? Jo šaknys yra tvirtos ir jo šakos siekia dangų,

25 kiekvieną kartą išvesdamos vaisius, jų Viešpaties leidimu. Taip Alachas pateikia palyginimus žmonėms. Galbūt jie supras.

26 O blogas žodis gali būti palygintas su blogu medžiu, išrautomis šaknimis, neturinčiu stabilumo.

27 Alachas padaro tikinčiuosius stovinčius tvirtai, tvirtu ˹tikėjimo˺ žodžiu, šiame gyvenime ir Ateinančiame. Bet piktadarius Alachas palieka klaidžioti. Alachas daro, ką panori.

28 Ar nematei tų, kurie į Alacho malonę atsako nedėkingumu ir nuveda savo tautą į susinaikinimą?

29 Jie degs Pragare. Kokia baisi įsikūrimo vieta!

30 Jie pramano lygius Alachui, kad paklaidintų nuo Jo tako. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Mėgaukitės! Iš tiesų, jūsų kelionės tikslas yra Ugnis.“

31 Liepk Mano tikintiems tarnams atlikti maldą ir duoti labdarą iš to, ką jiems suteikėme – atvirai ar slapčia – iki ateis Diena, per kurią nebus nei išpirkos, nei draugiškų ryšių.

32 Alachas sukūrė dangus ir žemę ir siunčia lietų iš dangaus, taip užaugindamas vaisius jūsų aprūpinimui. Jis padarė laivus pavaldžiais jums, kad galėtumėte plaukti jūromis Jo leidimu, ir padarė upes pavaldžiomis jums.

33 Jis sutvėrė saulę ir mėnulį, pastoviai keliaujančius savo takais, pavaldžiais jums, ir padarė pavaldžiais jums dieną ir naktį.

34 Jis davė jums viską, ko prašėte. Jeigu bandysite suskaičiuoti Alacho malones – nesugebėsite to padaryti. Iš tiesų, žmonija yra neteisinga, nedėkinga.

35˹Atminkite˺, kai Abraomas meldė: „Mano Viešpatie! Padaryk šį ˹Mekos˺ miestą saugiu ir apsaugok mane ir mano palikuonis nuo stabmeldystės.

36 Mano Viešpatie! Jie paklaidino daugybę žmonių. Tad kas seka manimi, yra su manimi, o kas man nusižengia – iš tiesų, Tu esi Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

37 Mūsų Viešpatie! Aš įkūriau dalį savo palikuonių nederlingame slėnyje šalia Tavo švento Namo, mūsų Viešpatie, kad jie galėtų atlikti maldą. Tad padaryk žmonių širdis jiems palankiomis ir aprūpink juos vaisiais, kad jie būtų dėkingi.

38 Mūsų Viešpatie! Iš tiesų, Tu žinai, ką mes slepiame ir ką atskleidžiame. Niekas žemėje ir danguose nėra paslėpta nuo Alacho.

39 Visa šlovė ir dėkingumas Alachui, Kuris palaimino mane Izmaeliu ir Izaoku mano senatvėje. Iš tiesų, mano Viešpats yra Visa Girdintis maldas!

40 Mano Viešpatie! Padaryk mane ir mano palikuonis atliekančiais maldą. Mūsų Viešpatie! Priimk mano maldas.

41 Mūsų Viešpatie! Atleisk man, mano tėvams ir tikintiesiems Dieną, kai Teismas įvyks.“

42 Nemanyk, ˹Pranaše Muhamedai˺, jog Alachas nežino, ką daro piktadariai. Jis tik atideda jiems iki Dienos, kai jų akys spoksos siaube.

43 ˹Jie˺ skubės priekin, pakeltomis galvomis, nemirksėdami, tuščiomis širdimis.

44 Tad perspėk žmones dėl Dienos, kai ateis jų bausmė ir piktadariai tars: „Mūsų Viešpatie! Atidėk mums šiek tiek. Mes atsakysime į Tavo kvietimą ir seksime pasiuntiniais!“ ˹Jiems bus tarta˺: „Argi neprisiekinėjote anksčiau, kad nepaliksite ˹žemiškojo gyvenimo˺?“

45 Jūs gyvenote engusių save ˹netikėjimu˺ būstuose ir jums buvo aiškiai parodyta, kaip Mes pasielgėme su jais,[1] ir Mes davėme jums daug palyginimų.

[1] Arabų pirkliai, keliaudami Arabijos pusiasalyje, įsikurdavo prieš tai sunaikintų tautų gyvenvietėse.

46 Jie rengė sąmokslą, bet net jeigu jų sąmokslas būtų užtektinas kalnams sunaikinti, Alachas turėtų tam atsaką.

47 Nemanyk, ˹Pranaše Muhamedai˺, jog Alachas nepajėgs išpildyti Savo pažado pasiuntiniams. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Atpildo Savininkas!

48 ˹Saugokitės˺ Dienos, kai žemė bus pakeista kita žeme, kaip ir dangūs, ir visi bus pristatyti prieš Alachą – Vieną, Visa Suvaldantį.

49 Tądien matysite nusikaltėlius surakintus grandinėmis kartu,

50 aprengtus derva, ir jų veidus dengtus liepsnomis.

51 Taip Alachas atlygins kiekvienai sielai už tai, ką ji padarė. Iš tiesų, Alachas yra greitas teisme.

52 Tai yra žinia žmonijai, kad jie galėtų būti įspėti ir žinotų, jog tik Alachas Vienas yra vertas garbinimo, ir kad mąstantys žmonės galėtų tai atminti.

1 Alif-Lām-Rā. [1] Tai Raštas, kurį apreiškėme tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, kad vestum žmones iš tamsos į šviesą, tavo Viešpaties valia, į kelią Visa Galinčio, Verto Išaukštinimo –

[1] Žr.: 2:1 išnašą.