13. Griaustinis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

2 Alachas pakėlė dangus be jums matomų atramų ir įsitvirtino Soste. Jis padarė saulę ir mėnulį pavaldžiais – jie skrieja ˹orbitose˺ nustatytam laikui. Jis padaro ženklus aiškiais, kad būtumėte užtikrinti susitikimu su savo Viešpačiu.

3 Jis išskleidė žemę ir įtaisė tvirtus kalnus ir upes joje, ir sukūrė vaisius įvairių rūšių poromis.[1] Jis uždengia dieną naktimi. Iš tiesų, tai yra ženklai mąstantiems žmonėms.

[1] Žodis „poromis“ nurodo vyriškosios ir moteriškosios lyties augalų dalis, saldžius ir sūrius, maistingus ir nemaistingus vaisius.

4 Žemėje driekiasi plotai, vienas šalia kito, sodai vynuogių, pasėlių ir palmių, keleto augančių iš vienos šaknies ar kiekvienos iš savosios. Juos visus lieja tas pats vanduo, bet Mes padarėme kai kuriuos jų pranokstančius kitus savo vaisiais. Iš tiesų, tame yra ženklai suprantantiems žmonėms.

5 Jei būsi nustebintas, ˹Pranaše Muhamedai˺, tai būk nustebintas jų klausimu: „Ar mums tapus dulkėmis būsime sukurti iš naujo?“ Šie ˹netikintieji˺ atmeta savo Viešpatį. Jie dėvės geležinių grandinių antkaklius ir bus Ugnies gyventojai, jie bus joje amžinai.

6 Jie ragina tave paspartinti bausmę vietoj malonės, nors anksčiau jų įvyko panašios bausmės. Iš tiesų, tavo Viešpats yra atlaidus žmonėms, nepaisant jų piktadarysčių, ir iš tiesų, tavo Viešpats yra griežtas bausmėje.

7 Netikintieji sako: „Jei tik ženklas būtų atsiųstas jam iš jo Viešpaties!“ Bet tu esi tik įspėjimo davėjas. Kiekviena ˹ankstesnioji˺ tauta ˹irgi˺ turėjo savo vedlį.

8 Alachas žino, ką kiekviena moteris neša ir kas mažėja ar didėja įsčiose.[1] Viskas yra Jo deramai nustatyta.

1 Alif-Lām-Mīm-Rā. [1] Šios yra Rašto eilutės. Tiesa yra tai, ką Viešpats atsiuntė tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, bet dauguma žmonių nepriima tikėjimo.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

[1] Dievas žino, ar kiaušidė bus apvaisinta, ar kūdikis bus pagimdytas pilnai jį išnešiojus, ar nėštumas baigsis gimdymu ar persileidimu, kiek kūdikių gims, ir visus kitus su nėštumu susijusius dalykus.

9 Jis yra Visa Žinantis matomą ir nematomą – Didysis, Išaukštintas!

10 Jam tas pats, ar kalbėsite slaptomis ar atvirai, slėpsitės nakties tamsoje ar judėsite dienos šviesoje.

11 Kiekvienas asmuo turi angelus einančius paeiliui, priešais jį ir už jo. Jie saugo jį pagal Alacho įsakymą. Iš tiesų, Alachas nepakeis žmonių būsenos, kol jie patys savęs nepakeis. Jeigu Alachas nuspręs nubausti žmones, tai negalės būti atidėta. Nėra jiems be Jo apsaugininko.

12 Jis parodo jums žaibą, sukeliantį baimę ir viltį,[1] ir sutveria sunkius debesis.

[1] T.y. baimę dėl žaibo keliamo pavojaus ir viltį dėl žemę atgaivinančio lietaus.

13 Griaustinis aukština Jį šlovinimu, kaip ir angelai Jo bijodami. Jis siunčia griaustinio trenksmą ir paveikia juo ką panori, o jie ginčijasi dėl Alacho, kai Jis yra stiprus bausmėje.

14 Vienintelė teisinga malda yra malda skirta Jam – o tie, kuriems jie melžiasi vietoj Jo, neduoda jokio atsakymo, išskyrus kaip to, kuris ištiesia savo delnus siekdamas vandens ˹giliame šulinyje˺, kad vanduo pasiektų jo burną, bet tai niekada neįvyks. Netikinčiųjų maldos yra visos perniek.

15 Prieš Alachą puola kniūbsčia visa, kas yra danguose ir žemėje – noromis ar nenoromis – kaip ir jų šešėliai, rytais ir vakarais.

16 Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas yra dangų ir žemės Viešpats?“ Sakyk: „Alachas!“ Klausk: „Kodėl tada imate globėjais kitus nei Jis, kurie negali nei sau padėti, nei pakenkti.“ Sakyk: „Ar gali aklasis ir matantis būti lygūs? Ar gali šviesa prilygti tamsumai?“[1] Ar stabai, kuriuos jie garbina vietoj Alacho, sukūrė kažką panašaus į Jo kūriniją, kad jų kūriniai būtų neatskiriami nuo Jo kūrinių? Sakyk: „Alachas yra visko Kūrėjas. Jis yra Vienintelis, Visa Suvaldantis!“

[1] Aklumas ir tamsuma Korane yra pateikiami kaip analogija netikėjimui. Tuo tarpu, gebėjimas matyti ir šviesa iliustruoja teisingą tikėjimą.

17 Jis atsiunčia lietų iš dangaus, juo pripildydamas upių slėnius pagal jų pajėgumą. Tada srovės nešasi kylančias putas, panašias į šlaką, išgaunamą iš metalo, kurį žmonės išlydo ugnyje papuošalams ir įrankiams. Taip Alachas palygina tiesą su melu. Bevertis likutis tada išmetamas, bet kas suteikia naudą žmonėms, išlieka. Taip Alachas pateikia palyginimus.

18 Atsakantieji savo Viešpačiui gaus geriausią atlygį, o neatsakantiems Jam, net jeigu jie turės viską, kas yra žemėje, ir antrą kartą tiek – jie pasiūlys visa tai savo išpirkai. Toks baisus bus jų teismas. Pragaras bus jų namai. Kokia baisi poilsio vieta!

19 Ar gali žinantis tai, jog Viešpaties apreiškimas tau yra tiesa, būti lygus aklajam? Suvoks tai tik turintys supratimą,

20 išpildantys Alacho sandorą ir nenutraukiantys priesaikų,

21 išlaikantys ryšius, nurodytus Alacho išlaikyti, stovintys bijodami Alacho ir bijantys baisaus teismo,

22 kantriai siekiantys savo Viešpaties patenkinimo,[1] atliekantys maldą ir leidžiantys iš to, ką jiems suteikėme, viešai ir slapčia, ir atsakantys į blogą geru. Jų atlygis bus amžinoji buveinė –

[1] Verčiant tiesiogiai: „kantriai siekiantys savo Viešpaties Veido.“

23 amžini Rojaus sodai, į kuriuos jie žengs kartu su teisingaisiais iš savo tėvų, sutuoktinių ir palikuonių. Angelai žengs su jais iš visų vartų, ˹tardami˺:

24 „Taika jums už jūsų kantrybę. Kokia tobula yra paskutinė buveinė!“

25 O sulaužantys Alacho sandorą po jos patvirtinimo, nutraukiantys ryšius, Alacho įsakytus išlaikyti, ir skleidžiantys piktadarystes žemėje – jie bus prakeikti ir turės prasčiausią buveinę.

26 Alachas duoda gausiai ir menkai, kam panori. Jie džiaugiasi šiuo gyvenimu, bet šis gyvenimas, palyginus su Ateinančiuoju, tėra ˹trumpas˺ pasimėgavimas.

27 Netikintieji sako: „Jeigu tik ženklas galėtų būti atsiųstas jam iš jo Viešpaties.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, Alachas palieka klaidžioti, ką panori, ir veda pas Save atsigręžiančius į Jį –

28 priimančius tikėjimą, atrandančius savo širdžių ramybę Alacho prisiminime. Be abejonės, Alacho prisiminime širdys suranda ramybę.

29 Priimantiems tikėjimą ir darantiems gera – jų laukia džiaugsmas ir garbingas sugrįžimas.“

30 Taip Mes atsiuntėme tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, bendruomenei, kaip ir ankstesniosioms bendruomenėms ˹buvo atsiųsti pranašai˺, kad galėtum jiems skaityti tai, ką apreiškėme tau. Bet jie vis vien neigia Maloningąjį. Sakyk: „Jis yra mano Viešpats! Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Juo aš pasikliauju ir į Jį gręžiuosi atgailai.“

31 Jeigu būtų skaitinys, dėl kurio kalnai judėtų ar žemė perskiltų, ar mirusieji kalbėtų, ˹tai būtų šis Koranas˺. Taip! Viskas yra Alacho valioje. Ar netikintieji vis dar nesuprato, kad jei Alachas panorėtų, atvestų į tiesą visą žmoniją? Negandos nesiliaus užklupti netikinčiuosius dėl jų piktadarysčių arba bus greta jų namų, kol neišsipildys pažadas Alacho. Iš tiesų, Alachas visuomet išpildo pažadą Savo.

32 Kiti pasiuntiniai buvo išjuokti anksčiau tavęs, tad Aš atidėjau nuosprendį atmetusiems tikėjimą trumpam ir tada pagriebiau juos. Kokia ˹baisi˺ buvo Mano bausmė!

33 Ar ˹yra lygių˺ Prižiūrinčiam kiekvienos sielos darbus? Tačiau jie pramanė bendrininkus greta Alacho. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Išvardinkite juos! Ar pasakysite Jam apie kažką žemėje, ko Jis nežinojo egzistuojant, ar tai bus tik tušti žodžiai?“ Ne! Išgražinti buvo planai atmetusiems tikėjimą, tad jie nukrypo nuo tiesaus kelio. Ką Alachas paklaidina, to niekas negali vesti.

34 Jiems skirta bausmė šiame gyvenime, tačiau bausmė Ateinančiajame yra daug baisesnė. Niekas nuo Alacho jų neapsaugos.

35 Štai aprašymas Rojaus, pažadėto dievobaimingiems: jame teka upės, amžinas jo maistas ir šešėliai. Tai yra dievobaimingų pabaiga. Bet atmetusių tikėjimą pabaiga bus Ugnis.

36 ˹Tikintieji tarp tų,˺ kuriems davėme Raštą, džiūgauja dėl to, kas buvo apreikšta tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, bet kitos grupės iš jų neigia to dalį. Sakyk: „Man buvo įsakyta tik garbinti Alachą ir negarbinti vietoj Jo stabų. Pas Jį aš kviečiu ir pas Jį bus mano sugrįžimas.“

37 Taip Mes apreiškėme ˹Koraną˺, kaip įstatymą arabų kalba. Jeigu sektum jų troškimais po to, kai žinios buvo tau suteiktos – neturėtum nei globėjo, nei apsaugininko nuo Alacho.

38 Išties Mes siuntėme pasiuntinius anksčiau tavęs ir suteikėme jiems žmonas ir palikuonis. Nėra buvę taip, kad pasiuntinys atneštų ženklą be Alacho leidimo. Kiekvienam reikalui yra numatytas laikas.

39 Alachas ištrina ir patvirtina, ką panori. Su Juo yra Rašto Motina.[1]

[1] Tai yra Raštas, kuriame įrašytas visų Dievo kūrinių likimas bei visi apreikšti raštai (žr.: 6:38 išnašą).

40 Ar parodysime tau dalį, kuo juos perspėjame, ar paimsime tavo gyvybę ˹prieš tai˺, tavo pareiga tėra perduoti ˹žinią˺. Teismas yra Mums.

41 Ar jie nemato, jog Mes pamažu sumažiname jų žemės ribas?[1] Kai Alachas nusprendžia – niekas negali pakeisti Jo sprendimo. Jis yra greitas teisme.

42 Prieš tai buvę ˹netikintieji˺ taip pat sąmokslavo, bet galutinis sąmokslas priklauso Alachui. Jis žino, ką įgyja kiekviena siela. Atmetę tikėjimą greitai žinos, kam priklauso galutinė buveinė.

43 Netikintieji sako: „Tu nesi pasiuntinys.“ Sakyk: „Alacho užtenka liudytoju tarp manęs ir jūsų, ir ˹liudijimo˺ tų, kurie išmano Raštą.“

[1] Netikinčiųjų žemės ribos buvo sumažinamos daugėjant aplink gyvenančių tikinčiųjų.