13. Griaustinis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

2 Alachas iškėlė dangus be jums matomų atramų ir įsitvirtino Soste. Jis padarė saulę ir mėnulį pavaldžius – jie skrieja ˹savo orbitomis˺ iki nustatyto laiko. Jis išaiškina ženklus, kad būtumėt užtikrinti susitikimu su savo Viešpačiu.

3 Jis išskleidė žemę ir įtaisė joje tvirtus kalnus ir upes, ir sukūrė įvairių rūšių vaisius poromis.[1] Jis uždengia dieną naktimi. Iš tiesų, tame yra ženklai mąstantiems žmonėms.

[1] Žodis „poromis“ nurodo vyriškosios ir moteriškosios lyties augalų dalis, saldžius ir sūrius, maistingus ir nemaistingus vaisius.

4 Žemėje driekiasi plotai, vienas šalia kito, ir sodai vynuogių, pasėlių ir palmių, keleto augančių iš vienos šaknies ar kiekvieno iš savosios. Juos visus lieja tas pats vanduo, bet Mes padarėme kai kuriuos jų pranokstančius kitus savo vaisiais. Iš tiesų, tame yra ženklai supratingiems žmonėms.

5 Jeigu būsi nustebintas, ˹Pranaše Muhamedai˺, tai būk nustebintas jų klausimu: „Ar mums tapus dulkėmis būsime sukurti iš naujo?“ Šie ˹netikintieji˺ atmeta savo Viešpatį. Jie dėvės geležinių grandinių antkaklius ir bus Ugnies gyventojai. Jie bus joje amžinai.

6 Jie ragina tave paspartinti bausmę vietoj malonės, nors anksčiau jų buvo įvykdytos panašios bausmės. Iš tiesų, tavo Viešpats yra atlaidus žmonėms, nepaisant jų piktadarysčių, ir iš tiesų, tavo Viešpats griežtai baudžia.

7 Netikintieji sako: „Jei tik ženklas būtų atsiųstas jam iš jo Viešpaties!“ Bet tu esi tik įspėjimo davėjas. Kiekviena ˹ankstesnioji˺ tauta ˹irgi˺ turėjo savo vedlį.

8 Alachas žino, ką kiekviena moteris neša ir kas mažėja ar didėja įsčiose.[1] Viskas yra Jo nustatyta.

1 Alif-Lām-Mīm-Rā. [1] Šios yra Rašto eilutės. Tiesa yra tai, ką Viešpats atsiuntė tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, bet dauguma žmonių nepriima tikėjimo.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

[1] Dievas žino ar kiaušidė bus apvaisinta, ar kūdikis bus pagimdytas jį išnešiojus visiškai, ar nėštumas baigsis gimdymu ar persileidimu, kiek kūdikių gims, ir visus kitus su nėštumu susijusius dalykus.

9 Jis yra Visa Žinantis matomą ir nematomą – Didysis, Išaukštintas!

10 ˹Jam˺ nesvarbu, ar kalbėsite slapta ar atvirai, slėpsitės nakties tamsoje ar judėsite dienos šviesoje.

11 Kiekvienas asmuo turi angelus einančius paeiliui, priešais jį ir už jo. Jie saugo jį pagal Alacho įsakymą. Iš tiesų, Alachas nepakeis žmonių būvio, kol jie patys savęs nepakeis. Jeigu Alachas nuspręs nubausti žmones, tai negalės būti atidėta. Nėra jiems be Jo apsaugininko.

12 Jis parodo jums žaibą, sukeliantį baimę ir viltį,[1] ir sutveria sunkius debesis.

[1] T. y. baimę dėl žaibo keliamo pavojaus ir viltį dėl žemę atgaivinančio lietaus.

13 Griaustinis aukština Jį šlovinimu, kaip ir angelai, Jo bijodami. Jis siunčia griaustinio trenksmą ir paveikia juo, ką panori, o jie ginčijasi dėl Alacho, kai Jis turi milžinišką galią.

14 ˹Vienintelė˺ teisinga malda yra ˹malda˺ skirta Jam – o tie, kuriems jie melžiasi vietoj Jo, neduoda jokio atsakymo, nebent kaip to, kuris ištiesia savo delnus siekdamas vandens ˹giliame šulinyje˺, kad vanduo pasiektų jo burną – bet tai niekada neįvyksta. Netikinčiųjų maldos yra visos perniek.

15 Prieš Alachą puola kniūbsčia visa, kas danguose ir žemėje – noromis ar ne – kaip ir jų šešėliai, rytais ir vakarais.

16 Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas yra dangų ir žemės Viešpats?“ Sakyk: „Alachas!“ Klausk: „Kodėl tada renkatės savo globėjais kitus nei Jis, kurie negali sau nei padėti, nei pakenkti.“ Sakyk: „Ar gali aklasis ir matantis būti lygūs? Ar gali šviesa prilygti tamsai?“[1] Ar stabai, kuriuos jie garbina vietoj Alacho, sukūrė kažką panašaus į Jo kūriniją, kad jų kūriniai būtų neatskiriami nuo Jo kūrinių? Sakyk: „Alachas yra visko Kūrėjas. Jis yra Vienintelis, Visa Suvaldantis!“

[1] Aklumas ir tamsuma Korane yra pateikiami kaip analogija netikėjimui. Tuo tarpu, gebėjimas matyti ir šviesa iliustruoja teisingą tikėjimą.

17 Jis atsiunčia lietų iš dangaus, juo pripildydamas upių slėnius pagal jų apimtį. Tada srovės nešasi kylančias putas, panašias į šlaką, išgaunamą iš metalo, kurį žmonės išlydo ugnyje papuošalams ir įrankiams. Taip Alachas palygina tiesą su melu. Bevertis likutis tada išmetamas, bet tai, kas suteikia naudą žmonėms, išlieka. Taip Alachas pateikia palyginimus.

18 Atsakantieji savo Viešpačiui gaus atlygį geriausią, o neatsakantys Jam, net jeigu turės viską, kas yra žemėje, ir antrą kartą tiek – jie pasiūlys visa tai savo išpirkai. Toks baisus bus jų teismas. Pragaras bus jų namai. Kokia siaubinga poilsio vieta!

19 Ar gali žinantis tai, kad Viešpaties apreiškimas tau yra tiesa, būti lygus aklajam? Suvoks tai tik turintys supratimą,

20 kurie išpildo Alacho sandorą ir nenutraukia priesaikų,

21 išlaiko ryšius, kuriuos Alachas įsakė išlaikyti, bijo savo Viešpaties ir besibaugina baisaus teismo,

22 kantriai siekia savo Viešpaties patenkinimo,[1] atlieka maldą ir aukoja iš to, ką jiems suteikėme, viešai ir slapčia, ir atsako į blogą geru. Jų atlygis bus amžinoji buveinė –

[1] Verčiant pažodžiui: „kantriai siekiantys savo Viešpaties Veido.“

23 amžini Rojaus sodai, į kuriuos jie žengs kartu su teisuoliais iš savo tėvų, sutuoktinių ir palikuonių. Angelai žengs su jais pro visus vartus, ˹tardami˺:

24 „Taika jums už jūsų kantrybę. Kokia tobula paskutinė buveinė!“

25 O sulaužantys Alacho sandorą po jos patvirtinimo, nutraukiantys ryšius, kuriuos Alachas įsakė išlaikyti, ir skleidžiantys piktadarystes žemėje – jie bus prakeikti ir turės prasčiausią buveinę.

26 Alachas aprūpina gausiai ar saikingai ką panori. Jie džiaugiasi šiuo gyvenimu, bet šis gyvenimas, palyginus su Ateinančiuoju, tėra ˹trumpas˺ pasimėgavimas.

27 Netikintieji sako: „Jeigu tik ženklas galėtų būti atsiųstas jam iš jo Viešpaties.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, Alachas palieka klaidžioti, ką panori, ir veda pas Save atsigręžiančiuosius į Jį –

28 priimančius tikėjimą, atrandančius savo širdžių ramybę Alacho prisiminime. Be abejonės, Alacho prisiminime širdys suranda ramybę.

29 Tų, kurie priima tikėjimą ir daro gera, – jų laukia džiaugsmas ir garbingas sugrįžimas.“

30 Taip Mes atsiuntėme tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, tautai, kaip ir ankstesniosioms tautoms ˹buvo atsiųsti pranašai˺, kad skaitytum jiems tai, ką apreiškėme tau. Bet jie vis vien atmeta Maloningąjį. Sakyk: „Jis yra mano Viešpats! Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Juo aš pasikliauju ir į Jį gręžiuosi atgailaudamas.“

31 Jeigu būtų skaitinys, dėl kurio kalnai judėtų ar žemė perskiltų, ar mirusieji kalbėtų, ˹tai būtų šis Koranas˺. Taip! Viskas yra Alacho valioje. Ar netikintieji vis dar nesuprato, kad jei Alachas panorėtų, atvestų ˹į tiesą˺ visą žmoniją? Negandos nesiliaus užklupti netikinčiųjų dėl jų piktadarysčių arba apsistos greta jų namų, kol neišsipildys Alacho pažadas. Iš tiesų, Alachas visuomet išpildo Savo pažadą.

32 Kiti pasiuntiniai buvo išjuokti anksčiau tavęs, tad atidėjau nuosprendį atmetusiems tikėjimą trumpam ir tada pagriebiau juos. Kokia ˹baisi˺ buvo Mano bausmė!

33 Ar ˹yra lygių˺ Prižiūrinčiajam kiekvienos sielos darbus? Tačiau jie pramanė stabus greta Alacho. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Išvardinkite juos! Ar tuo pasakysite Jam apie kažką žemėje, ko Jis nežinojo buvus, ar tai tebus tušti žodžiai?“ Ne! Išgražinti buvo planai atmetusiems tikėjimą, tad jie nukrypo nuo tiesaus tako. Ką Alachas paklaidina – to niekas negali vesti.

34 Jie kentės bausmę šiame gyvenime, bet bausmė Ateinančiajame yra daug smarkesnė. Niekas jų neapsaugos nuo Alacho.

35 Štai aprašymas Rojaus, pažadėto dievobaimingiesiems: jame teka upės, amžinas jo maistas ir šešėliai. Tai yra dievobaimingųjų pabaiga. O atmetusiųjų tikėjimą pabaiga bus Ugnis.

36 ˹Tikintieji tarp tų,˺ kuriems davėme Raštą, džiūgauja dėl to, kas buvo apreikšta tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, bet ˹melo˺ šalininkai neigia to dalį. Sakyk: „Man buvo įsakyta tik garbinti Alachą ir negarbinti vietoj Jo nieko. Pas Jį kviečiu ir pas Jį sugrįšiu.“

37 Taip Mes apreiškėme ˹Koraną˺, kaip įstatymą arabų kalba. Jeigu sektum jų troškimais po to, kai žinios buvo tau suteiktos – neturėtum nei globėjo, nei apsaugininko nuo Alacho.

38 Išties Mes siuntėme pasiuntinius anksčiau tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir suteikėme jiems žmonas ir palikuonis. Nėra buvę taip, kad pasiuntinys atneštų ženklą be Alacho leidimo. Kiekvienam reikalui yra numatytas laikas.

39 Alachas ištrina ir patvirtina, ką panori. Su Juo yra Rašto Motina.[1]

[1] Tai yra Raštas, kuriame įrašytas visų Dievo kūrinių likimas bei visi Dievo apreikšti Raštai (žr. 6:38 išnašą).

40 Ar parodysime tau dalį, kuo juos perspėjame, ar paimsime tavo gyvybę ˹prieš tai˺ – tavo pareiga tėra perduoti ˹žinią˺, o teisime Mes.

41 Ar jie nemato, kad pamažu mažiname jų žemės ribas?[1] Kai Alachas nusprendžia – niekas negali pakeisti Jo sprendimo. Jis greitai teisia.

42 Prieš tai buvę ˹netikintieji˺ taip pat sąmokslavo, bet galutinis sąmokslas priklauso Alachui. Jis žino, ką įgyja kiekviena siela. Atmetusieji tikėjimą greitai žinos, kam priklauso galutinė buveinė.

43 Netikintieji sako: „Tu nesi pasiuntinys.“ Sakyk: „Užtenka Alacho paliudyti tarp manęs ir jūsų, bei ˹liudijimo˺ tų, kurie išmano Raštą.“

[1] Netikinčiųjų žemės mažėjo, kai aplink juos daugėjo tikinčiųjų.