10. Jona

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Alif-Lām-Rā.[1] Šios yra eilutės išmintingo Rašto.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

2 Ar stebina žmones tai, kad atsiuntėme apreiškimą vyrui iš jų tarpo, ˹tardami˺: „Perspėk žmoniją ir duok gerą žinią tikintiesiems, kad jie turės garbingus postus pas Viešpatį savo.“? Tačiau netikintieji sako: „Iš tiesų, šis yra aiškus burtininkas.“

3 Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Alachas, Kuris sukūrė dangus ir žemę per šešetą Dienų.[1] Tada Jis įsitvirtino Soste, valdydamas viską. Niekas negali prieš Jį užtarti, išskyrus tik Jo leidimu. Tai yra Alachas, jūsų Viešpats – tad garbinkite Jį. Argi nesusimąstysite?

[1] Žr.: 7:54 išnašą.

4 Pas Jį jūs visi sugrįšite. Tai yra Alacho pažadas Teisus. Iš tiesų, Jis pradeda kūriniją ir po to ją prikelia, kad galėtų teisingai atlyginti priėmusiems tikėjimą ir dariusiems gera. Bet atmetę tikėjimą turės verdantį gėrimą ir skausmingą bausmę už tai, ką jie atmetė.

5 Jis padarė saulę švytinčia kaitra ir mėnulį šviesa, nustatydamas jų fazes, kad žinotumėte skaičių metų ir ˹laiko˺ apskaičiavimą. Alachas sukūrė tai tiesoje. Jis išaiškina ženklus žinantiems žmonėms.

6 Iš tiesų, dienos ir nakties kaitoje, ir tame, ką Alachas sukūrė danguose ir žemėje, yra ženklai dievobaimingiems žmonėms.

7 Iš tiesų, nesitikintys susitikimo su Mumis, patenkinti žemiškuoju gyvenimu ir nekreipiantys dėmesio į Mūsų ženklus –

8 jie turės ugnį savo namais už tai, ką jie darė.

9 Iš tiesų, priėmusius tikėjimą ir dariusius gera – jų Viešpats ves juos ˹tiesiu keliu˺ per jų tikėjimą. Upės tekės po jų kojomis Palaimos Soduose.

10 Jų maldos juose bus: „Išaukštintas Tu, Alachai“, jų pasveikinimas: „Taika!“ ir paskutinė jų maldos dalis: „Visa šlovė ir dėkingumas Alachui –Viešpačiui pasaulių!“

11 Jeigu Alachas paspartintų blogį žmonėms, kaip Jis paspartina jiems gėrį – jų laikas jau būtų pasibaigęs.[1] Bet Mes paliekame nesitikinčius susitikimo su Mumis aklai klaidžioti nusidėjime.

[1] T.y. jie būtų jau seniai nubausti už savo nuodėmes.

12 Kai žmogų užklumpa sunkmetis, jis šaukiasi Mūsų, gulėdamas, sėdėdamas, ar stovėdamas. Bet kai Mes palengviname jam, jis grįžta prie savųjų kelių, lyg nebūtų Mūsų šaukęsis palengvinti sunkumą! Taip piktadarybės peržengiančiųjų ribas tapo išgražintos jiems.

13 Išties Mes sunaikinome žmones gyvenusius anksčiau jūsų už jų piktadarybes. Jų pranašai atėjo su aiškiais ženklais, bet jie nepriėmė tikėjimo. Taip Mes atlyginame nedorėliams.

14 Tada padarėme jus įpėdiniais jų žemėse, kad pamatytume, ką darysite.

15 Kai Mūsų aiškūs apreiškimai yra skaitomi jiems, nesitikintys susitikimo su Mumis sako: „Atnešk mums kitą Koraną arba pakeisk šį.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Nederamas man jo pakeitimas sava valia. Aš seku tik tuo, kas man apreikšta. Aš bijau, jeigu nepaklusiu savo Viešpačiui, bausmės Didingą Dieną.“

16 Sakyk: „Jei Alachas būtų panorėjęs, nebūčiau jums jo skaitęs ir Jis nebūtų padaręs jį žinomu. Aš gyvenau visą savo gyvenimą su jumis prieš šį ˹apreiškimą˺. Argi neprotausite?“

17 Kas daro daugiau blogo nei išgalvojantys melus apie Alachą ar neigiantys Jo apreiškimus? Iš tiesų, nusikaltėliai nebus sėkmingi.

18 Jie garbina vietoje Alacho negalinčius jiems pakenkti ar suteikti naudos ir sako: „Šie yra mūsų tarpininkai su Alachu.“ Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar pranešate Alachui tai, ko Jis nežino danguose ir žemėje? Išaukštintas ir pašlovintas Jis yra virš to, ką Jam priskiria!“

19 Žmonija pradžioje buvo viena bendruomenė, bet vėliau ji susiskirstė ˹į tikinčiuosius ir atmetusius tikėjimą˺. Jeigu ne ankstesnis tavo Viešpaties sprendimas, jų skirtumai jau būtų nuspręsti teismu.

20 Jie klausia: „Kodėl joks kitas ženklas nebuvo jam siųstas iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Žinios nematomo yra tik pas Alachą. Tad laukite. Aš irgi esu, su jumis, laukiantis.“

21 Kai leidžiame žmonėms paragauti malonės po juos užklupusių sunkumų, jie tuoj pat surengia sąmokslą prieš Mūsų apreiškimus! Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Alachas yra greitesnis ˹bausmės˺ sąmoksle.“ Iš tiesų, Mūsų pasiuntiniai [t.y. angelai] įrašo sąmokslavimą jūsų.

22 Tai Jis leidžia jums keliauti žeme ir jūra. Kai esate laivuose, plaukiančiuose palankiuose vėjuose jų keliautojų malonumui, ateina audringas vėjas ir bangos iš kiekvienos pusės, ir jie mano, jog yra pasmerkti – tada jie šaukiasi Alacho, būdami nuoširdžiai atsidavę savo maldavime: „Jei išgelbėsi mus nuo to – būsime dėkingi.“

23 Bet kai Jis išgelbsti juos, jie peržengia ribas žemėje neturėdami tam teisės. Žmonija! Jūsų nusižengimai yra prieš jūsų pačių sielas ˹ir trumpas˺ šio gyvenimo pasimėgavimas. Pas Mus yra sugrįžimas jūsų. Tada pranešime apie tai, ką darėte.

24 Gyvenimas šiame pasaulyje yra kaip lietus, kurį nuleidžiame iš dangaus. Jį sugeria žemės augalai, kuriais žmonės ir gyvūnai maitinasi. Bet kai žemė įgyja geriausią išvaizdą, būdama išgražinta ˹išaugintais augalais˺, ir žmonės mano turintys jos valdžią, ateina Mūsų įsakymas per naktį ar dieną, ir Mes paverčiame visą tai ražienomis, lyg tai nevešėjo vakar dieną. Taip Mes išaiškiname apreiškimus mąstantiems žmonėms.

25 Bet Alachas kviečia į Taikos Namus ir veda ką panori į tiesų kelią.

26 Darantys gera turės geriausią atlygį ir daugiau to.[1] Nedengs jų veidų nei tamsa, nei pažeminimas. Jie yra Rojaus gyventojai. Jie bus jame amžinai.

[1] Geriausias atlygis bus Rojus, o geriau to bus galimybė Rojuje matyti Dievą.

27 Bet darantiems bloga – atlygis už blogį bus lygus ˹blogam darbui˺. Pažeminimas uždengs juos – niekas neapsaugos jų nuo Alacho – lyg jų veidai būtų uždengti nakties tamsumos skiautėmis. Jie yra Ugnies gyventojai. Jie bus joje amžinai.

28 Dieną, kai surinksime juos kartu, Mes tarsime garbinusius stabus vietoj Alacho: „Likite savo vietose, jūs ir jūsų stabai.“ Mes atskirsime juos vienus nuo kitų ir jų stabai tars: „Tai ne mus jūs garbinote!

29 Užtenka Alacho, kaip liudytojo tarp mūsų, jog nežinojome apie jūsų garbinimą.“

30 Kiekviena siela supras, būdama ten, ˹pasekmes to˺, ką padarė praeityje. Jie visi bus sugrąžinti pas Alachą – jų tikrąjį Šeimininką, o jų pramanyti ˹stabai˺ juos apleis.

31 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas jus aprūpina iš dangaus ir žemės? Kas valdo ˹jūsų˺ klausą ir regą? Kas suteikia gyvybę mirusiems ir mirtį gyviesiems? Kas tvarko reikalus?“ Jie atsakys: „Alachas.“ Sakyk: „Argi tada ˹Jo˺ nebijosite?

32 Tai yra Alachas – jūsų tikrasis Viešpats. Kas yra už tiesos, išskyrus nuklydimą? Kodėl tada esate nusigręžę?“

33 Taip tavo Viešpaties žodis apie maištautojus tapo patvirtintu – jie nepriims tikėjimo.

34 Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar yra tarp jūsų stabų, kuris gali pradėti kūrimą ir jį pakartoti?“ Sakyk: „Alachas pradeda kūrimą ir jį pakartoja. Tad kaip esate nuklydę?“

35 Klausk jų: „Ar yra tarp jūsų stabų, kuris gali nuvesti į tiesą?“ Sakyk: „Alachas veda į tiesą.“ Kas tada yra labiau vertas sekimo – Tas, kuris veda į tiesą, ar tie, kurie negali rasti kelio, jeigu nėra patys vedami? Kas yra su jumis? Kaip jūs teisiate?

36Dauguma jų neseka niekuo, išskyrus prielaidomis. Iš tiesų, prielaidos negali pakeisti tiesos. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, ką jie daro.

37 Neįmanoma šiam Koranui būti sumanytam ko nors kito nei Alachas. Jis yra patvirtinimas to, kas buvo apreikšta anksčiau, ir detalus Rašto paaiškinimas. Dėl to nėra abejonės – jis yra iš Viešpaties pasaulių.

38 Ar jie sako: „Jis išgalvojo jį!“? Sakyk jiems, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Sukurkite vieną sūrą, panašią į jo, ir siekite pagalbos iš ko tik galite, be Alacho, jeigu esate teisūs.“

39 Bet jie atmetė Raštą, jo nesuvokdami, ir prieš jo įspėjimų išpildymą. Panašiai ir gyvenę anksčiau jų buvo neigime. Žiūrėkite, koks buvo piktadarių likimas!

40 Kai kurie jų tiki tuo, o kiti ne. Tavo Viešpats žino maištautojus geriausiai.

41 Jeigu jie atmeta tave, sakyk: „Mano darbai yra mano, o jūsų darbai – jūsų. Jūs esate laisvi nuo to, ką darau, ir aš esu laisvas nuo to, ką darote jūs.“

42 Kai kurie jų klausosi to, ką sakai, bet ar gali priversti kurčią išgirsti, kai jis nesupranta?

43 Kai kurie jų žiūri į tave, bet ar gali rodyti kelią aklajam, kai jis nemato?[1]

[1] Šios eilutės pateikia metaforą apie stabmeldžius, kurie girdėjo ir matė Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, bet nesugebėjo jo išklausyti ir matyti tiesaus kelio.

44 Iš tiesų, Alachas nenuskriaudžia žmonių nė kiek. Tačiau žmonės skriaudžia patys save.

45 Dieną, kai Jis surinks juos, lyg jie būtų gyvenę tik vieną valandą dienos, ir jie atpažins vieni kitus – neigę susitikimą su Alachu bus pralaimėję. Jie nebuvo vedami ˹į tiesą˺.

46 Ar parodysime tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, tai, kuo grasiname jiems, ar nulemsime tavo mirtį ˹prieš tai˺ – pas Mus bus jų sugrįžimas. Alachas yra liudininkas to, ką jie daro.

47 Kiekvienai bendruomenei buvo siųstas pasiuntinys. Kai jų pasiuntinys atvyko, jie buvo teisiami teisingai ir nebuvo engiami.

48 Jie klausia ˹tikinčiųjų˺: „Kada šis pažadas ˹bus išpildytas˺, jeigu esate teisūs?“

49 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Aš neturiu galios sau padėti ar save apsaugoti, išskyrus Alacho valia.“ Kiekvienai bendruomenei yra skirtas laikas. Kai jis ateina, jie negali jo atidėti nė akimirkai, nei jo paspartinti.

50 Sakyk jiems: „Įsivaizduokite, jeigu Jo bausmė ateitų pas jus naktį ar dieną – kurią jos dalį nusikaltėliai norėtų paspartinti?“

51 Ar patikėsite tuo tik po to, kai tai įvyks? ˹Jiems bus tarta˺: „Dabar ˹tikite˺, o prieš tai siekėte to pagreitinimo?“

52 Tada piktadariams bus pasakyta: „Ragaukite amžiną bausmę. Ar nėra jums atlyginta tik už tai, ką darėte?"

53 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar tai yra tiesa?“ Sakyk: „Taip, prisiekiu savo Viešpačiu! Tai yra tiesa! Nuo jos negalėsite pabėgti!“

54 Jei siela, padariusi bloga, turės viską, kas yra žemėje, ji sieks išpirkos tuo. Jie slėps savo gailestį, kai pamatys bausmę, bet jie bus teisiami teisingumu ir nebus nuskriausti.

55 Iš tiesų, Alachui priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Be abejonės, Alacho pažadas yra tiesa, bet dauguma jų nežino.

56 Jis suteikia gyvybę ir mirtį. Pas Jį būsite sugrąžinti.

57 Žmonija! Iš tiesų, jūsų Viešpaties mokymas atėjo pas jus, pagydymas to, kas yra širdyse, vedimas ir malonė tikintiesiems.

58 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Tegul jie džiaugiasi Alacho palaima ir malone. Tai yra geriau už ˹turtą˺, kurį jie kaupia.“

59 Sakyk: „Ar matėte tai, kokį aprūpinimą jums atsiuntė Alachas, kurio dalį padarėte leistinu ir kitą draudžiamu?“ Sakyk: „Ar Alachas leido tai, ar jūs kuriate melus apie Alachą?“

60 Ko tikisi kuriantieji melus apie Alachą Teismo Dieną? Iš tiesų, Alachas yra pilnas malonės žmonėms,[1] bet dauguma jų yra nedėkingi.

[1] Šiame kontekste Dievo malonė išsireiškia bausmės atidėjimu ir laiko atgailai suteikimu.

61 Kokiu reikalu tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, užsiimtum ir kokią Korano dalį beskaitytum – kokį darbą bedirbtumėte – Mes esame to Liudininkai. Netgi dulkės svoris nėra paslėptas nuo tavo Viešpaties danguose ir žemėje, nei kažkas mažesnio ar didesnio už tai – visa tai yra aiškiame įraše.

62 Bet artimiems Alacho tarnams nebus baimės ir jie neliūdės.

63 Tikintiems ir dievobaimingiems –

64 jiems skirta geroji žinia šiame pasaulyje ir Ateinančiame. Alacho pažadas nesikeičia. Tai yra pergalė didžiausia.

65 Neleisk jų žodžiams tave nuliūdinti, ˹Pranaše Muhamedai˺. Iš tiesų, visa garbė ir galia priklauso Alachui. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

66 Be abejonės, Alachui priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Besišaukiantys kitų vietoj Alacho – iš tiesų, jie neseka savo stabais, bet seka tik savo prielaidomis ir teigia melagystes.

67 Jis padarė jums naktį, kad galėtumėt ilsėtis ir dieną, kad galėtumėt matyti. Iš tiesų, tai yra ženklai besiklausantiems žmonėms.

68 Jie sako: „Alachas turi palikuonį.“ Išaukštintas Jis! Jis yra Sau Užtektinas. Jam priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Jūs neturite tam įrodymo! Ar sakote apie Alachą tai, ko nežinote?

69 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, kuriantys melus apie Alachą nebus sėkmingi.“

70 ˹Tai tėra˺ trumpa malonė šiame gyvenime. Po to pas Mus bus jų sugrįžimas ir tada leisime jiems ragauti griežtą bausmę už tikėjimo atmetimą.

71 ˹Pranaše Muhamedai˺, skaityk jiems Nojaus istoriją, kai jis tarė savo tautai: „Mano tauta! Jeigu mano buvimas čia ir priminimai apie Alacho ženklus yra jums nepakenčiami, tada ˹žinokite˺, jog aš pasikliauju Alachu. Surenkite sąmokslą kartu su savo stabais ir nedvejokite dėl savo plano, o tada įvykdykite jį prieš mane be atidėliojimo!

72 Jeigu nusigręžiate, tai aš neprašiau iš jūsų atlygio ˹už žinios perdavimą˺. Mano atlygis yra tik pas Alachą. Man buvo įsakyta būti paklūstančiu ˹Alachui˺.“

73 Bet jie vis vien atmetė Nojų, tad Mes išgelbėjome jį kartu su buvusiais laive ir padarėme juos įpėdiniais, ir paskandinome atmetusius Mūsų ženklus. Žiūrėkite, koks likimas ištiko tuos, kurie buvo perspėti!

74 Po jo Mes siuntėme ˹kitus˺ pasiuntinius jų tautoms ir jie atėjo pas juos su aiškiais ženklais. Bet jie nepriėmė tikėjimo į tai, ką buvo atmetę anksčiau. Taip Mes užantspauduojame širdis peržengusiųjų ribas.

75 Po šių ˹pasiuntinių˺ Mes siuntėme Mozę ir Aaroną su Mūsų ženklais pas Faraoną ir jo vadus. Bet jie elgėsi pasipūtėliškai ir buvo žmonės nedori.

76 Kai tiesa atėjo pas juos iš Mūsų, jie tarė: „Tai yra aiškūs burtai!“

77 Mozė atsakė: „Ar sakote tai apie tiesą, kai ji atėjo pas jus? Ar tai yra burtai? Burtininkai nebus sėkmingi.“

78 Jie tarė: „Ar atėjai, kad atitrauktum mus nuo mūsų protėvių tikėjimo ir kad judu taptumėte didžiūnais žemėje? Mes niekada jumis netikėsime!“

79 Faraonas tarė: „Atveskite man kiekvieną apmokytą burtininką.“

80 Kai burtininkai atėjo, Mozė jiems pasakė: „Meskite tai, ką norite mesti.“

81 Kai jie metė, Mozė tarė: „Tai, ką padarėte, tėra burtai. Iš tiesų, Alachas padarys tai beverčiu. Iš tiesų, Alachas neremia maištautojų reikalų.

82 Alachas patvirtins tiesą Savo Žodžiais, nors nedorėliai to nekęs.“

83 Bet niekas netikėjo Moze, išskyrus kelis jaunuolius iš jo tautos, dėl jų baimės, kad Faraonas ir jo vadai persekios juos. Iš tiesų, Faraonas buvo tironas žemėje, peržengiantis ribas.

84 Mozė tarė: „Mano tauta! Jeigu tikite į Alachą, tada pasikliaukite Juo, jeigu esate paklūstantys ˹Jam˺.“

85 Jie atsakė: „Alachu mes pasikliauname. Mūsų Viešpatie, nepadaryk mūsų persekiojamais engiančiųjų žmonių

86 ir išgelbėk mus per Savo malonę nuo netikinčiųjų.“

87 Mes apreiškėme Mozei ir jo broliui: „Paskirkite namus savo tautai Egipte ir padarykite juos maldos namais, atlikite maldą ir duokite gerą žinią tikintiesiems!“

88 Mozė meldė: „Mūsų Viešpatie! Tu suteikei Faraonui ir jo vadams prabangą ir turtą šiame gyvenime, mūsų Viešpatie, kad jie paklaidintų ˹žmones˺ nuo Tavo tako. Mūsų Viešpatie, sunaikink jų turtus ir sukietink jų širdis, kad jie nepriimtų tikėjimo, kol nepamatys skausmingos bausmės.“

89 Alachas atsakė ˹Mozei ir Aaronui˺: „Į jūsų maldą yra atsakyta. Tad būkite tvirti ir nesekite takais tų, kurie nežino.“

90 Mes pervedėme Izraelio tautą per jūrą, kai Faraonas ir jo kariai persekiojo juos tironiškai, priešiškume. Bet kai Faraonas skendo, jis sušuko: „Tikiu, jog niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Tą, Kuriuo tiki Izraelio tauta. Aš esu paklūstantis ˹Jam˺.“

91 Dabar ˹tu tiki˺? Bet prieš tai nepaklusai ir buvai nedorėlis.

92 Šiandien Mes išsaugosime tavo kūną, kad taptum ženklu tiems, kurie bus po tavęs. Iš tiesų, daug žmonių yra Mūsų ženklams nedėmesingi!

93 Išties Mes įkūrėme Izraelio tautą geroje žemėje ir suteikėme jiems įvairias gėrybes. Jie nesiginčijo, kol jų nepasiekė tiesa. Iš tiesų, jūsų Viešpats teis tarp jų Prikėlimo Dieną dėl to, kame jie ginčijosi.

94 Jeigu tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, esi abejonėje ˹dėl šių istorijų˺, kurias apreiškėme tau, tada klausk tų, kurie skaitė Raštą anksčiau tavęs. Išties tiesa atėjo pas tave iš tavo Viešpaties, tad nebūk vienas iš abejojančiųjų

95 ir nebūk vienas iš neigiančių Alacho ženklus, kitaip būsi vienas iš pralaimėjusiųjų.

96 Iš tiesų, tie, prieš kuriuos Alacho sprendimas ˹bausmei˺ yra pateisintas nepriims tikėjimo,

97 net jeigu ateis pas juos visi ženklai, kol jie nepamatys bausmės skausmingos.

98 Ar buvo nors viena bendruomenė, kuri priimtų tikėjimą ˹pamačiusi bausmę˺ ir gautų naudos iš savo tikėjimo, išskyrus Jonos tautą?[1] Kai jie patikėjo, Mes panaikinome jų žeminančią bausmę šiame gyvenime ir suteikėme jiems pasimėgavimą kuriam laikui.

[1] Pranašo Jonos tauta, tebūnie jam taika, atmetė tikėjimą. Tačiau kai jis pranešė jiems apie artėjančią Dievo bausmę ir paliko jų miestą, jie pamatė bausmės ženklus. Tada visi miesto gyventojai susirinko prašyti Dievo atleidimo. Už tai jiems buvo atleista.

99 Jeigu tavo Viešpats, ˹Pranaše Muhamedai˺, panorėtų, visi esantys žemėje priimtų tikėjimą. Tad ar tu gali priversti žmones priimti tikėjimą?

100 Jokiai sielai nėra lemta patikėti, išskyrus su Alacho leidimu. Jis paskirs gėdą tiems, kurie nemąsto.

101 Sakyk: „Pažvelkite į tai, kas yra danguose ir žemėje!“ Tačiau bergždi yra ženklai ir perspėjimai žmonėms, nepriimantiems tikėjimo.

102 Ar jie laukia tų pačių bausmių, kurios užklupo buvusius anksčiau jų? Sakyk: „Laukite! Aš irgi esu laukiantis.“

103 Tada Mes išgelbėjome Mūsų pasiuntinius ir tuos, kurie tikėjo. Pareiga Mums yra išgelbėti tikinčiuosius.

104 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Žmonija! Jeigu abejojate mano tikėjimu, tada žinokite, jog aš negarbinu tų, kuriuos jūs garbinate vietoj Alacho. Aš garbinu Alachą, turintį galią sukelti jūsų mirtį. Man buvo įsakyta: ‘Būk tikintysis!

105 Būk teisingai tikintis ir nebūk stabmeldys.

106 Nesišauk vietoj Alacho tų, kurie negali tau nei padėti, nei pakenkti. Jeigu jų šauksiesi – būsi vienas iš piktadarių.

107 Jeigu Alachas tau sukelia nelaimę, niekas negali jos panaikinti, išskyrus Jį. Jeigu Jis numato tau gera, tai niekas negali sulaikyti Jo malonės. Jis suteikia tai, kam panori iš Savo tarnų. Jis yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!’“

108 Sakyk: „Žmonija! Tiesa iš jūsų Viešpaties atėjo pas jus. Kas pasirinks būti vedamu, tai tik savo paties naudai, o kas pasirinks nuklysti, tai savo paties nelaimei. Aš nesu jūsų prižiūrėtojas.“

109 ˹Pranaše Muhamedai˺, sek tuo, kas buvo apreikšta tau, ir būk kantrus, kol Alachas įvykdys Savo teismą. Jis yra geriausias Teisėjas!