10. Jona

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Alif-Lām-Rā.[1] Šios yra eilutės išmintingo Rašto.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

2 Ar stebina žmones tai, kad atsiuntėme apreiškimą vyrui iš jų pačių tarpo, ˹tardami˺: „Įspėk žmoniją ir duok gerą žinią tikintiesiems, jog jie turės garbingus postus pas Viešpatį savo.“? Tačiau netikintieji sako: „Iš tiesų, šis yra burtininkas aiškus.“

3 Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Alachas, Kuris sukūrė dangus ir žemę per šešetą Dienų.[1] Tada Jis įsitvirtino Soste, valdydamas viską. Niekas negalės užtarti ˹Teismo Dieną˺ prieš Jį, nebent su jo leidimu. Tai yra Alachas, jūsų Viešpats – tad garbinkite Jį ˹Vieną˺. Argi nesusimąstysite?

[1] Žr.: 7:54 išnašą.

4 Pas Jį sugrįšite jūs visi. Tai yra Alacho pažadas teisus. Iš tiesų, Jis pradeda kūriniją ir po to ją prikelia, kad galėtų teisingai atlyginti priėmusiems tikėjimą ir dariusiems gera. Bet atmetusieji tikėjimą turės verdantį gėrimą ir skausmingą bausmę už tai, ką jie atmetė.

5 Jis padarė saulę švytinčia kaitra ir mėnulį – šviesa, nustatydamas jų fazes, kad galėtumėte skaičiuoti metus ir apskaičiuoti ˹laiką˺. Alachas sukūrė tai su tiesa. Jis išaiškina ženklus žinantiems žmonėms.

6 Iš tiesų, dienos ir nakties kaitoje, ir tame, ką Alachas sukūrė danguose ir žemėje, yra ženklai dievobaimingiems žmonėms.

7 Iš tiesų, nesitikinčių susitikimo su Mumis, patenkintų žemiškuoju gyvenimu ir nekreipiančių dėmesio į Mūsų ženklus –

8 jų prieglobstis bus Ugnis už tai, ką jie darė.

9 Iš tiesų, priėmusius tikėjimą ir dariusius gera – jų Viešpats ves juos ˹tiesiu keliu˺ per jų tikėjimą. Upės tekės po jų kojomis Palaimos Soduose.

10 Jų maldos juose bus: „Išaukštintas Tu, Alache“, jų pasveikinimas: „Taika!“ ir paskutinė jų maldos dalis: „Šlovė ir dėkingumas Alachui –Viešpačiui pasaulių!“

11 Jeigu Alachas paspartintų blogį žmonėms, kaip Jis paspartina jiems gėrį – jų laikas jau būtų pasibaigęs.[1] Tačiau Mes paliekame nesitikinčius susitikimo su Mumis aklai klaidžioti nusidėjime.

[1] T.y. jie būtų jau seniai nubausti už savo nuodėmes.

12 Kai žmogų užklumpa sunkmetis, jis šaukiasi Mūsų, gulėdamas, sėdėdamas, ar stovėdamas. Bet kai palengviname jam, jis grįžta prie savųjų kelių, lyg nebūtų Mūsų šaukęsis palengvinti sunkumą! Taip piktadarybės peržengiančiųjų ribas tapo išgražintos jiems.

13 Išties Mes sunaikinome žmones gyvenusius anksčiau jūsų už jų piktadarybes. Jų pranašai atėjo su aiškiais ženklais, bet jie nepriėmė tikėjimo. Taip Mes atlyginame nedorėliams.

14 Tada padarėme jus įpėdiniais jų žemėse, kad pamatytume, kaip elgsitės.

15 Kai Mūsų aiškūs apreiškimai yra skaitomi jiems, nesitikintys susitikimo su Mumis sako: „Atnešk mums kitą Koraną arba pakeisk šį.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Nedera man jį pakeisti sava valia. Aš seku tik tuo, kas man apreikšta. Aš bijau, jei nepaklusiu savo Viešpačiui, bausmės Didingą Dieną.“

16 Sakyk: „Jeigu Alachas būtų panorėjęs, nebūčiau jums jo skaitęs ir Jis nebūtų jo padaręs jums žinomo. Aš buvau visą savo gyvenimą tarp jūsų prieš šį ˹apreiškimą˺. Argi neprotausite?“

17 Kas yra didesnis piktadarys už tą, kuris išgalvoja melus apie Alachą ar neigia Jo apreiškimus? Iš tiesų, nusikaltėliai nebus sėkmingi.

18 Jie garbina vietoj Alacho negalinčius jiems nei pakenkti, nei suteikti naudos, ir sako: „Šie yra mūsų tarpininkai su Alachu.“ Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar pranešate Alachui tai, ko Jis nežino danguose ir žemėje? Išaukštintas ir pašlovintas Jis virš to, ką Jam priskiria!“

19 ˹Iš pradžių˺ žmonija buvo viena ˹tikinčiųjų˺ tauta, bet vėliau ji susiskirstė ˹į tikinčiuosius ir atmetusius tikėjimą˺. Jeigu ne ankstesnis tavo Viešpaties sprendimas, jų ginčai jau būtų išspręsti.

20 Jie klausia: „Kodėl joks kitas ženklas nebuvo jam siųstas iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Žinios nematomo yra tik pas Alachą. Tad laukite. Aš irgi su jumis laukiu.“

21 Kai leidžiame žmonėms paragauti malonės po juos užklupusių sunkumų, jie tuoj pat surengia sąmokslą prieš Mūsų apreiškimus! Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Alachas yra greitesnis rengdamas sąmokslą.“ Iš tiesų, Mūsų pasiuntiniai [t. y. angelai] įrašo sąmokslavimą jūsų.

22 Tai Jis leidžia jums keliauti žeme ir jūra. Kai esate laivuose, plaukiančiuose pagal palankius vėjus jų keliautojų malonumui, ateina audringas vėjas ir bangos iš kiekvienos pusės, ir jie mano, jog yra pasmerkti – tada jie šaukiasi Alacho, nuoširdžiai atsidavę savo maldavime: „Jei išgelbėsi mus nuo to – būsime dėkingi.“

23 Bet kai Jis išgelbsti juos, jie peržengia ribas žemėje neturėdami tam teisės. Žmonija! Jūsų nusižengimai yra prieš savo pačių sielas ˹ir trumpas˺ šio gyvenimo pasimėgavimas. Pas Mus jūs sugrįšite. Tada pranešime apie tai, ką darėte.

24 Gyvenimas šiame pasaulyje yra kaip lietus, kurį siunčiame iš dangaus. Jį sugeria žemės augalai, kuriais žmonės ir gyvūnai maitinasi. Tačiau kai žemė įgyja geriausią išvaizdą, būdama išgražinta ˹išaugintais augalais˺, ir žmonės mano turintys jos valdžią, Mūsų sprendimas yra priimtas per naktį ar dieną ir Mes paverčiame visą tai ražienomis, lyg tai nevešėjo vakar. Taip Mes išaiškiname apreiškimus mąstantiems žmonėms.

25 Alachas kviečia į Taikos Namus ir veda į tiesų kelią, ką panori.

26 Darantys gera turės geriausią atlygį ir daugiau to.[1] Nedengs jų veidų nei tamsa, nei pažeminimas. Jie yra Rojaus gyventojai. Jie bus jame amžinai!

[1] Geriausias atlygis bus Rojus, o geriau to bus galimybė Rojuje matyti Dievą.

27 Tačiau darantiems bloga – atlygis už blogį bus lygus ˹blogam darbui˺. Pažeminimas uždengs juos – niekas neapsaugos jų nuo Alacho – lyg jų veidai būtų uždengti nakties tamsumos skiautėmis. Jie yra Ugnies gyventojai. Jie bus joje amžinai!

28 Dieną, kai surinksime juos kartu, tarsime garbinusiems stabus vietoj Alacho: „Likite savo vietose, jūs ir jūsų stabai.“ Mes atskirsime juos ir jų stabai tars: „Tai ne mus jūs garbinote!

29 Užtenka Alacho, kaip liudytojo tarp mūsų, jog nežinojome apie jūsų garbinimą.“

30 Ten būdama, kiekviena siela supras ˹pasekmes to˺, ką padarė praeityje. Jie visi bus sugrąžinti pas Alachą – jų tikrąjį Šeimininką, o jų pramanyti ˹stabai˺ juos apleis.

31 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas jus aprūpina iš dangaus ir žemės? Kas valdo ˹jūsų˺ klausą ir regą? Kas suteikia gyvybę mirusiems ir mirtį gyviesiems? Kas tvarko reikalus?“ Jie atsakys: „Alachas!“ Sakyk: „Argi tada ˹Jo˺ nebijosite?

32 Tai yra Alachas – jūsų tikrasis Viešpats. Kas yra už tiesos, išskyrus nuklydimą? Kodėl tada nusigręžiate?“

33 Taip tavo Viešpaties žodis apie maištautojus tapo patvirtintu – jie nepriims tikėjimo.

34 Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar yra tarp jūsų stabų, kuris gali pradėti kūrimą ir jį pakartoti?“ Sakyk: „Alachas pradeda kūrimą ir jį pakartoja. Tad kaip esate nuklydę?“

35 Klausk jų: „Ar yra tarp jūsų stabų, kuris gali nuvesti į tiesą?“ Sakyk: „Alachas veda į tiesą. Kas tada yra labiau vertas sekimo – Tas, kuris veda į tiesą, ar tie, kurie negali rasti kelio, jeigu nėra patys vedami? Kas yra su jumis? Kaip jūs teisiate?“

36 Dauguma jų seka tik prielaidomis. Iš tiesų, prielaidos negali pakeisti tiesos. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, ką jie daro.

37 Šis Koranas negali būti sumanytas ko nors kito, išskyrus Alachą. Jis yra patvirtinimas to, kas buvo apreikšta anksčiau, ir detalus Rašto paaiškinimas – be jokios abejonės – iš Viešpaties pasaulių.

38 Ar jie sako: „Jis išgalvojo jį!“? Sakyk jiems, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Sukurkite vieną sūrą, panašią į jo, ir siekite pagalbos iš ko tikai galite, be Alacho, jeigu esate teisūs.“

39 Taip! Jie atmetė Raštą, jo nesuvokdami, ir prieš jo įspėjimų išpildymą. Panašiai neigė ir gyvenę anksčiau jų. Žiūrėkite, koks buvo piktadarių likimas!

40 Kai kurie jų tiki tuo, o kiti – ne. Tavo Viešpats geriausiai žino apie maištautojus.

41 Jeigu jie atmeta tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, sakyk: „Mano darbai yra mano, o jūsų darbai – jūsų. Jūs esate laisvi nuo to, ką darau, ir aš esu laisvas nuo to, ką darote jūs.“

42 Kai kurie jų klausosi to, ką sakai, bet ar gali priversti kurčią išgirsti, kai jis nesupranta?

43 Kai kurie jų žiūri į tave, bet ar gali rodyti kelią aklajam, kai jis nemato?[1]

[1] Šios eilutės pateikia metaforą apie stabmeldžius, kurie girdėjo ir matė Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, bet nesugebėjo jo išklausyti ir matyti tiesaus kelio.

44 Iš tiesų, Alachas nenuskriaudžia žmonių nė kiek, bet žmonės skriaudžia patys save.

45 Dieną, kai Jis surinks juos, lyg jie būtų gyvenę tik vieną valandą dienos, ir jie atpažins vieni kitus – neigę susitikimą su Alachu bus pralaimėtojai. Jie nebuvo vedami ˹į tiesą˺.

46 Ar parodysime tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, tai, kuo grasiname jiems, ar nulemsime tavo mirtį ˹prieš tai˺ – pas Mus jie sugrįš. Alachas yra Liudininkas to, ką jie daro.

47 Kiekvienai tautai buvo siųstas pasiuntinys. Kai jų pasiuntinys atvyko, jie buvo teisiami teisingai ir nebuvo engiami.

48 Jie klausia ˹tikinčiųjų˺: „Kada šis pažadas ˹bus išpildytas˺, jeigu esate teisūs?“

49 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Aš neturiu galios sau padėti ar save apsaugoti, nebent Alachas to panorės.“ Kiekvienai tautai yra skirtas laikas. Kai jis ateina, jie negali jo atidėti nė akimirkai, nei jo paspartinti.

50 Sakyk jiems: „Pagalvokite, jeigu Jo bausmė ateitų pas jus naktį ar dieną – kurią jos dalį nusikaltėliai norėtų paspartinti?

51 Ar patikėsite tuo tik po to, kai tai įvyks?“ ˹Jiems bus tarta˺: „Dabar ˹tikite˺, o prieš tai siekėte to pagreitinimo?“

52 Tada piktadariams bus pasakyta: „Ragaukite amžiną bausmę. Ar nėra jums atlyginta tik už tai, ką darėte?“

53 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar tai yra tiesa?“ Sakyk: „Taip, prisiekiu savo Viešpačiu – tai tiesa! Nuo jos negalėsite pasprukti!“

54 Jeigu siela, padariusi bloga, turės viską, kas yra žemėje, ji sieks išpirkos tuo. Jie slėps savo gailestį, kai pamatys bausmę, bet jie bus teisiami teisingai ir nebus nuskriausti.

55 Iš tiesų, Alachui priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Be abejonės, Alacho pažadas yra tiesa, bet dauguma jų nežino.

56 Jis suteikia gyvybę ir mirtį. Pas Jį būsite sugrąžinti.

57 Žmonija! Iš tiesų, jūsų Viešpaties mokymas atėjo pas jus, pagydymas to, kas širdyse, vedimas ir malonė tikintiesiems.

58 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Tegul jie džiaugiasi Alacho palaima ir malone. Tai yra geriau už ˹turtą˺, kurį jie kaupia.“

59 Sakyk: „Ar matėte tai, kokį aprūpinimą jums atsiuntė Alachas, kurio dalį padarėte leistinu ir kitą draudžiamu?“[1] Sakyk: „Ar Alachas leido tai, ar jūs pramanote melus apie Alachą?“

[1] Čia kalbama apie galvijus, kuriuos stabmeldžiai uždraudė sau (žr. 6:138-139).

60 Ko tikisi pramanantys melagystes apie Alachą Prikėlimo Dieną? Iš tiesų, Alachas yra pilnas malonės žmonėms,[1] bet dauguma jų yra nedėkingi.

[1] Šiame kontekste Dievo malonė yra suteikiama atidedant bausmę ir duodant laiko atgailavimui.

61 Kokiu reikalu tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, užsiimtum ir kokią Korano dalį skaitytum – kad ir kokį darbą dirbtumėte – Mes esame to Liudininkai. Netgi dulkės svoris nėra paslėptas nuo tavo Viešpaties danguose ir žemėje, nei kažkas mažesnio ar didesnio už tai – visa tai yra aiškiame Įraše.

62 Bet artimiems Alacho tarnams nebus baimės ir jie neliūdės –

63 tikintiems ir dievobaimingiems –

64 jiems skirta geroji žinia šiame gyvenime ir Ateinančiame. Alacho pažadas nesikeičia. Tai pergalė didžiausia!

65 Tegul neliūdina tavęs jų žodžiai, ˹Pranaše Muhamedai˺. Iš tiesų, visa garbė ir galia priklauso Alachui. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

66 Be abejonės, Alachui priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Besišaukiantys kitų vietoj Alacho – iš tiesų, jie neseka savo stabais, bet seka tik savo prielaidomis ir teigia tik melagystes.

67 Jis padarė jums naktį, kad galėtumėt ilsėtis, ir dieną, kad galėtumėt matyti. Iš tiesų, tai yra ženklai besiklausantiems žmonėms.

68 Jie sako: „Alachas turi palikuonį.“ Išaukštintas Jis! Jis yra Viskuo Apsirūpinantis. Jam priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Jūs neturite tam įrodymo! Ar sakote apie Alachą tai, ko nežinote?

69 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, pramanantys melus apie Alachą nebus sėkmingi.“

70 ˹Tai tėra˺ trumpa malonė šiame gyvenime. Po to pas Mus jie sugrįš ir tada leisime jiems ragauti griežtą bausmę už tikėjimo atmetimą.

71 ˹Pranaše Muhamedai˺, skaityk jiems Nojaus istoriją, kai jis tarė savo tautai: „Mano tauta! Jeigu mano buvimas čia ir priminimai apie Alacho ženklus yra jums nepakenčiami, tada ˹žinokite˺, kad aš pasikliauju Alachu. Surenkite sąmokslą kartu su savo stabais ir nedvejokite dėl savo plano, o tada įvykdykite jį prieš mane to neatidėliodami!

72 Jeigu nusigręžiate, tai aš neprašiau iš jūsų atlygio ˹už žinios perdavimą˺. Mano atlygis yra tik pas Alachą. Man buvo įsakyta būti paklūstančiu ˹Jam˺.“

73 Tačiau jie vis vien atmetė Nojų, tad Mes išgelbėjome jį kartu su buvusiais laive ir padarėme juos įpėdiniais, ir paskandinome atmetusius Mūsų ženklus. Žiūrėkite, koks likimas ištiko tuos, kurie buvo įspėti!

74 Po jo Mes siuntėme ˹kitus˺ pasiuntinius jų tautoms ir jie atėjo pas juos su aiškiais ženklais. Bet jie nepriėmė tikėjimo tuo, ką buvo atmetę anksčiau. Taip Mes užantspauduojame širdis peržengusiųjų ribas.

75 Po šių ˹pasiuntinių˺ Mes siuntėme Mozę ir Aaroną su Mūsų ženklais pas Faraoną ir jo didžiūnus, bet jie pasipūtė ir buvo žmonės nedori.

76 Kai tiesa atėjo pas juos iš Mūsų, jie tarė: „Tai yra aiškūs burtai!“

77 Mozė atsakė: „Ar sakote tai apie tiesą, kai ji atėjo pas jus? Ar tai yra burtai? Burtininkai nebus sėkmingi.“

78 Jie tarė: „Ar atėjai, kad atitrauktum mus nuo mūsų protėvių tikėjimo ir kad judu taptumėt didžiūnais žemėje? Mes niekada jumis netikėsime!“

79 Faraonas tarė: „Atveskite man kiekvieną apmokytą burtininką.“

80 Kai burtininkai atėjo, Mozė jiems pasakė: „Meskite tai, ką norite mesti.“

81 Kai jie metė, Mozė tarė: „Tai, ką padarėte, tėra burtai. Iš tiesų, Alachas padarys juos beverčiais. Iš tiesų, Alachas neremia maištautojų reikalų.

82 Alachas patvirtins tiesą Savo žodžiais, nors nedorėliai to nekęs.“

83 Bet niekas netikėjo Moze, išskyrus kelis jaunuolius iš jo tautos, dėl jų baimės, kad Faraonas ir jo vadai persekios juos. Iš tiesų, Faraonas buvo tironas žemėje, peržengiantis ribas.

84 Mozė tarė: „Mano tauta! Jeigu tikite į Alachą – pasikliaukite Juo, jeigu esate paklūstantys ˹Jam˺.“

85 Jie atsakė: „Alachu mes pasikliaujame. Mūsų Viešpatie, nepadaryk mūsų persekiojamais engėjų

86 ir išgelbėk mus per Savo malonę nuo netikinčiųjų.“

87 Mes apreiškėme Mozei ir jo broliui: „Paskirkite namus savo tautai Egipte ir padarykite juos maldos namais, atlikite maldą ir duokite gerą žinią tikintiesiems!“

88 Mozė meldė: „Mūsų Viešpatie! Tu suteikei Faraonui ir jo vadams prabangą ir turtą šiame gyvenime, mūsų Viešpatie, kad jie paklaidintų ˹žmones˺ nuo Tavo tako. Mūsų Viešpatie, sunaikink jų turtus ir sukietink jų širdis, kad jie nepriimtų tikėjimo, kol nepamatys skausmingos bausmės.“

89 Alachas tarė: „Į jūsų maldą yra atsakyta, tad būkite tvirti ir nesekite takais tų, kurie nežino.“

90 Mes pervedėme Izraelio tautą per jūrą, kai Faraonas ir jo kariai persekiojo juos tironiškai, priešiškume. Tačiau kai Faraonas skendo, jis sušuko: „Tikiu, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Tą, Kuriuo tiki Izraelio tauta. Aš esu paklūstantis ˹Jam˺.“

91 Dabar ˹tu tiki˺!? Kai prieš tai nepaklusai ir buvai nedorėlis?

92 Šiandien Mes išsaugosime tavo kūną, kad taptum ženklu tiems, kurie bus po tavęs. Iš tiesų, daug žmonių nekreipia dėmesio į Mūsų ženklus!

93 Išties Mes įkūrėme Izraelio tautą geroje žemėje ir suteikėme jiems įvairias gėrybes. Jie nesiginčijo, kol jų nepasiekė tiesa. Iš tiesų, jūsų Viešpats teis tarp jų Prikėlimo Dieną dėl jų nesutarimų.

94 Jeigu tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, esi abejonėje ˹dėl šių istorijų˺, kurias apreiškėme tau, tada klausk tų, kurie skaitė Raštą anksčiau tavęs. Išties tiesa atėjo pas tave iš tavo Viešpaties, tad nebūk vienas iš abejojančiųjų

95 ir nebūk vienas iš neigiančių Alacho ženklus, kitaip būsi vienas iš pralaimėtojų.

96 Iš tiesų, tie, prieš kuriuos Alacho sprendimas ˹bausmei˺ yra pateisintas, nepriims tikėjimo,

97 net jeigu jiems bus duoti visi ženklai, kol nepamatys bausmės skausmingos.

98 Ar buvo nors viena tauta, kuri priimtų tikėjimą ˹pamačiusi bausmę˺ ir gautų naudos iš savo tikėjimo, išskyrus Jὸnos tautą?[1] Kai jie patikėjo, Mes panaikinome jų žeminančią bausmę šiame gyvenime ir suteikėme jiems pasimėgavimą kuriam laikui.

[1] Pranašo Jὸnos tauta, tebūnie jam taika, atmetė tikėjimą. Tačiau, kai jis pranešė jiems apie artėjančią Dievo bausmę ir paliko jų miestą, jie pamatė bausmės ženklus. Tada visi miesto gyventojai susirinko prašyti Dievo atleidimo, ir jiems buvo atleista.

99 Jeigu tavo Viešpats, ˹Pranaše Muhamedai˺, panorėtų, visi esantys žemėje priimtų tikėjimą. Tad ar tu gali priversti žmones priimti tikėjimą?

100 Jokiai sielai nėra lemta patikėti, nebent su Alacho leidimu. Jis paskirs gėdą tiems, kurie nemąsto.

101 Sakyk: „Pažvelkite į tai, kas danguose ir žemėje!“ Tačiau bergždi yra ženklai ir perspėjimai žmonėms, nepriimantiems tikėjimo.

102 Ar jie laukia tų pačių bausmių, kurios užklupo buvusius anksčiau jų? Sakyk: „Laukite! Aš irgi su jumis laukiu.“

103 Tada Mes išgelbėjome Savo pasiuntinius ir tuos, kurie tikėjo. Mūsų pareiga yra išgelbėti tikinčiuosius.

104 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Žmonija! Jeigu abejojate dėl mano religijos, tada žinokite, kad aš negarbinu tų, kuriuos jūs garbinate vietoj Alacho. Aš garbinu Alachą, Kuris suteikia jums mirtį. Man buvo įsakyta: ‘Būk tikintysis!

105 Būk teisingai tikintis ir nebūk stabmeldys.

106 Nesišauk vietoj Alacho tų, kurie negali tau nei padėti, nei pakenkti. Jeigu jų šauksiesi – būsi vienas iš piktadarių.

107 Jeigu Alachas tau nulemia nelaimę – niekas negali jos panaikinti, išskyrus Jį. Jeigu Jis numato tau gėrį – niekas negali sulaikyti Jo malonės. Jis suteikia tai, kam panori iš Savo tarnų. Jis yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!’“

108 Sakyk: „Žmonija! Tiesa iš jūsų Viešpaties atėjo pas jus. Kas pasirinks būti vedamu, tai tik savo paties naudai, o kas pasirinks nuklysti, tai savo paties nelaimei. Aš nesu jūsų prižiūrėtojas.“

109 ˹Pranaše Muhamedai˺, sek tuo, kas buvo apreikšta tau, ir būk kantrus, kol Alachas nuspręs. Jis yra geriausias Teisėjas!