9. Atgaila

1 ˹Tai yra˺ atleidimas, Alacho ir Jo Pasiuntinio, nuo stabmeldžių, su kuriais sudarėte sutartis,

2 tad jūs, ˹stabmeldžiai˺, galite judėti laisvai žemėje, keturis mėnesius, bet atminkite, jog negalėsite pasprukti nuo Alacho ir jog Alachas pažemina Jį atmetusius.

3 Didžios piligrimystės dieną ˹jūs girdėsite˺ pranešimą iš Alacho ir Jo Pasiuntinio, kad Alachas ir Jo Pasiuntinys yra atleisti nuo sutarčių stabmeldžiams. Tad jeigu atgailausite – tai bus geriau jums, bet jeigu nusigręžiate – tada žinokite, jog negalėsite pasprukti nuo Alacho. Pranešk gerą žinią apie skausmingą bausmę netikintiesiems!

4 O stabmeldžiams, kurie nesulaužė nė dalies sutarčių ir nesuteikė pagalbos jūsų priešams – laikykitės jų sutarčių iki nustatyto laiko. Iš tiesų, Alachas myli dievobaiminguosius.

5 Šventiesiems Mėnesiams pasibaigus, žudykite stabmeldžius, kur tik juos rasite ˹mūšyje˺.[1] Sučiupkite, apsupkite juos ir laukite jų kiekvienoje pasaloje. Bet jeigu jie atgailauja, atlieka maldas ir moka išmaldos mokestį, tada išlaisvinkite juos. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Ši ir ankstesnės eilutės buvo apreikštos Mekos stabmeldžiams sulaužius taikos sutartį su musulmonais. Dėl jų veiksmo, Meka buvo išlaisvinta ir išvalyta nuo stabų. Stabmeldžiams buvo duotas keturių mėnesių malonės periodas priimti islamą arba emigruoti iš Mekos teritorijų. Jiems neemigravus ir nepriėmus tikėjimo, jų kraujas tapo leidžiamu.

6 ˹Pranaše Muhamedai˺, jeigu kas nors iš stabmeldžių prašo tavęs apsaugos – suteik jiems tai, kad jie galėtų išgirsti Alacho Žodžius ir palydėk juos į saugią vietą, nes jie yra žmonės, kurie nežino.

7 Kaip šie stabmeldžiai gali turėti sutartį su Alachu ir Jo Pasiuntiniu, išskyrus tuos, su kuriais sudarei sutartį Šventojoje Mečetėje? Tad kol jie yra teisūs tau, ˹laikydamiesi sutarties˺, būk teisus jiems. Iš tiesų, Alachas myli dievobaiminguosius.

8 Kaip ˹tarp jūsų gali būti sutartis˺, kai vos tik jiems įgijus pranašumą prieš jus, jie praranda pagarbą giminystės ryšiams ir sutarčiai. Jie meilikauja savo liežuviais, bet atmeta tai širdyse. Dauguma jų yra maištautojai.

9 Jie renkasi menką pelną vietoj Alacho apreiškimų, nukreipdami ˹kitus˺ nuo Jo tako. Pikta yra tai, ką jie daro!

10 Jie nesilaiko nei giminystės ryšių, nei sutarčių su tikinčiaisiais. Jie peržengia ribas.

11 Bet jeigu jie atgailauja, atlieka maldą ir moka išmaldos mokestį, tada jie yra jūsų tikėjimo broliai. Taip Mes padarome apreiškimus aiškiais žinantiems žmonėms.

12 Bet jeigu jie sulaužo sutartis po jų sudarymo ir puola jūsų tikėjimą, tada kovokite su netikėjimo vadais. Iš tiesų, jiems nėra ˹šventų˺ sutarčių. ˹Kovokite su jais˺, kad jie nustotų ˹darę blogį˺.

13 Argi nesikausite su tais, kurie sulaužė savo sutartis, sąmokslavo ištremti Pasiuntinį ir užpuolė jus pirmi? Ar bijote jų? Alachas yra labiau nusipelnęs jūsų baimės, jeigu esate tikintieji.

14 ˹Kovokite su jais ir Alachas nubaus juos jūsų rankomis, pažemins juos, suteiks jums pergalę, nuramins tikinčiųjų širdis

15 ir pašalins pyktį iš jų širdžių. Alachas atleidžia, kam panori. Jis yra Visa Žinantis, Išmintingas!

16 Ar galvojate, jog būsite palikti ˹be išbandymo˺, kai Alachas dar neatskleidė tarp jūsų tų, kurie stengiasi vardan Jo ir nesirenka globėjų vietoj Jo, Jo Pranašo ir kitų tikinčiųjų? Alachas yra Visa Suprantantis tai, ką jūs darote.

17 Stabmeldžiams nepriklauso Alacho mečečių išlaikymas, kai jie atvirai skelbia tikėjimo atmetimą. Jų darbai yra beverčiai. Jie bus Ugnyje amžinai.

18 Alacho mečetės turi būti išlaikomos tik tų, kurie tiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną, atlieka maldą, moka išmaldos mokestį ir bijo tik Alacho. Tokie žmonės gali tikėtis būti tarp teisingai vedamų.

19 Ar jūs, ˹stabmeldžiai˺, laikote vandens davimą piligrimams ir Šventosios Mečetės išlaikymą lygiu tikėjimui į Alachą, Paskutiniąją Dieną ir stengimuisi vardan Jo? Jie nėra lygūs Alachui. Alachas neveda piktadarių ˹į tiesą˺.

20 Priėmę tikėjimą, emigravę ir besistengiantys vardan Alacho savo turtu ir gyvybėmis yra viršesni Jo akivaizdoje. Jie bus nugalėtojai.

21 Jų Viešpats duoda jiems gerą žinią apie Savo malonę, patenkinimą ir Rojaus sodų amžiną palaimą,

22 kurioje jie bus amžinai. Iš tiesų, Alachas turi pas Save atlygį didį.

23 Tikintieji! Neimkite savo tėvų ir brolių pagalbininkais, jeigu jie suteikė pirmenybę tikėjimo atmetimui, o ne priėmimui. Kurie iš jūsų tai padarys – bus piktadariai.

24 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jeigu jūsų tėvai, palikuonys, broliai, sutuoktiniai, artimieji, įgytas turtas, prekyba, kurios sąstingio bijote, ir būstai, kuriais esate patenkinti, yra labiau jūsų mylimi nei Alachas, Jo Pasiuntinys ir kova vardan Jo – tada laukite, kol Alachas įvykdys Savo įsakymą. Alachas neveda maištingų žmonių ˹tiesiu keliu˺.“

25 Išties Alachas davė jums pergalę daugybėje mūšių, netgi Chuneinio dieną, kai jūs žavėjotės savo pačių skaičiumi, bet jis nesuteikė jums naudos.[1] Visa žemė, nepaisant jos platumo, atrodė užsidariusi jums, ir jūs nusigręžėte atsitraukdami.

[1] Musulmonams išlaisvinus Meką 8 m. po Hidžros, dauguma arabų genčių prisiekė ištikimybę Pranašui Muhamedui, išskyrus Havazin ir Şakīf gentis, kurios nusprendė užpulti musulmonus. Jiems atremti buvo surinkta dvylika tūkstančių karių, kurie sudarė didžiausią kada nors matytą musulmonų kariuomenę. Kai kurie musulmonai buvo užtikrinti lengva pergale, bet Chuneinio slėnio vietoje buvo užklupti iš pasalos ir pradėjo atsitraukti. Galiausiai, musulmonų kariauna buvo pergrupuota ir laimėjo mūšį, bet tai parodė, jog net pranašumas prieš priešą negali garantuoti pergalės.

26 Tada Alachas atsiuntė Savo Pasiuntiniui ir tikintiesiems ramybę bei nematomas pajėgas [t.y. angelus], ir nubaudė atmetusius tikėjimą. Toks buvo atlygis netikintiesiems.

27 Po to Alachas priims atgailą iš ko panorės. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

28 Tikintieji! Iš tiesų, stabmeldžiai yra nešvarūs,[1] tad neleiskite jiems priartėti prie Šventosios Mečetės po šių metų. Jeigu bijote nepritekliaus, tai Alachas jus praturtins iš Savo dosnumo, jeigu panorės. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

[1] Stabmeldžiai islamo teologijoje yra laikomi dvasiškai nešvariais dėl savo stabmeldystės. Ši nešvara skiriasi nuo fizinės nešvaros.

29 Kovokite su Rašto žmonėmis, netikinčiais į Alachą ir Paskutiniąją Dieną, nesilaikančiais to, ką Alachas ir Jo Pasiuntinys uždraudė, ir nepriimančiais tiesos religijos, iki jie noriai mokės mokestį būdami nuolankūs.

30 Judėjai tarė: „Uzairas yra Alacho sūnus“, o krikščionys tarė: „Mesijas yra Alacho sūnus.“ Tokie yra jų nepagrįsti teiginiai, imituojantys žodžius netikinčiųjų, buvusių anksčiau jų. Alachas juos prakeikia! Kaip toli jie nuklydę!

31 Jie paėmė savo rabinus ir vienuolius, kaip ir Mesiją, Marijos sūnų, viešpačiais vietoj Alacho.[1] Bet jiems buvo įsakyta garbinti tik Vieną Dievą. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Išaukštintas Jis virš to, ką Jam priskiria!

[1] Buvęs krikščionis, Pranašo, tebūnie jam taika, kompanionas Adi ibn Chãtim, išgirdęs šią Korano eilutę pareiškė, kad judėjai ir krikščionys negarbina savo rabinų ir vienuolių. Į tai Pranašas atsakė, jog jie garbina juos priimdami jų draudimus tam, ką Dievas leido, ir leidimus tam, ką Jis uždraudė.

32 Jie nori užgesinti Alacho šviesą savo burnomis, bet Alachas leidžia tik Savo šviesos išplitimą, net jei netikintieji to nekęs.

33 Jis atsiuntė Savo Pasiuntinį su vedimu ir tiesos religija, kad parodytų ją esant aukščiau kitų religijų, net jeigu stabmeldžiai to nekęs.

34 Tikintieji! Iš tiesų, daugybė rabinų ir vienuolių neteisingai vartoja žmonių turtą ir nusuka juos nuo Alacho kelio. Pranešite gerą žinią skausmingos bausmės tiems, kurie kaupia auksą ir sidabrą, neleisdami jo Alacho vardan.

35 Ateis Diena, kai jų lobiai bus įkaitinti Pragaro Ugnyje ir jų kaktos, šonai ir nugaros bus jais pažymėti. ˹Jiems bus pasakyta˺: „Štai lobis, kurį kaupėte sau. Ragaukite tai, ką kaupėte!“

36 Iš tiesų, mėnesių skaičius, paskirtas Alacho, yra dvylika mėnesių – įrašytų Alacho įraše Dieną, kai Jis sukūrė dangus ir žemę – keturi iš jų yra šventi.[1] Tai yra teisingas kelias, tad neenkite vieni kitų jų metu. Kovokite su atmetusiaisiais tikėjimą kartu, kaip ir jie kaunasi prieš jus kartu. Žinokite, jog Alachas yra su dievobaimingais.

[1] Žr.: 9:5 išnašą.

37 Iš tiesų, ˹šventų mėnesių ribojimų˺ atidėjimas tik padidina jų netikėjimą. Dėl to netikintieji yra paklaidinami. Jie padarys tai leidžiamu vienais metais ir uždraus kitais, kad atitiktų šventų Alacho mėnesių skaičių.[1] Bet tai darydami jie tiktai padaro leidžiamu tai, ką Alachas uždraudė. Jų pikti darbai yra išgražinti jiems. Alachas neveda tikėjimą atmetusiųjų.

[1] Šventaisiais mėnesiais, bet kokie kariniai veiksmai buvo draudžiami tarp arabų genčių net prieš islamo atėjimą. Tačiau kai kurios gentys nesilaikydavo šių draudimų paskirtais mėnesiais, bet „perkeldavo“ juos, taip leisdami sau kariauti jiems tinkamu laiku. Ši eilutė pabrėžia, jog toks elgesys yra nuodėmingas žaidimas su Dievo nurodymais.

38 Tikintieji! Kodėl, kai jums pasakyta: „Eikite ir kaukitės vardan Alacho“, tampate prispausti prie žemės? Ar teikiate pirmenybę šiam gyvenimui prieš Ateinantį?[1] Koks menkas yra malonumas šio gyvenimo palyginus su Ateinančiu!

[1] Ši ir sekančios eilutės buvo apreikštos besiruošiant ekspedicijai į Tabuką (šalia Akabos įlankos), po to, kai Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, sužinojo apie bizantiečių planus įsiveržti į Arabiją. Pati ekspedicija turėjo įvykti vidurvasarį, kai kelionės Arabijoje yra ypač sunkios. Taip pat atstumas iki Tabuko buvo labai didelis. Dėl šios priežasties didelis kiekis arabų atsisakė dalyvauti ekspedicijoje, nematydami tame naudos.

39 Jeigu nežengsite pirmyn, Jis nubaus jus skausminga bausme ir pakeis jus kitais žmonėmis, ir būsite Jam nepakenkę nė kiek. Alachas yra Galintis viską.

40 Jeigu nepadėsite Pranašui, ˹žinokite˺, jog Alachas padėjo jam, kai netikintieji jį išvarė ˹iš Mekos˺ ir jis buvo vienas iš dviejų. Kai jiedu buvo oloje, jis nuramino savo bendražygį:[1] „Neliūdėk, iš tiesų, Alachas yra su mumis.“ Tad Alachas atsiuntė Savo ramybę Pranašui, sustiptino jį kariais, kurių nematėte, ir padarė netikinčiųjų žodžius žemiausiais, kai Alacho žodis buvo aukščiausias. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

[1] Ši eilutė kalba apie Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, kartu su savo bendražygiu, Abū Bakru, jiems bėgant iš Mekos besislepiančius oloje. Vienas jų ieškojusių stabmeldžių priėjo prie olos taip arti, kad būtų juos pamatęs, jei tik būtų pasilenkęs. Abū Bakrui išsigandus, Pranašas nuramino jį, patikindamas, jog Dievas juos apsaugos.

41 ˹Tikintieji!˺ Ženkite pirmyn, bus lengva ar sunku, ir stenkitės savo turtu bei gyvybėmis vardan Alacho. Tai yra geriau jums, jeigu žinotumėt.

42 Jie būtų sekę tavimi, ˹Pranaše Muhamedai˺, jeigu nauda būtų buvus matoma ir kelionė trumpa, bet ji atrodė jiems per ilga. Jie prisieks Alachu: „Jei galėtume, žygiuotume į mūšį su tavimi.“ Taip jie sunaikina patys save. Alachas žino, kad jie meluoja.

43 Tegul Alachas atleidžia tau, ˹Pranaše Muhamedai˺! Kodėl leidai jiems pasilikti užnugary, kol nebuvo atskirti tiesą sakantys nuo melavusiųjų?

44 Tikintieji į Alachą ir Paskutiniąją Dieną neprašo atleidimo nuo prisidėjimo prie kovos jų turtu ir gyvybėmis. Alachas yra gerai žinantis dievobaimingus.

45 Tavęs to prašo tie, kurie netiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną, kurių širdys yra abejonėse. Tad jie dvejoja dėl savo abejonių.

46 Jeigu būtų norėję žengti į mūšį, jie būtų tam pasiruošę. Bet Alachas nenorėjo, kad jie žygiuotų, tad leido jiems pasilikti užnugary, ir jiems buvo pasakyta: „Pasilikite su tais ˹bejėgiais˺, kurie pasilieka.“

47 Jeigu jie būtų žengę mūšin su jumis, tebūtų sukėlę painiavą ir būtų aktyviai tarp jūsų skleidę vaidus. Kai kurie tarp jūsų būtų įdėmiai klausę jų. Alachas yra Visa Žinantis apie piktadarius.

48 Jie siekė vaidų jau prieš tai, kurdami sąmokslus prieš tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, iki atėjo tiesa ir pasirodė Alacho pergalė – jiems tuo besibjaurint.

49 Kai kurie iš jų sako: „Leisk man ˹likti namuose˺ ir nestatyk manęs prieš pagundą.“[1] Be abejonės, jie jau yra pagundoje. Iš tiesų, Pragaras apims atmetusius tikėjimą.

[1] Kai kurie iš veidmainių teisinosi negalintys dalyvauti Tabuko ekspedicijoje dėl jų pagundų romėnų moterims.

50 Jeigu palaima užklumpa tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, jie sielvartauja, bet jeigu nelaimė užklumpa tave, jie sako: „Mes ėmėmės atsargumo iš anksto“, nusigręždami ir besidžiaugdami.

51 Sakyk: „Niekas mūsų neužklups, išskyrus tai, ką Alachas nulėmė. Jis yra mūsų Globėjas.“ Tegul Alachu pasikliauna tikintieji.

52 Sakyk: „Ar laukiate, kol mus užklups vienas iš dviejų geriausių dalykų [t.y. kankinystė arba pergalė], kai mes laukiame, kol Alachas užklups jus su bausme iš Jo arba mūsų rankų? Laukite! Mes irgi lauksime su jumis.“

53 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Leiskite vardan Alacho, noromis ar ne – tai nebus priimta iš jūsų. Iš tiesų, jūs esate žmonės maištaujantys.“

54 Vienintelis dalykas, kuris neleidžia jų duotai labdarai būti priimtai, yra tai, jog jie atmeta Alachą ir Jo Pasiuntinį, atlieka maldas tingiai ir aukoja nenoromis.

55 Tad neleisk jų turtui ar vaikams tavęs nustebinti, ˹Pranaše Muhamedai˺. Alachas siekia tais dalykais juos nubausti šiame gyvenime ir kad jų sielos iškeliautų jiems esant netikėjime.

56 Jie prisiekia Alachu, kad yra vieni iš jūsų. Bet jie nėra vieni iš jūsų. Jie sako tai iš baimės.

57 Jei atrastų prieglobstį, olą ar kitokią vietą ˹pasislėpti˺, jie stačia galva ten veržtųsi.

58 Kai kurie iš jų kritikuoja tavo labdaros paskirstymą, ˹Pranaše Muhamedai˺. Jeigu jie gauna dalį to, jie yra patenkinti, bet jeigu jie negauna nieko – supyksta.

59 Jeigu tik jie būtų buvę patenkinti tuo, ką Alachas ir Jo Pasiuntinys jiems davė, tardami: „Alacho užtenka mums. Alachas duos mums iš Savo dosnumo, kaip ir Jo Pasiuntinys. Į Alachą mes gręžiamės su lūkesčiais savo!“

60 Labdara yra skirta vargšams, nepasiturintiems, tiems, kurie yra nusamdyti jos tvarkymui, tiems, kurių širdys turi būti priartintos ˹prie islamo˺, vergų išlaisvinimui, esantiems skoloje, vardan Alacho ar ˹nepasiturintiems˺ keliautojams. Tai – prievolė iš Alacho. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

61 Tarp jų yra tie, kurie įžeidinėja Pranašą sakydami: „Jis išklauso ˹ir priima viską už tiesą˺.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jis išklauso to, kas yra geriau jums. Jis tiki į Alachą, pasitiki tikinčiaisiais ir yra malonė tikintiesiems iš jūsų.“ Įžeidinėjantiems Alacho Pasiuntinį bus skirta skausminga bausmė.

62 Jums jie prisiekia Alachu, kad jus pamalonintų, bet tai Alacho ir Jo Pasiuntinio malonės jie turėtų siekti, jeigu jie yra tikintieji.

63 Argi jie nežino, jog besipriešinantys Alachui ir Jo Pasiuntiniui bus Pragaro Ugnyje amžinai? Tai yra pažeminimas didžiausias.

64 Veidmainiai bijo, kad sūra bus apreikšta apie juos, atskleidžianti tai, kas jų širdyse. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ir toliau tyčiokitės! Alachas atskleis tai, ko bijote.“

65 Jeigu paklausite jų, jie atsakys: „Mes tik tuščiažodžiavome ir juokavome.“ Sakyk: „Ar tai buvo Alachas, Jo apreiškimai ir Jo Pasiuntinys, iš kurio juokiatės?

66 Nemėginkite savęs pateisinti. Jūs praradote tikėjimą po jo priėmimo.“ Mes atleisime ˹atgailavusiai˺ grupei iš jūsų, bet nubausime kitus, už jų nusikaltimus.

67 Veidmainiai ir veidmainės yra visi vienodi – jie skatina blogį, draudžia gėrį ir sulaiko tai, kas jų rankose. Jie apleido Alachą, tad Jis apleido juos. Iš tiesų, veidmainiai yra maištautojai.

68 Alachas prižadėjo jiems, vyrams ir moterims, bei atmetusiesiems tikėjimą, amžiną buvimą Pragaro Ugnyje. To jiems užteks. Alachas juos prakeikė, tad jie kentės amžiną bausmę.

69 Jūs, ˹veidmainiai˺, esate kaip tie, kurie buvo anksčiau jūsų. Jie buvo daug stipresni už jus ir turėjo daugiau turto bei atžalų. Jie mėgavosi savo dalia šiame gyvenime ir jūs mėgaujatės ja. Jūs tuščiažodžiavote, kaip ir jie tuščiažodžiavo. Jų darbai tapo beverčiais šiame ir Ateinančiame gyvenime. Jie yra pralaimėtojai.

70 Ar jie negirdėjo žinių apie ˹sunaikintus˺ prieš juos – tautą Nojaus, ãdiečių ir samūdiečių, tautą Abraomo, Midjãno gyventojus ir sunaikintus ˹Sodomos ir Gomoros˺ miestus? Jų pasiuntiniai atėjo pas juos su įrodymais aiškiais. Alachas nebūtų jų nuskriaudęs, bet jie nuskriaudė patys save.

71 Tikintieji, vyrai ir moterys, yra globėjai vieni kitų. Jie ragina daryti gera ir draudžia bloga, atlieka maldą, moka išmaldos mokestį ir paklūsta Alachui bei Jo Pasiuntiniui. Jiems bus parodyta Alacho malonė. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

72 Alachas prižadėjo tikintiesiems ir tikinčiosioms Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai, bei nuostabius namus Amžinuose Soduose ir virš visa to – pasitenkinimą Alacho. Tai yra pergalė didžiausia!

73 Pranaše! Kovok su atmetusiais tikėjimą bei veidmainiais ir būk griežtas su jais. Pragaras bus jų namai – koks prastas tai kelionės tikslas!

74 Jie prisiekia Alachu, jog nesakė nieko ˹šventvagiško˺, kai išties jie kalbėjo šventvagystes, atmetė tikėjimą po paklusimo, ir planavo tai, ko negalėjo įgyvendinti.[1] Jie buvo pagiežingi tik dėl to, kad Alachas ir Jo Pasiuntinys juos praturtino iš Savo dosnumo. Jeigu jie atgailaus, tai bus geriau jiems, bet jeigu nusigręš – Alachas nubaus juos skausminga bausme šiame ir Ateinančiame gyvenime. Nebus jiems šioje žemėje nei globėjų, nei pagalbininkų.

[1] Kai kurie veidmainiai planavo nužudyti Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, jam grįžtant iš Tabuko ekspedicijos.

75 Tarp jų yra prisiekiančių Alachu: „Jeigu Jis duos mums iš Savo dosnumo, mes duosime tai labdarai ir būsime tarp teisingųjų.“

76 Bet kai Jis davė jiems iš Savo dosnumo, jie sulaikė tai sau ir akiplėšiškai nusigręžė.

77 Tad už pažadų Alachui sulaužymą ir melagystes Jis sukėlė veidmainiškumą jų širdyse iki Dienos, kai jie susitiks su Juo.

78 Argi jie nežino, jog Alachas žino jų piktas mintis ir slaptas kalbas ir jog Alachas yra Visa Žinantis nematomą?

79 Jie peikia tikinčiuosius, duodančius labdarai savo valia, ir išjuokia tuos, kurie duoda labdarai mažą dalį to, ką gali sau leisti. Alachas išjuoks juos ir jie kentės skausmingą bausmę.

80 ˹Pranaše Muhamedai, nesvarbu˺, ar melsi atleidimo jiems ar ne. Net jeigu melsi jų atleidimo septyniasdešimt kartų, Alachas neatleis jiems, nes jie atmetė tikėjimą į Alachą ir Jo Pasiuntinį. Alachas neveda maištautojų ˹tiesiu keliu˺.

81 Apsidžiaugė pasilikusieji užnugaryje, kad pasilikimo ˹namuose˺ Alacho Pasiuntiniui išvykus ir neapkentė prisidėjimo savo turtu ir gyvybėmis ˹kovai˺ vardan Alacho bei tarė: „Nežygiuokite kaitroje.“ Sakyk: „Pragaro Ugnis yra dar kaitresnė.“ Jeigu jie tai suprastų!

82 Tad leisk jiems pasijuokti šiek tiek – jie raudos daug, atlygiu už savo veiksmus.

83 Jeigu Alachas sugrąžins tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, pas juos, ir jie prašys leidimo eiti žygin su tavim, sakyk: „Jūs nežygiuosite ir nekausite priešo su manimi niekada. Jūs buvote patenkinti pasilikimu užnugaryje pirmąjį kartą, tad likite su tais ˹bejėgiais˺, kurie pasilieka.“

84 Niekada nesimelsk ˹laidotuvių˺ maldos jų mirusiems ir nestovėk šalia jų kapo ˹laidotuvių metu˺. Jie atmetė tikėjimą į Alachą ir Jo Pasiuntinį ir mirė būdami maištautojais.

85 Tegul jų turtai bei palikuonys tavęs nesužavi. Alachas nori tuo nubausti juos šiame gyvenime, kad jų sielos paliktų juos būnant netikinčiaisiais.

86 Kai sūra yra apreikšta, liepianti tikėti į Alachą ir kovoti kartu su Jo Pasiuntiniu, jų turtingieji prašo išimties, tardami: „Palik mus su tais, kurie pasilieka.“

87 Jie yra patenkinti pasilikimu kartu su bejėgiais. Jų širdys buvo užantspauduotos, tad jie nesupranta.

88 Bet Pasiuntinys ir tikintieji kartu su juo kovojo savo turtu ir gyvybėmis. Jie turės tai, kas geriausia. Jie yra sėkmingieji.

89 Alachas parengė jiems Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai. Tai yra pergalė didžiausia.

90 Kai kurie beduinai taip pat atėjo duodami pasiteisinimus, prašydami padaryti jiems išimtį. Melavusieji Alachui ir Jo Pasiuntiniui pasiliko užnugary savo namuose. Skausminga bausmė užklups atmetusius tikėjimą iš jų.

91 Nėra kaltės ˹pasilikti namuose˺ silpniesiems, sergantiems ir neturintiems galimybės, kol jie yra nuoširdūs Alachui ir Jo Pasiuntiniui. Nėra kaltės gera darantiems. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

92 Nėra kalti ir ateinantys pas tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, prašydami jojamųjų gyvūnų, kuriems tu atsakei: „Negaliu jums surasti, kuo galėtumėt joti.“ Jie paliko tave ašarojančiomis akimis iš sielvarto, kad negali niekuo prisidėti.

93 Bet kalti yra siekiantys išimties, neturėdami tam priežasties. Jie yra patenkinti likdami su tais, kurie pasilieka. Alachas užantspaudavo jų širdis, tad jie nežino.

94 Jie mėgins pasiteisinti jums sugrįžus. Sakyk: „Nesiteisinkite. Mes jumis netikėsime. Alachas jau informavo mus apie jūsų būklę. Alachas ir Jo Pasiuntinys stebės jūsų veiksmus dabar, iki būsite sugrąžinti Visa Žinančiam matomą ir nematomą. Tada Jis praneš apie tai, ką jūs darėte.“

95 Jums sugrįžus, jie prisiekinės Alachu, kad nuo jų nusisuktumėte. Tad nusisukite nuo jų – iš tiesų, jie yra pasibjaurėtini. Pragaras bus jų namai, atlygiu už tai, ką jie įgijo.

96 Jie prisieks tau, norėdami tave pamaloninti. Bet net jeigu būsi jais patenkintas – Alachas niekada nebus patenkintas maištaujančiais žmonėmis.

97 Beduinai yra labiau linkę atmesti tikėjimą ir veidmainiauti, ir labiau tikėtina nežinantys nurodymų, kuriuos Alachas apreiškė Savo Pasiuntiniui.[1] Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

[1] Jeigu beduinai atmesdavo tikėjimą ar tapdavo veidmainiais, dažniausiai jų netikėjimas ir veidmainystė būdavo stipresni nei kitų žmonių. To priežastis buvo beduinams įprastas nekultūringumas ir aršumas. Taip pat jie buvo linkę mažiau sąveikauti su skirtingais žmonėmis ir net po islamo priėmimo jų religijos žinios likdavo ribotos ir menkesnės už kitų.

98 Tarp beduinų yra laikančių duotą labdarą praradimu ir laukiančių, kol jus ištiks nelaimė. Tegul nelaimė ištinka juos! Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

99 Tačiau tarp beduinų yra ir tikinčių į Alachą, Paskutiniąją Dieną ir laikančių savo aukas priartinančiomis prie Alacho ir ˹suteikiančiomis˺ jiems Pasiuntinio maldas. Iš tiesų, tai priartins juos. Alachas priims juos į Savo malonę. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

100 Alachas bus patenkintas pirmiausiai emigravusiais ir pirmaisiais jiems padėjusiems[1] ir jais sekančiais geruose darbuose. Alachas yra jais patenkintas ir jie yra patenkinti Juo. Jis paruošė jiems Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai ir per amžius. Tai yra pergalė didžiausia.

[1] T.y. pirmieji musulmonai, emigravę iš Mekos į Mediną, vadinami al-Muhādžirūn („emigrantais“), bei Medinos gyventojai, priėmę atvykusius musulmonus iš Mekos, vadinami al-Anṣār („padėjėjais“).

101 Kai kurie beduinai tarp jūsų yra veidmainiai, kaip ir kai kurie Medinos gyventojai. Jie tapo veidmainystės meistrais. Jie nėra žinomi tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, bet žinomi Mums. Mes juos nubausime du kartus ˹šiame gyvenime˺ ir tada jie bus sugrąžinti didžiai bausmei.

102 Kai kurie jų pripažino savo nusižengimus. Jie darė gerus darbus, bet sumaišė juos su blogais. Alachas priims jų atgailą. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

103 Imk iš jų turto labdarą, ˹Pranaše Muhamedai˺, kad apvalytum ir išgrynintum juos, ir melskis už juos – iš tiesų, tavo malda suteikia jiems ramybę. Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

104 Ar jie nežino, kad tik Alachas priima Savo tarnų atgailą ir gauna jų aukas, ir kad Alachas yra Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę?

105 Sakyk jiems, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Darykite, ką norite. Alachas, Jo Pasiuntinys ir tikintieji matys jūsų darbus. Jūs būsite sugrąžinti pas Visa Žinantį matomą ir nematomą. Tada Jis praneš apie tai, ką darėte.“

106 O kiti laukia Alacho sprendimo juos nubausti arba jiems atleisti. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

107 Yra ˹veidmainių˺, kurie pastatė mečetę siekdami žalos, tikėjimo atmetimo, tikinčiųjų suskaldymo ir ˹karinio˺ posto tiems, kurie kovojo prieš Alachą ir Jo pasiuntinį.[1] Jie prisieks: „Mes troškome tiktai gero“, bet Alachas liudija, jog jie yra melagiai.

[1] Šioje eilutėje kalbama apie veidmainių pastatytą mečetę, kuria jie siekė atsiriboti nuo tikinčiųjų musulmonų bendruomenės.

108 Nesimelsk joje niekada. Mečetė pastatyta dievobaimingumui nuo pirmosios dienos yra labiau nusipelniusi tavo maldos. Joje yra vyrų, trokštančių apsivalyti. Alachas myli apsivalančius.

109 Kuris yra geresnis: asmuo, statantis pamatus ant dievobaimingumo ir Alacho malonės, ar tas, kuris juos stato ant griūvančio skardžio krašto, kuris įgriūna su juo Pragaro Ugnin? Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

110 Jų pastatas nenustos būti veidmainiškumo kuru jų širdyse, iki jų širdys bus suplėšytos. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

111 Iš tiesų, Alachas nupirko tikinčiųjų gyvybes ir turtą už jiems skirtus Rojaus sodus. Jie kovoja vardan Alacho ir žudo arba yra nužudyti. Tai yra pažadas teisus, Jo duotas Toroje, Evangelijoje ir Korane. Kieno pažadas yra teisesnis už Alacho? Tad džiaukitės savo mainais su Juo. Tai yra pergalė didžiausia!

112 ˹Tikintieji yra˺ atgailaujantys, atsidavę garbinime, šlovinantys ˹savo Viešpatį˺, pasninkaujantys, besilenkiantys ir puolantys kniūbsčia, kviečiantys į gėrį ir draudžiantys blogį, besilaikantys Alacho nustatytų ribų. Duokite gerą žinią tikintiesiems!

113 Nedera Pranašui ir tikintiesiems prašyti atleidimo stabmeldžiams, net jeigu jie yra artimi giminaičiai, kai pasidarė aišku tai, jog jie yra gyventojai Ugnies.

114 Abraomas prašė atleidimo savo tėvui tik dėl pažado jam. Bet jam supratus, jog jis yra Alacho priešas, Abraomas nusiplovė savo rankas.[1] Iš tiesų, Abraomas buvo gailiaširdis, pakantus.

[1] Abraomas prašė Dievo atleisti jo tėvui (žr.: 19:47 ir 60:4). Bet jam mirus netikėjime, jis nustojo melstis už jį.

115 Alachas nepaklaidins žmonių po to, kai juos atvedė, iki padarys jiems aiškiu tai, nuo ko jie turi laikytis atokiai. Iš tiesų, Alachas yra Žinantis Viską.

116 Iš tiesų, Alachui priklauso dangų ir žemės karalystė. Jis suteikia gyvybę ir mirtį. Nėra jums, be Alacho, nei globėjo, nei padėjėjo.

117 Alachas atleido Pranašui, emigrantams ir jų padėjėjams, kurie stovėjo už jį ˹Tabuko ekspedicijos˺ sunkumų laiku, po to, kai dalies jų širdys buvo benukrypstančios ˹nuo tiesaus kelio˺. Jis priėmė jų atgailą. Iš tiesų, Jis yra Visuomet Maloningas, Suteikiantis Malonę!

118 Ir Jis ˹atleido˺ trims pasilikusiems užnugaryje, ˹kurie krimtosi dėl savo kaltės˺ iki žemė tapo jiems ankšta nepaisant jos platybės ir jų sielos draskomos kančios. Jie žinojo, jog nėra prieglobsčio nuo Alacho, išskyrus pas Jį. Tad Jis atsisuko į juos malonėje, kad jie galėtų atgailauti. Iš tiesų, Alachas yra Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę!

119 Tikintieji! Bijokite Alacho ir būkite su teisingaisiais.

120 Nederėjo Medinos žmonėms ir ją supantiems beduinams pasilikti užnugaryje Alacho Pasiuntiniui ˹išvykus˺, ar teikti pirmenybę sau prieš jį. Taip yra, nes jiems kenčiant troškulį, išsekimą, alkį vardan Alacho, ar žengiant teritorijon ir taip sukeliant nerimą netikintiesiems, ar sukeliant žalą priešams – tai yra užrašoma jiems esant geru darbu. Iš tiesų, Alachas neleidžia gera darančiųjų atlygiui būti prarastam.

121 Jiems duodant labdarą, didelę ar mažą, ar ˹vardan Alacho˺ peržengiant slėnį – jiems yra įrašoma tai, kad Alachas suteiktų jiems geriausią atlygį už jų darbus.

122 Nedera tikintiesiems žygiuoti ˹mūšiui˺ kartu. Dalis kiekvienos grupės turėtų pasilikti ir siekti religijos supratimo, kad galėtų mokyti savo žmones, jiems sugrįžus pas juos, kad jie saugotųsi ˹nuo blogio˺.

123 Tikintieji! Kovokite su netikinčiaisiais, supančiais jus, ir parodykite prieš juos savo tvirtumą. Žinokite, kad Alachas yra su dievobaimingais.

124 Kai sūra yra apreikšta, dalis jų klausia ˹pašiepdami˺: „Kuriems iš jūsų dėl to sustiprėjo tikėjimas?“ Priėmusiems tikėjimą dėl to sustiprėja tikėjimas, jiems pradžiungant.

125 Bet tiems, kurių širdyse yra ˹veidmainystės˺ liga – sustiprėja tik jų nedorybė po nedorybės. Jie mirs netikėjime.

126 Ar jie nemato, jog yra išbandomi kartą ar du per metus?[1] Bet jie neatgailauja ir nepasimoko.

[1] T.y. jų veidmainiškumas yra atskleidžiamas daugybę kartų.

127 Kai sūra yra apreiškiama, jie pasižiūri vieni į kitus, ˹lyg tardami˺: „Ar kas žiūri į jus?“ Ir tada jie pasišalina. Alachas nusuko jų širdis šalin, nes jie yra žmonės, nesistengiantys suprasti.

128 Išties atėjo pas jus Pasiuntinys iš jūsų tarpo. Sielvartingas dėl jūsų kančių, susirūpinęs dėl jūsų ˹vedimo˺, maloningas ir suteikiantis malonę tikintiesiems.

129 Bet jeigu jie nusigręžia, tada sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Alacho užtenka man. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Juo aš pasikliauju – Jis yra Viešpats Sosto Didingo!“