81. Apgaubta tamsumos
Šioje Mekos laikotarpio sūroje apibūdinami Prikėlimo Dienos įvykiai, tarp kurių bus saulės apgaubimas tamsuma (minimas pirmoje eilutėje). Joje pabrėžiama, kad Teismo Dieną žmogus stos prieš savo darbus. Paskutinė sūros dalis patvirtina Korano dievišką kilmę ir Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, teisingumą.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
23 Jis regėjo angelą aiškiame horizonte,
24 ir jis nelaiko sau žinių apie nematomą,
25 ir ˹šis Koranas˺ nėra kalba prakeikto Šėtono.
26 Kur einate?
27 Tai tik Perspėjimas ˹visiems˺ pasauliams –
28 tiems iš jūsų, kurie nori eiti tiesiu keliu.
29 Tačiau jūs to nepanorėsite, jeigu nenorės to Alachas, Viešpats pasaulių.
1 Kai saulę apgaubs tamsuma,
2 kai žvaigždės nukris,
3 kai kalnai bus nupūsti,
4 kai nėščios kupranugarės liks be priežiūros,
5 kai laukiniai gyvūnai bus surinkti,
6 kai jūra ims liepsnoti,
7 kai sielos bus sujungtos ˹su savo kūnais˺,
8 kai mergaitė, palaidota gyva, bus paklausta,
9 už kokią nuodėmę ji buvo nužudyta,
10 kai įrašai bus išskleisti,
11 kai dangus bus nutrauktas,
12 kai Pragaras pradės liepsnoti,
13 kai Rojus bus priartintas –
14 ˹tądien˺ kiekviena siela žinos, ką ji atsinešė.
15 Ne! Prisiekiu tolstančiomis planetomis,
16 keliaujančiomis ir pasislepiančiomis,
17 ir temstančia naktimi,
18 ir aušra, kai ji prašvinta!
19 Iš tiesų, šis ˹Koranas˺ – žodis Pasiuntinio kilnaus,[1]
[1] T.y. angelo Gabrieliaus.
20 galingo, kurį pagerbė Sosto Valdytojas,
21 kuriam paklūstama ˹danguose˺ ir kuris yra patikimas.
22 Jūsų bendražygis nėra išprotėjęs.[1]
[1] T.y. Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika.