79. Išplėšiantieji

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

8 ˹Kai kurios˺ širdys tądien bus virpančios iš baimės,

9 nusižeminusiais žvilgsniais.

10 ˹Mekos stabmeldžiai˺ sako: „Argi grįšime į ankstesnę būtį?

11 Po to, kai tapsime sutrūnijusiais kaulais?“

12 Pridėdami: „Tuomet tai būtų sugrįžimas nenaudingas!“[1]

1 Prisiekiu ˹angelais˺, ištraukiančiais jėga

2 ir paimančiais lengvai,[1]

[1] Pirma ir antra šios sūros eilutės kalba apie angelus paimančius mirusio žmogaus sielą. Pasmerktųjų Pragarui sielos nenorės palikti kūno, todėl bus ištraukiamos per jėgą, o nulemtųjų žengti Rojun sielos bus paimtos lengvai.

3 plaukikais plaukiančiais,

4 aplenkiančiais lenkime,

5 ir įvykdančiais įsakymą!

6 Tądien ims drebėti drebančioji

7 ir seks ją pakartojantis.[1]

[1] Ši ir šeštoji eilutės kalba apie du papūtimus į Ragą. Po pirmojo papūtimo visi gyvi padarai mirs, o po antrojo visi bus prikelti (žr.: 39:68).

[1] Šiais žodžiais stabmeldžiai šaipėsi iš Prikėlimo Dienos, ją atmesdami, bet pripažindami, jog ta Diena jiems iš tiesų nebūtų maloni.

13 Bet štai – vienintelis riksmas

14 ir jie visi bus pabudinti!

15 Ar pasiekė tave Mozės pasakojimas?

16 Kai pašaukė jį Viešpats šventame Tuvos slėnyje:

17 „Eik pas Faraoną, iš tiesų, jis peržengė visas ribas,

18 ir sakyk: ‘Ar apvalytum save?

19 Kad nuvesčiau tave pas tavo Viešpatį ir kad taptum dievobaimingu.’“

20 Tada parodė Mozė jam didįjį ženklą,[1]

[1] T.y. jo lazdą pavirsiančią į gyvatę.

21 bet jis neigė ir nepakluso,

22 ir nugręžė paskubomis.

23 Tada surinko jis ˹savo žmones˺ ir sušuko

24 tardamas: „Tai aš esu jūsų viešpats aukščiausias!“

25 Tad sugriebė jį Alachas, padarydamas jį pavyzdžiu už paskutinį ir pirmąjį ˹nusižengimą˺.[1]

[1] Pirmasis nusižengimas buvo priespauda prieš izraelitus ir Mozės neigimas, o antrasis buvo Faraono skelbimasis esant dievu.

26 Iš tiesų, tame – pamokymas bijantiems ˹Alacho˺.

27 Ar jūs esate sudėtingesnis kūrinys, ar dangus? Jis jį pastatė,

28 iškeldamas jo skliautą, jį ištobulindamas.

29 Jis uždengė jo naktį tamsuma ir atnešė jo šviesą.

30 Ir žemę – Jis išskleidė ją,

31 išvedė iš jos vandenį ir ganyklas,

32 ir kalnus – Jis įtvirtino juos,

33 jūsų ir jūsų galvijų aprūpinimui.

34 Kai atvyks didžiulė triuškinanti neganda –

35 Diena, kai žmogus atsimins, dėl ko stengėsi,

36 ir Pragaras bus aiškiai parodytas jį reginčiam.

37 Tada peržengusiam ribas

38 ir teikusiam pirmenybę šio pasaulio gyvenimui –

39 iš tiesų, Pragaras bus jo prieglobstis.

40 Bet bijojusiam stoti prieš savo Viešpatį ir neleidusiam sielai atsiduoti niekingoms aistroms –

41 iš tiesų, Rojaus sodai bus jo prieglobstis.

42 Jie klausia tavęs apie Valandą: „Kada ji ateis?“

43 Bet ne tau skirta pasakyti jos laiką.

44 Tavo Viešpats tai žino.

45 Tu esi tik įspėjimo davėjas jos bijančiam.

46 Tądien, kai matys ją, jiems atrodys, lyg būtų pragyvenę ˹šiame pasaulyje˺ pusdienį arba tik rytą.