79. Išplėšiantieji

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

8 ˹Kai kurios˺ širdys tądien bus virpančios iš baimės,

9 nusižeminusiais žvilgsniais.

10 ˹Mekos stabmeldžiai˺ sako: „Nejau grįšime į ankstesnę būtį?

11 Po to, kai tapsime sutrūnijusiais kaulais?“

12 Pridėdami: „Tuomet tai būtų sugrįžimas nenaudingas!“[1]

1 Prisiekiu ˹angelais˺, išplėšiančiais jėga

2 ir paimančiais lengvai,[1]

[1] Pirma ir antra šios sūros eilutės kalba apie angelus paimančius mirusio žmogaus sielą. Pasmerktųjų Pragarui sielos nenorės palikti kūno, todėl bus ištraukiamos per jėgą, o nulemtųjų žengti Rojun sielos bus paimtos lengvai.

3 plaukikais plaukiančiais,

4 aplenkiančiais mikliai

5 ir įvykdančiais įsakymą!

6 Tądien ims drebėti drebančioji

7 ir seks ją pakartojantis.[1]

[1] Ši ir šeštoji eilutės kalba apie du papūtimus į Ragą. Po pirmojo papūtimo visi žmonės mirs, o po antrojo bus prikelti (žr. 39:68).

[1] Šiais žodžiais stabmeldžiai šaipėsi iš Prikėlimo Dienos, ją atmesdami, bet pripažindami, jog ta Diena jiems iš tiesų nebūtų maloni.

13 Bet štai – vienintelis trenksmas

14 ir jie visi bus pabudinti!

15 Ar pasiekė tave pasakojimas apie Mozę?

16 Kai pašaukė jį Viešpats šventame Tuvos slėnyje:

17 „Eik pas Faraoną, iš tiesų, jis peržengė ribas,

18 ir sakyk: ‘Ar apvalytum save?

19 Kad nuvesčiau tave pas tavo Viešpatį ir kad taptum dievobaimingas.’“

20 Tada parodė Mozė jam didįjį ženklą,[1]

[1] T. y. jo lazdą, pavirsiančią gyvate.

21 bet jis neigė ir nepakluso,

22 ir nusigręžė paskubomis.

23 Tada surinko jis ˹savo tautą˺ ir sušuko,

24 tardamas: „Tai aš esu jūsų viešpats aukščiausias!“

25 Tad sugriebė jį Alachas, padarydamas jį pavyzdžiu už paskutinį ir pirmąjį ˹nusižengimą˺.[1]

[1] Pirmasis nusižengimas buvo priespauda prieš izraelitus ir Mozės neigimas, o antrasis buvo Faraono pasiskelbimas esant dievu.

26 Iš tiesų, tame yra pamokymas bijantiems ˹Alacho˺.

27 Jūs esate sudėtingesnis kūrinys, ar dangus? Jis jį pastatė,

28 iškeldamas jo skliautą, jį ištobulindamas.

29 Jis uždengė jo naktį tamsuma ir atnešė jo šviesą.

30 Ir žemę – Jis išskleidė ją,

31 išvedė iš jos vandenį ir ganyklas,

32 ir kalnus – Jis įtvirtino juos,

33 jūsų ir jūsų galvijų aprūpinimui.

34 Kai atvyks didžiulė triuškinanti neganda –

35 Diena, kai žmogus atsimins, dėl ko stengėsi,

36 ir Pragaras bus aiškiai parodytas jį reginčiam.

37 Tada to, kuris peržengė ribas

38 ir teikė pirmenybę šio pasaulio gyvenimui –

39 iš tiesų, Pragaras bus jo prieglobstis.

40 O to, kuris bijojo stoti prieš savo Viešpatį ir neleido savo sielai atsiduoti niekingoms aistroms –

41 iš tiesų, Rojus bus jo prieglobstis.

42 Jie klausia tavęs apie Valandą: „Kada ji ateis?“

43 Tačiau ne tau skirta pasakyti jos laiką.

44 Tik tavo Viešpats tai žino.

45 Tu esi tik įspėjimo davėjas jos bijančiajam.

46 Tądien, kai matys ją, jiems atrodys, lyg būtų pragyvenę ˹šiame pasaulyje˺ pusdienį arba tik rytą.