59. Surinkimas

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

6 Jums nereikėjo ginti nei žirgų, nei kupranugarių dėl to, ką Alachas suteikė Savo Pasiuntiniui kaip laimikį iš jų.[1] Juk Alachas suteikia kokią nori galią Savo Pasiuntiniui. Alachas yra Galintis Viską!

1 Visa, kas danguose ir žemėje, aukština Alachą. Jis yra Visa Galintis, Išmintingas!

2 Jis išvarė tikėjimą atmetusius Rašto žmones iš jų namų per pirmąjį surinkimą. Jūs negalvojote, kad jie išvyks, o jie galvojo, kad jų tvirtovė apsaugos juos nuo Alacho. Tad Alachas užklupo juos iš ten, kur jie nesitikėjo. Jis pripildė jų širdis išgąsčio, tad jie sugriovė savo namus savo pačių rankomis ir rankomis tikinčiųjų.[1] Pasimokykite iš to, suvokimą turintys žmonės!

[1] Banū Naḍyr judėjų genčiai buvo leista su savimi išsigabenti tiek turto, kiek gali pakelti jų kupranugariai. Tad jie pasiėmė savo namų medines atramas, dėl ko jų namai sugriuvo.

3 Jeigu Alachas nebūtų nulėmęs jų išvarymo, Jis nubaustų juos šiame gyvenime, o Ateinančiajame jie kentės bausmę Ugnies.

4 Taip yra, nes jie priešinosi Alachui ir Jo Pasiuntiniui. Kas priešinasi Alachui – iš tiesų, Alachas baudžia griežtai!

5 Kuriuos palmių medžius jūs nukirtote ir kuriuos palikote stovinčius – tai buvo Alacho valia, kad Jis pažemintų maištautojus.[1]

[1] Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, buvo uždraudęs medžių kirtimą karo metu. Tačiau Banū Naḍyr apgulties metu, ruošdamiesi įsiveržimui į tvirtovę, kai kurie kariai pradėjo kirsti aplinkines palmes. Dėl šio veiksmo įvyko ginčas, į kurį atsakant buvo apreikšta ši eilutė.

[1] T.y. ši pergalė buvo pasiekta be mūšio.

7 Kokį laimikį Alachas suteikė Savo Pasiuntiniui iš gyvenviečių žmonių – jis priklauso Alachui ir Pasiuntiniui, jo artimiesiems, našlaičiams, vargšams ir ˹nepasiturintiems˺ keliautojams, kad turtas neliktų tik turtingųjų apyvartoje. Ką jums davė Pasiuntinys – imkite tai, o ką jis uždraudė – palikite. Bijokite Alacho. Iš tiesų, Alachas baudžia griežtai.

8 ˹Dalis laimikio bus skirta į Mediną˺ emigravusiems varguoliams, atskirtiems nuo savo namų ir turto, siekiantiems Alacho dovanų ir patenkinimo, bei padedantiems Alachui ir Jo Pasiuntiniui. Jie yra tikri tikintieji.

9 O tie, kurie buvo įsikūrę ˹Medinos˺ mieste ir priėmė tikėjimą prieš emigravusiųjų atvykimą – jie myli pas juos atvykstančiuosius ir netrokšta savo širdyse to, kas buvo jiems suteikta. Jie teikia jiems pirmenybę, net jei patys yra vargingi. Kieno siela apsaugota nuo šykštumo – tie bus sėkmingi.

10 Tie, kurie atėjo po jų, sako: „Mūsų Viešpatie! Atleisk mums ir mūsų bendražygiams, priėmusiems tikėjimą anksčiau mūsų. Neleisk mūsų širdims jausti pagiežos tikintiesiems. Mūsų Viešpatie! Iš tiesų, Tu esi Visuomet Maloningas, Suteikiantis Malonę!“

11 Ar matei tuos veidmainius, ˹Pranaše Muhamedai˺, kurie teigia savo bendrininkams, atmetusiems tikėjimą iš Rašto žmonių: „Jeigu būsite išvaryti, mes išvyksime kartu su jumis ir nepaklusime niekam, ˹kas prašys mūsų būti priešiškais˺ jums. Jeigu prieš jus bus surengtas mūšis, mes jums padėsime.“ Alachas liudija – jie yra melagiai.

12 Jeigu jie bus išvaryti, veidmainiai neišvyks su jais. Jeigu prieš juos bus surengtas mūšis, veidmainiai nepadės jiems. Jeigu veidmainiai ir atliktų tai, jie atgręžtų nugaras ir nebūtų sėkmingi.

13 Iš tiesų, jų širdyse baimė jums yra didesnė nei baimė Alachui. Taip yra, nes jie yra žmonės nesuprantantys.

14 Net susivieniję jie nekovos prieš jus, nebent tvirtovėse arba už sienų. Pagieža tarp jų yra stipri. Tu manai, kad jie vieningi, bet jų širdys susiskirsčiusios. Taip yra, nes jie yra žmonės nemąstantys.

15 Kaip ir buvę neseniai prieš juos,[1] jie paragavo savo elgesio rezultatą. Skausminga bausmė laukia jų.

[1] T.y. pomirtiniam gyvenimui.

[1] „Buvę neseniai prieš juos“ šioje eilutėje reiškia po Badro mūšio iš Medinos, taip pat dėl kolaboravimo su priešais ir sutarties su musulmonais sulaužymo, išvarytą Banū Ḳainuḳos judėjų gentį.

16 ˹Veidmainiai˺ yra kaip Šėtonas, sakantis žmogui: „Atmesk tikėjimą!“, bet kai žmogus tai padaro, Šėtonas taria: „Iš tiesų, neturiu nieko bendra su tavimi. Iš tiesų, bijau Alacho, Viešpaties pasaulių!“

17 Tad jų abiejų pabaiga bus Ugnyje, kurioje jie degs amžinai. Toks yra atlygis piktadariams!

18 Tikintieji! Bijokite Alacho. Tegul kiekviena siela pasižiūri, ką pasiruošė rytojui.[1] Bijokite Alacho. Iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

19 Nebūkite kaip užmiršusieji Alachą, kuriuos Jis privertė užmiršti save. Jie yra maištautojai.

20 Ugnies gyventojai nėra lygūs Rojaus gyventojams. Rojaus gyventojai bus sėkmingi.

21 Jeigu nusiųstume šį Koraną ant kalno, matytum jį nusižeminusį ir griūvantį iš baimės Alachui. Mes duodame šiuos palyginimus žmonėms – galbūt jie susimąstys.

22 Jis yra Alachas – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Žinantį matomą ir nematomą. Jis yra Maloningasis, Suteikiantis Malonę!

23 Jis yra Alachas – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Karalių, Patį Švenčiausią, Taikos Šaltinį, Apsaugos Davėją, Apsaugotoją, Visa Galintį, Priverčiantį, Didingiausią. Išaukštintas Alachas virš to, ką Jam priskiria!

24 Jis yra Alachas – Kūrėjas, Sutvėrėjas, Suteikiantis formą. Jam priklauso geriausi vardai. Visa, kas danguose ir žemėje, šlovina Jį. Jis yra Visa Galintis, Išmintingas!