54. Mėnulis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

51 Išties Mes sunaikinome tokius kaip jūs. Ar atsiras tada, kas prisimins?

52 Viskas, ką jie padarė, yra Įraše.

53 Viskas – smulkus ar stambus, yra užrašytas.

54 Iš tiesų, dievobaimingieji bus tarp Rojaus sodų ir upių,

55 Garbės Soste, pas Visagalį Valdovą!

1 Valanda prisiartino ir mėnulis buvo perskeltas,

2 tačiau vos pamatę ženklą, jie nusigręžia tardami: „Tai tėra tie patys burtai!“

3 Jie atmetė ˹tiesą˺ ir sekė savo troškimais. Kiekvienas reikalas bus sutvarkytas.

4 Iš tiesų, juos pasiekė žinios [t. y. Koranas], skirtos atgrasymui ˹nuo blogio˺ –

5 tobula išmintis. Tačiau perspėjimas nesuteikia jiems naudos.

6 Todėl, ˹Pranaše Muhamedai˺, atsiskirk nuo jų ˹ir lauk˺ Dienos, kai kvietėjas pakvies ˹juos˺ baisiam dalykui.
7 Nudelbtais žvilgsniais jie žengs iš kapų, lyg pasimetusių skėrių būrys,

8 lekiantis link kvietėjo. Netikintieji tars: „Tai Diena sunki!“

9 Nojaus tauta neigė ˹tiesą˺ anksčiau jų. Jie atmetė Mūsų tarną ir tarė: „Beprotis!“ Jam buvo priekaištauta ir grasinta,

10 tad jis šaukėsi savo Viešpaties: „Esu nugalėtas! Padėk man!“

11 Tada atidarėme dangaus vartus pilančiu lietumi

12 ir atvėrėme šaltinius iš žemės. Tada vandenys susitiko nulemtam reikalui.

13 Mes išnešėme jį ˹laive˺, pagamintame iš lentų ir vinių,

14 plaukiančiame po Mūsų Akimis. Tai atlygis tam, kuris buvo atmestas!

15 Išties Mes palikome tai kaip ženklą. Ar atsiras tada, kas susivoks?

16 Kokia ˹baisi˺ buvo Mano bausmė ir įspėjimai!

17 Išties Mes padarėme Koraną lengvą įsiminti. Ar atsiras tada, kas prisimins?

18 Adiečiai neigė ˹savo pranašą Hūdą˺. Tad kokia buvo Mano bausmė ir įspėjimas!

19 Iš tiesų, Mes išsiuntėme prieš juos baisius ir triukšmingus vėjus nenumaldomo vargo dieną,

20 kurie išskynė žmones, palikdami juos lyg išrautų palmių kamienus.

21 Kokia ˹baisi˺ buvo Mano bausmė ir įspėjimai!

22 Išties Mes padarėme Koraną lengvą įsiminti. Ar atsiras tada, kas prisimins?

23 Samūdiečiai ˹taip pat˺ atmetė įspėjimą,

24 tardami: „Nejau seksime vienu ˹paprastu˺ žmogumi iš savo tarpo? Iš tiesų, būtume tada nuklydę ir bepročiai!

25 Ar Priminimas yra atsiųstas jam [t. y. pranašui Sãlichui], vienam iš mūsų? Ne! Jis tėra melagis įžūlus!“

26 ˹Sãlichui buvo apreikšta˺: „Rytojaus dieną jie sužinos, kas yra įžūlus melagis!

27 Iš tiesų, Mes siunčiame kupranugarę jų išbandymui. Todėl stebėk juos, ˹Sãlichai˺, ir būk kantrus.

28 Pasakyk jiems, kad vanduo turi būti padalintas ˹tarp jos˺ ir jų kupranugarių, kiekvieno teisė gerti paskirta ˹iš eilės˺.“

29 Tačiau jie pakvietė savo bendražygį, kuris pasiėmė ˹kardą˺ ir nužudė ˹ją˺.

30 Tad kokia ˹baisi˺ buvo Mano bausmė ir įspėjimai!

31 Iš tiesų, Mes pasiuntėme prieš juos vieną trenksmą ir jie patapo lyg tvarto tvoros stagarai.

32 Išties Mes padarėme Koraną lengvą įsiminti. Ar atsiras tada, kas prisimins?

33 Loto tauta ˹taip pat˺ atmetė įspėjimą.

34 Iš tiesų, Mes išsiuntėme prieš juos smarkią akmenų audrą, išskyrus Loto šeimą – juos Mes išgelbėjome paskutinę nakties valandą,

35 per Savo malonę. Taip apdovanojame dėkinguosius.

36 Lotas perspėjo juos dėl Mūsų bausmės, bet jie abejojo įspėjimu!

37 Išties jie reikalavo jo svečių, tad apakinome juos, tardami: „Ragaukite Mano bausmę ir įspėjimą!“

38 Iš tiesų, nuolatinė kančia juos užklupo ryte

39 ˹ir jiems vėl buvo tarta˺: „Ragaukite Mano bausmę ir įspėjimą!“

40 Išties Mes padarėme Koraną lengvą įsiminti. Ar atsiras tada, kas prisimins?

41 Išties perspėjimas atėjo ir pas Faraoną.

42 Jie atmetė visus Mūsų ženklus, tad pagriebėme juos su Visa Galinčio, Galingiausiojo pagriebimu.

43 Ar jūs, netikintieji, esate geresni už juos?[1] O gal turite atsparumą ˹prieš Mūsų bausmę˺ Raštuose?

[1] T. y. anksčiau gyvenusias tautas, kurios buvo sunaikintos dėl pranašų atmetimo.

44 O gal jie sako: „Mes esame ˹didis˺ būrys, kuriam lemta nugalėti!“?

45 Jiems bus nulemtas pralaimėjimas ir jie atgręš savo nugaras.

46 Ne! Jiems paskirta Valanda, ir Valanda bus skaudesnė ir kartesnė.

47 Iš tiesų, nusikaltėliai yra nuklydę ir išprotėję.[1]

[1] „Būk!“ ir tai būna!

48 Dieną, kai jie bus nutempti Ugnin veidais žemyn, ˹jiems bus tarta˺: „Ragaukite Pragaro prisilietimą!“

49 Iš tiesų, Mes sukūrėme viską pagal nustatytą planą.

50 Mūsų įsakymas tėra vienas žodis, ištartas akimirksniu.[1]

[1] Taip pat galima versti: „nuklydę ir liepsnose“.