54. Mėnulis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

51 Išties Mes sunaikinome tokius kaip jūs. Ar atsiras tada, kas prisimins?

52 Viskas, ką jie padarė, yra Įraše.

53 Viskas – smulkus ar stambus, yra užrašytas.

54 Iš tiesų, dievobaimingi bus tarp Rojaus sodų ir upių,

55 Garbės Krėsluose, arti Visagalio Valdovo!

1 Valanda prisiartino ir mėnulis buvo perskeltas,

2 bet pamatę ženklą nusigręžia tardami: „Tai tėra burtai senovės!“

3 Jie atmetė tiesą ir sekė savo troškimais. Kiekvienas reikalas bus sutvarkytas.

4 Iš tiesų, pas juos atėjo žinios [t.y. Koranas], skirtos atgrasymui ˹nuo blogio˺ –

5 tobula išmintis. Bet perspėjimas nesuteikia jiems naudos.

6 Todėl, ˹Pranaše Muhamedai˺, atsiskirk nuo jų ˹ir lauk˺ Dienos, kai kvietėjas pakvies ˹juos˺ baisiam dalykui.

7 Jie ateis nusižeminusiomis akimis iš kapų, lyg pasimetusių skėrių būrys,

8 lekiantis link kvietėjo. Netikintieji sakys: „Tai Diena sunki!“

9 Nojaus tauta neigė ˹tikėjimą˺ anksčiau jūsų. Jie atmetė Mūsų tarną ir tarė: „Beprotis!“ Jam buvo priekaištaujama ir grasinama.

10 Tada jis šaukėsi savo Viešpaties: „Aš esu bejėgis, tad padėk man!“

11 Tad Mes atidarėme dangaus vartus pilančiu lietumi

12 ir atvėrėme šaltinius iš žemės. Tada vandenys susitiko nulemtam dalykui.

13 Mes išnešėme jį ˹laive˺, pagamintame iš lentų ir vinių,

14 plaukiantį po Mūsų Akimis: atlygiu tam, kuris buvo atmestas!

15 Išties Mes palikome tai ženklu. Ar atsiras tada, kas susivoks?

16 Kokia ˹baisi˺ buvo Mano bausmė ir įspėjimai!

17 Išties Mes padarėme Koraną lengvą įsiminimui. Ar atsiras tada, kas prisimins?

18 Ãdiečiai neigė ˹jų pranašą Hūdą˺. Tad kokia buvo Mano bausmė ir Perspėjimas!

19 Iš tiesų, Mes išsiuntėme prieš juos baisius ir triukšmingus vėjus, nenumaldomo vargo dieną,

20 išskinančius žmones, lyg šie būtų išrauti palmės stiebai.

21 Kokia ˹baisi˺ buvo Mano bausmė ir įspėjimai!

22 Išties Mes padarėme Koraną lengvą įsiminimui. Ar atsiras tada, kas prisimins?

23 Samūdiečiai ˹taip pat˺ atmetė perspėjimą,

24 tardami: „Kaip mes seksime vienu ˹paprastu˺ žmogumi iš mūsų tarpo? Iš tiesų, mes būsime tada nuklydę ir varge!

25 Ar Priminimas yra atsiųstas jam [t.y. Pranašui Sãlichui], vienam iš mūsų? Ne! Jis tėra melagis įžūlus!“

26 Rytojaus dieną jie sužinos, kas yra įžūlus melagis!

27 Iš tiesų, Mes siunčiame jiems kupranugario patelę išbandymui. Todėl stebėk juos, ˹Sãlichai˺, ir būk kantrus.

28 Pasakyk jiems, kad vanduo turi būti padalintas ˹tarp jos˺ ir jų kupranugarių, kiekvieno teisė gerti paskirta ˹iš eilės˺.

29 Bet jie pakvietė savo bendražygį ir jis pasiėmė ˹kardą˺ ir nužudė ˹ją˺.

30 Tad kokia ˹baisi˺ buvo Mano bausmė ir įspėjimai!

31 Iš tiesų, Mes pasiuntėme prieš juos vieną trenksmą ir jie patapo lyg ražiena.

32 Išties Mes padarėme Koraną lengvą įsiminimui. Ar atsiras tada, kas prisimins?

33 Loto tauta ˹taip pat˺ atmetė perspėjimą.

34 Iš tiesų, Mes išsiuntėme prieš juos smarkią akmenų audrą, išskyrus Loto šeimą – juos Mes išgelbėjome paskutinę nakties valandą,

35 per Savo malonę. Taip Mes apdovanojame dėkingus.

36 Lotas perspėjo juos dėl Mūsų bausmės, bet jie abejojo perspėjimais!

37 Išties jie reikalavo jo svečių, tad padarėme juos aklais, sakydami: „Ragaukite Mano bausmę ir įspėjimą!“

38 Iš tiesų, nuolatinė kančia juos užklupo ryte,

39 ˹ir jiems vėl buvo pasakyta˺: „Ragaukite Mano bausmę ir įspėjimą!“

40 Išties Mes padarėme Koraną lengvą įsiminimui. Ar atsiras tada, kas prisimins?

41 Išties perspėjimas atėjo ir pas Faraoną.

42 Jie atmetė visus Mūsų ženklus, tad pagriebėme juos su Visa Galinčio, Galingiausio pagriebimu.

43 Ar jūs, netikintieji, esate geresni už juos?[1] O gal turite atsparumą ˹prieš Mūsų bausmę˺ Raštuose?

[1] T.y. anksčiau gyvenusias tautas, kurios buvo sunaikintos dėl pranašų atmetimo.

44 O gal jie sako: „Pergalė  yra nulemta mums visiems.“?

45 Jiems bus nulemtas pralaimėjimas ir jie atsuks savo nugaras.

46 Ne! Jiems yra paskirta Valanda, ir Valanda bus skaudesnė ir kartesnė.

47 Iš tiesų, nusikaltėliai yra nuklydime ir beprotystėje.

48 Dieną, kai jie bus nutempti Ugnin veidu žemyn, ˹jiems bus tarta˺: „Ragaukite Pragaro prisilietimą!“

49 Iš tiesų, Mes sukūrėme viską tai nulėmę.

50 Mūsų įsakymas tėra vienas žodis,[1] ištartas akimirksniu.

[1] „Būk!“ ir tai būna!