46. Smėlio Kopos

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Chā-Mym.

2 ˹Tai˺ Raštas, apreikštas Alacho, Visa Galinčio, Išmintingo!

3 Mes sukūrėme dangus, žemę ir tai, kas tarp jų, su tikslu ir apibrėžtam laikui. Tačiau netikintieji nusigręžia nuo to, kuo yra įspėjami.

4 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar galvojate apie tuos, kurių šaukiatės vietoj Alacho? Parodykit man, ką jie sukūrė žemėje! Ar jie prisidėjo prie dangų ˹kūrimo˺? Atneškite man raštą, ˹apreikštą˺ anksčiau, ar bent truputį žinių, ˹paremiančių jūsų teiginius˺, jei esate teisūs!“

5 Kas yra labiau nuklydęs už besišaukiantį kitų vietoj Alacho, kurie neatsakys jam iki Prikėlimo Dienos? Jie nė nežino, kad jų šaukiamasi!

6 Kai žmonės bus surinkti ˹Prikėlimo Dieną˺, jie taps jų priešais ir atmes jų garbinimą.

7 Kai Mūsų aiškūs apreiškimai yra jiems skaitomi, netikintieji sako apie tiesą, juos pasiekusią: „Tai tėra aiškūs burtai!“

8 Arba jie sako: „Jis visa tai pramanė.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jeigu tai prasimaniau, tada negalite nieko padaryti, kad išgelbėtumėte mane nuo Alacho. Jis žino viską apie jūsų kalbas dėl to. Užtenka Jo liudijimui tarp manęs ir jūsų. Jis yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

9 Sakyk: „Aš nesu pirmasis pasiuntinys ir nežinau, kas bus padaryta su jumis ar su manimi. Aš seku tik tuo, kas man apreikšta, ir esu tik tas, kuris perspėja aiškiai.“

10 Klausk: „Ar pagalvojote, jeigu Koranas ˹iš tiesų˺ yra iš Alacho, o jūs jį atmetate? Liudininkas iš Izraelio tautos paliudijo, ˹kad jis yra iš Alacho,˺ ir priėmė tikėjimą, o jūs pasipūtėte.“ Iš tiesų, Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

11 Atmetusieji tikėjimą sako jį priėmusiems: „Jeigu Korane būtų koks gėris, jie nebūtų priėmę jį pirmiau mūsų!“[1] Kadangi jie atsisakė vedimo, jie sakys: „Tai tėra senas pramanymas!“

[1] Anot Mekos stabmeldžių, jeigu islamas būtų tiesa, pirmieji žmonės, nusprendę jį priimti, būtų stiprieji genties nariai, o ne silpnieji, kurie sudarė pirmųjų tikinčiųjų daugumą.

18 Pateisintas prieš juos yra likimas anksčiau sunaikintų džinų ir žmonių tautų. Iš tiesų, jie yra pralaimėję.

19 Visi turės skirtingą statusą pagal tai, ką jie darė, kad Jis atlygintų už jų darbus visiškai. Jie nebus nuskriausti.

20 Tądien, kai atmetusieji tikėjimą bus pastatyti priešais Ugnį, ˹bus tarta˺: „Jūs gavote savo gėrybes gyvendami žemėje ir galėjote jomis mėgautis. Todėl šiandien būsite apdovanoti bausme ir pažeminimu dėl savo pasipūtimo žemėje be jokios teisės, ir dėl nepaklusnumo.“

21 Atmink adiečių brolį ˹Hūdą˺, kai jis perspėjo savo tautą smėlio kopose[1] – nors jau anksčiau jo įspėjimas ˹jiems˺ buvo duotas, kaip ir po jo – ˹tardamas˺: „Garbinkite tik Alachą. Iš tiesų, bijau jums bausmės Didžią Dieną.“

[1] Adiečiai buvo įsikūrę kalvotoje pietų Arabijos pusiasalio dalyje.

12 Prieš tai Mozės Raštas buvo ˹apreikštas˺ kaip vadovas ir malonė, o šis Raštas [t. y. Koranas] yra patvirtinimas arabų kalba, įspėjantis piktadarius ir nešantis gerą žinią gera darantiesiems.

13 Iš tiesų, sakantiems: „Mūsų Viešpats yra Alachas“, ir stipriems bei tvirtiems tikėjime – nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

14 Jie bus Rojaus gyventojai – jie bus ten amžinai. Tai atlygis už jų darbus.

15 Mes įsakėme žmogui būti geru tėvams. Jį motina išnešiojo varge ir pagimdė varge. Jo išnešiojimas ir atjunkymas trunka trisdešimt mėnesių. O kai subręsta ir sulaukia keturiasdešimties metų, jis sako: „Mano Viešpatie, suteik man galios ir jėgų, kad būčiau dėkingas už Tavo malonę, kurią suteikei man ir mano tėvams, ir kad galėčiau daryti gera, kuriuo būsi patenkintas. Padaryk mano palikuonis dorus. Iš tiesų, į Tave gręžiuosi atgailai. Iš tiesų, esu paklūstantis ˹Tau˺.“

16 Iš jų Mes priimsime geriausius darbus ir praleisime pro akis jų nusižengimus. ˹Jie bus˺ tarp esančių Rojuje. Tai tiesos pažadas, kuris buvo jiems duotas.

17 Tačiau kai kurie sako savo tėvams: „Tfu jums![1] Ar mane įspėjate, kad būsiu prikeltas, kai prieš mane daugybė žmonių išnyko ˹ir nebuvo prikelti˺?“ Tada tėvai šaukiasi Alacho pagalbos ˹ir perspėja savo vaiką˺: „Vargas tau! Priimk tikėjimą! Iš tiesų, Alacho pažadas yra tiesa.“ Tačiau jis atsako: „Tai tėra pasakos senovės.“

[1] Arab. uff. Arabų kalboje uff įvardija visus nepasitenkinimą išreiškiančius žodžius.

22 Jie atsakė: „Ar atėjai nugręžti mus nuo mūsų dievų? Atnešk mums tai, kuo grasini, jei sakai tie są!“

23 Jis atsakė: „Tik Alachas žino ˹bausmės laiką˺. Aš perduodu tai, su kuo buvau siųstas, bet kaip matau, jūs esate žmonės neišmanantys!“

24 Kai jie pamatė link savo slėnio judantį didelį debesį, tarė: „Šis debesis mums atneš lietų!“ Ne! Čia yra tai, ką prašėte paspartinti – vėjas, kuriame rasite skausmingą bausmę,

25 Viešpaties nurodymu naikinantis viską, kol neliko nieko, išskyrus jų buveinės liekanas. Taip Mes atlyginame prasikaltusiems žmonėms.

26 Išties Mes sustiprinome juos tuo, kuo nebuvome sustiprinę jūsų, ˹Mekos stabmeldžiai˺. Mes jiems davėme klausą, regą ir širdis, tačiau jų klausa, rega ir širdys nedavė jiems nieko, nes jie neigė Alacho apreiškimus. Tad juos apsupo tai, iš ko jie šaipėsi.

27 Išties Mes sunaikinome miestus, esančius aplink tave, ir parodėme ˹jiems˺ ženklus įvairiausiais būdais, kad jie sugrįžtų ˹į tikėjimą˺.

28 Kodėl tada jiems nepadėjo tie ˹stabai˺, kuriuos jie pasirinko vietoj Alacho, norėdami prie Jo priartėti? Jie apleido juos. Tai buvo jų melagystės ir prasimanymai.

29 Kai pasiuntėme link tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, džinų grupę, besiklausančią Korano, jie tarė, išgirdę jį: „Klausykitės tylėdami.“ Kai tai pasibaigė, jie grįžo pas savo tautą, ją įspėdami.

30 Jie tarė: „Mūsų tauta! Mes girdėjome Raštą, apreikštą po Mozės, patvirtinantį tai, kas buvo ˹apreikšta˺ anksčiau jo. Jis veda į tiesą ir į tiesų kelią.

31 Mūsų tauta! Atsiliepkite kviečiančiam pas Alachą ir tikėkite juo. Alachas atleis jūsų nuodėmes ir apsaugos jus nuo skausmingos bausmės.

32 Kas neatsilieps kviečiančiajam pas Alachą – jis negalės pasislėpti žemėje ir neturės ˹kitų˺ globėjų be Alacho. Jie bus aiškiai nuklydę.“

33 Ar jie nesupranta, kad Alachas, sukūręs dangus ir žemę ir nepavargęs dėl to, gali prikelti mirusius? Taip! Iš tiesų, Jis yra Galintis Viską!

34 Tądien, kai netikintieji bus pristatyti prieš Ugnį, ˹jų bus paklausta˺: „Ar tai nėra tiesa?“ Jie atsakys: „Taip, prisiekiame savo Viešpačiu!“ Jis tars: „Ragaukite bausmę, nes buvote tai atmetę!“

35 Tad būk kantrus, ˹Pranaše Muhamedai˺, kaip stiprios valios pranašai,[1] ir neskubink jiems ˹bausmės˺. Tądien, kai jie matys ˹bausmę˺, kuri buvo pažadėta, jie ˹jausis˺, lyg ˹žemiškajame gyvenime˺ būtų praleidę mažiau nei valandą vienos dienos. ˹Tai yra˺ įspėjimas aiškus! Juk bus sunaikinti tik nedorėliai.

[1] Dievas yra siuntęs daugybę pranašų ir pasiuntinių, dvidešimt penki iš jų yra paminėti Korane. Penki iš jų yra laikomi stiprios valios pranašais: Muhamedas, Nojus, Abraomas, Mozė ir Jėzus, Marijos Sūnus, tebūnie jiems taika.