46. Smėlio Kopos

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Chā-Mym.

2 Tai Raštas, apreikštas Alacho, Visa Galinčio, Išmintingo!

3 Mes sukūrėme dangus, žemę ir tai, kas tarp jų, su tikslu, ir apibrėžtam laikui. Tačiau netikintieji nusigręžia nuo to, kuo yra perspėjami.

4 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar galvojate apie tuos, kurių šaukiatės vietoje Alacho? Parodykit man ką jie sukūrė žemėje! Ar jie prisidėjo prie dangų ˹sukūrimo˺? Atneškite man raštą, ˹apreikštą anksčiau˺, ar bent truputį žinių, ˹paremiančių jūsų argumentą˺, jei sakote tiesą!“

5 Kas yra labiau nuklydęs už besišaukiantį kitų vietoj Alacho, kurie neatsakys jam iki Prikėlimo Dienos? Jie nė nežino, kad jų šaukiamasi!

6 Kai žmonės bus surinkti ˹Prikėlimo Dieną˺, jie taps jų priešais ir išsižadės savo garbinimo.

7 Kai Mūsų aiškūs apreiškimai yra jiems skaitomi, atmetę tikėjimą sako apie tiesą, juos pasiekusią: „Tai tėra aiškūs burtai!“

8 Arba jie sako: „Jis visa tai prasimanė.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jeigu tai prasimaniau, tada jūs negalite nieko padaryti, kad išgelbėtumėte mane nuo Alacho. Jis žino viską apie jūsų kalbas dėl to. Užtenka Jo liudijimui tarp manęs ir jūsų. Jis yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

9 Sakyk: „Aš nesu pirmasis pasiuntinys ir nežinau, kas bus padaryta su jumis ar su manimi. Aš seku tuo, kas man atskleista, ir esu tik tas, kuris perspėja aiškiai.“

10 Klausk: „Ar susimąstėte, jeigu Koranas yra iš Alacho, o jūs jį atmetate, kai liudininkas iš Izraelio tautos paliudijo, ˹kad šis Koranas yra iš Alacho,˺ ir priėmė tikėjimą, kai jūs buvote pasipūtę?“ Iš tiesų, Alachas neveda piktadarių tiesiu keliu.

11 Atmetę tikėjimą sako jį priėmusiems: „Jeigu tai būtų gerai, jie nebūtų mūsų tame aplenkę!“[1] Kadangi jie atsisakė vedimo, jie sakys: „Tai tėra senas pramanymas!“

[1] Mekos stabmeldžiai argumentavo, kad jeigu islamas būtų tiesa, pirmieji žmonės, nusprendę jį priimti, būtų stiprieji genties nariai, o ne silpnieji, kurie sudarė pirmųjų musulmonų daugumą.

12 Prieš tai Mozės Raštas buvo ˹apreikštas˺ kaip vadovas ir malonė, o šis Raštas [t.y. Koranas] yra patvirtinimas arabų kalba, įspėjantis piktadarius ir nešantis gerą žinią gera darantiems.

13 Iš tiesų, sakantys „Mūsų Viešpats yra Alachas“ ir esantys stiprūs bei tvirti tikėjime – nebus jiems baimės ir jie neliūdės.

14 Jie bus Rojaus gyventojai, ten gyvenantys amžinai – atlygiu už savo darbus.

15 Mes įsakėme žmogui būti geru tėvams. Jį motina išnešiojo varge ir pagimdė varge. Jo išnešiojimas ir atjunkymas trunka trisdešimt mėnesių. O kai jis suauga, tampa stiprus ir sulaukia keturiasdešimties metų, jis sako: „Mano Viešpatie, suteik man galios ir jėgų, kad galėčiau būti dėkingas už Tavo malonę, kurią suteikei man ir mano tėvams, ir kad galėčiau daryti gera, kuriuo būsi patenkintas. Padaryk mano palikuonis dorais. Iš tiesų, aš atsigręžiu į Tave atgaila. Iš tiesų, aš esu paklūstantis ˹Tau˺.“

16 Iš jų Mes priimsime geriausius darbus ir praleisime jų nusižengimus. ˹Jie bus tarp˺ esančių Rojaus soduose. Tai – tiesos pažadas, kuris buvo jiems prižadėtas.

17 Tačiau kai kurie sako savo tėvams: „Fui jums! Ar mane perspėjate, kad būsiu prikeltas, kai prieš mane daugybė žmonių išnyko ˹ir nebuvo prikelti˺?“ Tada tėvai šaukiasi Alacho pagalbos ˹ir perspėja savo vaiką˺: „Vargas tau! Priimk tikėjimą! Iš tiesų, Alacho pažadas yra tiesa.“ Bet jis atsako: „Tai tėra pasakos senovės.“

18 Pateisintas prieš juos yra likimas anksčiau sunaikintų džinų ir žmonių. Iš tiesų, jie yra pralaimėję.

19 Visi bus suskirstyti laipsniais pagal tai, ką jie darė, kad Jis atlygintų pilnai už jų darbus. Jie nebus nuskriausti.

20 Tądien, kai atmetę tikėjimą bus pastatyti priešais Ugnį, ˹bus tarta˺: „Jūs gavote savo gėrybes gyvendami žemėje ir galėjote jomis mėgautis. Todėl Šiandien būsite apdovanoti bausme ir pažeminimu dėl savo pasipūtimo žemėje be jokios teisės, ir dėl nepaklusnumo.“

21 Atmink ãdiečių brolį ˹Hūdą˺, kai jis perspėjo savo tautą, buvusią kopose ˹pietų Arabijos pusiasalyje˺. Išties perspėjimas buvo duotas prieš jį ir po jo, ˹sakant˺: „Garbinkite tik Alachą. Iš tiesų, aš bijau jums bausmės didžią Dieną.“

22 Jie atsakė: „Ar atėjai nukreipti mus nuo mūsų dievų? Atnešk mums tai, kuo grasini, jei sakai tiesą!“

23 Jis atsakė: „Žinojimas ˹bausmės laiko˺ yra tik pas Alachą. Aš perduodu tai, kuo buvau siųstas, bet kaip matau, jūs esate neišmanantys žmonės!“

24 Kai jie pamatė didelį debesį, ateinantį į jų slėnį, jie tarė: „Šis debesis mums atneš lietų!“ Ne! Jis yra tai, ką prašėte pagreitinti – vėjas, kuriame rasite skausmingą bausmę –

25 naikinantis viską Viešpaties nurodymu, kol neliko nieko, išskyrus jų buveinės liekanas. Taip Mes atsilyginame prasikaltusiems žmonėms.

26 Išties Mes sustiprinome juos tuo, kuo nebuvome sustiprinę jūsų, ˹Mekos stabmeldžiai˺. Mes jiems suteikėme klausą, regą ir širdis. Bet jų klausa, rega ir širdys nesuteikė jiems nieko, nes jie neigė Alacho apreiškimus. Tad juos apsupo tai, iš ko jie tyčiojosi.

27 Iš tiesų, Mes sunaikinome miestus, esančius aplink tave, ir parodėme ˹jiems˺ ženklus įvairiausiais būdais, kad jie sugrįžtu ˹į tikėjimą˺.

28 Kodėl tada jiems nepadėjo tie ˹stabai˺, kuriuos jie pasirinko vietoj Alacho siekdami prie Jo priartėti? Jie apleido juos. Tai buvo jų melagystės ir pramanyti melai.

29 Kai pasiuntėme link tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, džinų grupę, besiklausančių Korano, jie tarė, išgirdę jį: „Klausykitės tylėdami.“ Kai tai pasibaigė, jie grįžo pas savo tautą ją perspėdami.

30 Jie tarė: „Mūsų tauta! Mes girdėjome Raštą, apreikštą po Mozės, patvirtinantį tai, kas buvo anksčiau jo. Jis veda į tiesą ir į tiesų kelią.

31 Mūsų tauta! Atsiliepkite kviečiančiam pas Alachą ir tikėkite juo. Alachas atleis jūsų nuodėmes ir apsaugos jus nuo skausmingos bausmės.

32 Bet kas neatsilieps kviečiančiam pas Alachą – jis negalės pasislėpti žemėje ir neturės be Alacho globėjų. Jie bus aiškiai nuklydę.“

33 Argi jie nesupranta, kad Alachas, sukūręs dangus ir žemę ir nepavargęs dėl to, gali prikelti mirusius? Taip! Iš tiesų, Jis yra Galintis viską!

34 Tądien, kai netikintieji bus pristatyti prieš Ugnį, ˹jų bus paklausta˺: „Ar tai nėra tiesa?“ Jie atsakys: „Taip, prisiekiame savo Viešpačiu!“ Jis tars: „Ragaukite bausmę, nes buvote tai atmetę!

35 Tad būk kantrus, ˹Pranaše Muhamedai˺, kaip stiprios valios Pranašai,[1] ir neskubink ˹bausmės˺ atmetusiems tikėjimą. Tądien, kai jie matys ˹bausmę˺, kuri jiems buvo pažadėta, jie ˹jausis˺ lyg būtų praleidę mažiau nei valandą vienos dienos ˹žemiškajame gyvenime˺. ˹Tai yra˺ perspėjimas aiškus! Juk bus sunaikinti tik žmonės nedori.

[1] Dievas yra siuntęs daugybę pranašų ir pasiuntinių, dvidešimt penki iš jų yra paminėti Korane. Penki iš jų yra laikomi stiprios valios pranašais: Muhamedas, Nojus, Abraomas, Mozė ir Jėzus, Marijos Sūnus, tebūnie jiems taika.