29. Voras

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

2 Ar žmonės mano, kad ištarę: „Mes tikime“, bus palikti be išbandymų?

3 Išties Mes išbandėme buvusius anksčiau jų. Taip Alachas atskirs sakančius tiesą nuo tų, kurie meluoja.

4 Ar piktadariai mano, kad gali nuo Mūsų pabėgti? Kaip prastai jie sprendžia!

5 Siekiantys susitikimo su Alachu ˹tegul žino˺, kad Alacho nustatytas laikas būtinai ateis. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

6 Besistengiantys ˹vardan Alacho˺ daro tai savo paties naudai. Iš tiesų, Alachui nereikia Jo kūrinių!

7 Mes panaikinsime nuodėmes tų, kurie priėmė tikėjimą ir darė gera, ir atlyginsime jiems pagal geriausius jų darbus.

8 Mes nurodėme žmonėms elgtis gerai su tėvais, tačiau nepakluskite jiems, jeigu jie stengiasi priversti jus garbinti vietoj Manęs tai, dėl ko neturite žinių. Pas Mane jūs grįšite ir Aš pranešiu jums apie tai, ką darėte.

9 Priėmusius tikėjimą ir dariusius gera Mes priimsime tarp teisuolių!

10 Yra žmonių, kurie sako: „Mes tikime į Alachą“, bet jeigu nukenčia ˹kovodami˺ vardan Jo, tada priespaudą iš kitų žmonių jie prilygina Alacho bausmei, o atėjus pagalbai iš tavo Viešpaties, sako: „Mes visada buvome su jumis.“ Ar Alachas nežino geriau, kas yra kiekvieno širdyje?

11 Alachas atskirs priėmusius tikėjimą nuo veidmainių.

12 Tie, kurie atmetė tikėjimą, sako jį priėmusiems: „Sekite mūsų taku ir mes perimsime jūsų nuodėmes“, bet jie to nedarys. Jie yra melagiai.

13 Jie neš savo pačių naštą bei naštas kitų.[1] Prikėlimo Dieną jie bus paklausti apie savo pramanytas melagystes.

[1] Žmogus, kuris kvietė į nuodėmę, bus atsakingas ne tik už savo paties, bet ir už visas nuodėmes, kurias sekdami jo pavyzdžiu atliko kiti.

14 Išties Mes siuntėme Nojų jo tautai. Jis gyveno tarp jų tūkstantį metų be penkiasdešimties. Tad potvynis užklupo juos, jiems būnant piktadariais.

15 Mes išgelbėjome jį ir buvusius su juo laive. Mes padarėme tai ženklu visiems.

16 ˹Atminkite˺, kai Abraomas tarė savo tautai: „Garbinkite Alachą ir bijokite Jo. Tai geriau jums, jei tik žinotumėte.

17 Jūs garbinate vietoj Alacho tik stabus, pramanydami melus ˹apie juos˺. Tai, ką garbinate vietoj Alacho, neturi galios jus aprūpinti. Tad siekite aprūpinimo iš Alacho, garbinkite Jį ir būkite Jam dėkingi. Pas Jį jūs sugrįšite.

18 Jei laikote tai melu, ˹būkite įspėti, jog˺ kitos tautos sakė tą patį anksčiau jūsų. Vienintelė pasiuntinio pareiga yra aiškiai perduoti žinią.“

19 Ar jie nemato, kaip Alachas sutveria gyvybę ir ją prikelia? Iš tiesų, tai Alachui lengva.

20 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Keliaukite po žemę ir žiūrėkite, kaip Jis sutveria gyvybę. Po to Jis sukurs kūriniją Ateinančiam gyvenimui. Iš tiesų, Alachas yra Galintis Viską!

21 Jis baudžia, ką panori, ir suteikia malonę, kam panori. Jūs visi grįšite pas Jį.

22 Jūs negalite pabėgti nuo Jo žemėje ar danguje ir neturite, be Alacho, jokio globėjo ar padėjėjo.“

23 Atmetusieji Alacho ženklus ir susitikimą su Juo – jie neturi vilties gauti Mano malonę. Jiem kentės bausmę skausmingą.

24 Tačiau vienintelis jo tautos atsakas, duotas Abraomui, buvo: „Nužudykite jį arba sudeginkit!“ Tad Alachas išgelbėjo jį nuo ugnies. Iš tiesų, tame yra ženklai tikintiems žmonėms.

25 Abraomas tarė: „Iš tiesų, jūs pasirinkote stabus vietoj Alacho tik tam, kad išlaikytumėte meilę tarpusavyje šiame gyvenime. Bet Prikėlimo Dieną jūs atmesite ir keiksite vieni kitus. Ugnis bus jūsų prieglobstis ir niekas jums nepadės.“

26 Lotas tikėjo juo. Tad ˹Abraomas˺ tarė: „Aš pabėgsiu pas savo Viešpatį. Jis yra Visa Galintis, Išmintingas!“

27 Mes padovanojome Abraomui Izaoką ir Jokūbą, ir jo palikuonims suteikėme pranašystę ir Raštą. Mes suteikėme jam atlygį šiame gyvenime, o Ateinančiame jis bus tarp teisuolių.

28 ˹Atminkite˺, kai Lotas tarė savo tautai: „Jūs darote gėdingą darbą, kurio niekas anksčiau nedarė!

29 Kaip galite trokšti vyrų, piktnaudžiauti keliautojais ir atlikti nedorybes ˹atvirai˺ savo susirinkimuose?“ Tačiau vienintelis jo tautos atsakas buvo: „Atnešk Alacho bausmę mums, jei sakai tiesą.“

30 Tad Lotas meldė: „Mano Viešpatie! Padėk man prieš šiuos maištaujančius žmones.“

31 Kai mūsų angelai-pasiuntiniai atnešė gerą žinią ˹apie sūnaus gimimą˺ Abraomui, jie tarė: „Mes sunaikinsime šio miesto žmones. Jie yra piktadariai.“

32 Abraomas atsakė: „Bet ten gyvena Lotas.“ Jie tarė: „Mes geriau žinome, kas ten gyvena. Mes išgelbėsime jį ir jo šeimą, išskyrus jo žmoną. Ji bus viena iš pasilikusiųjų.“

33 Kai Mūsų pasiuntiniai atėjo pas Lotą, jis jautėsi sutrikęs ir susirūpinęs dėl jų.[1] Jie tarė: „Nebijok ir nesielvartauk. Iš tiesų, mes išgelbėsime tave ir tavo šeimą, išskyrus tavo žmoną. Ji bus viena iš pasilikusiųjų.

[1] Angelai, atėję pas pranašą Lotą, tebūnie jam taika, buvo išvaizdžių vyrų formos. Tad Lotas bijojo, kad jo tautiečiai suterš jų garbę.

1 Alif-Lām-Mym.[1]

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

39 ˹Atminkite˺ Korachą, Faraoną ir Hamãną. Mozė jiems atnešė aiškius ženklus, o jie tapo pasipūtėliais žemėje. Tačiau jie negalėjo ˹nuo Mūsų˺ pasprukti.

40 Mes sučiupome kiekvieną ˹tautą˺ už jų nuodėmes. Kai kurioms Mes siuntėme smarkią audrą, kai kurias užklupo trenksmas, kitas paliepėme žemei praryti, o dar kitas paskandinome. Alachas jų nenuskriaudė, bet jos nuskriaudė pačios save.

41 Pasirenkantys kitus globėjus vietoj Alacho yra kaip voras, verpiantis sau namą. Iš tiesų, silpniausias iš visų namų yra voro namas, jeigu jie tai žinotų.

42 Iš tiesų, Alachas žino kiekvieną daiktą, kurio jie šaukiasi vietoj Jo. Jis yra Visa Galintis, Išmintingas!

43 Šiuos palyginimus Mes pateikiame žmonijai, bet tik žinantieji gali juos suvokti.

44 Alachas sukūrė dangus ir žemę su tikslu. Iš tiesų, tame yra ženklai tikintiesiems.

45 ˹Pranaše Muhamedai˺, skaityk tai, kas buvo tau apreikšta iš Rašto, ir maldą atlik. Iš tiesų, malda sulaiko nuo nedorybių ir piktadarysčių. Alacho atminimas yra didingesnis. Alachas yra Visa Žinantis, ką jūs darote.

46 Ginčykitės su Rašto žmonėmis tik geriausiu būdu, išskyrus su piktadariais iš jų tarpo. Sakykite: „Mes tikime tuo, kas buvo apreikšta mums, ir tuo, kas buvo apreikšta jums – mūsų Dievas ir jūsų Dievas yra Vienatinis ˹Dievas˺. Mes paklūstame Jam.“

47 Taip Mes apreiškėme Raštą tau, ˹Pranaše Muhamedai˺. ˹Tikintieji iš tų˺, kuriems davėme Raštą, tiki ˹Korano˺ žodžiais, kaip ir kai kurie iš šių ˹arabų stabmeldžių˺. Mūsų apreiškimus neigia tik atmetusieji tikėjimą.

48 Tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, neskaitei jokio rašto prieš šį ˹apreiškimą˺ ir niekada nerašei savo ranka. Kitaip sekantys melagystėmis būtų turėję priežastį tavimi abejoti.

49 Taip! Šis ˹Koranas˺ yra apreiškimas aiškus, širdyse tų, kuriems suteiktos žinios. Mūsų apreiškimus neigia tik piktadariai.

50 Jie sako: „Kodėl joks ženklas nebuvo siųstas jam iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Ženklai yra Alacho valioje. Iš tiesų, aš esu jums tik aiškus įspėjimo davėjas.“

51 Ar jiems neužtenka to, kad siuntėme tau Raštą, skaitomą jiems? Iš tiesų, tame yra malonė ir pamoka tikintiems žmonėms.

52 Sakyk: „Užtenka Alacho paliudyti tarp manęs ir jūsų. Jis žino, kas yra danguose ir žemėje. Priėmę melą ir atmetę Alachą bus pralaimėtojai.“

53 Jie ragina tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, paspartinti bausmę. Jie jau būtų gavę savo bausmę, jei Alachas nebūtų nustatęs tam laiko. Ji užklups juos staiga, jiems to nesitikint.

54 Jie ragina tave paspartinti bausmę. Iš tiesų, Pragaras apsups atmetusius tikėjimą –

55 Dieną, kai bausmė uždengs juos iš viršaus ir iš po kojų, kai jiems bus tarta: „Dabar ragaukite bausmę už savo darbus.“

56 Mano tarnai, priėmę tikėjimą! Mano žemė yra plati, tad garbinkite Mane.

57 Kiekviena siela ragaus mirties ir būsite pas Mus sugrąžinti.

58 Mes tikrai apgyvendinsime dariusius gera didinguose Rojaus būstuose, kur teka upės, būti ten amžinai. Koks puikus atlygis dariusiems ˹gera˺,

59 kantriai kentėjusiems ir pasikliovusiems savo Viešpačiu!

60 Kiek daug būtybių neturi savo aprūpinimo. Alachas aprūpina juos ir jus. Jis vienintelis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

61 Jei paklausi jų, kas sukūrė dangus ir žemę ir padarė saulę ir mėnulį pavaldžius, jie atsakys: „Alachas.“ Kaip jie gali būti taip paklaidinti?

62 Alachas duoda gausiai ar saikingai kam panori iš Savo tarnų. Iš tiesų, Alachas yra Žinantis Viską.

63 Jei paklausi jų, kas siunčia vandenį iš dangaus ir suteikia gyvybę žemei po jos mirties, jie atsakys: „Alachas.“ Sakyk: „Šlovė ir dėkingumas Alachui!“ Taip! Dauguma jų neprotauja!

64 Šio pasaulio gyvenimas yra tik pramoga ir malonumas. Iš tiesų, tikrasis yra Ateinantysis gyvenimas, jei jie tai žinotų.

65 ˹Užklupti audros˺ laivuose jie šaukiasi Alacho ir tampa atsidavę tik Jam, bet kai Jis juos saugiai grąžina į sausumą, žiūrėkite, kaip jie garbina stabus vietoj Jo!

66 Tad leiskite jiems būti nedėkingais už tai, ką jiems davėme, ir leiskite jiems džiaugtis. Netrukus jie sužinos!

67 Ar jie nemato, kaip padarėme ˹Meką˺ saugia vieta, kai esantys aplink ją yra sučiumpami ˹ir nužudomi˺?[1] Kaip jie tada priima melagystę ir atmeta Alacho malonę?

[1] Nuo pranašo Abraomo laikų, tebūnie jam taika, Meka buvo laikoma šventa vieta, kurioje kariauti ir žudyti buvo griežtai draudžiama. Todėl Mekos gyventojai gyveno saugūs.

68 Kas yra didesnis piktadarys už tą, kuris kuria melus apie Alachą arba neigia tiesą, kai ji pasiekia jį? Ar Pragaras nėra prieglobstis atmetusiems tikėjimą?

69 Bet tuos, kurie stengiasi vardan Mūsų, Mes nukreipsime į Savo takus. Alachas yra su darančiais gera.

34 Iš tiesų, mes atsiųsime bausmę iš dangaus ant šio miesto žmonių, už jų maištingumą.“

35 Mes palikome dalį miesto griuvėsių kaip aiškią pamoką mąstantiems žmonėms.

36 Midjaniečiams Mes siuntėme jų brolį Šiuaibą. Jis tarė: „Mano tauta! Garbinkite Alachą ir tikėkitės Paskutinės Dienos. Nedarykite pikta ir nemaištaukite žemėje.“

37 Tačiau jie atmetė jį, tad užklupo juos žemės drebėjimas. Atėjus rytui, jie gulėjo negyvi savo namuose.

38 ˹Atminkite˺ adiečius ir samūdiečius – jų ˹likimas˺ turi būti jums aiškus iš jų gyvenviečių griuvėsių.[1] Šėtonas išgražino jiems jų blogus darbus ir paklaidino nuo ˹tiesaus˺ tako, nors jie buvo apdovanoti suvokimu.

[1] Adiečių ir samūdiečių gyvenviečių liekanos yra išlikusios Arabijos pusiasalyje.