19. Marija

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

2 Tai priminimas apie tavo Viešpaties malonę Jo tarnui Zacharijui,

3 kai jis šaukėsi savo Viešpaties slapčia,

4 tardamas: „Mano Viešpatie! Iš tiesų, mano kaulai tapo silpni ir mano galva pilna žilų plaukų, tačiau aš niekada nebuvau savo maldomis Tau, mano Viešpatie, nuviltas!

5 Aš esu susirūpinęs savo artimųjų ˹tikėjimu˺ po manęs,[1] o mano žmona yra nevaisinga. Tad suteik man palikuonį iš Savo malonės,

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

[1] Zacharijas bijojo, kad jo artimieji iš tėvo pusės, turėję tęsti religijos išlaikymą šeimoje, dėl pasinėrimo į žemiškąjį gyvenimą neatliks savo darbo tinkamai.

[1] Sesuo šioje eilutėje reiškia ne kraujo ryšius, bet dvasinį artumą. Marija savo pamaldumu žmonių akyse prilygo Aaronui, Mozės, tebūnie jiems taika, broliui, ir dėl to pagal papročius buvo vadinama Aarono seserimi.

29 Ji parodė į kūdikį. Jie tarė: „Kaip mes kalbėsime su kūdikiu, esančiu lopšyje?“

30 ˹Jėzus˺ pasakė: „Iš tiesų, aš esu Alacho tarnas. Jis davė man Raštą ir padarė mane pranašu,

31 ir padarė mane palaimintu kur tik bebūčiau, ir liepė man atlikti maldą ir duoti išmaldos mokestį, kol būsiu gyvas,

32 ir būti pareigingu savo motinai. Jis nepadarė manęs pasipūtėliu, neklusniu.

33 Taika man gimimo ir mirties dieną, ir Dieną, kai būsiu prikeltas gyvenimui!“

34 Tai yra Jėzus, Marijos sūnus – tiesos žodis, dėl kurio jie nesutaria.

35 Nedera Alachui turėti sūnaus, išaukštintas Jis! Kai Jis priima sprendimą, pasako „Būk!“ ir tai būna!

36 ˹Jėzus paskelbė˺: „Iš tiesų, Alachas yra mano ir jūsų Viešpats, tad garbinkite Jį. Tai yra kelias tiesus.“

37 Bet ˹krikščionių ir judėjų˺ grupės nesutarė tarpusavyje ˹dėl jo˺, tad vargas atmetusiems tikėjimą jiems matant didingą Dieną!

38 Kaip aiškiai jie girdės ir matys tą Dieną, kai bus surinkti pas Mus. Šiandien piktadariai yra aiškiai nuklydę.

39 Perspėk juos, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie Apgailestavimo Dieną, kai visi reikalai bus nuspręsti, jiems būnant nerūpestingais ir atmetusiais tikėjimą.

40 Iš tiesų, Mes paveldėsime žemę ir viską, kas ant jos. Pas Mus jie sugrįš.

41 ˹Pranaše Muhamedai˺, minėk Rašte Abraomo ˹istoriją˺. Iš tiesų, jis buvo pranašas teisus,

42 kai tarė savo tėvui: „Mano tėveli! Kodėl garbini tai, kas negirdi, nemato ir nesuteikia tau naudos nė kiek?

43 Mano tėveli! Iš tiesų, man buvo suteikta dalis žinių, kurios nebuvo suteiktos tau, tad sek manimi ir aš vesiu tave tiesiu keliu.

44 Mano tėveli! Negarbink Šėtono. Iš tiesų, Šėtonas yra nepaklusnus Maloningajam!

45 Mano tėveli! Iš tiesų, aš bijau, kad tave palies bausmė Maloningojo ir patapsi Šėtono draugužiu ˹Pragare˺.“

46 Jis atsakė: „Kaip drįsti atmesti mano dievus, Abraomai! Jei nenustosi, užmėtysiu tave akmenimis. Laikykis atokiai nuo manęs!“

47 Abraomas tarė: „Taika tau! Aš melsiu savo Viešpatį tau atleidimo. Iš tiesų, Jis yra man Maloningas.

48 Aš atsitraukiu nuo jūsų ir nuo to, ko šaukiatės vietoj Alacho, ir meldžiu savo Viešpatį. Viliuosi, kad niekada nebūsiu maldomis savo Viešpačiui nusivylęs.“

49 Kai jis paliko juos ir tai, ką jie garbino vietoj Alacho, Mes suteikėme jam Izaoką ir Jokūbą, ir padarėme juos pranašais.

50 Mes užliejome juodu Savo malone ir palaiminome juos garbingu paminėjimu.[1]

[1] Kai Izaokas ir Jokūbas, tebūnie jiems taika, yra minimi, žmonės juos mini su pagarba, kaip du svarbius Dievo pasiuntinius. Taip pat musulmonai, atlikdami privalomas maldas, meldžia Dievo palaiminti pranašą Abraomą, tebūnie jam taika, ir jo šeimą.

1 Kāf-Hā-Yā-ʿAyn-Ṣād.[1]

6 kuris paveldės ˹pranašystę˺ iš manęs ir Jokūbo šeimos, ir padaryk jį tuo, mano Viešpatie, kuriuo būsi patenkintas.“

7 ˹Angelai pranešė:˺ „Zacharijau! Iš tiesų, mes duodame tau gerą žinią sūnaus, kurio vardas bus Jonas – vardas, kurio Mes neparinkome niekam anksčiau.“

8 Jis tarė: „Mano Viešpatie! Kaip galiu turėti sūnų, kai mano žmona yra nevaisinga ir kai pasiekiau senyvą amžių?“

9 Angelas atsakė: „Taip bus! Tavo Viešpats sako: ‘Tai lengva Man, kaip ir tavo sukūrimas anksčiau to, kai buvai niekas!’“

10 Zacharijus tarė: „Mano Viešpatie! Duok man ženklą.“ Jis atsakė: „Tavo ženklas yra tai, kad negalėsi kalbėti su žmonėmis tris naktis, būdamas sveiku.“

11 Tad jis išėjo iš šventyklos pas savo žmones, nurodydamas jiems aukštinti ˹Alachą˺ ryte ir vakare.

12 ˹Alachas tarė˺: „Jonai! Laikykis Rašto tvirtai.“ Jo vaikystėje Mes davėme jam išmintį

13 bei užuojautą ir tyrumą iš Mūsų. Jis buvo dievobaimingas

14 ir pareigingas savo tėvams. Jis nebuvo nei pasipūtęs, nei nepaklusnus.

15 Taika jam gimimo ir mirties dieną, ir Dieną, kai jis bus prikeltas gyvenimui!

16 ˹Pranaše Muhamedai˺, minėk Rašte Mariją, kai ji paliko savo šeimą ˹nuvykdama˺ į vietovę rytų,

17 uždengdama save nuo jų. Mes atsiuntėme jai Mūsų angelą ˹Gabrielių˺, pasirodantį prieš ją žmogumi, tobulos formos.

18 Ji tarė: „Siekiu prieglobsčio pas Maloningąjį nuo tavęs, jei esi dievobaimingas.“

19 Jis atsakė: „Iš tiesų, aš esu pasiuntinys tavo Viešpaties, pranešantis apie dovaną tyro sūnaus.“

20 Ji tarė: „Kaip galiu turėti sūnų, kai joks vyras nelietė manęs ir nebuvau pasileidėle?“

21 Jis atsakė: „Taip bus! Tavo Viešpats sako: ‘Tai lengva Man. Mes padarysime jį ženklu visiems žmonėms ir malone iš Mūsų.’ Tai jau nuspręsta.“

22 Tad ji tapo nėščia ir pasitraukė su juo į vietą atokią.

23 Gimdymo skausmai privedė ją prie palmės kamieno. Ji tarė: „Vargas! Norėčiau būti mirusia prieš tai ir užmiršta!“

24 Tad balsas žemiau jos sušuko: „Neliūdėk! Tavo Viešpats suteikė tau šaltinį, esantį po tavimi.

25 Pakratyk šios palmės kamieną link savęs ir nukris ant tavęs šviežios sunokusios datulės.

26 Valgyk, gerk ir būk rami. Bet jeigu pamatysi kokį žmogų, sakyk jam: ‘Aš prisiekiau tylą Maloningajam, todėl nekalbu su niekuo šiandieną.’“

27 Tada ji grįžo pas savo žmones, nešdama jį. Jie tarė: „Marija! Išties padarei siaubingą dalyką!

28 Aarono sese![1] Tavo tėvas nebuvo nedoras žmogus ir tavo motina nebuvo pasileidusi.“

51 ˹Pranaše Muhamedai˺, minėk Rašte Mozės ˹istoriją˺. Iš tiesų, jis buvo išrinktas ir buvo pranašas, pasiuntinys.

52 Mes pašaukėme jį iš dešinės Tūro kalno pusės ir priartinome jį pokalbiui.

53 Mes paskyrėme jam, per Savo malonę, jo brolį Aaroną pranašu.

54 Minėk Rašte Izmaelio ˹istoriją˺. Iš tiesų, jis buvo besilaikantis duoto žodžio, pranašas, pasiuntinys.

55 Jis ragino savo tautą melstis ir duoti išmaldą. Jo Viešpats buvo juo patenkintas.

56 Minėk Rašte Enocho[1] ˹istoriją˺. Jis buvo pranašas, teisus.

[1] Enochas islamo tradicijoje yra žinomas Idrīs vardu.

57 Tad suteikėme jam statusą aukštą.

58 Šie yra pranašai, palaiminti Alacho, iš Adomo palikuonių ir iš tų, kuriuos gabenome su Nojumi ˹laive˺, ir palikuonių Abraomo ir Izraelio,[1] ir Mūsų vedamų tiesiu keliu bei Mūsų išrinktų. Kai Maloningojo apreiškimai buvo skaitomi jiems, jie krito puldami kniūbsčia ir raudodami.

[1] Izraelis šioje eilutėje reiškia pranašą Jokūba, tebūnie jam taika.

59 Bet jie buvo pakeisti įpėdiniais ˹žemėje˺, kurie apleido maldą ir sekė troškimais. Jie sutiks blogas pasekmes ˹savo veiksmų˺,

60 išskyrus atgailaujančius, priimančius tikėjimą ir darančius gera – jie bus priimti į Rojaus sodus ir nebus nuskriausti nė kiek,

61 Amžinus Rojaus sodus, jiems nematytus, kuriuos Maloningasis pažadėjo Savo tarnams. Iš tiesų, Jo pažadas bus išpildytas.

62 Negirdės jie juose tuščių kalbų, išskyrus taikos ˹pasveikinimus˺, ir turės aprūpinimą rytais ir vakarais.

63 Tai yra Rojaus sodai, kuriuos suteiksime Savo tarnams dievobaimingiems.

64 ˹Gabrielius tarė˺: „Mes nusileidžiame tik tavo Viešpaties įsakymu. Jam priklauso visa, kas prieš mus, kas už mūsų ir kas tarp to. Tavo Viešpats niekada neužmiršta.

65 ˹Jis yra˺ Viešpats dangų ir žemės, ir visko, kas tarp jų. Garbinkite Jį ir būkite kantrūs Jį garbindami. Ar žinote ką nors Jam lygaus?“

66 Tačiau žmogus klausia ˹pašaipiai˺: „Ar po to, kai mirsiu, būsiu prikeltas gyvenimui?“

67 Ar jis neatsimena, kad sukūrėme jį pirma, kai jis buvo niekas?

68 Prisiekiu tavo Viešpačiu, ˹Pranaše Muhamedai˺, Mes surinksime juos ir šėtonus, ir pasiųsime juos aplink Pragarą ant kelių.

69 Tada ištempsime iš kiekvienos grupės labiausiai nepaklusnius Maloningajam.

70 Mes žinome geriausiai, kas yra labiausiai nusipelnęs degti jame.

71 Visi iš jūsų pražengs pro jį.[1] Tai yra sprendimas tavo Viešpaties išpildytas.

72 Mes išgelbėsime dievobaimingus, bet paliksime piktadarius ten klūpančius.

73 Kai Mūsų aiškūs apreiškimai yra skaitomi jiems, atmetę tikėjimą klausia jį priėmusiųjų: „Kurie iš mūsų dviejų yra geresnėje padėtyje ir turintys daugiau pasekėjų?“

74 Kiek žmonių Mes sunaikinome anksčiau jų, pranokusių juos prabanga ir išvaizda!

75 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Maloningasis duos laiko nuklydusiems, iki jie matys tai, kas buvo jiems prižadėta – bausmę arba Valandą ˹Prikėlimo Dienos˺. Tada jie supras, kas yra prastesnėje padėtyje ir su silpnesne kariuomene.“

76 Alachas sustiprina vedimą vedamiems tiesiu keliu. Amžinai išliekantys geri darbai yra daug geriau tavo Viešpaties atlyginami ir įvertinami.

77 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar matei atmetantį Mūsų apreiškimus ir sakantį: „Man bus suteikta ˹gausybė˺ turto ir atžalų!“?

78 Ar jis sužinojo tai, kas nematoma, ar gavo pažadą iš Maloningojo?

79 Ne! Mes užrašysime tai, ką jis sako, ir padidinsime jo bausmę.

80 Mes paveldėsime viską, apie ką jis kalba, ir jis ateis pas Mus pats vienas.

81 Jie pasirinko dievus vietoj Alacho, siekdami garbės per juos.

82 Ne! Jie neigs tai, kad buvo garbinami, ir taps jų priešais.

83 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar nematai, jog siuntėme šėtonus atmetusiems tikėjimą, nuolat raginančius juos ˹daryti nuodėmę˺?

84 Tad nesiskubink prieš juos. Iš tiesų, Mes skaičiuojame jiems paskirtą laiką.

85 Tądien surinksime dievobaimingus pas Maloningąjį garbinga delegacija

86 ir suvarysime nusikaltėlius į Pragarą, lyg ištroškusią gyvulių bandą.

87 Niekas neturės teisės jų užtarti, išskyrus sudariusius sandorą su Maloninguoju.

88 Jie sako: „Maloningasis turi sūnų.“

89 Išties jūs paskelbėte baisų dalyką.

90 Dangūs beveik prasiveria, žemė beveik suskyla ir kalnai beveik subyra dėl to,

91 kad jie priskiria Maloningajam atžalą.

92 Netinkama Maloningajam turėti sūnų.

93 Iš tiesų, visi danguose ir žemėje yra Maloningojo tarnai.

94 Išties Jis žino juos ir yra juos suskaičiavęs tiksliai.

95 Kiekvienas jų grįš pas Jį Prikėlimo Dieną po vieną.

96 Iš tiesų, priėmusiems tikėjimą ir dariusiems gera – Maloningasis suteiks jiems meilę.

97 Iš tiesų, Mes padarėme šį ˹Koraną˺ lengvu tavo kalba, ˹Pranaše Muhamedai˺, kad duotum juo gerą žinią dievobaimingiems ir perspėtum žmones užsispyrusius.

98 Kiek tautų Mes sunaikinome anksčiau jų! Ar matai nors vieną iš jų, o gal girdi iš jų nors menkiausią garsą?

[1] Teismo Dieną visi žmonės turės pereiti tiltą, esantį virš Pragaro. Tikintieji jį pereis saugiai ir žengs Rojun, o netikintieji ir piktadariai nukris į Pragarą.