lt

lt

100. Šuoliuojantys žirgai

Šioje, ankstyvoje Mekos laikotarpio sūroje, Dievas prisiekia žirgais, jojančiais į mūšį. Žirgai buvo vieni artimiausių gyvūnų žmogui, dažnai tausojami bei giriami, o jų lenktynės buvo viena didžiausių pramogų. Istorijos apie žirgus medžioklėse ir mūšiuose stebindavo ne vieną. Naudojant žirgų motyvą, šioje sūroje atkreipiamas dėmesys į žmogaus nedėkingumą juos sukūrusiam Dievui.

Grįžti į Koraną

„Žemės drebėjimas“

„Užklumpanti neganda“

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Prisiekiu šuoliuojančiais žirgais, alsuojančiais,

2 žeriančiais kibirkštis ˹savo kanopomis˺,

3 puolančiais auštant,

4 taip sukeliant dulkes,

5 ir prasiveržiančiais vidurin ˹priešų˺!

6 Iš tiesų, žmogus yra savo Viešpačiui nedėkingas.

7 Iš tiesų, jis pats tai liudija!

8 Iš tiesų, jo meilė turtui stipri.

9 Ar jis nežino, kai bus išversti kapinynai

10 ir atskleistos paslaptys širdžių –

11 iš tiesų, jų Viešpats tądien bus apie juos Suprantantis Viską.

Pranešti apie klaidą

Grįžti į Koraną

„Žemės drebėjimas“

„Užklumpanti neganda“