98. Akivaizdus įrodymas
Šioje sūroje, apreikštoje Medinos laikotarpiu, žmonija yra suskirstyta į dvi grupes – atmetusius tikėjimą ir jį priėmusius. Ji pabrėžia, jog Pranašas buvo siųstas su tikslu parodyti tiesą netikintiesiems. Bet jiems atmetus Pranašą, jie tampa prasčiausia kūrinija, neverta Dievo malonės. Tuo tarpu, priėmę tiesą bus apdovanoti Rojumi.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
1 Netikintieji Rašto žmonės ir stabmeldžiai nebūtų apleidę ˹netikėjimo˺, kol neaplankė jų akivaizdus įrodymas –
2 Pasiuntinys Alacho, skaitantis tyrus raštus,
3 turinčius teisingus nurodymus.
4 Tie, kuriems buvo duotas Raštas, nebuvo susiskirstę, iki atėjo pas juos akivaizdus įrodymas.
5 Jiems buvo liepta tik garbinti Alachą, nuoširdžiai atsidavus Jam, teisingai tikint, atliekant maldą ir mokant išmaldos mokestį. Tai – tikėjimas teisingas.
6 Iš tiesų, netikintieji Rašto žmonės ir stabmeldžiai atsidurs Pragaro Ugnyje – būti ten amžinai. Jie yra blogiausios būtybės.
7 Iš tiesų, priėmę tikėjimą ir darę gera – jie yra geriausios būtybės.
8 Jų atlygis pas jų Viešpatį – amžini Rojaus sodai, kuriuose teka upės, būti ten amžinai ir per amžius. Alachas yra patenkintas jais ir jie patenkinti Juo. Tai tam, kuris bijo Viešpaties savo.