74. Užsidengęs
Po pirmojo susitikimo su angelu Gabrieliumi, Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, grįžo namo apimtas išgąsčio ir paprašė savo žmonos, Khadidžos, jį uždengti drabužiais. Pirmos septynios šios sūros eilutės buvo apreikštos po šio įvykio, o likusi dalis kiek vėliau. Jose netikintieji yra perspėjami dėl Pragaro bausmės. Sūra baigiasi atkreipdama dėmesį į tai, koks kvailas yra požiūris neigiančių apreiškimą ir prikėlimą, apie kurį bus kalbama plačiau sekančioje sūroje.
Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę
1 Tu, kuris užsidengęs ˹savo drabužiais˺!
2 Kilk ir perspėk,
3 ir savo Viešpatį šlovink.
4 Apvalyk savo drabužius
5 ir purvo venk.[1]
[1] Purvas šioje eilutėje reiškia stabus, bet taip pat apima ir amoralų elgesį.
6 Nedaryk paslaugos, siekdamas daugiau,
7 ir būk kantrus vardan savo Viešpaties.
8 Kai bus papūsta į Ragą,
9 tądien bus sunku –
10 nelengva atmetusiems tikėjimą.
11 Palik Man tą, ˹Pranaše Muhamedai˺, kurį Aš Vienas sukūriau,
12 ir daviau jam gausybę turto,
13 ir vaikų šalimais jo,
14 ir padariau jam gyvenimą lengvu.
15 Tačiau po to jis vis vien trokšta daugiau.
16 Taip! Iš tiesų, jis buvo užsispyręs dėl Mūsų apreiškimų.
17 Aš suteiksiu jam sunkią kančią.
18 Iš tiesų, jis apmąstė ir nusprendė ˹atmesti tiesą˺.
19 Prakeiktas jis, kaip jis nusprendė!
20 Tegul būna prakeiktas jis, kaip jis nusprendė!
21 Tada jis pažvelgė
22 ir paniuręs susiraukė,
23 ir nusisuko pasipūtęs,
24 tardamas: „Tai tėra burtai senovės.
25 Tai tėra žmogaus žodžiai.“
26 Aš įmesiu jį į Pragaro Ugnį!
27 Ir kas tau leis žinoti, kas Pragaro Ugnis yra?
28 Ji neleidžia nei gyventi, nei mirti,
29 degindama žmogaus odą.
30 Virš jos yra devyniolika ˹sargų˺.
31 Mes paskyrėme tik angelus Ugnies saugotojais ir padarėme jų skaičių išbandymu atmetusiems tikėjimą, kad užtikrinti būtų Rašto žmonės, ir kad tikinčiųjų tikėjimas augtų, ir kad nei Rašto žmonės, nei tikintieji neabejotų, ir kad ˹veidmainiai˺ su liga širdyse bei netikintieji ginčytųsi: „Ko Alachas norėjo šiuo aprašymu?“ Alachas paklaidina, ką panori, ir veda, ką panori. Niekas nežino tavo Viešpaties galių, išskyrus Jį. Tai yra tik priminimas žmonijai.
32 Ne! Prisiekiu mėnuliu
33 ir naktimi, atsitraukiančia,
34 ir rytu, prašvintančiu!
35 Iš tiesų, tai yra vienas didingiausių dalykų –
36 perspėjimas žmonijai,
37 tiems iš jūsų, kurie jį pirmieji priims arba pasilikusiems užnugary.
38 Kiekviena siela atsakys už savo veiksmus,
39 išskyrus dešiniosios pusės žmones,
40 kurie bus Rojaus soduose, klausinėdami
41 apie nusikaltėlius:
42 „Kas privedė jus prie Pragaro Ugnies?“
43 Jie atsakys: „Mes nebuvome tarp besimeldžiančių,
44 nemaitinome vargstančių,
45 tuščiažodžiaudavome vieni su kitais
46 ir neigėme Teismo Dieną,
47 iki neišvengiama ˹mirtis˺ pasiekė mus.“
48 Tarpininkų užtarimas jiems nepadės.
49 Kas jiems yra, kad jie nusigręžia nuo priminimo,
50 lyg išsigandę asilai,
51 bėgantys nuo liūto?
52 Taip! Kiekvienas jų trokšta, kad jam būtų duotas ˹asmeninis˺ raštas išskleistas prieš jo paties akis.
53 Ne! Jie nebijo Ateinančio gyvenimo.
54 Ne! ˹Šis Koranas˺ yra priminimas.
55 Tegul būna dėmesingi jam, kas nori.
56 Bet jie negalės būti jam dėmesingi, išskyrus Alacho valia. Vertas Jis yra dievobaimingumo ir Jis yra galintis atleisti.