72. Džinai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

18 Garbinimo vietos yra skirtos tik Alachui, tad nesišaukite jose vietoj Jo nieko.

19 Tačiau vis vien Alacho tarnui atsistojus maldai skirtai tik Jam, stabmeldžiai beveik užgriuvo jį.

20 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Aš šaukiuosi savo Viešpaties, negarbindamas vietoj Jo nieko kito.“

21 Sakyk: „Ne mano galioje yra jums pakenkti ar suteikti naudos.“

22 Sakyk: „Niekas negali manęs apsaugoti nuo Alacho, ˹jeigu Jam nepaklusiu˺, ir nerasčiau aš prieglobsčio, išskyrus pas Jį.

23 ˹Mano pareiga˺ yra perduoti ˹tiesą˺ iš Alacho ir Jo žinią.“ Nepaklusę Alachui ir Jo Pasiuntiniui bus įmesti Ugnin, būti ten amžinai ir per amžius.

24 Kai matys tai, kas buvo pažadėta, jie sužinos, kas yra silpnesnis pagalbininkais ir kas menkesnis savo skaičiumi.

25 Sakyk: „Aš nežinau, ar artima tai, kas jums pažadėta, ar mano Viešpats nustatė tam tolimą laiką.

26 Jis yra Žinantis nematomą ir Jis neatskleidžia to nė vienam,

27 išskyrus Savo išrinktiesiems pasiuntiniams. Jis paskiria angelus sargais prieš juos ir už jų,

28 kad užtikrintų perdavimą Viešpaties žinios. Jis apėmė ˹Savo žiniomis˺ viską, kas juose, ir laiko įrašus visko.“

2 Jis veda į teisingumą, tad mes patikėjome juo ir negarbiname vietoj savo Viešpaties nieko.

3 ˹Mes tikime, kad˺ mūsų Viešpats, Išaukštinta Jo Didybė, neėmė Sau nei sutuoktinės, nei atžalos,

4 ir kad kvailiai iš mūsiškių sakydavo apie Alachą baisias melagystes.

5 Mes manėme, kad žmonės ir džinai niekada apie Alachą nemeluos.

6 Kai kurie žmonės siekė prieglobsčio pas džinus – tad jie tik padidino jų nedorumą.[1]

[1] Žr. 6:128.

7 Jie galvojo, kaip ir jūs, kad Alachas neprikels nė vieno.

8 Mes mėginome pasiekti dangus, bet atradome juos pilnus sargybinių ir degančių liepsnų.

9 Mes užimdavome vietas ten, kad pasiklausytume,[1] tačiau dabar besiklausantys ras liepsną laukiančią jų.

[1] Džinai išgirsdavo angelus perduodant žinias apie ateitį ir atskleisdavo jas būrėjams

1 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Man buvo apreikšta, kad grupė džinų klausėsi ˹Korano˺, tardami: ‘Iš tiesų, mes girdėjome nuostabų skaitymą.[1]

[1] Koranas tiesiogine žodžio prasme reiškia „Skaitinys“.

10 Dabar mes nežinome, ar blogis yra nulemtas esantiems žemėje, ar jų Viešpats trokšta jiems teisingos krypties.

11 Tarp mūsų yra geradariai ir tarp mūsų yra kiti. Mes sekame skirtingais takais.

12 Mes įsitikinome, kad nesukelsime nesėkmės Alachui žemėje ir negalėsime nuo Jo pabėgti.

13 Kai išgirdome vadovą, patikėjome juo. Priimantys tikėjimą į savo Viešpatį nebijos nei praradimo, nei neteisybės.

14 Tarp mūsų yra paklūstančių ˹Alachui˺ ir nuklydėlių. Kas pakluso – tie įgijo teisingą vedimą,

15 o nuklydėliai – jie bus Pragaro kuras.’“

16 Jeigu jie pasektų tiesiu taku, Mes suteiktume jiems gausybę geriamo vandens –

17 išbandymui jų.[1] Nusigręžiantys nuo savo Viešpaties atminimo bus Jo priimti į varginančią bausmę.

[1] Dievo suteiktas aprūpinimas yra ne tik Jo dovana, bet ir išbandymas, skirtas patikrinti žmonių dėkingumui bei nuolankumui.