70. Pakilimo keliai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

5 Tad būk kantrus, ˹Pranaše Muhamedai˺, kantrybe gražia.

6 Iš tiesų, jie mano tai esant neįmanoma,

7 bet Mes manome tai esant neišvengiama.

8 Tądien dangus bus kaip išlydytas varis,

9 o kalnai lyg vilnos kuokštai,

10 ir joks draugas neklaus apie savo draugą,

11 ˹nors˺ jie matys vienas kitą. Nusikaltėliai norės išpirkti save nuo bausmės tądien savo vaikais,

12 sutuoktiniais ir broliais,

13 artimaisiais, priglaudusiais juos,

14 ir visais esančiais žemėje, jeigu tai juos išgelbėtų.

15 Ne! Tai įniršusi Ugnis,

16 nuplėšianti odą.

17 Ji pakvies nusigręžusius ir nusisukusius ˹nuo tiesos˺,

18 kaupusius turtą ir jį slėpusius.

19 Iš tiesų, žmonija buvo sukurta nekantri,

20 susikrimtusi, kai ją užklumpa blogis,

21 šykšti, kai ją paliečia gėris, –

22 išskyrus besimeldžiančius,

23 pastovius savo maldose,

24 kurių turte įteisinta dalis,

25 skirta prašančiam ir nepasiturinčiam,

26 kurie tvirtai tiki Atpildo Diena,

27 kurie bijo savo Viešpaties bausmės,

28 nuo kurios niekas nėra apsaugotas,

29 kurie saugo savo tyrumą,

30 išskyrus nuo sutuoktinių ar jiems priklausančių ˹vergių˺[1] – dėl jų nėra jiems kaltės,

1 Paprašė prašantysis bausmės,[1] užklupsiančios

[1] Netikintieji reikalavo, kad Dievas jiems nusiųstų bausmę, dėl kurios perspėjo Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika.

2 atmetusius tikėjimą – niekas jos nesulaikys –

3 iš Alacho, Viešpaties ˹dangaus˺ pakilimo kelių,

4 kuriais pas Jį pakils angelai ir Dvasia,[1] Dieną penkiasdešimties tūkstančių metų ilgio.[2]

[1] T.y. Angelas Gabrielius.

[2] T.y. Teismo Dieną.

[1] Žr. 4:3 išnašą b.

31 bet siekiantys daugiau to peržengia ribas –

32 kurie sergi tai, kas jiems patikėta, ir savo priesaikas,

33 kurie liudija sąžiningai,

34 kurie saugo savo maldas.

35 Jie bus Rojaus soduose, pagerbti.

36 Tad kas yra su atmetusiais tikėjimą? Kodėl jie skuba pas tave, ˹Pranaše Muhamedai˺,

37 grupėmis iš dešinės ir kairės, ˹kad išjuoktų tave˺?

38 Ar jie visi tikisi, kad bus priimti į malonės Sodus?

39 Ne! Iš tiesų, jie žino, iš ko juos sukūrėme.

40 Prisiekiu saulėtekių ir saulėlydžių Viešpačiu – Mes turime galią 41juos pakeisti geresniais. Mes negalime būti ˹nuo to˺ sulaikyti.

42 Tad palik juos įnikusius į bereikšmes kalbas ir pramogas, kol ateis Diena, jiems prižadėta –

43 Diena, kai jie išeis iš savo kapų paskubomis, lyg skubėdami link stabų,

44 nuleistomis akimis, pažeminimo užgobti. Tai Diena, kuri buvo jiems prižadėta.